d5a03c72-e95a-4ba8-856f-72c8fea73418 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-361/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56773-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7 K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S T E I S M A S NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, nuteistajam A.

Z., jo gynėjui advokatui Evaldui Jonui Å oriui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL dydžio (2 259,60 Eur) bauda. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas A. Z. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. 01.16 val. iki 2017 m. lapkričio 1 d. 17.55 val., t. y. 1 para, tai prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė – 58 MGL dydžio (2 184,28 Eur) bauda, nurodant baudÄ sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu konfiskuotas A. Z. priklausantis automobilis „Citroen C8“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. A. Z. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, o bÅ«tent už tai, kad 2017 m. lapkričio 1 d., apie 00.16 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,18 promilių etilo alkoholio kraujyje).

2. Apeliantas skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, jog teismas netinkami įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.1. Teismas besÄ lygiÅ¡kai patikėjo liudytojų G. K. ir A. B. parodymais, tačiau nevertino, jog į policijÄ jos kreipėsi po to, kai tarp jų ir A. B.?aus kilo konfliktas. Konflikto metu A. B. iÅ¡keikė jas necenzÅ«riniais žodžiais, spjovė į veidÄ .

Apeliantas Å¡iame konflikte aktyviai nedalyvavo. Be to, minėtos liudytojos nusikalstamai melagingai nurodė, jog apelianto automobilis kliudė kieme kitÄ stovėjusį automobilį. PareigÅ«nai įvykio vietoje nenustatė nei nukentėjusiųjų, nei jokių dviejų automobilių kontakto. Liudytojos teigė užuodusios nuo apelianto sklindantį alkoholio kvapÄ . PaaiÅ¡kina, jog apeliantas neginčijo aplinkybės, jog prieÅ¡ konfliktÄ A. B. bute vartojo alkoholį. Kitų liudytojų, t. y. policijos pareigÅ«nų N. B. ir J.

S., parodymai nepaneigė ir nepatvirtino apelianto nusikalstamo vairavimo neblaiviu fakto. A. B. teisme neapklaustas, o apelianto mamos R. Z., jai prisiekus, duotais parodymais nepagrįstai nesivadovauta. Mama pro buto langÄ matė įvykį kieme, matė, kad apeliantas nevairavo automobilio. Byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog apeliantas padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismui nurodė, jog nevairavo neblaivus, be to, pareigÅ«nai sulaikė jį ne automobilyje, o namo laiptinėje ir 2,18 prom. neblaivumas jam nustatytas tik komisariate. 2.3.

Teismas netinkamai iÅ¡sprendė bausmės skyrimo apeliantui klausimÄ . Byloje yra duomenų, jog jis yra bedarbis, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir skyrė jam piniginę baudÄ . Teismas nevertino galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ apeliantui, o turto konfiskavimo klausimÄ iÅ¡sprendė nesilaikydamas proporcingumo principo.

3. Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė tenkinti skundÄ , prokuroras – atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliantas praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, teigdamas, jog byloje nėra įrodymų, jog jis bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį. Tačiau teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvus, kuriais nuteistasis A. Z. siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vertina kaip nepagrįstus. Patikrinusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija įsitikino, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas A. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino jį kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . A. Z. kaltumas grindžiamas teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje nurodytais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Teismas, spręsdamas A. Z. kaltės klausimÄ , tirdamas įrodymus, kvalifikuodamas veikÄ , skirdamas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

5. A. Z. kaltę vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, neabejotinai patvirtina tiek apelianto kvestionuojamų liudytojų G. K. ir A. B., tiek liudytojų (policijos pareigūnų) N. B. ir J. S. parodymai, policijos alkotesterio rodmenys, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti duomenys. Nuteistojo A. Z. versija, jog automobilio nevairavo, o alkoholį vartojo laiptinėje, iki atvykstant pareigūnams, vertinama kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

6. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kus A. Z. įtarimÄ padarius aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis 2017 m. gruodžio 14 d. apklausos metu kaltės nepripažino (t. 2, b. l. 75–76), o papildomai apklausiamas 2018 m. balandžio 3 d. kaltę dėl vairavimo neblaiviu pripažino ir nuoÅ¡irdžiai galėjosi tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaręs (t. 2, b. l. 81–82). Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas prokuroro 2018 m. balandžio 16 d. nutarimas atleisti A.

Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį mamos R. Z. atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , skiriant baudžiamojo poveikio priemones, apeliantas apskundė, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad kaltę pripažino, nes buvo psichologiÅ¡kai paveiktas prokuroro, o gynėjas neiÅ¡aiÅ¡kino prisipažinimo pasekmių. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino A. Z. skundÄ ir panaikino prokuroro 2018 m. balandžio 16 d. nutarimÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ tolimesnio procesinio sprendimo priėmimui (t. 1, b. l. 17–19, t. 2, b. l. 114–116).

Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme A. Z. dėl minėto prisipažinimo padarius jam inkriminuotÄ veikÄ 2018 m. balandžio 3 d. apklausoje paaiÅ¡kino, jog prisipažino, nes advokatas sakė, kad jam bus grÄ Å¾intas automobilis (t. 3, b. l. 22). Nurodytų aplinkybių visuma atskleidžia A. Z. parodymų nenuoseklumÄ . Nors kaltinamojo prisipažinimas nėra lemiamas jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodymas, tačiau aptartas konkretus A. Z. elgesys leidžia apskritai abejoti Å¡io nuteistojo asmenybės sÄ Å¾iningumu.

7. PareigÅ«nų J. S. ir B. K. ekipažas į įvykio vietÄ atvyko pagal gautÄ iÅ¡ budėtojo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini) namo kieme neblaivÅ«s automobilio „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai atsitrenkė į kitÄ automobilį ir bando pasiÅ¡alinti. Atvykusius pareigÅ«nus pasitiko pranešėja A. B. ir G. K., kurios nurodė mačiusios, kaip abu vyrai (A. Z. ir A. B.) pasikeisdami vairavo automobilį. PareigÅ«nai sulaikė A. Z. ir A. B. namo kieme ir iÅ¡sivežė, nes abu tikrinti girtumÄ vietoje atsisakė, nuo jų sklido alkoholio kvapas, jie kalbėjo neriÅ¡liai, jų judesiai buvo nekoordinuoti.

Kitas ekipažas, kuriame dirbo ir vyriausiasis patrulis N. B., liko aiÅ¡kintis įvykio aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieÅ¡taringais ir raÅ¡ytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais liudytojų G. K., A. B., policijos pareigÅ«nų N. B., J. S. bei tyrėjos G. P. parodymais. Byloje nėra duomenų, kad nepažįstamos, svetimos A. Z. bei A. B.?ui liudytojos A. B. ir G. K. ar juolab policijos pareigÅ«nai dėl kažkokių priežasčių siektų melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktÄ asmenį.

Aplinkybė, jog praneÅ¡imas apie galbÅ«t padarytÄ eismo įvykį, nepasitvirtino, savaime nereiÅ¡kia, jog A. Z. ar A. B. nevairavo bÅ«dami neblaivÅ«s automobilio kieme. NežymÅ«s automobilio kontaktai su kito automobilio buferiu jokių reikÅ¡mingų žalai konstatuoti pėdsakų nepalieka, nes amortizuojasi susidÅ«rimo metu. A. Z. mamos R. Z. duotus parodymus, jog ji neva pro buto, esančio 10 aukÅ¡te, langÄ nakties metu matė, kad sÅ«nus nevairavo, o tik sėdėjo maÅ¡inoje, apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip duotus suinteresuotos bylos baigtimi asmens, be kita ko, motyvuodamas, kad Å¡ios liudytojos parodymų, be kaltinamojo parodymų, nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

8. Apeliantas akcentuoja aplinkybę, jog į policijÄ G. K. ir A. B. kreipėsi dėl jų konflikto su neblaiviu A. B.?umi ir jokio automobilio A. Z. savo automobiliu kieme nekliudė. Tačiau nukreipdamas dėmesį į Å¡ias aplinkybes, apeliantas ignoruoja įrodytas byloje aplinkybes, jog tiek jis, tiek jo pažįstamas kartu alkoholį su juo pastarojo bute nuo 22.00 val. vartojęs A. B. pareigÅ«nų buvo sulaikyti nedelsiant po pilietiÅ¡kų merginų praneÅ¡imo, o atvykus pareigÅ«nams jie bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos eidami į namo laiptinę.

Šias aplinkybes patvirtina pareigūnų N. B., J. S. parodymai, kurie dera su liudytojų G. K., A. B. parodymais apie akivaizdžiai neblaivių A. Z. ir A. B.?aus elgesį vairuojant automobilį namo kieme. Todėl pritartina apylinkės teismo vertinimui, jog A. Z. versija dėl alkoholio vartojimo laiptinėje iki atvykstant pareigūnams neatitinka tikrovės, o yra pasirinkta gynybos taktika. Tokia apelianto versija, pakartota skunde, neįtikino ir apeliacinės instancijos teismo.

9. Be to, apeliantas nutyli kitas reikÅ¡mingas, jo vairavimÄ kieme neblaiviam, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtinančias aplinkybes. PareigÅ«nė J. S. parodė, jog atvykus pamatė kieme automobilį, jame žmonių nebuvo, automobilio Å¡viesos buvo įjungtos, o A. Z. pamatė namo laiptinėje, jis slėpėsi už draugo (A. B.?aus). Automobilio raktelius pareigÅ«nė rado bÅ«tent pas A. Z., o pastarojo draugas A. B. ekipažui nurodė, kad automobilį vairavo A. Z.. Automobilio savininkas ir valdytojas įvykio metu buvo A.

Z. (t. 1, b. l. 51). Aplinkybę, jog A. B. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje apylinkės teisme, lėmė objektyvios priežastys (jis dirba užsienyje). Taigi nesant galimybės jį apklausti, teismas paskelbė A. B.?aus apklausos protokolÄ . Tokiu bÅ«dui A. B.?aus nedalyvavimÄ procese teismas kompensavo teisiamajame posėdyje perskaitydamas jo duotus parodymus tyrėjui. Kita vertus, A. B.?aus, atsižvelgiant į tai, jog jis yra A. Z. draugas, duoti prieÅ¡taringi parodymai (vėliau teigė neatsimenantis, kad pareigÅ«nei bÅ«tų nurodęs, jog draugas vairavo automobilį) savaime nebuvo ir nėra lemiantys apelianto (ne)kaltumo įrodymai ir apylinkės teismas pagrįstai jais nesirėmė.

10. Konstatuojant A. Z. kaltę padarant jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , svarbu ir tai, kad bėgant laikui alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natÅ«ralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai tik mažėja. Alkoholis žmogaus organizme cheminių procesų metu skyla į vandenį ir anglies dvideginį, vidutiniÅ¡kai per valandÄ skaidosi 0,1 promilės. Medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ .

Tačiau tuo atveju, jei praėjus nepilnai valandai (Å¡iuo atveju 57 min.) nuo vairavimo fakto asmeniui nustatomas vidutinis (gydymo įstaigoje nustatytas 2,23 promilių apelianto neblaivumas) girtumo laipsnis, akivaizdu, kad Å¡is laipsnis asmens vairavimo metu galėjo bÅ«ti tik didesnis (policija apeliantui nustatė 2,33 promilių neblaivumÄ ). Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju nekyla jokių abejonių, jog A. Z. neblaivumo laipsnis transporto priemonės vairavimo metu buvo didesnis kaip 1,5 promilės. Apelianto nesutikimas su nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu yra pagrįstas subjektyviais samprotavimais ir įsitikinimu, tačiau tai nepaneigia nuosprendyje pateikto, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkančio įrodymų vertinimo.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir apeliantui pagrįstai ir teisėtai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimÄ . Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros ir yra privalomas.

Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

12. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – asmens vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu bÅ«du Å¡ios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktikÄ tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais.

13. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose ir nustačius, jog apeliantas pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nėra pagrindo keisti nuosprendžio dalį dėl skirtos apeliantui baudžiamojo poveikio priemonės – bÅ«tent jam priklausančio automobilio konfiskavimo. Å iÄ priemonę vertinti kaip neproporcingÄ ar neatitinkančiÄ teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros ar varžančiÄ asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, pagrindo nėra.

14. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Teismas nenustatęs apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgdamas į jo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, asmenybę, kaltės rūšį ir formÄ ir uždrausdamas jam naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, t. y. nustatydamas tokios poveikio priemonės vidurkį, virÅ¡ijantį jos taikymo terminÄ , parinko proporcingÄ priemonę (BK 61 straipsnio 4 dalis, 68 straipsnio 2 dalis).

Apeliantui paskirta Å¡velniausia iÅ¡ galimų už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ bausmė – bauda, o skirtas 60 MGL baudos dydis yra artimas minimaliam tokios rÅ«Å¡ies bausmės dydžiui. Be to, įskaičius apelianto laikino sulaikymo laikÄ , bauda sumažėjo iki 58 MGL. Kartu su tokia bausme paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės leidžia pagrįstai manyti, jog tokia bausmė užtikrina nuteistojo ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyrÄ . Galiausiai apelianto argumentas dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo atmestinas kaip juridiÅ¡kai neaktualus, nes jam nuosprendžiu skirta ne Å¡iam institutui taikyti reikÅ¡minga laisvės atėmimo, o baudos bausmė.

16. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. Z. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė