d59e23f2-5ce3-4249-892b-32be3f89a5e4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                              Administracinė byla Nr. I-6068-189/2014                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-00639-2014-8                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 10 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos,             dalyvaujant pareiškėjui T.

P.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. P. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašė:              1) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-01-10 sprendimÄ Nr. 1D-262(11), kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ;              2) Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį 7446,92 Lt.              Nurodė, jog pareiÅ¡kėjui už tarnybÄ buvo paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija – 944,43 Lt.

Nuo 2010 m. lapkričio mėn. pareiÅ¡kėjui pradėjus dirbti, jam buvo mokama sumažinta pareigÅ«nų karių valstybinė pensija. Dėl sumažintos pensijos dalies pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ (toliau – ir Ministerija), praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neteisėtai sumažintÄ pensijÄ . Tuo tarpu Ministerija 2014-01-10 raÅ¡tu Nr. 1D-9021(11), dalyje dėl pensijos dalies, mažintos taikant Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. grÄ Å¾inimo, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ paliko nenagrinėtu.

PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su atsakovės argumentais, nurodydamas, kad atsakovė netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį 7446,92 Lt.             Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l. 11–13) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti arba bylÄ nutraukti.             Nurodė, kad Ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , nes pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas ginčo laikotarpiu buvo atliekamas pagal tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas.

Patikslino praÅ¡omÄ priteisti sumÄ â€“ 7443,92 Lt, o ne 7446,92 Lt, kaip skunde nurodė pareiÅ¡kėjas.             Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas tenkintinas.             Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn.              Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2003-03-25 buvo nuspręsta skirti 904,81 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ (b. l. 16).

PareiÅ¡kėjas 2013-12-11 kreipėsi į MinisterijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ ir mokėti jam paskirtÄ valstybinę pensijÄ (b. l. 18). Ministerija 2014-01-10 sprendimu Nr. 1D-262(11) atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota, vadovaujantis nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalimi, o dalyje dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinėti atsisakė, nes pareiÅ¡kėjas praleido 6 mėn. terminÄ nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ dienos.             Byloje pateikta Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014-01-08 pažyma apie 2010-2013 m. pensijos dydį Nr. 11DP(P)-84 (b. l.

4) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui sumažinta pensija buvo mokama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. nuostatas.             PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Ministerija.             Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje buvo nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakcijÄ galiojusiÄ nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.             Pensijos dydžio ribojimÄ taiko valstybinę pensijÄ mokanti institucija.             Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.             Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. AnalogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.             Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 str. 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.             Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalį (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 dalį (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 dalį (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1-4 punktus nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai. Taigi Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalimi (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (administracinės bylos b.

Nr. A-10-57/2004; Nr. A-7-55-04). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011).             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje Nr. A-552-519/2013 konstatavo, jog nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojamas neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimas, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , veiksmų apskundimo terminai.

Atsižvelgdamas į tai, taikė įstatymo analogijÄ pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, t. y. konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ , dėl pažeistų teisių visų pirma kreipiantis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, – į teismÄ .

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. PareiÅ¡kėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-06 nutartimi atnaujintas terminas skundui paduoti. Todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas nėra praleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises. Taigi sisteminis nurodytų teisės nuostatų ir teismų praktikos vertinimas, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.

Å ių argumentų pagrindu taip pat paneigiami ir Ministerijos 2013-01-10 sprendime nurodyti motyvai, jog pareiÅ¡kėjas praleido 6 mėnesių terminÄ kreiptis į teismÄ , todėl Å¡i sprendimo dalis naikintina.              Bylos duomenys patvirtina, kad faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui laikotarpiu (nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn.) nebuvo iÅ¡mokėta 7443,92 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui priteistina minėta susidariusi pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 7446,92 Lt laikytina apsirikimo klaida).

             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos.

Atsižvelgusi į tai, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas teisingai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

             Pareiškėjo T. P. skunda patenkinti.             Priteisti T. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 7443,92 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt tris litus ir 92 ct) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn.             Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-01-10 sprendimo Nr. 1D-262(11) dalį, kurioje atsisakyta nagrinėti T.

P. skundÄ dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                 Bronius JanuÅ¡ka                                                                                            Henrikas Sadauskas                                                                                            Liudmila Zaborovska