2017-09-13 Nr. AB-16556-3-65-3-00185-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-686-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00185-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Rokiškio psichikos sveikatos centro atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Rokiškio psichikos sveikatos centro skundą atsakovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centras (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 15 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Panevėžio teritorinę ligonių kasą (toliau – Ligonių kasa) jokia forma neteikti pareiškėjui reikalavimo atlyginti žalą pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės pažymoje Nr. EP-82 „Apie VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro patikrinimą“ (toliau – Pažyma) nurodytą sprendimą (b. l. 2–6).

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (b. l. 22–24).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas nenagrinėtinas teismo administracinio proceso tvarka. Ligonių kasos raginimas geruoju atlyginti žalą nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, nes neturi privalomumo galios. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekia ginti teises, kurios, pareiškėjo manymu, gali būti pažeistos ateityje, t. y. kai Ligonių kasa vėl teiks pareiškėjui reikalavimą atlyginti žalą pagal Pažymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad ginčo šiuo metu nėra, todėl pareiškėjo reikalavimas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

III. Pareiškėjas VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centras atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą dėl skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 17−19). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ligonių kasos 2017 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 12-1500 „Dėl neatlygintos žalos“ nėra privalomas vykdyti, todėl pareiškėjas jo teismui neskundžia, tačiau pareiškėjas skundžia teismui Ligonių kasos veiksmus, kuriais ji reikalauja vykdyti Pažymoje nurodytą sprendimą. Būtent tokie nepagrįsti nurodymai sumokėti žalą viršija Ligonių kasos kompetencijos ribas ir pažeidžia pareiškėjo teises, nes trukdo normaliai vykdyti veiklą, planuoti pajamas ir išlaidas.

2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 36 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d.) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Vis dėlto, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą, t. y. jei teismas nustato nors vieną iš šių aplinkybių, jis motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Pareiškėjas siekia inicijuoti administracinį procesą tam, kad ateityje išvengtų bet kokia forma pateikiamų Ligonių kasos reikalavimų dėl žalos pagal Pažymą atlyginimo. Taigi, pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Ligonių kasą jokia forma neteikti minėtų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad pareiškėjo reiškiamas reikalavimas negali būti bylos dalyku administraciniame teisme, t. y. pareiškėjo skundas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja bylas ne tik dėl teisės aktų, bet ir dėl administravimo subjektų veiksmų teisėtumo, tačiau administraciniai teismai nagrinėja bylas tik dėl tokių veiksmų, kurie gali pažeisti asmens teises ir laisves. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Be to, LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimai ne tik turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, bet ir teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Pareiškėjas nurodo, kad Ligonių kasos nuolatiniais reikalavimais atlyginti žalą yra trukdoma pareiškėjo veikla, trukdoma planuoti išlaidas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad procesinė prielaida kreiptis į teismą yra ne bet kokias pasekmes sukeliantys viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai, tačiau tokie aktai ar veiksmai, kurie sukelia teisines pasekmes. Teisinės pasekmės yra tokios pasekmės, kurios tiesiogiai susijusios su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Pareiškėjas nenurodė, kokias teisines pasekmes jam sukelia Ligonių kasos raginimai atlyginti žalą. Be to, pareiškėjo reiškiamas reikalavimas yra nukreiptas į ateitį, t. y. prevencinio pobūdžio, nes pareiškėjas siekia, kad Ligonių kasa ateityje negalėtų reikšti jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo. Reikalavimai, kurie galimai bus pareikšti ateityje, pareiškėjui šiuo metu teisinių pasekmių nesukelia, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, kurį teismas turėtų išspręsti.

Pareiškėjas reikalauja įpareigoti Ligonių kasą neatlikti veiksmų, t. y. nereikšti bet kokios formos reikalavimų dėl žalos atlyginimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad teismui reiškiamas reikalavimas visų pirma turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Tokiu įpareigojimu, be kita ko, būtų atimta Ligonių kasos teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (dėl žalos priteisimo), o tai būtų nesuderinama su konstituciniu teisinės valstybės principu, teisingumo ir kitais bendraisiais teisės principais. Taigi, jau vien dėl šios priežasties toks pareiškėjo reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai jį atsisakė priimti. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta VAĮ 36 straipsnio nuostata, nes ji reglamentuoja administracinės procedūros sprendimo apskundimo tvarką. Administracinės procedūros sprendimas pagal VAĮ 2 straipsnio 12 dalį, tai sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. Administracinė procedūra – tai pagal VAĮ viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 19 straipsnio 1 dalis). Pagal VAĮ 2 straipsnio 15 dalį, skundas – tai asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Byloje nėra duomenų, kad Ligonių kasa būtų vykdžiusi administracinę procedūrą, pareiškėjas administracinės procedūros sprendimo teismui neskundžia, todėl šios VAĮ nuostatos nagrinėjamu atveju yra netaikytinos.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2017 m. birželio 21 d. nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo viešosios įstaigos Rokiškio psichikos sveikatos centro atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė