d59c0b43-7124-4bed-970e-e00a1b066751 · Alytaus apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-450-791/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15549-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.1.3.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. gegužės 10 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Vilma Dapkevičienė, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažino su baudžiamÄ ja byla, kurioje N. A. ir V. A. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 punkte, 163 straipsnyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«muose gauta baudžiamoji byla, kurioje N. A. ir V. A. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 punkte, 163 straipsnyje, padarymu. N. A. kaltinamas tuo, kad Laikotarpyje nuo 2012 m. žiemos iki 2018 m. kovo mėn., namuose, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sistemingai, ne mažiau kaip tris kartus, dėl to, kad gavo blogÄ pažymį, kad padarė tai, kas nepatinka, kai nepaklauso, iÅ¡ nukentėjusiųjų E. B. ir A.

B. tyčiojosi, įžeidinėjo, vadindamas „žiurkėmis, padlomis, Å¡liundromis, stervomis, kekšėmis, Å¡avalkomis, paleistuvėmis“, sakydamas: „nekenčiu“, „tik užmuÅ¡t“, „dar čia pažliumsi“, liepdavo klÅ«pėti, grasino atiduoti jas į vaikų namus, nepagarbiai, menkinančiai atsiliepdavo apie nukentėjusiųjų mirusiÄ motinÄ , sakydamas, kad „jos panaÅ¡ios į jÄ â€œ, „nueis Å¡unkeliais kaip jų motina“, „jų ateitis aiÅ¡ki“, atimdavo iÅ¡ nukentėjusiųjų motinos nuotraukas, neiÅ¡leisdavo į bendruomenės centrÄ , naudojo fizinį smurtÄ - mušė rankomis ir diržu į įvairias kÅ«no vietas, sukeldamas nukentėjusiosioms A.

B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmÄ ; - Taip pat 2018 m. kovo mėn. 4 d. iki 2018 m. kovo mėn. 11 d., vakare, laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kilusio konflikto metu, prirėmė prie sienos nukentėjusiÄ jÄ A. B. ir rankomis sugriebęs jai už kaklo smaugė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai A. B. sukėlė fizinį skausmÄ ; - Taip pat 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje,  tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įvykus žodiniam konfliktui namuose, (duomenys neskelbtini), E. B. susiginčijus su sese A.

B., sudavė E. B. du kartus diržu per kojas, tokiais veiksmais nukentėjusiajai E. B. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvos odoje ir poodyje deÅ¡inėje Å¡launyje; dėl tokių sistemingų, ilgalaikių fizinio ir psichologinio smurto veiksmų N. A. padarė dviem nukentėjusiosioms - mažametei A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl konstatuotų kitų emocijų sutrikimų vaikystėje, o nukentėjusiajai mažametei E. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo, nepatikslinto kaip atsirandančio postnaliniu periodu, taip pat fizinio smurto veiksmais mažametėms E. B. ir A.

B. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei sistemingai baugino vaikus E. B. ir A. B., naudodamas psichinę prievartÄ , t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d., 138 str. 2 d. 1 p., 5 p., 145 str. 2 d. V. A. kaltinama tuo, kad bÅ«dama nepilnamečių E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), globėja, turėdama teisę ginti vaikų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.272 straipsnis) ir pareigÄ užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumÄ , rÅ«pintis jų sveikata, auklėti vaikus, rengti juos savarankiÅ¡kam gyvenimui ir darbui Å¡eimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsnis), piktnaudžiavo Å¡iomis teisėmis ir pareigomis, fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydama vaikus, naudojo jų atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtÄ , o bÅ«tent: - 2012-2013 m., žiemos laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įvykus žodiniam konfliktui, namuose, (duomenys neskelbtini), V.

A., supykusi dėl neva sugadinto telefono, kratė E. B. ir A. B., po ko abi basas iÅ¡vijo į laukÄ , o sugrįžus joms iÅ¡ lauko, mušė ranka ir diržu į įvairias kÅ«no vietas, sukeldama nukentėjusiosioms mažametėms A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmÄ , taip pat liepė klÅ«pėti ir pagrasino, sakydama: „kad jei kam pasiskųs, gaus dar“; - Taip pat, laikotarpyje nuo 2012 m. žiemos iki 2018 m. kovo mėn. , namuose, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sistemingai, ne mažiau kaip tris kartus, dėl to, kad gavo blogÄ pažymį, kad padarė tai, kas nepatinka, kai nepaklauso, iÅ¡ nukentėjusiųjų E. B. ir A.

B. tyčiojosi, įžeidinėjo, vadindama „žiurkėmis, padlomis, Å¡liundromis, stervomis, kekšėmis, Å¡avalkomis, paleistuvėmis“, sakydama: „nekenčiu“, „tik užmuÅ¡t“, „dar čia pažliumsi“, liepdavo klÅ«pėti, grasino atiduoti jas į vaikų namus, nepagarbiai, menkinančiai atsiliepdavo apie nukentėjusiųjų mirusiÄ motinÄ , sakydama, kad „jos panaÅ¡ios į jÄ , nueis Å¡unkeliais kaip jų motina“, „jų ateitis aiÅ¡ki“, atimdavo iÅ¡ nukentėjusiųjų motinos nuotraukas, neiÅ¡leisdavo į bendruomenės centrÄ , priekaiÅ¡taudavo, kad E. B. iÅ¡duoda jÄ su jos vyru, nukentėjusiosioms girdint, sakydama vyrui, kad „su Å¡avalka eini tÅ«sytis“, naudojo fizinį smurtÄ - mušė rankomis ir diržu į įvairias kÅ«no vietas, sukeldama nukentėjusiosioms A.

B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmÄ ; - Taip pat 2018 m. kovo mėn. 4 d. iki 2018 m. kovo mėn. 11 d., vakare, laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įvykus žodiniam konfliktui, namuose, (duomenys neskelbtini), V. A., supykusi ant globotinių A. B. ir E. B., vartodama jų atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius "žiurke, padla, Å¡liundra, sterva, Å¡avalka, kekÅ¡e", grasino laidu muÅ¡ti, taip pat iÅ¡sakė nepagarbius žodžius apie A.

B. ir E. B. mirusiÄ motinÄ , priekaiÅ¡tavo E. B., kad ji iÅ¡duoda jÄ su jos vyru, A. B., bandant iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, atėmė iÅ¡ nukentėjusiosios A. B. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , apdraskydama A. B. rankų plaÅ¡takas, o E. B. įkando į deÅ¡inės rankos alkÅ«nę, tokiais veiksmais nukentėjusiajai mažametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl odos nubrozdinimų abiejose plaÅ¡takose, o nukentėjusiajai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl odos nubrozdinimų deÅ¡iniame dilbyje. dėl tokių sistemingų, ilgalaikių fizinio ir psichologinio smurto veiksmų V.

A. padarė dviem nukentėjusiosioms - mažametei A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl konstatuotų kitų emocijų sutrikimų vaikystėje, o nukentėjusiajai mažametei E. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo, nepatikslinto kaip atsirandančio postnaliniu periodu, taip pat fizinio smurto veiksmais E. B. ir A. B. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydama vaikus E. B. ir A.

B., t. y. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d., 138 str. 2 d. 1 p., 5 p., 163 str. Susipažinus su byla ir prokuroro suraÅ¡ytu kaltinamuoju aktu, daroma iÅ¡vadÄ , kad byla turi bÅ«ti perduodama prokurorui, nes kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų bei yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylÄ teisme. Kaltinamojo akto turinys turi atitikti įstatymo keliamus kaltinamojo akto turinio reikalavimus, nes Å¡iuo aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos.

SuraÅ¡ius kaltinamÄ jį aktÄ , įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs kaltinamÄ jį aktÄ , jis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Å ie duomenys suteikia galimybes kaltinamajam pasiruoÅ¡ti gynybai bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktuose nurodytų formaliųjų jo turinio elementų, svarbiausia yra aiÅ¡kiai apraÅ¡yti veikÄ , kurios padarymu asmuo yra kaltinamas.

Byla perduodama prokurorui suraÅ¡yti naujÄ kaltinamÄ jį aktÄ , kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Tokiu bÅ«du bus užtikrinta asmens teisė į gynybÄ , kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos.

Kaltinamieji N. A. ir V. A. kaltinami kiekvienas iÅ¡ jų padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje. Tačiau apraÅ¡ant Å¡ias nusikalstamas veikas, jos atskirai neiÅ¡skirtos, o tik visÄ kaltinimÄ apraÅ¡ius, konstatuota, kad N. A. ir V. A. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d., 138 str. 2 d. 1 p., 5 p., 145 str. 2 d. Taigi visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kurie kaltinamųjų N. A. ir V.

A. veiksmai ir kiti objektyvūs požymiai sudaro BK 140 straipsnio 3 dalies, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 145 straipsnio 2 dalies sudėtį. Esminis kaltinamojo akto trūkumas, kurio teismas ištaisyti negali, yra susijęs su nusikalstamų veikų kvalifikavimu ir būtinais nusikalstamų veikų sudėties elementais. Laikytina, kad pareikšti kaltinimai N. A. ir V. A. yra neaiškūs, taip pat neaiškios bylos nagrinėjimo teisme ribos, nes pagal BPK 255 straipsnio 1 ir 2 dalis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamas asmuo Å¡iuo atveju nežino, kuo jis yra kaltinamas, tuo pačiu jis negali tinkamai pasiruoÅ¡ti gynybai, o tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis bylÄ nagrinėti teisme. Tai sÄ lygoja, kad egzistuoja BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas, trukdantis objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ teisme. Tai laikytina kaltinamojo akto esminiu trÅ«kumu, prieÅ¡taraujančiu BPK 219 straipsnio reikalavimams, suvaržančiu įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises - BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytÄ kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, gintis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo, teikti įrodymus dėl jo, duoti paaiÅ¡kinimus dėl pareikÅ¡to kaltinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarime nurodyta, kad ,,Nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas turi bÅ«ti paisoma teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Å iame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimÄ priimami sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, pagrįsti teisiniais argumentais. Å ių sprendimų aiÅ¡kumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tame tarpe ir teisės į teisingÄ teisinį procesÄ , taip pat teisės į teisminę gynybÄ , garantija.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame iÅ¡reiÅ¡kiama prokuroro pozicija bylos procese, Å¡is dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimÄ teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui Å¡iuos reikalavimus vykdyti. Pagal KonstitucijÄ , baudžiamojo proceso įstatymÄ , bÅ«tent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį.

Teismui turėtų bÅ«ti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999-02-05 nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro Å¡ioje byloje padarytos klaidos bÅ«tų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinimai, pareikÅ¡ti kaltinamiesiems yra neaiÅ¡kÅ«s ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadijÄ , kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebÅ«tų pasiekta, nebÅ«tų užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartÄ yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduodama prokurorui (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Aukščiau aptartiems trÅ«kumams paÅ¡alinti nustatytinas terminas. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : perduoti bylÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui. Nustatyti dviejų mėnesių terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismÄ .

Teisėja Vilma Dapkevičienė