2018-04-05 Nr. AB-7080-3-61-3-04745-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. eA-92-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04745-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3.; 29.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „E“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „E“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „B. C.“, uždarajai akcinei bendrovei „T“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „E.“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir 2015 m. liepos 8 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčijamas raštas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 30 d. pateikė Agentūrai paraišką (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo 2011 metais taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), kuria prašė skirti paramą projektui „UAB „E.“ europadėklų gamybos cecho įkūrimas“ (toliau – ir Projektas) pagal priemonės veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla, įskaitant paslaugas ir produktų, išskyrus bioetanolį ir kitus: biokurui, maistui ir pašarams priskiriamus produktus, patenkančius į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, nedidelės apimties gamyba“. 2012 m. liepos 11 d. paramos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis) įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas Paramos sutarties, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu. Agentūra 2015 m. birželio 29 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nutraukė Paramos sutartį ir įpareigojo grąžinti 200 000 Eur dydžio išmokėtą paramą. Nesutikdamas su Agentūros Sprendimu, pateikė Komisijai skundą, kuris 2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos sprendimu buvo atmestas.

3. Pareiškėjas nesutinka su Agentūros ir Komisijos pozicija, kad savo veiksmais pažeidė paramos teikimo tikslą, jog parama pasiektų kuo platesnį subjektų ratą, nes toks tikslas, pasak pareiškėjo, nenustatytas jokiuose teisės aktuose. Nurodė, kad pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005) skiriamos paramos tikslas – kaimo gyventojų užimtumo didinimas ir verslumo skatinimas, naujų darbo vietų sukūrimas. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką bylose Nr. C-434/12, Nr. C-155/13 kiekvieną kartą būtina išnagrinėti, ar pažeidimo padarymu įtariamus asmenis ir jų vykdomus projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšys, o iš šių objektyvių požymių visumos turi matytis, kad pagrindinis sandorių tikslas yra įgyti naudą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad kartu su UAB „T.“ ir UAB „B. C.“ projektus vykdo tame pačiame žemės sklype, tačiau, pasak pareiškėjo, ši aplinkybė Agentūrai buvo žinoma, nes Agentūra 2012 m. lapkričio 26 d. davė rašytinį sutikimą Projekto vietos pakeitimui. Nurodė, kad visos trys įmonės vykdo gamybos procesus, kurie nėra vienas nuo kito priklausomi, o tarpusavyje vykdomi produkcijos pirkimai yra paremti išimtinai ekonominės logikos. Pareiškėjas pažymėjo, kad veiklą vykdo realiai (2014 m. metinės pajamos siekė 350 000 Lt), sukūrė 7 naujas darbo vietas bei siekia veiklos plėtros. Pareiškėjo nuomone, tai kad visus tris paramos gavėjus sieja ta pati akcininkų grupė, nereiškia, kad jis siekia priešingų parmos tikslams tikslų ar sąmoningai siekė dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti. Be to, Agentūra davė sutikimą akcininkų pasikeitimui, ne kartą buvo atlikusi patikras vietoje ir jokių pastabų nei dėl Projekto vietos, nei dėl kitų dalykų neturėjo, jokių pretenzijų nereiškė. Atsižvelgdamas į tai, vertino, kad Agentūra pažeidė teisinio saugumo, teisinio tikrumo ir proporcingumo principus. Nurodė, kad visų trijų įmonių veikla prisideda prie Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimo ir negali būti traktuojama kaip siekis įgyti neleistiną pranašumą. Pasak pareiškėjo, jeigu ir egzistuoja įmonių sąsajumas ar nesavarankiškumas, tai nėra pagrindas Paramos sutarčiai nutraukti, nes tokia sankcija yra neproporcinga. Atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju netektų darbo kaimo vietovėje Projekto dėka dirbantys asmenys.

5. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčas vyksta tik teisės taikymo ir aiškinimo klausimu ir prašė kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, keliant klausimus, ar 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, EURATOMAS) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnio 3 dalies ir 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, (toliau – ir Reglamentas Nr. 65/2011) 4 straipsnio 8 dalies nuostatos gali būti aiškinamos kaip leidžiančios neteisėtais kvalifikuoti tokius ūkio subjekto veiksmus, dėl kurių ūkio subjektas yra gavęs išankstinį projektų priežiūrą įgyvendinančio valstybės įgalioto subjekto sutikimą ar nurodymą, kad tokie pakeitimai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, ar Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies nuostatos turi būti aiškinamos kaip leidžiančios ir pateisinančios tokią nacionalinę praktiką, pagal kurią projektų priežiūrą įgyvendinantis valstybės įgaliotas subjektas, iš pradžių pritaręs ūkio subjekto (paramos gavėjo) vykdomiems pakeitimams, susijusiems su įgyvendinamu projektu, ir nurodęs, kad ūkio subjektas (paramos gavėjas) atitinka tinkamumo gauti paramą kriterijus, po trejų metų, per tą laiką iš esmės nepasikeitus pirminei teisei, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, galėtų peržiūrėti savo poziciją ir minėtus su įgyvendinamu projektu susijusius pakeitimus pripažinti Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies pažeidimu.

6. Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atkreipė dėmesį į tai, kad jis su UAB „B. C.“ ir UAB „T.“ sandorius sudarydavo rinkos kainomis, todėl Komisijos sprendime nepagrįstai teigiama, kad minėti sandoriai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nurodė, kad tarp jo ir minėtų bendrovių nėra susiformavę jokie ryšiai, dėl kurių bendrovės įgytų Europos Sąjungos paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

7. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 30 d. pateikė Agentūrai Paraiška pagal Įgyvendinimo taisykles. Agentūra ir pareiškėjas 2012 m. liepos 11 d. sudarė Paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjui buvo kompensuojamos išlaidos Projektui įgyvendinti. Pagal 2013 m. liepos 8 d. ir 2013 m. rugpjūčio 31 d. prašymus pareiškėjui buvo išmokėta 200 000 Eur paramos suma. Agentūra 2014 m. gegužės 21 d. atliko Projekto administracinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepasiekė pajamų, grynojo pelno, darbuotojų įdarbinimo rodiklių. Agentūroje 2014 m. gruodžio 31 d. buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas, kuris buvo atliktas 2015 m. vasario 9–10 d. dalyvaujant pareiškėjo atstovams. Agentūra nustatė, kad pareiškėjas neįgyvendino Projekto taip, kaip aprašyta Paraiškoje ir verslo plane, nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių, nesilaikė su skirta parama susijusių įsipareigojimų, sudarė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Agentūra 2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) pateikė su pareiškėjo įgyvendintu Projektu susijusią informaciją ir prašė pritarti nustatytam pažeidimui bei taikytinoms sankcijoms. Ministerija 2015 m. gegužės 25 d. pritarė taikytinai sankcijai, t. y. 200 000 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimui ir Paramos sutarties nutraukimui. Agentūra 2015 m. birželio 29 d. priėmė ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, su 2015 m. rugpjūčio 4 d. skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2015 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjo skundą atmetė.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas verslo plane nurodė, kad planuoja vykdyti europadėklų gamybą, tačiau iš tikrųjų jų negamino, o teikė medienos džiovinimo paslaugas ir už šias paslaugas per 2014 m. gavo tik 1 proc. planuotų gauti pajamų. Be to, didžioji dalis šių paslaugų buvo teikiamos susijusioms su pareiškėju įmonėms, t. y. UAB „B. C.“ ir UAB „T.“. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo pasiekti paraiškos vertinimo pirmumo kriterijų, t. y. 2014 m. įdarbinti 8 žmones, tačiau atliktos patikros metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo įmonėje buvo įdarbinti tik 6 darbuotojai. Be to, 2 iš jų buvo įdarbinti tik 2 val. per dieną, o vienas – 4 val. per dieną ir tik 3 darbuotojai dirbo 8 val. per dieną. Atsakovas teigė, pareiškėjas nepagrįstai save įvardija savarankiška įmone, nes jis yra susijęs su UAB „B. C.“ ir UAB „T.“ teisiniu, funkciniu, ekonominiu požiūriu, todėl šių įmonių veikla buvo sąmoningai derinama tarpusavyje. Atsakovas sutiko su Komisijos sprendime nurodytu motyvu, kad akcininkų pasikeitimas gali būti teisėtas, tačiau, atsižvelgiant į kitus tęstinio pobūdžio veiksmus, gali sudaryti ir pažeidimo pagrindą.

10. Atsakovas atsiliepime į rašytinius pareiškėjo paaiškinimus nurodė, kad neturi teisės uždrausti atlikti uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimus, todėl paramos gavėjams tokių leidimų nesuteikia. Akcentavo, kad 2012 m. spalio 31 d. (praėjus maždaug 3 mėn. nuo Paramos sutarties pasirašymo) buvo gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame teigiama, kad artimiausiu metu įmonę planuojama parduoti naujiems akcininkams. Toks pranešimas Agentūroje taip pat buvo gautas ir vėliau, t. y. 2012 m. lapkričio 13 d. Atsakovas nurodė teismui, kad pareiškėjo ir kitų įmonių susietumas yra tęstinis procesas, todėl dirbinių sąlygų konstatavimas yra neįmanomas Projekto vertinimo ar jo pirminio įgyvendinimo stadijose. Nurodė, kad prašymas pakeisti Projekto vietą buvo pateiktas pirminėje Projekto įgyvendinimo stadijoje (2012 m. lapkričio 23 d.).

11. Atsakovas pažymėjo, kad dėl Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies aiškinimo ir taikymo ESTT yra pasisakęs 2013 m. rugsėjo 12 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-434/2012. Be to, pareiškėjo ESTT užduodamų suformuluotų klausimų formuluotės yra visiškai nekorektiškos, neobjektyvios ir šališkos, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į ESTT neturėtų būti tenkinamas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 25 d. raštu pritarė Agentūros siūlymui taikyti pareiškėjui sankciją, t. y. nutraukti paramos sutartį ir susigrąžinti išmokėtą paramą. Pasak Ministerijos, fizinių asmenų grupė, dirbtinai padalijusi investicijas keletui projektų, apėjo teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl maksimalaus paramos dydžio, todėl pareiškėjo vykdomas Projektas neprisideda prie Europos Sąjungos paramai keliamų tikslų pasiekimo.

13. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „B. C.“ ir UAB „T.“ atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad įsiteisėjus skundžiamiems Agentūros ir Komisijos sprendimams, visų trijų paramos gavėjų projektų įgyvendinimas būtų sunkiai įmanomas, o kaimo vietovėje gyvenantys asmenys liktų be darbo. Vertino, kad Agentūros veiksmai yra neteisėti ir nesuderinami su Reglamento Nr. 2988/95 ir Reglamento Nr. 65/2011 nuostatų aiškinimu, todėl palaikė pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT dėl preliminaraus sprendimo priėmimo.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas akcentavo, kad ginčas kilo dėl pareiškėjui galbūt neteisėtai ir nepagrįstai pritaikytos sankcijos – paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo.

16. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 30 d. pateikė Agentūrai Paraišką pagal Įgyvendinimo taisykles. Pareiškėjas Paraiškoje prašė skirti paramą (690 560 Lt) projektui „UAB „E.“ europadėklų gamybos cecho įkūrimas“. Paraiškoje pareiškėjas, aprašydamas Projektą nurodė, kad yra naujai įsteigta įmonė probleminiame (duomenys neskelbtini) kuriame išsinuomojo pastatą. Jame planuoja gaminti europadėklus, kuriems sieks įgyti kokybės sertifikatą. Paraiškoje pareiškėjas taip pat nurodė, kad tikimasi, jog didžioji dalis padėklų bus realizuojami užsienio rinkose. Paraiškos V dalyje nurodyti du Projekto priežiūros rodikliai, t. y. darbo vietų skaičius (2012 metais 8-ios naujai sukurtos nuolatinės darbo vietos, jas išlaikant iki 2016 m.) ir pardavimo pajamos (2012 metais – 1 094 016 Lt, 2013 metais – 5 270 856 Lt, 2013 metais – 5 930 832 Lt, 2014 metais – 5 930 832 Lt, o 2015 metais ir 2016 metais – 6 590 856 Lt). Paraiškoje pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo be rašytinio Agentūros sutikimo mažiausiai 5 metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio ir nenutraukti Projekte numatytos vykdyti veiklos (Paraiškos XIV skyriaus 11 punktas). Pareiškėjas Paraiškos dalyje „Projektų atrankos pirmumo reikalavimai“ nurodė, kad ne mažiau kaip 3 metus po Projekto įgyvendinimo (pagal Paraiškos III skyriaus 9 punktą, planuojama Projekto pabaiga numatyta – 2012 m. rugsėjo 30 d.) pabaigos metų vidutinis metų sąrašinis įmonės darbuotojų skaičius bus ne mažesnis kaip 8. Šio įsipareigojimo laikyti pareiškėjas įsipareigojo ir Paraiškos XVI skyriaus 19 punkte. Pareiškėjas įsipareigojo vykdyti Projektą pagal Paraišką (XVI skyriaus 24 punktas) ir savo parašu patvirtino žinantis, kad jei netinkamai vykdys Projektą pagal Paraišką, jam gali būti taikomos teisės aktų numatytos sankcijos (Paraiškos XVI skyriaus 25 punktas).

17. Teismas pažymėjo, kad prie Paraiškos pareiškėjas pridėjo verslo planą, kuriame nurodė, kad Projekto tikslas – įkurti europadėklų gamybos cechą tuo gerinant ekonominę aplinką Tytuvėnų miestelyje. Verslo plane numatyta, kad Projekto veikla yra siejama su produkto inovacija, t. y. bus pradėti gaminti aukštos kokybės europadėklai, kuriems bus gautas kokybės sertifikatas. Nurodė, kad pareiškėjas per metus pagamins iki 275 000 europadėklų, kurių didžiąją dalį realizuos užsienio rinkose, tarptautinėse įmonėse (pirmaisiais pardavimų metais produkcija bus pardavinėjama per tarpininkus Lietuvoje, vėliau – tiesiogiai), iš viso bus sukurtos 8 naujos darbo vietos, iš kurių ne mažiau kaip pusė bus kaimo gyventojai (Verslo plano IV skyrius). Verslo plane pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2012 metais pagamins 45 584 vnt. europadėklų, 2013 metais – 219 619 vnt., 2014 metais – 247 118 vnt., o 2015 m. – 274 619 vnt. (Verslo plano VI skyriaus 1 punktas).

18. Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 11 d. pareiškėjas ir Agentūra sudarė Paramos sutartį. Pagal Paramos sutarties 49 punktą, Paraiška ir Verslo planas yra Paramos sutarties sudėtinės dalys. Pagal Paramos sutartį pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas Paramos sutarties (taigi ir Paraiškos bei Verslo plano) sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (Paramos sutarties 1.1 punktas). Paramos sutarties 17 ir 17.1 punktuose numatyta, kad pareiškėjas, siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įsipareigoja įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje ir Verslo plane. Paramos sutarties 17, 17.10, 17.10.1 ir 17.10.2 punktuose numatyta, kad pareiškėjas privalo užtikrinti, jog išliks savarankiška įmone mažiausiai 7 metus po Paramos sutarties pasirašymo dienos, t. y. nebus priskirtas įmonei partnerei arba susijusiai įmonei, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, o pareiškėją kontroliuojantis fizinis asmuo, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 punkte, netaps kitą (-us) juridinį asmenį (-is) kontroliuojančiu asmeniu. Paramos sutartyje taip pat numatytos pareiškėjo pareigos įvykdyti Paraiškoje ir Verslo plane numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais bei įdarbinti Paraiškoje numatytą darbuotojų skaičių (ne mažiau kaip 3 metus po Projekto įgyvendinimo pabaigos metų sąrašinis įmonės darbuotojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip nurodyta Paraiškoje) (Paramos sutarties 17, 17.13 ir 17.14 punktai). Pagal Paramos sutarties 17 ir 17.32 punktus pareiškėjas įsipareigojo be Agentūros rašytinio sutikimo mažiausiai 7 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, nenutraukti Projekte numatytos veiklos.

19. Teismas nustatė, kad Agentūra 2014 m. gegužės 21 d. atliko Projekto patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas nepasiekė planuotų rodiklių (neįdarbino darbuotojų, nepasiekė pardavimo pajamų rodiklių), o 2015 m. vasario 9–10 d. Agentūra atliko Projekto patikrą vietoje ir nustatė, kad pareiškėjo įmonėje dirba iš viso 6 darbuotojai, o 2014 metais pajamas (13 506,20 Eur) pareiškėjas gavo iš medienos džiovinimo paslaugų (ne iš europadėklų pardavimo).

20. Teismas nurodė, kad 2015 m. birželio 29 d. Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, padarė šiuos pažeidimus: 1) neįgyvendino Projekto taip, kaip aprašyta Paraiškoje, Verslo plane, todėl nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių (toliau – ir pirmas pažeidimas); 2) nesilaikė su skirta parama susijusių įsipareigojimų (toliau – ir antras pažeidimas); 3) sukūrė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą (toliau – ir trečias pažeidimas). Ginčijamu sprendimu Agentūra informavo pareiškėją, kad jam dėl nurodytų pažeidimų taikoma Paramos sutarties nutraukimo ir paramos (200 000 Eur) susigrąžinimo sankcija. 2015 m. liepos 8 d. Agentūra priėmė ginčijamą raštą, kuriuo paprašė 200 000 Eur grąžinti per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo pareiškėjui datos. Nesutikdamas su minėtu sprendimu ir raštu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į Komisiją, kuri 2015 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. Nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

21. Teismas akcentavo, kad ginčijamame sprendime (11 puslapyje) Agentūra nurodė, kad minėtą sprendimą dėl pirmo, antro ir trečio pažeidimų priėmė, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, numatančiu, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant Paramos sutarties sąlygas ir (arba) nesilaikant Įgyvendinimo taisyklėse, Paraiškoje ir Paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės). Ginčijamame sprendime (10 puslapyje) Agentūra nurodė, kad sprendimas buvo priimtas taip pat vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.9 punktu (dėl pirmo ir antro pažeidimų), 197.3.1 ir 197.3.16 punktais, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalimi ir 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalimi (dėl trečio pažeidimo) bei Paramos sutarties 19.1 punktu (dėl pirmo, antro ir trečio pažeidimų).

22. Teismas pabrėžė, kad Paramos sutarties 19.1 punkte nustatyta Agentūros teisė susigrąžinti paramą (ar jos dalį) ir (arba) nutraukti Paramos sutartį, paaiškėjus aplinkybėms, be kita ko, išvardytoms Paramos sutarties 25 punkte. Paramos sutarties 25 punkte nurodomi 24 atvejai, kuriems esant gali būti nustatomas Paramos sutarties pažeidimas. Pirmuoju tokiu atveju (25.1 punktas) įvardijamas atvejis, kai paramos gavėjas neįdarbina paraiškoje numatyto darbuotojų skaičiaus (Agentūros nustatytas antras pažeidimas). Kitas Agentūros nustatytas atvejis (pirmas pažeidimas) yra įvardytas Paramos sutarties 25.9 punkte, numatančiame, kad pažeidimas gali būti nustatomas, kai paramos gavėjas negali pasiekti Projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros bei Paramos sutarties 25.11 punkte, numatančiame, kad pažeidimas gali būti nustatomas, kai paramos gavėjas per 7 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos be rašytinio Agentūros sutikimo pakeičia pagal Paramos sutartį remiamos veiklos pobūdį. Pirmas ir antras pažeidimai taip pat buvo susiję su atvejais, įvardytais Paramos sutarties 25.23 ir 25.24 punktuose, numatančiuose, kad pažeidimas gali būti nustatytas ir tada, kai paramos gavėjas nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų bei pažeidžia kitas Paramos sutarties, paramos skyrimo bei naudojimo sąlygas. Taigi, teismas sprendė, kad pagal Paramos sutarties 19.1 punktą, už šiuos pažeidimus gali būti taikomas visos paramos susigrąžinimas ir Paramos sutarties nutraukimas. Teismas nurodė, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad prie šių pažeidimų Agentūra nurodo Administravimo taisyklių 197.1.9 punktą, numatantį atvejį, kada pareiškėjui gali būti taikoma paramos sumažinimo sankcija („jeigu pareiškėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus, sankcijos dydis priklauso nuo nustatyto pažeidimo pobūdžio, masto bei sunkumo“). Paramos sumažinimo sankciją galima skirti tada, kai visa parama dar nėra išmokėta. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjui jau buvo išmokėta visa paramos suma (200 000,00 Eur), Agentūra galėjo taikyti tik Administravimo taisyklių 197.3 punkte numatytą sankcijos rūšį – paramos (ar jos dalies) susigrąžinimą.

23. Teismas pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 197.3.7 punkte nustatyta, kad paramos (ar jos dalies) susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas per penkerių ar septynerių metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo ir (arba) paramos paraiškos pateikimo be rašytinio Agentūros sutikimo pakeičia remiamos veiklos pobūdį. Verslo plane ir Paraiškoje pareiškėjo nurodytas ir pagal Paramos sutartį remiamas veiklos pobūdis buvo aukštos kokybės europadėklų gamyba. Agentūra patikrų metu nustatė, kad šios veiklos pareiškėjas nevykdė, t. y., negavusi Agentūros sutikimo, vykdė kitą veiklą (teikė medienos džiovinimo paslaugas). Tai patvirtino ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu. Todėl teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė Paramos sutarties 17.4 ir 17.32 punktuose nustatytų įsipareigojimų ir pažeidė Paramos sutartį (Paramos sutarties 25.11 punktas), t. y. be rašytinio Agentūros sutikimo pakeitė remiamos veiklos pobūdį.

24. Teismas nurodė, kad Administravimo taisyklių 197.3.2 punkte nustatyta, kad paramos (ar jos dalies) susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą. Pareiškėjas per 2012 metus planavo įdarbinti 8 nuolatinius darbuotojus, pagaminti 45 584 vnt. europadėklų ir gauti 1 094 016 Lt europadėklų pardavimo pajamų, per 2013 metus numatyta išlaikyti tą patį darbuotojų skaičių, pagaminti 219 619 vnt. europadėklų ir gauti 5 270 856 Lt pardavimo pajamų, per 2014 metus numatyta išlaikyti tą patį skaičių darbuotojų, pagaminti 247 118 vnt. europadėklų ir gauti 6 590 856 Lt pardavimo pajamų. Pareiškėjas 2012–2014 metais europadėklų gaminimo veiklos iš esmės nevykdė, todėl pajamų iš europadėklų pardavimo negavo. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimų, nustatytų Paramos sutarties 17.1, 17.13, 17.31 punktuose ir pažeidė Paramos sutartį (Paramos sutarties 25.9 punktas), t. y. nurodytu laikotarpiu nepasiekė Paraiškoje ir Verslo plane numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais. Dar daugiau, atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu europadėklai (planuota – aukštos kokybės, sertifikuoti) apskritai nebuvo gaminami ir europadėklų pardavimo pajamos nebuvo gaunamos, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu (beveik 3 metus) net nebuvo pradėjęs vykdyti Projekto, t. y. nebuvo pradėjęs siekti rezultatų ir įgyvendinti Projekto rodiklių, susijusių su europadėklų pardavimų pajamomis.

25. Teismas pažymėjo, kad pagal Administravimo taisyklių 197.3.12 punktą, visa paramos suma susigrąžinama, kai paramos gavėjas nepasiekia prioritetinio kriterijaus rezultato. Paraiškos pirmumo vertinimo (prioritetinis) kriterijus ir kitas Projekto priežiūros rodiklis (be pardavimo pajamų) buvo 8-ios naujai sukurtos nuolatinės darbo vietos. Pareiškėjas pagal Paraišką įsipareigojo sukurti 8 naujas nuolatines darbo vietas jau 2012 metais. Bylos duomenimis (2014 m. gegužės 19 d. Agentūroje gautas pareiškėjo pasiaiškinimas dėl Projekto rodiklių pasiekimo) teismas nustatė, kad 2012 m. pareiškėjas naujų darbo vietų nesukūrė, o darbuotojų paiešką pradėjo vykdyti tik 2013 m. IV ketvirtyje. Iš Paraiškos matyti, kad prieš Projektą pareiškėjo įmonėje dirbo iš viso vienas darbuotojas. 2015 m. vasario 9–10 d. atliktos patikros metu Agentūra nustatė, kad pareiškėjo įmonėje iš viso dirbo 6 darbuotojai (iš jų du dirbo 2 val. per dieną, vienas – 4 val. per dieną ir trys – 8 val. per dieną). Todėl teismas darė išvadą, kad šis (8 naujų darbo vietų) rodiklis bei prioritetinis kriterijus taip pat nebuvo pasiektas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Paramos sutarties 17.1 ir 17.14 punktuose įtvirtintų įsipareigojimų ir pažeidė Paramos sutartį (Paramos sutarties 25.1 punktas). Teismas akcentavo, jog Administravimo taisyklių 197.3.12 punktas įtvirtina imperatyvią Agentūros pareigą (ne teisę) susigrąžinti visą paramos sumą, jeigu nustatoma, kad nebuvo pasiektas prioritetinio kriterijaus rezultatas. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu nusprendė skirti pareiškėjui visos paramos susigrąžinimo sankciją, o pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su pritaikytos sankcijos ne proporcingumu, atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgdamas į nustatytas Paramos sutarties 25.1, 25.9 ir 25.11 punktuose įvardytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Agentūra pagal Paramos sutarties 19.1 punktą turėjo teisę nutraukti Paramos sutartį.

26. Teismas dėl Agentūros nustatyto trečio pažeidimo (susijusio su dirbtinai sukurtomis sąlygomis paramai gauti) plačiau nepasisakė, nes iš esmės pritarė ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusios Komisijos išvadoms, tiek, kiek jos susijusios su minėto pažeidimo konstatavimu. Teismas sprendė, kad Komisija išsamiai ir visapusiškai įvertino faktines aplinkybes, analizavo ir pagrindė taikytinas teisės aktų nuostatas, vertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad Komisija sprendime apsiribojo tik formaliu faktų konstatavimu, netinkamai vertino faktines aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su pažeistais teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principais, teismas sutiko su Komisijos sprendimo motyvais, todėl jų neatkartojo. Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimai šioje byloje teismui nekilo, todėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkino. Teismas sutiko su Agentūros atsiliepimo argumentais, kad minėtų Europos Sąjungos teisės nuostatų aiškinimas jau buvo pateiktas ESTT jurisprudencijoje.

27. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis bylos medžiaga, teismas konstatavo, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu pareiškėjui skyrė Paramos sutarties nutraukimo ir visos paramos susigrąžinimo sankciją, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu raštu įpareigojo pareiškėją grąžinti išmokėtą paramą. Atitinkamai, Komisija teisėtai ir pagrįstai minėtų Agentūros sprendimų nepanaikino.

III.

28. Pareiškėjas UAB „E.“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą; kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu priimti preliminarų nutarimą šiuo klausimu:

a) ar ūkio subjektas (paramos gavėjas), kartu su kitais dviem ūkio subjektais (paramos gavėjais) pakeitęs projektų įgyvendinimo vietą į tą pačią vietą, taip pat kartu su kitais dviem ūkio subjektais (paramos gavėjais) pakeitęs visų ūkio subjektų (paramos gavėjų) akcininkus sutampančiais akcininkais, atsižvelgiant į pagrindines bylos aplinkybes, gali būti laikomas siekiančiu gauti naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, taip, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies nuostatas, kai prieš šių projektų įgyvendinimo vietų pakeitimus bei ūkio subjektų akcininkų pakeitimus buvo gautas projektų priežiūrą įgyvendinančio valstybės įgalioto subjekto (Nacionalinės mokėjimo agentūros) pritarimas perkelti Projekto įgyvendinimo vietą į tą pačią vietą, taip pat patvirtinimas, kad ūkio subjektas (paramos gavėjas) atitinka tinkamumo gauti paramą kriterijus? b) ar, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kiti bendrieji principai paramos kaimo plėtrai suteikimo srityje, išplaukiantys iš Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies nuostatų, turi būti aiškinami kaip leidžiantys nacionalinę praktiką, pagal kurią projektų priežiūrą įgyvendinantis valstybės įgaliotas subjektas (Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos), iš pradžių pritaręs ūkio subjekto (paramos gavėjo) vykdomiems pakeitimams, susijusiems su įgyvendinamu projektu, ir nurodęs, kad ūkio subjektas (paramos gavėjas) atitinka tinkamumo gauti paramą kriterijus, po trejų metų, per tą laiką iš esmės nepasikeitus pirminei teisei, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, peržiūri savo poziciją ir minėtus su įgyvendinamu projektu susijusius pakeitimus pripažįsta Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies pažeidimu bei taiko griežčiausią įmanomą sankciją – išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimą.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde savo poziciją iš esmės grindžia analogiškais argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs pažeidimą, t. y. europadėklų kalimo veiklos nevykdymą, nevertino tokio pažeidimo priežasčių, t. y. kad medinės taros gamyba 2014 m. nebuvo vykdoma ne dėl piktnaudžiavimo ar kitokių su Projekto įgyvendinimu nesuderinamų tikslų, o išimtinai dėl 2014 m. rinkoje buvusio nuosmukio, tiesiogiai lėmusio ženklų palečių paklausos sumažėjimą. Pabrėžia, jog europaletės 2014 m. nebuvo gaminamos dėl jų pardavimo kainos smukimo ir savikainos išaugimo, tokiu būdu siekiant išvengti galimų didelių nuostolių, kuriuos lemtų pagamintų palečių paklausos nebuvimas, poreikis išlaikyti papildomus darbuotojus, būtinus paletėms gaminti, bei neatsipirkusios palečių gamybos sąnaudos. Pareiškėjo teigimu, jis išvengė kur kas didesnių nuostolių, dėl kurių europalečių vėlesnė gamyba apskritai nebūtų įmanoma, taip akivaizdžiai pažeidžiant Paramos sutartį bei paramos tikslus. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsniu, Administravimo taisyklių 195 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 368 straipsniais, privalėjo įvertinti europadėklų kalimo veiklos nevykdymo priežastis ir tuo remiantis neskirti sankcijos arba skirti švelnesnę sankciją, t. y. įpareigoti sugrąžinti dalį paramos. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaudamasis Paramos sutarties 25.9 punktu, informavo Agentūrą apie sunkumus, su kuriais susidūrė įgyvendindamas Projektą. Pareiškėjo vertinimu, nesant vienam iš privalomų pažeidimo konstatavimo elementų, t. y. Agentūros neinformavimo, pažeidimas negali būti konstatuotas.

31. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada, jog įgyvendinant Projektą jis pakeitė vykdomos veiklos pobūdį, priimta neįsigilinus į bylos aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, jis nepakeitė veiklos pobūdžio, o padėklų kalimo veiklos nevykdė dėl rinkos nuosmukio. Teismas neatsižvelgė į tai, jog 2015 m. buvo pradėta padėklų kalimo veikla ir į tai, kad buvo įsigyta ir sumontuota visa padėklų kalimo įranga ir atlikti visi veiksmai, reikalingi padėklų kalimo veiklai vykdyti. Pasak pareiškėjo, džiovinimo veikla jis užsiėmė siekiant išlaikyti bendrovę tuo laikotarpiu, kai dėl objektyvių aplinkybių visumos nebuvo įmanoma vykdyti padėklų kalimo veiklos. Pareiškėjas vertina, kad pažeidimo konstatavimo atveju Administravimo taisyklių 197.3.7 punkte įtvirtintos griežčiausios sankcijos jo atžvilgiu taikymas neatitinka proporcingumo principo.

32. Pareiškėjas neginčija, kad nepasiekė pardavimo pajamų rodiklio dėl laikinai nevykdomos europalečių gamybos. Pareiškėjo vertinimu, konkrečiu atveju atsakovo besąlygiškas reikalavimas nepriklausomai nuo rinkos sąlygų pasiekti verslo plane ir Paraiškoje nurodytų rodiklių yra nelogiškas ir prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, nes, vykdžius europalečių gamybą, bendrovė būtų veikusi nuostolingai ir tokiu būdu apskritai nebūtų galėjusi tęsti Projekto įgyvendinimo. Atsakovo reikalavimas veikti nuostolingai iš Paramos gavėjo atimtų bet kokią galimybę pasiekti Projekto tikslus. Pareiškėjo nuomone, paramos sutarties pažeidimas konstatuotinas tik tuomet, jei nustatoma, kad verslo plane ir Paraiškoje numatyti tikslai nepasiekiami dėl Paramos gavėjo kaltės, o ne dėl nuo paramos gavėjo nepriklausančių rinkos sąlygų. Pabrėžia, jog šiuo atveju atsakovas netyrė ir neanalizavo priežasčių, kurios lėmė negalėjimą pasiekti Paraiškoje ir verslo plane numatytų rodiklių, nors paramos gavėjas ne kartą šias priežastis akcentavo. Pareiškėjas nurodo, kad taikant sistemiškai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnį ir Administravimo taisyklių 195 punktą, atsakovas privalėjo vertinti, ar priežastys ir aplinkybės, dėl kurių nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų, galėjo paramos gavėjo būti kontroliuojamos bei iš anksto numatomos ir priežasčių, nepriklausančių nuo paramos gavėjo valios, nustatymo atveju netaikyti sankcijų. Pareiškėjo nuomone, objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo jo valios, egzistavo, todėl atsakovas, taikydamas sankciją pažeidė VAĮ 3, 36 straipsniuose nurodytus principus. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Administravimo taisyklių 197.1, 197.1.6 punktus už tokį pažeidimą taikoma paramos dalies neišmokėjimo sankcija, todėl esant aplinkybei, kad parama buvo išmokėta, tapatus pažeidimas negali lemti visos paramos sumos susigrąžinimo.

33. Pareiškėjas vadovaujasi Administravimo taisyklių 197.3.11, 197.3.12 punktais ir pažymi, kad atsakovas, skirdamas sankciją, nurodė, kad už padarytą pažeidimą sumažinama parama, o sankcijos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio masto bei sunkumo. Pareiškėjo vertinimu, tokiu būdu atsakovas pripažino, kad ne visais atvejais už aptariamą pažeidimą skiriama griežčiausia sankcija. Pareiškėjo teigimu, esant objektyvioms, nuo jo valios nepriklausančioms aplinkybėms, dėl kurių jis nukrypo nuo Projekto rodiklių vykdymo, nėra įmanoma be nuostolių išlaikyti 8 naujų darbo vietų visą darbo dieną. Iš pačios Agentūros pateiktų duomenų matyti, jog buvo sukurta dauguma planuojamų darbo vietų (bent 88 proc.). Pareiškėjo vertinimu, nedidelis nukrypimas (vieno darbuotojo) nuo Paraiškose pateiktų planuojamų įkurti darbo vietų yra neesminis ir nulemtas laikinų sunkumų, o tęsiant veiklą ir įsitvirtinus rinkoje įsipareigojimai dėl planuojamų sukurti darbo vietų bus įgyvendinti. Pareiškėjas mano, jog sankcija, t. y. Paramos sutarties nutraukimas ir visų paramos lėšų susigrąžinimas, galėtų būti taikoma tik tokiu atveju, kai per ataskaitinį trijų metų laikotarpį jis nepasiektų 8 darbuotojų ataskaitinio laikotarpio vidurkio. Pareiškėjo įsitikinimu, per trejų metų ataskaitinį laikotarpį pasiekus prioritetinį rodiklį, paramos skyrimo tikslai būtų pasiekti.

34. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo sprendimas skirti sankciją yra nemotyvuotas, neišbaigtas, t. y. nenurodytas sankcijos dydis, todėl vien dėl šios priežasties sprendimas turi būti naikintinas. Konkrečiu atveju atsakovas neanalizavo skiriamos sankcijos dydį įtakojančių veiksnių. Be to, atsakovas privalėjo įvertinti, kad nuo rodiklių nukrypta itin nežymiai, o toks nuokrypis yra mažareikšmis ir neesminis. Skirta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga ir sužlugdys paramos gavėjo verslą, dėl ko darbuotojai neteks visų naujai sukurtų darbo vietų. Tokie padariniai, pareiškėjo teigimu, akivaizdžiai neatitinka paramos skyrimo ir Projekto įgyvendinimo tikslų.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pažeidimo, susijusio su dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti, konstatavimu, akcentavo, kad bendradarbiavo su atsakovu, vykdė savo pareigą informuoti atsakovą apie bet kokius pasikeitimus, taip pat reikiamais atvejais prašydavo atsakovo pritarimo. Akcentuoja, jog 2012 m. spalio - lapkričio mėn. informavo atsakovą apie pasikeitusius paramos gavėjų akcininkus ir aiškiai nurodė jų tapatybes. Agentūra 2013 m. gegužės 9 d. patvirtino, jog paramos gavėjas atitinka tinkamumo gauti paramą kriterijus. Atsakovui taip pat buvo žinoma, kad visos trys bendrovės veikia vienoje teritorijoje, ką patvirtina jo 2012 m. spalio 30 d. rašto turinys. Atsakovo žinojimą apie Projekto vykdymo veiklą patvirtina ir paramos gavėjo atžvilgiu atliekami tyrimai. Nuo 2012 - 2013 m. iki dabar atsakovas jokių pastabų nereiškė. Atsakovas 2015 m. vasario 5 d. raštu ir konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad Paramos gavėjų akcininkų pasikeitimas neprieštarauja jokiems paramos gavimą ir administravimą reglamentuojantiems teisės aktams. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas privalėjo įvertinti pakeitimų atitiktį Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies bei Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies reikalavimams. Atsakovas pabrėžia, kad atsakovas, sutinkamai su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 39 punktu bei šio Reglamento pagrindu parengta 2014 m. lapkričio 27 d. Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodika Nr. 3D-889, visus paramos gavėjų prašymus privalėjo aiškinti atsižvelgiant į visų jai žinomų aplinkybių visumą, ir neturėjo teisės kokių nors aplinkybių vertinti atskirai. Atsakovas pažeidimo tyrimą dėl nežinomų priežasčių inicijavo tik 2015 m. sausio 27 d., t. y. praėjus 3 metams po atitinkamų pakeitimų.

36. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neįvardijo, kokių su teisės aktuose įtvirtintais Bendrijos tikslais nesuderinamų siekių turi paramos gavėjai bei neįrodė bet kokio teisės aktuose įtvirtinto šios paramos skyrimu siekiamo tikslo netinkamą įgyvendinimą.

37. Pareiškėjas dėl kreipimosi į ESTT papildomai akcentavo, kad ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-434/12 Reglamento Nr. 65/2011 nuostatos nebuvo aiškintos ir jų taikymo klausimas nebuvo nagrinėjamas per teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo bei kitų bendrųjų principų prizmę. Šis argumentas, pareiškėjo nuomone, taip pat suponuoja būtinybę kreiptis į ESTT dėl išaiškinimo pateikimo.

38. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir netenkinti pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Atsakovas savo pozicija iš esmės grindžia atsiliepimuose į skundą ir rašytinius pareiškėjo paaiškinimus pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais.

39. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo argumentas, jog jis tariamai nekeitė Projekto veiklos pobūdžio, prieštarauja objektyvioms aplinkybėms. Pareiškėjas nevykdė Projekto veiklos, o teikė medienos džiovinimo paslaugas susijusioms įmonėms. Taip pat pareiškėjas nepagrindžia savo teiginio dėl 2015 m. pradėtos vykdyti Projekto veiklos, naujų klientų paieškos, derybų su potencialiais žaliavos tiekėjais iš Ukrainos.

40. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįspėjo Agentūrą apie Projekto veiklos nevykdymą, keitimą. Tai, kad patikrų vietoje metu Agentūra nustatė, jog Projekto veikla nėra vykdoma, negali būti prilyginama Agentūros informavimui. Pažymi, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, jog Projekto veiklos nevykdė, o tik akcentuoja Projekto veiklos nevykdymo priežastis – rinkos nuosmukį. Atsakovo teigimu, Paraiškoje ir verslo plane pareiškėjo užsibrėžti rodikliai nėra savitiksliai. Pagal verslo plane nustatytus tikslus ir rodiklius, vertinant pareiškėjo Paraišką, vertinamas paties Projekto gyvybingumas, pagrįstumas, nauda, tinkamumas paramai gauti. Pareiškėjas patvirtino, kad sugebės pasiekti atitinkamus rodiklius, nustatytus Paraiškoje ir verslo plane. Atsakovas pabrėžia, kad Projekto tikslai nepasiekti ženkliai (2014 m. įgyvendindamas Projektą pareiškėjas gavo vos 1 proc. planuotų pajamų). Pažymi, kad Projektui įgyvendinti suteikiama parama yra tikslinė ir Projekte nenumatytos veiklos vykdymas neturi trukdyti pasiekti Projekto tikslus. Jeigu gavęs tikslinę paramą pareiškėjas jos nenaudojo Projekto veiklai, Projekto tikslams ir uždaviniams pasiekti, jis neprisidėjo prie Programos ir Priemonės tikslų, naudojosi parama ne tuo tikslu, kuriuo ji buvo išmokėta. Akcentuoja, kad pareiškėjas yra profesionalus verslo subjektas ir, rengdamas verslo planą, turėjo įvertinti savo ūkinės komercinės veiklos rizikas. Atitinkamai, atsakomybė už Projekto veiklos nevykdymą, tikslų ir rodiklių nepasiekimą tenka pareiškėjui, o rinkos pokyčiai nelaikytini objektyviomis aplinkybėmis, galinčiomis pašalinti pareiškėjo atsakomybę.

41. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimo pažeidimo turinį bando apriboti dvejomis aplinkybėmis, t. y. akcininkų pasikeitimu ir Projektų įgyvendinimo vietos sutapimu. Atsakovo nuomone, pareiškėjas visiškai nepagrįstai ir klaidinančiai teigia, kad Komisija ir Agentūra Projektų įgyvendinimo vietos bei įmonių akcininkų pakeitimą laiko esminiu pažeidimu, kuriam esant parama negali būti skiriama. Atsakovas akcentuoja, kad ginčijamame sprendime detaliai aprašytos pažeidimo nustatymui reikšmingos aplinkybės. Šiuo atveju ekonominių, funkcinių, teisinių, asmeninių ryšių visuma leido konstatuoti buvus veiksmų suderinamumą ir dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti.

42. Atsakovas dėl pareiškėjo akcentuojamo teisėtų lūkesčių principo nurodo, kad, teikdamas Paraišką, pareiškėjas įsipareigojo vykdyti visus įsipareigojimus ir reikalavimus, nustatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose paramos teikimą ir administravimą bei patvirtino, kad jei netinkamai vykdys Projektą pagal Paraišką ar kitaip pažeis teisės aktų reikalavimus, jam gali būti taikomos sankcijos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu ir paramos lėšų įsisavinimu, pažeidęs šiuos įsipareigojimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, negalėjo tikėtis, kad atsakovas jų nevertins kaip pažeidimų ir netaikys atitinkamų sankcijų. Todėl pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, o jų nesant, nėra pagrindo konstatuoti jų pažeidimo.

43. Atsakovas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT papildomai nurodo, kad pareiškėjas neturėjo ir negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, todėl apeliaciniame skunde įvardijama teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo bei kitų bendrųjų principų prizmė, per kurią, pareiškėjo nuomone, ESTT turėtų iš esmės pakartotinai vertinti analogišką klausimą, yra neaktuali.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Savo poziciją trečiasis asmuo iš esmės grindžia atsiliepime į skundą nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai akcentavo, kad pareiškėjas nevykdė Projekte numatytos veiklos, o pajamas gavo iš susijusių įmonių, kurioms teikė paslaugas. Pažymi, kad Projekto tikslai nepasiekti ženkliai, pvz., per 2014 m. nuo Projekto veikios pareiškėjas gavo vos 1 proc. planuotų pajamų.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jis nevykdė veiklos dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teisės aktai jokiais atvejais nesuteikia teisės savarankiškai spręsti dėl projektų veiklos pobūdžio pakeitimo. Veiklos pobūdis gali būti keičiamas tik esant Agentūros sutikimui. Pareiškėjas nesikreipė į Agentūrą dėl atsiradusių nepalankių rinkos sąlygų ir neprašė Agentūros sutikimo dėl Projekto pakeitimų, o savavališkai nustojo vykdyti Projekto veiklą. Akcentuoja, kad pareiškėjas prisiėmė visas neigiamas pasekmes, susijusias su verslo rizika.

47. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, 2012 m., kai pareiškėjas keitė Projekto įgyvendinimo vietą, keitėsi akcininkai ir Agentūra galėjo neįtarti pažeidimo, nes kiti susietumo ir dirbtinių sąlygų sukūrimo požymiai (ekonominiai, funkciniai ryšiai) atsirado 2013–2014 metais.

48. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nepagrįstai remiasi teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai egzistuojančiomis situacijomis ar tokiomis, kurios yra apibrėžtos konkrečiomis garantijomis. Pareiškėjas, darydamas pažeidimą, negalėjo tikėtis, kad Agentūra to nepastebės. Tai negali pareiškėjui sukelti teisėtų lūkesčių.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais dėl tyrimo pradėjimo datos, nurodo, kad pareiškėjo pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio ir ekonominio, funkcinio pobūdžio aplinkybės atsirado vėliau, t. y. 2013–2014 metais. Akcentuoja, kad Administravimo taisyklių 3.20 papunktis numato penkerių arba septynerių metų kontrolės laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte ir (arba) paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Pagal Paramos sutartį 7 metus nuo 2012 m. liepos 11 d. Agentūra gali tikrinti pareiškėją ir, nustačiusi pažeidimus, taikyti sankcijas.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėju, kad konkrečiu atveju skiriant sankciją buvo pažeistas proporcingumo principas. Pažymi, kad sankcija buvo pritaikyta už visus pažeidimus. Projekto priežiūros rodiklių nepasiekimas parodo, kad Projektas nebuvo tinkamai vykdomas, nebuvo pasiekti jo tikslai, uždaviniai. Atkreipia dėmesį, kad tiek dėl netinkamo Projekto įgyvendinimo, tiek dėl dirbtinių sąlygų sukūrimo taikoma pati griežčiausia sankcija.

51. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl ES teisės aktų išaiškinimo dėl dirbtinių sąlygų sukūrimo nėra pagrįstas, nes ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-434/12 pateikė išsamius išaiškinimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo UAB „E.“ skundą dalykas – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. liepos 8 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini); Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas.

53. 2015 m. birželio 29 d. Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą padarė šiuos pažeidimus: 1) neįgyvendino Projekto taip, kaip aprašyta Paraiškoje, Verslo plane, todėl nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių (toliau – pirmas pažeidimas); 2) nesilaikė su skirta parama susijusių įsipareigojimų (toliau – antras pažeidimas); 3) sukūrė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą (toliau – trečias pažeidimas). Agentūra dėl nurodytų pažeidimų taikė Paramos sutarties nutraukimo ir paramos (200 000,00 Eur) susigrąžinimo sankciją. 2015 m. liepos 8 d. Agentūra priėmė ginčijamą raštą, kuriuo paprašė 200 000,00 Eur grąžinti per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo pareiškėjui datos.

54. Ginčijamame sprendime (11 puslapyje) Agentūra nurodė, kad minėtą sprendimą dėl pirmo, antro ir trečio pažeidimų priėmė, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, numatančiu, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant Paramos sutarties sąlygas ir (arba) nesilaikant Įgyvendinimo taisyklėse, Paraiškoje ir Paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės). Ginčijamame sprendime (10 puslapyje) Agentūra nurodė, kad sprendimas buvo priimtas taip pat vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.9 punktu (dėl pirmo ir antro pažeidimų), 197.3.1 ir 197.3.16 punktais, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalimi ir 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalimi (dėl trečio pažeidimo) bei Paramos sutarties 19.1 punktu (dėl pirmo, antro ir trečio pažeidimų).

55. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga pagal Paramos sutartį pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas Paramos sutarties (taigi ir Paraiškos bei Verslo plano) sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (Paramos sutarties 1.1 punktas). Paramos sutarties 17 ir 17.1 punktuose numatyta, kad pareiškėjas, siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įsipareigoja įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje ir Verslo plane. Paramos sutarties 17, 17.10, 17.10.1 ir 17.10.2 punktuose numatyta, kad pareiškėjas privalo užtikrinti, jog išliks savarankiška įmone mažiausiai 7 metus po Paramos sutarties pasirašymo dienos, t. y. nebus priskirtas įmonei partnerei arba susijusiai įmonei, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, o pareiškėją kontroliuojantis fizinis asmuo, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 punkte, netaps kitą(-us) juridinį asmenį(-is) kontroliuojančiu asmeniu. Paramos sutartyje taip pat numatytos pareiškėjo pareigos įvykdyti Paraiškoje ir Verslo plane numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais bei įdarbinti Paraiškoje numatytą darbuotojų skaičių (ne mažiau kaip 3 metus po Projekto įgyvendinimo pabaigos metų sąrašinis įmonės darbuotojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip nurodyta Paraiškoje) (Paramos sutarties 17, 17.13 ir 17.14 punktai). Pagal Paramos sutarties 17 ir 17.32 punktus pareiškėjas įsipareigojo be Agentūros rašytinio sutikimo mažiausiai 7 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, nenutraukti Projekte numatytos veiklos.

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra 2014 m. gegužės 21 d. atliko Projekto patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas nepasiekė planuotų rodiklių (neįdarbino darbuotojų, nepasiekė pardavimo pajamų rodiklių), o 2015 m. vasario 9–10 d. Agentūra atliko Projekto patikrą vietoje ir nustatė, kad pareiškėjo įmonėje dirba iš viso 6 darbuotojai, o 2014 metais pajamas (13 506,20 Eur) pareiškėjas gavo iš medienos džiovinimo paslaugų (ne iš europadėklų pardavimo, kaip numatyta Verslo plane). Byloje ginčo nėra dėl to, kad Agentūra patikrų metu nustatė, kad Verslo plane numatytos veiklos pareiškėjas nevykdė, t. y., negavusi Agentūros sutikimo, vykdė kitą veiklą (teikė medienos džiovinimo paslaugas). Darytina išvada, kad pareiškėjas nesilaikė Paramos sutarties 17.4 ir 17.32 punktuose nustatytų įsipareigojimų ir pažeidė Paramos sutartį (Paramos sutarties 25.11 punktas), t. y. be rašytinio Agentūros sutikimo pakeitė remiamos veiklos pobūdį. Administravimo taisyklių 197.3.7 punkte nustatyta, kad paramos (ar jos dalies) susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas per penkerių ar septynerių metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo ir (arba) paramos paraiškos pateikimo be rašytinio Agentūros sutikimo pakeičia remiamos veiklos pobūdį. Verslo plane ir Paraiškoje pareiškėjo nurodytas ir pagal Paramos sutartį remiamas veiklos pobūdis buvo aukštos kokybės europadėklų gamyba.

57. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo pakeistas veiklos pobūdis, o padėklų kalimo veikla nebuvo vykdoma dėl rinkos nuosmukio, o teismas neatsižvelgė į tai, jog 2015 m. buvo pradėta padėklų kalimo veikla ir į tai, kad buvo įsigyta ir sumontuota visa padėklų kalimo įranga ir atlikti visi veiksmai, reikalingi padėklų kalimo veiklai vykdyti. Pareiškėjas vertina, kad pažeidimo konstatavimo atveju Administravimo taisyklių 197.3.7 punkte įtvirtintos griežčiausios sankcijos jo atžvilgiu taikymas neatitinka proporcingumo principo. Teigiama, kad šiuo atveju atsakovas netyrė ir neanalizavo priežasčių, kurios lėmė negalėjimą pasiekti Paraiškoje ir verslo plane numatytų rodiklių, nors paramos gavėjas ne kartą šias priežastis akcentavo.

58. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kurie leistų suabejoti atsakovo konstatuota aplinkybe, kad pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo pakeitė remiamos veiklos pobūdį. Pats pareiškėjas iš esmės sutinka, kad pakeitė veiklos pobūdį, tik veiklos pakeitimą įvardina taip, kad jis užsiėmė džiovinimo veikla, siekiant išlaikyti bendrovę tuo laikotarpiu, kai dėl objektyvių aplinkybių visumos nebuvo įmanoma vykdyti padėklų kalimo veiklos. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad jis būtų su Agentūra suderinęs veiklos keitimą ir gavęs tam rašytinį Agentūros sutikimą. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Agentūra šiuo atveju neturėjo tirti ar analizuoti priežasčių, kurios lėmė negalėjimą pasiekti Paraiškoje ir verslo plane numatytų rodiklių. Svarbu tai, kad paraiškoje ir verslo plane pareiškėjo užsibrėžti rodikliai nėra savitiksliai. Pagal verslo plane nustatytus tikslus ir rodiklius, vertinant pareiškėjo Paraišką, vertinamas paties Projekto gyvybingumas, pagrįstumas, nauda, tinkamumas paramai gauti. Pareiškėjas patvirtino, kad sugebės pasiekti atitinkamus rodiklius, nustatytus Paraiškoje ir verslo plane. Kaip patvirtino atsakovas, Projekto tikslai nepasiekti ženkliai (2014 m. įgyvendindamas Projektą pareiškėjas gavo vos 1 proc. planuotų pajamų). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Projektui įgyvendinti suteikiama parama yra tikslinė. Jeigu gavęs tikslinę paramą pareiškėjas jos nenaudojo Projekto veiklai, Projekto tikslams ir uždaviniams pasiekti, jis neprisidėjo prie Programos ir Priemonės tikslų, naudojosi parama ne tuo tikslu, kuriuo ji buvo išmokėta. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas yra profesionalus verslo subjektas ir, rengdamas verslo planą, turėjo įvertinti savo ūkinės komercinės veiklos rizikas.

59. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos aišku, kad Projekto priežiūros rodiklis (be pardavimo pajamų) buvo 8-ios naujai sukurtos nuolatinės darbo vietos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis (8 naujų darbo vietų) rodiklis bei prioritetinis kriterijus taip pat nebuvo pasiektas ir pareiškėjas nesilaikė Paramos sutarties 17.1 ir 17.14 punktuose įtvirtintų įsipareigojimų ir pažeidė Paramos sutartį (Paramos sutarties 25.1 punktas). Administravimo taisyklių 197.3.12 punktas, kaip minėta, įtvirtina imperatyvią Agentūros pareigą (ne teisę) susigrąžinti visą paramos sumą, jeigu nustatoma, kad nebuvo pasiektas prioritetinio kriterijaus rezultatas. Pagal Administravimo taisyklių 197.3.12 punktą, visa paramos suma susigrąžinama, kai paramos gavėjas nepasiekia prioritetinio kriterijaus rezultato.

60. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pritaikytos sankcijos neproporcingumu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo sprendimas skirti sankciją yra nemotyvuotas, neišbaigtas. Ginčijamas sprendimas yra paremtas faktinių aplinkybių analize, teisės aktų nuostatomis ir teisėjų kolegijos vertinamas kaip pakankamai pagrįstas. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Agentūra, iš pradžių pritarusi ūkio subjekto (paramos gavėjo) vykdomiems pakeitimams, susijusiems su įgyvendinamu projektu, ir nurodžiusi, kad ūkio subjektas (paramos gavėjas) atitinka tinkamumo gauti paramą kriterijus, po trejų metų, per tą laiką iš esmės nepasikeitus pirminei teisei, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, peržiūri savo poziciją, pažymėtina, kad, visų pirma, tokia pozicija Agentūros buvo reikšta tik dėl pasikeitusių paramos gavėjų akcininkų, t. y. vienu aspektu, kuris nėra esminis byloje, o antra - minėta aplinkybė nepaneigia atsakovo ginčijamu sprendimu nustatytų pažeidimų ir šioje administracinėje byloje neturi esminės reikšmės.

61. Prašoma kreiptis į ESTT su prejudiciniais klausimais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iškelti klausimai susiję daugiau su susiklosčiusios situacijos vertinimu, bet ne su ES teisės aiškinimu, be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iškelti klausimai paremti su tokia situacijos interpretacija, kuri patogi pareiškėjui ir nėra reali.

62. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „E.“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė