d5995e3f-4147-44c9-831c-e138f8e7ebdf · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1349/2011

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00441-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.2; 122.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Bayer Schering Pharma AG atskirÄ jį

skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Bayer Schering Pharma AG ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Ladee Pharma Baltics dėl uždraudimo iki patentų galiojimo pabaigos atsakovui Lietuvos Respublikoje naudoti ir platinti vaistinius preparatus bei nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, pagrįstumo.

IeÅ¡kovas Bayer Schering Pharma AG kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

pripažinti, kad atsakovas Ladee Pharma Baltics UAB pažeidė patentus Nr. 1214076, Nr. 1380301; iki Å¡ių patentų galiojimo pabaigos uždrausti atsakovui tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje sandėliuoti, naudoti, platinti, siÅ«lyti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra etinilestradiolio ir drospirenono, esančio mikronizuotoje formoje arba kitoje greitÄ iÅ¡tirpimÄ Ä¯galinančioje formoje, farmacinę kompozicijÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju vaistinį preparatÄ â€žEtindros“; priteisti iÅ¡ atsakovo nuostolius, atsiradusius dėl patentų Nr. 1214076 ir Nr. 1380301 pažeidimo, kurių suma, ne mažesnė kaip 38 437 Lt, bus nustatyta teisminio nagrinėjimo metu; priteisti iÅ¡ atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovÄ nedelsiant nutraukti vaistinių preparatų, turinčių etinilestradiolio ir drospirenono farmacinę kompozicijÄ (Å¡iuo atveju – vaisto „Etindros“) pardavimÄ ir reklamÄ Lietuvoje, paÅ¡alinti iÅ¡ Lietuvos rinkos jau patiektus vaistinius preparatus „Etindros“ ir susilaikyti nuo ieÅ¡kovo patentinių teisių pažeidimo ateityje, tai yra iki galutinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo uždrausti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinį preparatÄ â€žEtindros“, kurio veiklioji medžiaga yra etinilestradiolio ir drospirenono, esančio mikronizuotoje formoje arba kitoje greitÄ iÅ¡tirpimÄ Ä¯galinančioje formoje, farmacinę kompozicijÄ , Lietuvoje. IeÅ¡kovas nurodė, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys savo pobÅ«džiu yra prevencinis, kuriuo siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grėsmę, ir vienintelė įmanoma tokio ieÅ¡kinio laikinoji apsaugos priemonė yra iki bylos iÅ¡nagrinėjimo uždrausti atlikti tuos veiksmus, kurių uždraudimo praÅ¡oma prevenciniu ieÅ¡kiniu. Vaistinio preparato „Etindros“ įvedimas į rinkÄ jau sukėlė neigiamÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovo originalių (referencinių) vaistinių preparatų „Yasminelle“ ir „Yarina“ pardavimams.

Atsakovas Ladee Pharma Baltics UAB prašė laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Nurodė, kad ieškovo išimtinės teisės į patentus Nr. 1214076, Nr. 1380301 yra ginčijamos Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-8092-258/2010.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

           Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad kiekvienu atveju, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai atliekamas paties ieškinio pobūdžio ir ieškovo reikalavimus pagrindžiančių argumentų bei įrodymų vertinimas. Prevencinis ieškinys dažniausiai grindžiamas mažiausiai abejonių ieškovų reikalavimų pagrįstumu keliančiais argumentais bei įrodymais, ir laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos, kai jau ieškinio priėmimo metu yra akivaizdus ieškovo reikalavimų didelis įrodytumo laipsnis.

Tokiu atveju ieÅ¡kinio reikalavimų sutapimas su parinktomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neprieÅ¡tarautų teisingumo, Å¡alių interesų proporcingumo principams. Å iuo atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , siekdamas apginti savo kaip patentų savininko iÅ¡imtines teises, tačiau ieÅ¡kinyje nutylėjo, kad Vilniaus apygardos teisme yra iÅ¡kelta civilinė byla pagal atsakovo Å¡ioje byloje ieÅ¡kinį dėl Europos patento EP 0918791 B1 pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, Europos patentų EP 1149840, EP 1380301 B1, EP 1598069 B1 pripažinimo negaliojančiais (patentas EP 1214076 B1 yra patento Nr. 1380301 pirmtakas).

Taigi, ieškovo teisė yra ginčijama teisme, todėl tokia teise grindžiamas prevencinis ieškinys neatitinka mažiausiai abejonių keliančio ieškovo reikalavimų pagrįstumu kriterijaus. Esant ilgai civilinės bylos nagrinėjimo trukmei, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (kurios sutampa su ieškinio reikalavimais) pritaikymas neatitiktų ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principų. Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ateityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra reikšmingas, nes tam tikrų veiksmų uždraudimui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kliūčių nėra.

IeÅ¡kovo argumentas, kad jis dėl atsakovo platinamo vaistinio preparato „Etindros“ patiria nuostolius savo komercinėje veikloje, nėra besÄ lyginė vada taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dėl ieÅ¡kovo teisių į nurodytus patentus nagrinėjamas ginčas teisme, nuostoliai laikytini tik tikėtinais, o kai jie bus patirti realiai, ieÅ¡kovas galės reikÅ¡ti dėl jų atlyginimo savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

IeÅ¡kovas Bayer Schering Pharma AG pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti bei įpareigoti ieÅ¡kovÄ užtikrinti galimus atsakovo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įmokant į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ 100 000 lt arba pateikti banko garantijÄ tai pačiai sumai. AtskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais motyvais:

skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja ilgametei teismų praktikai, jog sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp Å¡alių, nesprendžia, ar pareikÅ¡ti reikalavimai teisiÅ¡kai pagrįsti, tinkamai motyvuoti; ieÅ¡kovas yra galiojančių patentų savininkas ir nėra jokių teisinių kliūčių jo teisių gynimui teisme. Be to, apie atsakovo iÅ¡keltÄ kitÄ bylÄ , kurioje atsakovas ginčija tik patento Nr. 1380301 galiojimÄ , ieÅ¡kovas nieko nežinojo. Niekur nėra įtvirtintas reikalavimas, kad patento savininkui, kreipiantis į teismÄ dėl teisių gynimo, jam priklausantis patentas nebÅ«tų ginčijamas, prieÅ¡ingai – Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2000 m. gegužės

15 d. nutartyje civ. byloje nr. 3K-3-537/2010 yra konstatavęs, kad pramoninės nuosavybės objektas priklauso pareiÅ¡kėjui tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai; ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad jo patentais apsaugotas produktas yra naudojamas atsakovo platinamame produkte. Todėl skundžiama nutartimi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovo kaip galiojančių patentų savininko interesai liko visiÅ¡kai neapginti ir atsakovas juos pažeidinės toliau; įpareigojimÄ laikinai nutraukti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimÄ kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę numato Patentų įstatymo 41-3 straipsnis bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 2004/48/EB 9 straipsnis. Direktyvoje akcentuojama, kad laikinosios apsaugos priemonės ypač pateisinamos, kai delsimas intelektinės nuosavybės teisės turėtojui padarytų esminę nepataisomÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas, gamindamas referencinius vaistus, panaudojo milžiniÅ¡kas investicijas, prieÅ¡ingai nei atsakovas – patiekdamas į rinkÄ generinį preparatÄ . Pagal ieÅ¡kovo tyrimus, per 4 atsakovo platinamo preparato mėnesius, jo pardavimai iÅ¡augo net 7 kartus, iÅ¡ ko seka, kad, užsitęsus Å¡ios bylos nagrinėjimui, ieÅ¡kovo vaistinis produktas dėl savo didelės kainos gali apskritai bÅ«ti iÅ¡stumtas iÅ¡ rinkos bei ieÅ¡kovas patirs itin didelių finansinių nuostolių. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių (sutampančių su ieÅ¡kinio reikalavimais) taikymas yra pateisinamas ir bÅ«tinas, nes prieÅ¡ingu atveju – prevencinį ieÅ¡kinį patenkinus, teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas, o pats prevencinis ieÅ¡kinys nebetektų tikslo; pirmosios instancijos teismas nevertino galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo užtikrinimo galimybės. Atsakovui tokiÄ galimybę pasiÅ«lius bei nurodžius, kad Å¡ie nuostoliai sudarytų 100 000 Lt, ieÅ¡kovas sutinka Å¡iuo tikslu į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 100 000 Lt arba pateikti banko garantijÄ tai pačiai sumai.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. gegužės 3 d. buvo gautas ieÅ¡kovo Bayer Schering Pharma AG atskirojo skundo papildymas apie Lietuvos apeliaciniame teisme susiformavusiÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-214/2011).

Atsakovas Ladee Pharma Baltics UAB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodo, kad teismas turi teisę preliminariai vertinti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , kuris yra abejotinas, nes ieÅ¡kovo ir atsakovo platinami vaistai pasižymi skirtinga aktyvių vaisto sudėtinių dalių forma, patentais Nr. 1214076 ir Nr. 13180301 apsaugoti iÅ¡radimai nėra patentabilÅ«s, patentÄ EP 1380301 B1 (atitinkamai – patentÄ Nr. 13180301) atsakovas ginčija Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-1692-258/2011, jo analogai yra ginčijami užsienyje, patentas Nr. 1214076 yra ginčijamas Europos patentų organizacijoje.

Čekijos Respublikos Pramoninės nuosavybės biuras 2011 m. vasario 7 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo panaikino ieÅ¡kovui priklausantį Čekijos Respublikos patentÄ Nr. 300514, kuris yra patento EP 1380301 B1 analogas. Teismas tinkamai įvertino, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės nėra, nes Å¡iuo atveju nėra pakankamo pagrindo įtarti, kad vyksta patentinių teisių pažeidimas, atliekami neteisėti veiksmai ar gali kilti tokių veiksmų atlikimo grėsmė (Patentų įstatymo 55 str. 2 d.).

IeÅ¡kovas negalėjo patirti jo nurodomų nuostolių, nes jo preparatai nėra patentabilÅ«s. IeÅ¡kovas neįrodė, kad jis bÅ«tų pardavęs savo platinamo vaisto daugiau, jei atsakovas nebÅ«tų platinęs savo preparato. Be to, ieÅ¡kovo nurodomi nuostoliai netinkamai paskaičiuoti, nes jis neatskaitė iÅ¡ gautų pajamų patirtų sÄ naudų ir mokesčių. IeÅ¡kovas dėl patirtų nuostolių galės pareikÅ¡ti atskirÄ ieÅ¡kinį, tuo tarpu pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovo verslui bÅ«tų padaryta nepataisoma žala, nes bÅ«tų sustabdyta vos tik prasidėjusi atsakovo įmonės veikla Lietuvoje.

Laikinosios apsaugos priemonės su prevencinio ieÅ¡kinio reikalavimais gali sutapti tik iÅ¡imtiniais atvejais, kuomet yra pateikti įrodymai, leidžiantys preliminariai prognozuoti ieÅ¡kinio patenkinimo galimybę. IeÅ¡kovui tokių įrodymų nepateikus, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atveju bÅ«tų ignoruojami teisėti atsakovo interesai ir suteikta virÅ¡enybė ieÅ¡kovo interesams. Atsakovas nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo virÅ¡ys 100 000 Lt, nes Å¡i byla bus nagrinėjama ilgiau nei atsakovas manė, kadangi atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ Å¡ia bylÄ sustabdyti iki bus iÅ¡nagrinėta byla dėl ieÅ¡kovui priklausančių patentų nuginčijimo.

  Â

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

           Patento savininkas, kuris kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl jo pažeistų teisių gynimo, kaip bet kuris kitas pareiÅ¡kėjas, kreipęsis į teismÄ dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, gali pasinaudoti savo procesine teise – pateikti pagrįstÄ praÅ¡ymÄ ieÅ¡kinio materialinių reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 144 str., 178 str.). Patentų įstatymo 41(3) straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymÄ reglamentuoja CPK ir Å¡is įstatymas. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo Å¡io įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tinas užkirsti keliÄ gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti.

IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų teisinių nuostatų seka, kad sprendžiant klausimÄ dėl bÅ«tinumo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kuomet vyksta ginčas dėl patentų savininko teisių pažeidimo, visų pirma reikia nustatyti, ar yra pakankamas pagrindas įtarti, jog atsakovas įvykdė Patentų įstatymo saugomų patento savininko teisių pažeidimÄ . Taigi, Patentų įstatymas įtvirtina imperatyviÄ nuostatÄ , jog Å¡iuo atveju teismas privalo preliminariai (prima facie) įvertinti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . IeÅ¡kinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiÅ¡kia, kad teismas preliminariai turi įvertinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir juos patvirtinančius įrodymus. Jei atlikęs tokį

vertinimÄ teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, kartu tampa aiÅ¡ku, jog negalėtų

pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Taigi, vadovaujantis Patentų įstatymo 41(3) straipsnio

2 dalyje įtvirtinta nuostata, tuo atveju, kuomet ieÅ¡kinio reikalavimų įrodytinumo laipsnis kelia akivaizdžių abejonių, tampa netikslingas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Å ios imperatyvios nuostatos tikslas visų pirma sietinas su tuo, kad vykstant ginčams dėl patentų savininkų teisių pažeidimo, paprastai ieÅ¡kinio reikalavimų ir laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis iÅ¡ esmės sutampa, dėl ko tokiu atveju, jau taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovui sukuriamos iÅ¡ esmės tokios pačios teisinės pasekmės kaip ieÅ¡kinio tenkinimo atveju.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio reikalavimais prašo apginti savo kaip Lietuvos Respublikoje įsigaliojusių Europos patentų Nr. 1214076 ir Nr. 1380301 savininko pažeidinėjamas teises. Preliminariai peržiūrėjus bylos šalių argumentus ir įrodymus nustatyta, kad pagal atsakovo ieškinį Vilniaus apygardos teismo iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-1692-258/2011 yra nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikoje įsigaliojusio Europos patento Nr. 1380301 pripažinimo negaliojančiu, kurio analogas Čekijos Respublikoje Pramoninės nuosavybės biuro 2011 m. vasario 7 d. sprendimu buvo panaikintas.

Tuo tarpu Europos patentų tarnyboje pagal farmacijos kampanijos Hexal Pharmaforschung GmbH apeliacijÄ vyksta ginčas dėl Europos patento Nr. 1214076 B1 nuginčijimo. Atsakovas nurodė, jog minėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje yra pateiktos ekspertų Vicente Huarte Salvatierra ir Jose Luis Pedraz Munoz iÅ¡vados, jog abu ieÅ¡kovo patentai neatitinka iÅ¡radimo lygio kriterijaus. Taigi, preliminariai (prima facie) įvertinus ieÅ¡kinio reikalavimus bei byloje esančių įrodymų svarumÄ ieÅ¡kinio reikalavimų atžvilgiu, darytina preliminari iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, nes yra kilusios pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovo kaip patentų savininko pripažinimo teisėtumo.

Todėl negalima teigti, kad Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas įtarti, jog atsakovas įvykdė Patentų įstatymo saugomų patento savininko teisių pažeidimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys neatitiko tokio įrodytinumo lygio, kuris pateisintų taikymÄ laikinųjų apsaugos priemonių, savo pobÅ«džiu ir mastu sukuriančių tokias teisines pasekmes, kurios iÅ¡ esmės sutaptų su pasekmėmis, kylančiomis tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus.

Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai skundžiamoje nutartyje taikė ir aiÅ¡kino Patentų įstatymo 41(3) straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ â€“ pakankamÄ pagrindÄ Ä¯tarti, kad atsakovas pažeidė ieÅ¡kovo kaip patentų savininko teises. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad vien tai, jog atsakovas platina produktus, kurių kompozicija sutampa su ieÅ¡kovo produktais, kurie apsaugoti ieÅ¡kovo įregistruotais patentais, Å¡iuo atveju atmetami kaip nepakankamai įrodantys, jog atsakovas padarė Patentų įstatymo pažeidimÄ (CPK 12 ir 178 str.).

Aukščiau nurodytos teisėjų kolegijos iÅ¡vados nepaneigia atskirojo skundo papildyme minima Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-214/2011, nes skiriasi minėtos bylos ratio decidendi ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje apskritai nebuvo nagrinėjama kaip vienas iÅ¡ atskirojo skundo argumentų aplinkybė, jog dėl patentų teisėtumo vyksta teisminiai ginčai. Be to, Å¡ioje byloje dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo kyla preliminarios abejonės ne tik dėl to, kad dėl ieÅ¡kovo įregistruotų patentų teisėtumo vyksta ginčai tarp byloje dalyvaujančių asmenų, bet ir dėl to, kad kitos farmacijos kompanijos ginčija Å¡iuos ieÅ¡kovo patentus, vieno iÅ¡ Å¡ių patentų analogas jau yra nuginčytas Čekijos Respublikoje, o, kaip teigia atsakovas, ekspertų (tai yra specialistų, kurie turi tam tikrų specifinių žinių) iÅ¡vadose taip pat nurodyta, jog ieÅ¡kovo įregistruoti patentai neatitinka patentabilumo sÄ lygų. Taigi, minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje bei Å¡ioje byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu galima preliminariai vertinti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , svarumas iÅ¡ esmės skiriasi. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja minėtai Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir tuos atskirojo skundo argumentus, kuriais ieÅ¡kovas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ kartu sprendė ir Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ . Kaip aukščiau minėta pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovaudamasis Patentų įstatymo 41(3) straipsnio

2 dalimi ne sprendė byloje kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės, o preliminariai (prima facie) įvertino ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ . Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra susiformavusi bendro pobÅ«džio taisyklė, jog sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, yra atliekamas ieÅ¡kinio reikalavimų preliminarus (prima facie) pagrįstumo vertinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1159/2011, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2174/2010).

Kadangi nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiama nutartimi buvo pagrįstai atisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, atskirojo skundo argumentai, kuriais ieÅ¡kovas įrodinėja atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dydį bei ieÅ¡kovo galimybę Å¡iuos nuostolius užtikrinti, atmetami kaip neįtakojantys skundžiamos nutarties teisėtumo.

Apeliacine

tvarka iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo Bayer Schering Pharma AG atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d.

nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir

338 straipsniu,

n u t a r i a :

            Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario

24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .          Â

Teisėjai                                                                      Audronė

Jarackaitė

         Kazys Kailiūnas

         Egidijus Žironas