d598cd7e-9131-4eec-b217-32fb2bd74984 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-11447-932/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10949-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 41.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. lapkričio 28 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Å ., Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei V. M., iÅ¡nagrinėjusi A. Å . (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

A. Å ., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi         403 440,90 Lt mokestinę nepriemokÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo) nuostatas.

Operatyvinio patikrinimo vykdymui buvo pateikti dokumentai už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-06-09, pagal kuriuos nustatyta, jog dokumentinis kasos likutis 2013-06-01 buvo 3359,92 Lt, per nurodytÄ laikotarpį užpajamuota 157540,57 Lt, iÅ¡ kasos iÅ¡mokėta 160490,00 Lt, dokumentinis pinigų likutis kasoje 2014-06-09 buvo 410,49 Lt. IÅ¡ pateiktų Citadele bankas, AB, Danske Bank A/S, AB SEB banko, sÄ skaitų iÅ¡rašų už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-05-31 nustatyta, kad tikrinamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje pinigų likutis atsiskaitomosiose sÄ skaitose buvo 7,00 Lt, per analizuojamÄ laikotarpį į Bendrovės sÄ skaitas įplaukė 136550,05 Lt (klientų mokėjimai už suteiktas paslaugas), iÅ¡ kurių Bendrovė dengė banko paskolÄ su palÅ«kanomis bei delspinigiais - 97099,03 Lt, pervedė antstoliui - 39451,02 Lt.

IÅ¡analizavus pateiktus bankų atsiskaitomųjų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us per laikotarpį nuo     2013-10-01 iki 2014-05-31 nustatyta, kad Bendrovės pajamos sudarė 91500,55 Lt, iÅ¡ kurių Bendrovė mokėjo banko paskolÄ su palÅ«kanomis bei delspinigiais - 68553,45 Lt, pervedė antstoliui - 22947,10 Lt. Pagal pateiktÄ kasos knygÄ nustatyta, kad kasos likutis 2014-10-01 buvo 3025,09 Lt, per laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-06-09 užpajamuota 111037,54 Lt, iÅ¡ kasos Bendrovė iÅ¡mokėjo 113652,14 Lt (atskaitingam asmeniui iÅ¡mokėjo 45400,00 Lt, darbo užmokesčiui - 68252,14 Lt).

Tokiu bÅ«du buvo pažeistos kreditoriaus teisės ir Å¡iais veiksmais A. Å . padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio       1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Å . nurodė, jog tyčiniais veiksmais nepadarė jokių pažeidimų. VMI praÅ¡ymu yra areÅ¡tuotos visos įmonės sÄ skaitos, kasa, visi pinigai patenka antstoliams, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo atlikti jokių pažeidimų.

Didžiausias jo pažeidimas yra tas, kad moka darbuotojams atlyginimÄ . ATPK 506 straipsnis kalba apie tuos atvejus, kai įmonei yra iÅ¡kelta bankroto byla, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pilnai veikianti, jai nėra iÅ¡kelta nei bankroto, nei restruktÅ«rizavimo byla. Pažymėjo, kad VMI nėra pirmos eilės kreditorius, pagal eiliÅ¡kumÄ yra trečioje vietoje. Institucija viso labo naudojasi valdine pozicija ir siekia pagerinti darbo rezultatus, siekdama kažkÄ nubausti. Be to, VMI neturi teisės pateikti tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimÄ teismui.

Šios teisės jai nesuteikia Mokesčių administravimo įstatymas. Šiuo atveju tinkamas pareiškėjas turėtų būti vietos mokesčių administratorius, o ne VMI. Nurodė, kad VMI pareiškime nurodytas mokestinės nepriemokos dydis susidarė per 5 metus, o tai reiškia, kad siekiama nubausti atgaline tvarka, tokiu būdu grubiai pažeidžiant Konstitucijos nuostatas. Be to, pažymėjo, kad VMI pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme dokumentams keliamų reikalavimų (nėra reikiamų rekvizitų).

Mokestinė nepriemoka susidarė ne dėl jo kaltės. Pirmiausia, valstybė perėmė ES lėšų kontrolę iÅ¡ privačių audito įmonių ir taip staiga buvo prarasta 550 000 Lt. Netekus Å¡ių pinigų, susidarė skola, kuri nelikviduota. Antra, kilo krizė. PraÅ¡ymo atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ neteikė. Bandys tartis artimiausiu metu (b. l. 73-74).Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė V. M. pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė A. Å . pripažinti kaltu pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 000 Lt dydžio baudÄ .Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga:

Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 1-2); Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 461-197, iš kurios matyti, kad 2014-06-09 pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas. Jo metu bendrovei pateikus banko dokumentus už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-06-09, nustatyta, kad buvo atsiskaitoma su darbuotojais, taip pat mokamas avansas A. Š.. Pagal pateiktus dokumentus bendrovėje nurodytu laikotarpiu užpajamuota - 157540,57 Lt, iš kasos išmokėta - 160490,00 Lt, dokumentinis pinigų likutis kasoje 2013-06-01 buvo 3359,92 Lt, o 2014-06-09 - 410,49 Lt.

Pateiktais Citadele banko, AB, Danske Bank A/S, AB SEB banko, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-05-31 nustatyta, kad tikrinamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje pinigų likutis atsiskaitomosiose sÄ skaitose buvo 7,00 Lt, per analizuojamÄ laikotarpį į bendrovės sÄ skaitas įplaukė 136550,05 Lt (klientų mokėjimai už suteiktas paslaugas), iÅ¡ kurių Bendrovė dengė banko paskolÄ su palÅ«kanomis bei delspinigiais - 97099,03 Lt, pervedė antstoliui - 39451,02 Lt. Nurodytu laikotarpiu bendrovės pajamos sudarė 91500,55 Lt, iÅ¡ kurių bendrovė mokėjo banko paskolÄ su palÅ«kanomis bei delspinigiais - 68553,45 Lt, pervedė antstoliui - 22947,10 Lt.

Pagal pateiktÄ kasos knygÄ nustatyta, kad kasos likutis 2014-10-01 buvo 3025,09 Lt, per laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-06-09 užpajamuota 111037,54 Lt, iÅ¡ kasos iÅ¡mokėta 113652,14 Lt (atskaitingam asmeniui iÅ¡mokėjo 45400,00 Lt, darbo užmokesčiui - 68252,14 Lt). Pagal pateiktÄ debitorių - kreditorių sÄ raÅ¡Ä bendrovės gautinos skolos 2014-06-09 sudarė 219972,95 Lt, didžiausios iÅ¡ jų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 20000,00 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 17560,00 Lt, BAB „(duomenys neskelbtini)“ - 12100,00 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 10971,73 Lt.

Skolos kreditoriams tai pačiai datai sudarė 81939,64 Lt, didžiausios iÅ¡ jų: (duomenys neskelbtini) - 14442,09 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 13249,84 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 8049,48 Lt. Bendrovė atskaitingam asmeniui pinigus iÅ¡moka iÅ¡ kasos, 2014-06-09 skola atskaitingam asmeniui sudarė 29275,08 Lt. Bendrovei pagal 2007-05-08 kreditavimo sutartį Nr. KS/435 Citadele bankas (Parex bankas) suteikė paskolÄ 1003337,00 Lt, paskolos likutis 2014-06-09 - 393746,32 Lt (b. l. 12-13). Aukščiau nurodyti pervedimai atskaitingam asmeniui bei iÅ¡mokėjimai darbo užmokesčiui yra užfiksuoti pateiktuose sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose (b. l. 26-57).ATPK 506 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudÄ Ä¯monių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo penkių tÅ«kstančių iki deÅ¡imties tÅ«kstančių litų.

Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas suformavo tvarkÄ , pagal kuriÄ gali bÅ«ti ginamos kreditorių teisės, siekiant iÅ¡vengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;     4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. Taigi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per veiklos laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-06-09 užpajamuota 111037,54 Lt, iÅ¡ kurių visi pinigai iÅ¡ kasos buvo panaudoti atskaitingam asmeniui (45 400 Lt.) bei darbo užmokesčiui (68 252,14 Lt).

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrÄ ja eile, t. y. atsiskaitymus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi Å¡iuos reikalavimus, bendrovė trečiÄ ja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams.

Byloje surinkti įrodymais patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliÅ¡kumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu, darbuotojais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimui buvo priimti VMI prie FM virÅ¡ininko sprendimai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto: 2013-03-06 sprendimas dėl 23042,56 Lt, 2013-05-08 sprendimas dėl 8053,14 Lt, 2013-09-06 sprendimas dėl 49198,95 Lt ir 2014-04-07 sprendimas dėl 56869,11 Lt, kuriuos vykdydamas antstolis                   D.

S. 2014-07-02 iÅ¡ieÅ¡kojo ir pervedė į biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ 67 775,70 Lt.IÅ¡dėstyti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. Å . pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iÅ¡sakė nepagrįstus teiginius neva visos bendrovės sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės yra nepagrįstos, byloje nėra jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų.

PrieÅ¡ingai, aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kiek minėtu laikotarpiu pinigų įplaukė į bendrovės sÄ skaitÄ ir kiek buvo iÅ¡mokėta darbuotojų atlyginimams bei pačiam atskaitingam asmeniui A. Å .. Taip pat nesutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija neva, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio nuostatas, VMI neturėjo teisės kreiptis į teismÄ su tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimu. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnis apibrėžia bendras centrinio mokesčių administratoriaus funkcijas.

Tuo tarpu VMI nuostatose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, yra detaliai iÅ¡dėstyti VMI, kaip centrinio mokesčių administratoriaus, uždaviniai, funkcijos bei teisės. Vienas iÅ¡ minėtuose nuostatose įtvirtintų uždavinių yra kontroliuoti mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimÄ bei kaltų asmenų patraukimÄ atsakomybėn (7 straipsnio 7.6 punktas), kas neabejotinai reiÅ¡kia, jog VMI, disponuodama informacija apie nevykdomÄ mokestinę nepriemokÄ bei žinodama esant aplinkybes dėl to, kad nesilaikoma atsiskaitymų eiliÅ¡kumo, turėjo pilnÄ teisę pateikti teismui atitinkamÄ pareiÅ¡kimÄ dėl administracinės teisenos pradėjimo.

Plačiau neanalizuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens posėdyje iÅ¡sakyti teiginiai neva VMI pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme dokumentams įtvirtintų rekvizitų. Pastarasis neįvardino nei kokie dokumentai, jo manymu, yra netinkami, nei kaip tai paneigia jo kaltę dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo.Teismas, spręsdamas A. Å . skirtinos administracinės nuobaudos klausimÄ , atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei), į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinama A.

Å . asmenybė (nėra jokių duomenų apie tai, kad pastarasis anksčiau buvo baustas už analogiÅ¡kus ar kitos rÅ«Å¡ies pažeidimus, yra dirbantis, vedęs). Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. Å . minimalaus dydžio baudÄ , numatytÄ ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsniu, 262 straipsnio             2 dalimi, n u t a r i a : A. Å . pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam penkių tÅ«kstančių (5 000) litų (atitinkamai 1 448 eurų) dydžio baudÄ .

Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6400.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigÅ«nas), priėmęs nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Teisėja                                                                                          Julita Dabulskytė – Raizgienė Nuorašas tikras