d5954963-82a7-4da2-b5ea-4b79248341cb · Panevėžio apygardos teismas

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-371-212/2010

Procesinio sprendimo kategorija:121.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

Kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), sekretoriaujant E. Š.,

dalyvaujant ieÅ¡kovėms I. J., R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų IF P&C Insurance AS filialo ir AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal I. J., E. J., R. G., K. G.,

A. K., S. K., Z. V.,

O. V., V. G., A. J.,

VSDFV Utenos skyriaus ieškinį atsakovams A. Š., K. B., AB “Lietuvos draudimas”, IF P&C Insurance AS

filialui dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo n u s t a t ė:

Ieškovai baudžiamojoje

byloje Nr. 1-154-168/2007 pareiškė civilinius ieškinius ir prašė priteisti iš atsakovų įvairaus dydžio turtinę

žalÄ .

Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. sprendimu ieÅ¡kovų A. J. ir VSDFV Utenos skyriaus atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio priėmė ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė; ieÅ¡kovų Z. V. ir

O. V., A. K., S. K. ir

V. G. ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė; patenkino

I. J. ir E. J. ieškinį iš dalies, priteisė jiems iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialo po 1 749 Lt turtinei žalai atlyginti; patenkino R. G. ir

K. G. ieškinį iš dalies, priteisė jiems iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialo po 2 687,50 Lt turtinei žalai atlyginti. Priteisė iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialo po 133 Lt žyminio mokesčio ir 21,45 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės biudžeto pajamas. Nustatė, kad 2007-10-12 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. Š. ir

K. B. buvo pripažinti kaltais ir jiems paskirtos bausmės už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ko pasekoje eismo įvykio metu žuvo dviratininkai K. J., M.

G. bei jo automobilyje važiavę keleiviai K. B. ir K. V., o dviratininkams M. G. ir N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Ieškovė A. J. sudarė sutartį dėl patirtų nuostolių atlyginimo su

draudimo bendrovėmis ir nuo ieškinio atsisakė, o V. G. nepateikė jokių įrodymų, kad yra patyręs išlaidų dėl sūnaus gydymo, todėl jo ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovai Z. V. ir O.

V. turėjo išlaidų dėl žuvusio sūnaus laidojimo, transporto išlaidų jam gydantis ligoninėje, medikamentų pirkimo. Jiems buvo išmokėta 123 062,70 Lt

vienkartinė draudimo išmoka dėl K. V. mirties. Ieškovai Z. V. ir O. V. nepateikė jokių įrodymų,

kad turėtos laidojimo iÅ¡laidos virÅ¡ijo Å¡iÄ sumÄ , todėl jų ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovų

S. K. ir A. K. ieškinį atmetė, nes jie neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, o atsakovai AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialas įvykdė savo prievoles, nustatytas įstatymuose. Ieškovai I. J. ir E.

J. turėjo 423 Lt iÅ¡laidų už maistÄ paÅ¡arvojimo metu, laidotuvių miÅ¡ias ir vargonininko paslaugas. Å ias iÅ¡laidas pagal CK 1.4 str. laikė įrodytomis ir atitinkančiomis protingumo kriterijus, todėl priteisė iÅ¡ atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialas lygiomis dalimis, po 50 proc. Atsižvelgė į tai, kad Utenos miesto kapinės pagal planÄ skirstomos į kvartalus, kiekvienas kvartalas iÅ¡ karto suskirstomas į kapavietes keliems asmenims. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai I. J. ir E. J. laidojo savo sÅ«nų kapinėse, kurių kvartalai jau yra suskirstyti į kapavietes keliems asmenims, t.y. eilės tvarka paskirtoje kapavietėje, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad negali bÅ«ti mažinamos iÅ¡laidos kapavietės sutvarkymui. IeÅ¡kovai R. G. ir K. G. turėjo 675 Lt iÅ¡laidų už maistÄ paÅ¡arvojimo metu, laidotuvių miÅ¡ias ir vargonininko paslaugas. Teismas vertino, kad Å¡ios iÅ¡laidos įrodytos ir atitinka protingumo kriterijus, todėl priteisė iÅ¡ atsakovų po 50 proc. Taip pat nurodė, kad negali bÅ«ti mažinamos iÅ¡laidos kapavietės sutvarkymui, nes ieÅ¡kovai R. G. ir K. G. žuvusįjį sÅ«nų laidojo eilės tvarka paskirtoje kapavietėje, kaip nustatyta Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos miesto seniÅ«nijos.

           Apeliaciniais skundais atsakovai IF P&C Insurance AS filialas ir AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2010-02-20 sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kovų I. J. ir E. J. bei R. G. ir K.

G. ieÅ¡kinius atmesti. Mano, kad teismo sprendimas dalyje dėl Å¡ių ieÅ¡kovų patenkintų reikalavimų yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neteisingai pritaikius materialinės teisės normas, pažeidžiant procesinės teisės normas, nukrypstant nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismo iÅ¡vada dėl kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų prieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms - Vyriausybės nutarimu Nr. 144 patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklės, kuriuose yra reglamentuota kapaviečių skyrimo tvarka, ir byloje esantiems įrodymams – Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos miesto seniÅ«nijos raÅ¡tas, kuriame teigiama, jog asmeniui pageidaujant, gali bÅ«ti skiriama kapavietė vienam kapui. Teismas nevertino Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo ir nenurodydamas jokio – nei faktinio, nei teisinio pagrindo, padarė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , todėl teismo sprendimas Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei turėtų bÅ«ti atmestas. Nurodo, kad vadovaujantis rungimosi principu, įrodyti žalos faktÄ bei dydį yra ne atsakovo, bet ieÅ¡kovo pareiga, todėl įvardinta teismo iÅ¡vada, jog atsakovai neįrodė, kad ieÅ¡kovai nepatyrė ar patyrė mažiau iÅ¡laidų už maistÄ paÅ¡arvojimo metu, laidotuvių miÅ¡ias bei vargoninko paslaugas, yra neteisėta ir ieÅ¡kiniai Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti atmestini. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovų R. G. ir K.

G. iÅ¡laidų už maistÄ paÅ¡arvojimo metu pagrįstumÄ , nes toje pačioje byloje tuo pačiu tikslu kitų ieÅ¡kovų turėtos iÅ¡laidos yra kelis kartus mažesnės.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovės I. J. ir R.

G. praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2010-02-20 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vyriausybės 2006-02-13 nutarimas Nr. 144 „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ reglamentuoja kapinių priežiÅ«ros tvarkÄ , o ne žalos atlyginimo klausimus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl Å¡ių materialinės teisės normų pažeidimo nepagrįsti. Mano, jog ginčo teisiniams santykiams pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.291 str.

1 d., kuri suteikė teismui diskrecijos teisę spręsti kokios laidojimo išlaidos atitinka protingumo kriterijus. Apeliantų teiginiai, kad kapavietės sutvarkymo išlaidos turėjo būti mažintinos, nes kapavietyės įrengtos ne vienam kapui prieštarauja teismų praktikai. Pažymi, jog apeliantai nenurodė kuo pasireiškė procesinių teisės normų pažeidimas dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl jų teiginiai šioje dalyje yra deklaratyvūs. Nepagrįsti apeliantų teiginiai dėl įrodinėjimo pareigos, nes remiantis CPK 182 str. 1 d. 1 p. visiems yra žinomi laidojimo papročiai, todėl jų įrodinėti nereikia.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ palaiko IF P&C Insurance AS filialo apeliacinį skundÄ ir viskÄ kas jame iÅ¡dėstyta.

Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje išnagrinėjo I. J., E. J., R. G., K. G., A. K.,

S. K., Z. V., O. V.,

V. G., A. J., VSDFV Utenos skyriaus ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. Utenos rajono apylinkės teismas iš dalies patenkinti ieškovų I. J. ir E. J. bei

R. ir K. G. reikalavimus: I. ir E. J. priteisė

3 498 Lt, o R. ir K. G. – 5 375 Lt turtinei žalai atlyginti iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialo lygiomis dalimis.

Atsakovai nesutinka su teismo sprendimu dėl Å¡ių motyvų: ieÅ¡kovai savo vaikus laidojo Å¡eiminyniuose kapavietėse, o ne kapavietėje, skirtoje vienam asmeniui laidoti, todėl dalis iÅ¡laidų neatlygintina; iÅ¡laidos už maistÄ paÅ¡arvojimo metu, laidotuvių miÅ¡ias ir vargonininko paslaugas nepagrįstos. Su Å¡iais apeliantų argumentais sutikti negalima.

IeÅ¡kovų Irinos ir E. J., Ramunės ir K. G. vaikai žuvo autoįvykio metu ir tai jiems buvo skaudus ir netikėtas praradimas. Dėl vaikų žūties jie turėjo tiesioginių (realių) nuostolių. Tai, kad ieÅ¡kovai neiÅ¡saugojo, ar nepasirÅ«pino kvitais, čekiais ir pan., įrodančiais jų patirtas iÅ¡laidas, nėra pagrindas atmesti reikalavimus atlyginti turtinę žalÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. sausio 16 d. nutarime Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atlyginamos tik tos laidojimo iÅ¡laidos, kurios yra bÅ«tinos ir kurias patvirtina ieÅ¡kovų pateikti įrodymai. Spręsdamas laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , teismas turi vadovautis teisingumo ir protingumo principais, įvertinti konkrečias bylos aplinkybes (nutarimo 26 p.). Nuostata, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos, tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje. Teismų praktikoje laidojimo iÅ¡laidomis laikomos karsto, gėlių, drabužių įgijimo, transporto, ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovai I. ir E. J. nurodė, kad iÅ¡laidos už maistÄ paÅ¡arvojimo metu sudarė 248 Lt, o už ritualines paslaugas, miÅ¡ias, vargonininko paslaugas, - 175 Lt. IeÅ¡kovai R. ir K. G. už maistÄ paÅ¡arvojimo metu iÅ¡leido 500 Lt, o už miÅ¡ias ir vargonininko paslaugas - 175 Lt. Pirmosios instancijos teismas Å¡ias iÅ¡laidas pripažino pagrįstomis. IÅ¡laidos nėra per didelės, jos atitinka protingumo kriterijus, paremtos egzistuojančiais mÅ«sų visuomenėje papročiais. Ä®statymas reglamentuoja, kad įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius; papročiai netaikomi, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms arba sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principams (CK 1.4 str.). Å ios aplinkybės yra žinomos visiems ir jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 1 p.).

Nuostata, kad atlygintinos kapavietės sutvarkymo išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos ir vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas priteisė I. ir E. J. 3 075 Lt, o R. ir K. G. 4 700 Lt išlaidų, susijusių su kapų tvarkymo išlaidų. Ta aplinkybė, kad ieškovai savo vaikus laidojo šeimyniniuose kapuose, negali būti pagrindu sumažinti turėtas išlaidas. Žinia, kad kreipiantis su prašymu skirti kapavietę, jos skiriamos paeiliui, o ne skirtingose kapinių vietose. Ieškovams laidojant vaikus, būtent tokia tvarka buvo skirtos kapavietės ir pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šias aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovų išlaidos kapų sutvarkymui atitinka protingumo kriterijus, neviršija įprastų tokiais atvejais išlaidų ir negali būti dalijamos į dvi dalis tik todėl, kad kapavietė skirta ne vieno asmens laidojimui. Be to, šiuose kapavietėse palaidoti tik atsakovų vaikai, o ne keli šeimos nariai, todėl ir tvarkomos kaip vieno asmens kapavietės.

Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iÅ¡ esmės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).

Atmetus apeliacinius skundus iš apeliantų pritesitinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK79, 88, 92, 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Pritesiti iš IF P&C Insurance AS filialo, (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos draudimas“, (duomenys neskelbtini),

po 200 Lt (du šimtus litų), iš kiekvieno, advokato pagalbos išlaidų I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bei po 8 Lt (aštuonis litus), iš

kiekvieno, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai                                                           Laimutė

Sankauskaitė

                                                                       Zina

Mickevičiūtė

                                                                       Laimantas

Misiūnas