2019-02-06 Nr. AB-3668-3-61-3-04560-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-238-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04560-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž., atstovaujamo rūpintojos L. Ž., ir L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž., atstovaujamo rūpintojos L. Ž., ir L. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. Ž., atstovaujamas rūpintojos L. Ž., ir L. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2016 m. spalio 19 d. raštą Nr. (1.11)1-5982 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Fondo valdybą atlikti mokėjimo nurodymų korekciją, nurodant skiltyse tikslius pareiškėjų duomenis: pensijos gavėjo adresą, galutinio gavėjo pavadinimą, galutinio gavėjo kodą.

1.1. Pareiškėjai skunde nurodė, kad nesutinka su 2016 m. spalio 22 d. gautu Raštu, nes Fondo valdyba Rašte neatsižvelgė į pareiškėjų prašymo turinį, kuriuo remdamiesi pareiškėjai nesutinka su VSDFV mokėjimo nurodymų netikslumais ir kurie vertintini kaip jų asmens duomenų apsaugos pažeidimai. Pareiškėjai pažymėjo, kad VSDFV 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymuose nurodė kitokį galutinį gavėją „Fondo SwedB vienkartinis“, pervesdama pensijos išmokas iš kitos sąskaitos, negu pervesdavo pensijos išmokas iki 2016 m. sausio mėn. (imtinai).

1.2. Pareiškėjų nuomone, VSDFV per pareiškėjos sąskaitą 2016 m. vasario mėn. bei 2016 m. kovo mėn. „praplovė“ vienkartines išmokas galutiniam pensijos gavėjui, nenurodydama galutinio gavėjo kodo.

1.3. Pareiškėjų manymu VSDFV pažeidžia pareiškėjo teises ir turtinius interesus, nes pareiškėjui skirtas lėšas VSDFV gali nevaržomai siųsti kitam galutiniam gavėjui (pareiškėjų spėjimu, tai gali būti Jiezno ligoninės Slaugos skyrius).

2. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Prašė skundo dalį dėl Rašto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

2.1. Atsiliepime nurodė, kad skundo dalis dėl Rašto panaikinimo yra nepagrįsta, o dėl skundo dalies įpareigoti Fondo valdybą atlikti veiksmus – pakoreguoti mokėjimo nurodymus, nurodant juose tikslius pareiškėjų duomenis, pažymėjo, kad pareiškėjai neturi reikalavimo teisės, nes skunde nenurodoma, kaip šių mokėjimo nurodymų netikslumai gali pažeisti jų teises ar įstatymuose saugomus interesus.

2.2. Atsakovas nurodė, kad Fondo valdyboje 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas su VSDFV Alytaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (10.lE)Rl-3108 persiųstas pareiškėjų 2016 m. rugsėjo 15 d. prašymas „Dėl informacijos teikimo apie asmenis, inicijavusius nurodyti pensijų gavėjų gyvenamąją vietą Vilnius“, kuriame buvo prašymas informuoti, kokie asmenys, kokiu teisiniu pagrindu, nuo kada nurodo pareiškėjų gyvenamąją vietą Vilniuje.

2.3. Fondo valdyba Rašte pareiškėjams nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų paskirtos išmokos, taip pat ir pensijos, mokamos centralizuotai iš Fondo valdybos atidarytų sąskaitų kredito ir mokėjimo įstaigose, dėl šios priežasties mokėjimo nurodymuose nėra galimybės nurodyti kiekvieno išmokos gavėjo adreso. Fondo valdybos bankui pateikiamame mokėjimo nurodyme gavėjo adreso laukas negali būti neužpildytas, todėl informacinė sistema, generuojanti mokėjimo nurodymą, jame automatiškai įrašo gavėjo adresą „Vilnius, LT“. Pareiškėjai informuoti, kad tokios informacijos įrašymas į mokėjimo nurodymą neturi jokios įtakos jų gaunamoms išmokoms. Taigi, Fondo valdyba, atsakydama į Prašymą, nurodė priežastis, dėl kurių mokėjimo nurodymuose nurodoma netiksli gavėjų gyvenamoji vieta. Pažymėjo, kad gavėjo gyvenamosios vietos duomenų nurodymas mokėjimo nurodyme nėra privalomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, ir atliekamas tik dėl mokėtojo Fondo valdybos ir mokėjimo įstaigos informacinių sistemų, generuojančių ir apdorojančių mokėjimų nurodymus, techninių reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kad Fondo valdyba Rašte iš esmės atsakė į pareiškėjų Prašyme keltus klausimus dėl netikslios gavėjo gyvenamosios vietos nurodymo Fondo valdybos mokėjimo nurodymuose, atsakovo nuomone nėra pagrindo naikinti Raštą.

2.4. Dėl prašymo įpareigoti Fondo valdybą koreguoti mokėjimo nurodymus, atsakovas pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 18 dalį mokėjimo nurodymas – tai mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų paskirtų išmokų mokėjimo operacijos atliekamos mokėtojui (Fondo valdybai) teikiant mokėjimo nurodymą savo mokėjimo paslaugų teikėjui (atliekant mokėjimus pareiškėjams, AB „Swedbank“), taigi, tai yra dokumentas, reguliuojantis dviejų subjektų – Fondo valdybos ir AB „Swedbank“ – santykius, todėl mokėjimo nurodymo turinys negali pažeisti lėšų gavėjo teisių. Fondo valdyba atsako, kad mokėjimo paslaugų teikėjui būtų pateiktas toks mokėjimo nurodymas, kuris užtikrintų, jog vadovaujantis mokėjimo paslaugų teikimo sąlygomis gavėjams būtų laiku pervedamos jiems priklausančios išmokos. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai nei prašyme, nei skunde teismui nenurodė, kad būtų negavę jiems priklausančių išmokų arba jas gavę ne laiku ar netinkamo dydžio. Pareiškėjams pagal mokėjimo nurodymus, su kurių turiniu jie nesutinka, į jų sąskaitas buvo pervestos ir įskaitytos jiems priklausančios Fondo valdybos pervestos išmokos.

2.5. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – ir Mokėjimų įstatymas) 35 straipsnio 1 dalį mokėjimo paslaugų vartotojas negali atšaukti mokėjimo nurodymo po to, kai jį gauna mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, be to, Mokėjimų įstatymas nenustato galimybės koreguoti mokėjimo nurodymą. Taigi, pareiškėjai reikalauja teismą įpareigoti Fondo valdybą atlikti tai, kas neįmanoma. Atsakovas paaiškino, kad po mokėjimo nurodymo pateikimo mokėjimo paslaugų teikėjui mokėjimo nurodymas nebegali būti atšauktas ar pakeistas, todėl Fondo valdyba po to, kai pagal mokėjimo nurodymą yra atlikta mokėjimo operacija, neturi galimybės papildyti mokėjimo nurodymą kitu galutiniu gavėju. Mokėjimo nurodyme nenurodžius galutinio gavėjo duomenų, lėšos pagal mokėjimo nurodymą įskaitomos į gavėjo sąskaitą ir mokėtojo sprendimu nebegali būti pervedamos jokiems kitiems asmenims. Taigi, Fondo valdyba, mokėjimo nurodyme neįrašydamas pareiškėjų kaip galutinio gavėjo, pareiškėjų teisių ar įstatymuose ginamų interesų pažeisti negalėjo.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjų skundą atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone Rašte pareiškėjams buvo paaiškinta, kodėl pensijos mokėjimo nurodymuose nurodoma gyvenamoji vieta Vilnius ir tai, kad neturi visiškai jokios įtakos pareiškėjų gaunamai išmokai, Raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjams jokių naujų teisių ar pareigų nesukūrė, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Teismas Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad:

5.1. Iš 2017 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymo Nr. 60312640554 matyti, kad pareiškėjai L. Ž. į jos sąskaitą AB „Swedbank“ buvo pervesta pensijos išmoka – 163,26 Eur. Mokėjimo nurodymo dalyje „Papildoma mokėtojo informacija“, be kita ko, buvo nurodyta: gavėjo kodas – pareiškėjos asmens kodas, gavėjo adresas – Vilnius, LT, pradinio mokėtojo pavadinimas – Alytaus skyrius S011, pradinio mokėtojo kodas – 188677775, galutinio gavėjo pavadinimas – Fondo SwedB vienkartinis, galutinio gavėjo kodas nenurodytas. Teismas taip pat vertino ir vėlesne data gautus mokėjimo nurodymus, dėl pensijos išmokos.

5.2. Pareiškėjai pateikė VSDFV Alytaus skyriaus Prienų poskyriui 2016 m. rugsėjo 15 d. prašymą „Dėl informacijos teikimo apie asmenis, inicijavusius nurodyti pensijų gavėjų gyvenamąją vietą Vilnius“, kuriame prašė informuoti, kokie asmenys, kokiu teisiniu pagrindu, nuo kada, nurodo pareiškėjų, nuo 1997 m. gegužės 30 d. gyvenančių Vilniaus g. 12, Jiezne, Prienų r. nuosavoje namų valdoje, pensijų gavėjų gyvenamąją vietą Vilniuje, su prašymu pateikė 2016 m. rugsėjo 12 d. išrašą iš pareiškėjos pensijos gavėjos sąskaitos, esančios AB „Swedbank“.

5.3. VSDFV Alytaus skyrius pareiškėjų Prašymą su 2016 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (10.1E)R1-3108 persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai.

5.4. Fondo valdyba, atsakydama į Prašymą, 2016 m. spalio 19 d. rašte Nr. (1.11)1-5982 „Dėl Jūsų prašymo“ pareiškėjams nurodė, kad: Fondo administravimo įstaigų paskirtos išmokos, taip pat ir pensijos, mokamos centralizuotai iš Fondo valdybos atidarytų sąskaitų kredito ir mokėjimo įstaigose, dėl šios priežasties mokėjimo nurodymuose nėra galimybės nurodyti kiekvieno išmokos gavėjo adreso. Atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdybos bankui pateikiamame mokėjimo nurodyme gavėjo adreso laukas negali būti neužpildytas, informacinė sistema, generuojanti mokėjimo nurodymą, jame automatiškai įrašo gavėjo adresą „Vilnius, LT“, tačiau tai neturi jokios įtakos pareiškėjų gaunamai išmokai.

5.5. Pareiškėjai pateikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui 2017 m. kovo 17 d. prašymą „Dėl VSDFV ir VSDFV Alytaus ir Vilniaus skyrių finansinės veiklos audito A. Ž. ir L. Ž., senatvės pensininkų atžvilgiu“, kuriame prašė: įpareigoti atitinkamą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) padalinį atlikti VSDFV, VSDFV Alytaus ir VSDFV Vilniaus skyriaus finansinės veiklos patikrinimą pagal sutuoktinių Albino ir L. Ž. prašymą.

5.6. Ministerija, atsakydama į pareiškėjų 2017 m. kovo 17 d. prašymą, 2017 m. kovo 27 d. rašte Nr. (24.5-22)SD-1826 „Dėl prašymo persiuntimo ir atsisakymo atlikti veiksmus“, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjai informuojami, kad Ministerija Lietuvos Respublikos teisės aktuose neįgaliota tikrinti Fondo valdybos teritorinių skyrių veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo, tai atlikti įpareigota Fondo valdyba, dėl pareiškėjų prašymo atlikti Fondo valdybos finansinės veiklos patikrinimą paaiškino, kad pagal Ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarime Nr. 892, 9.4 punktą Ministerija turi teisę tikrinti pagal kompetenciją įstaigų prie Ministerijos veiklą, vertinti veiklos ataskaitas, tačiau įvertinęs pareiškėjų prašymo turinį konstatavo, jog korupcinio pobūdžio veiksmais pareiškėjai laiko ir prašo ištirti Fondo valdybos teritorinių skyrių veiksmus, skiriant ir mokant pensines išmokas, tad pagrindo atlikti Fondo valdybos finansinės veiklos patikrinimą nenustatė.

6. Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 19 d. rašte Nr. (1.11)1-5982 „Dėl Jūsų prašymo“ pareiškėjams nurodė, kad Fondo administravimo įstaigų paskirtos išmokos, taip pat ir pensijos, mokamos centralizuotai iš Fondo valdybos atidarytų sąskaitų kredito ir mokėjimo įstaigose, dėl šios priežasties mokėjimo nurodymuose nėra galimybės nurodyti kiekvieno išmokos gavėjo adreso. Atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdybos bankui pateikiamame mokėjimo nurodyme gavėjo adreso laukas negali būti neužpildytas, informacinė sistema, generuojanti mokėjimo nurodymą, jame automatiškai įrašo gavėjo adresą „Vilnius, LT“, tačiau tai neturi jokios įtakos pareiškėjų gaunamai išmokai. Teismas vertino, kad toks atsakymas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimus, todėl sprendė, kad Rašto nėra teisinio pagrindo naikinti. Atitinkamai, pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Fondo valdybą atlikti mokėjimo nurodymų korekciją, nurodant skiltyse tikslius pareiškėjų duomenis (pensijos gavėjo adresą, galutinio gavėjo pavadinimą, galutinio gavėjo kodą) teismas vertino kaip nepagrįstą ir dėl to netenkintiną.

III. 7. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą ir jų skundą tenkinti. Pareiškėjai savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Teismas priėmė neteisingą sprendimą, kadangi atsakovas, vykdydamas senatvės pensijų mokėjimus iškreipė pareiškėjų asmenų duomenų bazę. Asmens identifikavimas vykdomas pagal asmens deklaruojamą gyvenamąją vietą ir jo asmens kodą, ir pagal kitus duomenis. Apeliantų atvejų tai yra ypatingos svarbos klausimas, nes tarpusavyje apeliantų duomenų bazė saistoma Prienų rajono apylinkės teismo. Pareiškėjai pažymėjo, kad Prienų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m kovo 8 d. nutartį padarė klaidą, nenurodęs rūpintojos asmens kodo, po to šis teismas, priimdamas 2013 m. kovo 20 d. nutartį dėl asmens kodo korekcijos, padarė dar vieną klaidą, nurodydamas neteisingai rūpintojos vardą. Apeliantai nurodo ir kitas Prienų rajono apylinkės teismo padarytas klaidas. Pareiškėjai teigia, kad siekdami išvengti dviprasmybių, jie siekia turėti tvirtą identifikavimo požymį – apeliantų pastovi deklaruota gyvenamoji vieta.

7.2. Teismas priėmė neteisingą sprendimą, pažeidžiantį apeliantų garbę ir orumą. Pareiškėjų vertinimu, iš jų atimta teisė gauti pensiją iš AB „Swedbank“ banko kaip asmenims, turintiems nekilnojamąją turtą Lietuvos teritorijoje.

7.3. Dėl atsakovo naudojamos mokėjimų pavedimų vykdymo technologijos pareiškėjai patyrė žalą, antrinę teisinę pagalbą teikiančiai advokatei atsisakius pareiškėjams teikti pagalbą Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr.eI-1275-644/2017.

7.4. Teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes pažeidė teismo proceso normas, sprendime nepasisakydamas dėl Fondo valdybos atsisakymo atlikti Fondo valdybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių auditą. Teismas savo sprendimu toleruoja pareiškėjų šeimos diskriminaciją.

8. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo pareiškėjų skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

8.1. Atliekant valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimus išmokos gavėjo gyvenamoji vieta Lietuvoje yra neaktuali, išskyrus atvejus, kai išmokos pristatomos jų gavėjams į gyvenamąją vietą, todėl išmokų gavėjų identifikavimui gyvenamosios vietos duomuo yra nenaudojamas. Kadangi pareiškėjams valstybinio socialinio draudimo išmokos yra mokamos į sąskaitą kredito įstaigoje, gyvenamosios vietos nenurodymas mokėjimo nurodyme neturi jokios įtakos išmokos gavimui (pinigų įskaitymui į pareiškėjų sąskaitą).

8.2. Fondo valdybos kaip institucijos, atsakingos už socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą, atsakomybė baigiasi, kai socialinio draudimo išmokų gavėjai gauna socialinio draudimo išmokas. Mokant išmokas į sąskaitą mokėjimo nurodymas laikomas įvykdytu, kai kredito įstaiga įrašo lėšas į gavėjo sąskaitą, jeigu mokėtojo ir gavėjo kredito įstaiga yra ta pati. Po to, kai lėšos yra įskaitytos į išmokos gavėjo sąskaitą, Fondo valdyba neturi ir negali turėti jokios įtakos išmokos gavėjo ir kredito įstaigos santykiams. Todėl nei Fondo valdybos veiksmais, nei sprendimu negalėjo būti padaryta žala pareiškėjų interesams gauti senatvės pensiją.

8.3. Argumentas apie sprendimu padarytą žalą pareiškėjams tuo, kad antrinę teisinę pagalba teikti paskirtas advokatas atsisakė teikti paslaugas, visiškai nesusijęs su byla.

8.4. Pareiškėjai savo prašyme pirmos instancijos teismui reikalavo panaikinti Fondo valdybos 2016 m. spalio 19 d. raštą Nr. (1.11) I-5982 ir įpareigoti Fondo valdybą atlikti veiksmus – pakoreguoti mokėjimo nurodymus, nurodant juose tikslius pareiškėjų duomenis. Prašyme nebuvo teikiama reikalavimų susijusių su Fondo valdybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus audito atlikimu, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už pareiškėjų skundo ribų ir nagrinėti skunde nekeltus reikalavimus.

8.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 19 d. rašto Nr. (1.11)1-5982 „Dėl Jūsų prašymo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 19 d. raštas Nr. (1.11)1-5982 „Dėl Jūsų prašymo“ atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimus, todėl sprendė, kad Rašto nėra teisinio pagrindo naikinti, atitinkamai, pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Fondo valdybą atlikti mokėjimo nurodymų korekciją, nurodant skiltyse tikslius pareiškėjų duomenis (pensijos gavėjo adresą, galutinio gavėjo pavadinimą, galutinio gavėjo kodą) teismas vertino kaip nepagrįstą ir dėl to netenkintiną.

11. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas, vykdydamas senatvės pensijų mokėjimus iškreipė pareiškėjų asmenų duomenų bazę. Teismo sprendimas pažeidžia apeliantų garbę ir orumą, jie neteko teisės gauti pensiją, kaip asmenys turintys nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjų vertinimu buvo pažeistos ir teismo proceso normos, nes teismas sprendime nepasisakė dėl Fondo valdybos atsisakymo atlikti Fondo valdybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus auditą.

12. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

13. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinių skundų motyvus.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovą prašydami informuoti, kokie asmenys, kokiu teisiniu pagrindu, nuo kada, jų gyvenamąją vietą nurodo Vilniuje (b. l. 11). Iš pareiškėjų pateiktų mokėjimų nurodymų (b. l. 17-19) matyti, kad pareiškėjai L. Ž. buvo pervedama pensija į jos nurodytą kredito įstaigos sąskaitą. Pareiškėjų netenkina atsakovo jiems pateiktas paaiškinimas, dėl ko mokėjimo nurodymo skiltyje – gavėjo adresas nėra nurodomas pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresas.

16. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundžiamo rašto matyti, jog pareiškėjams į jų užklausą buvo atsakyta, kad Fondo administravimo įstaigų paskirtos išmokos, taip pat ir pensijos, mokamos centralizuotai iš Fondo valdybos atidarytų sąskaitų kredito ir mokėjimo įstaigose, dėl šios priežasties mokėjimo nurodymuose nėra galimybės nurodyti kiekvieno išmokos gavėjo adreso. Atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdybos bankui pateikiamame mokėjimo nurodyme gavėjo adreso laukas negali būti neužpildytas, informacinė sistema, generuojanti mokėjimo nurodymą, jame automatiškai įrašo gavėjo adresą „Vilnius, LT“, tačiau tai neturi jokios įtakos pareiškėjų gaunamai išmokai (b. l. 9).

17. Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtinto Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punkto nuostatomis, nustatė, kad išmokos gali būti pristatomos asmenims tokiais būdais: pristatomos pagal išmokos gavėjo (toliau – gavėjas) nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pristatymas pagal gyvenamąją vietą); išmokamos mokėjimo įstaigoje (jos padalinyje) (toliau – išmokėjimas mokėjimo įstaigoje); pervedamos į gavėjo sąskaitą kredito unijoje (toliau – pervedimas į gavėjo sąskaitą kredito unijoje; pervedamos į gavėjo sąskaitą kredito (išskyrus kredito unijas) ar mokėjimo įstaigoje (toliau – pervedimas į gavėjo sąskaitą). Tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad išmokos pristatymo būdą pasirenka gavėjas, laikydamasis Tvarkos aprašo sąlygų.

18. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja byloje nekelia ginčo, kad jai būtų mokamos išmokos kitu, nei jos pasirinktu būdu. Iš byloje esančių mokėjimų nurodymų matyti, kad pareiškėja yra pasirinkusi gauti išmokas į savo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Pareiškėjos netenkina tai, kad nuo 2016 metų vasario mėnesio mokėjimo nurodymuose yra nurodomas jos adresas Vilnius, LT, ankstesniuose nurodymuose jis nurodomas iš viso nebuvo.

19. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis ir Tvarkos aprašo nuostatas, konstatuoja, kad pareiškėjai pasirinkus gauti išmokas į savo sąskaitą kredito įstaigoje, jai paskirtame mokėjimo nurodyme neprivalo būti nurodytas jos tikslus adresas. Atsakovas pareiškėjai skundžiamame rašte paaiškino naudojamų simbolių reikšmę, taip pat pabrėžė, kad tai įtakos jos gaunamai išmokai neturės, todėl atsakovo pateiktas raštas įvertinus pareiškėjų teiktus klausymus yra vertintinas kaip pakankamas ir išsamus.

20. Pareiškėjų tiek pirminiame, tiek apeliaciniame skunde keliamos dvejonės dėl rašto reikšmės ir įtakos jų gyvenamosios vietos identifikavimui, nuosavybės turėjimui, garbei ir orumui, jų diskriminavimui, jiems teikiamai teisinei pagalbai ar kitų teismų atliekamų rašymo apsirikimų, yra atmestinos kaip nepagrįstos.

21. Pareiškėjų teiginiai, kad teismas pažeidė teismo proceso normas, sprendime nepasisakydamas dėl Fondo valdybos atsisakymo atlikti Fondo valdybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus auditą, atmestini. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas 2016 m. gruodžio 13 d. atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą, kuriame pareiškėjai teikė reikalavimą įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) audito Departamentą atlikti VSDFV ir VSDFV Alytaus skyriaus finansinės veiklos auditą.

Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas atsisakęs priimti patikslintą skundą, sprendime negalėjo peržengti pareiškėjų suformuluoto ir teismo priimto skundo ribas ir nagrinėti reikalavimus, kurie nebuvo priimti. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti.

Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pateiktą patikslintą skundą. Pareiškėjų patikslintame skunde iš esmės buvo keliamas naujas savarankiškas reikalavimas, kurį pareiškėjai gali teikti teismui pateikiant naują skundą. Pareiškėjams tai buvo išaiškinta 2017 m. sausio 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, kurioje teisėjų kolegija nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą.

22. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. Ž., atstovaujamo rūpintojos L. Ž., ir L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė