2013-10-09 Nr. AB-6037-3-61-3-00499-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-2181/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00499-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2013 m. vasario 12 d. pareiškimu (b. l. 1–6), prašydamas: 1) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2010 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 1-1344 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ 1.1 punkto lentelės 1.1–1.10 eilutės atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio1 dalies, 46 straipsnio, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas, įstatymo viršenybės ir teisėtumo principus, o pripažinus prieštaraujančiomis – laikyti jas panaikintomis; 2) įpareigoti atsakovą vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. O3-54 patvirtinta Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodika 2010 m. sausio 13 d. sprendime Nr. 1-1344 nustatyti šilumos punktų priežiūros maksimalius tarifus; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 1-1344 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ 2 punktu patvirtinto Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų sąrašo 1.3, 2.2–2.7, 2.9–2.14, 3.1, 3.2 punktus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu (b. l. 46–52) pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkino, t. y.: pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 1-1344 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ 1.1 punkto lentelės 1.1–1.10 eilutės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 46 straipsnio, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatoms, įstatymo viršenybės ir teisėtumo principui, ir nusprendė laikyti jas panaikintomis; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, vadovaujantis Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. O3-54 patvirtinta Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodika, patvirtinti šilumos punktų priežiūros maksimalius tarifus; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 1-1344 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ 2 punktu patvirtinto Daugiabučių namų šildymo ir krašto vandens sistemų priežiūros darbų sąrašo 1.3, 2.2–2.7, 2.9–2.14, 3.1 ir 3.2 punktus; įpareigojo atsakovą įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir leidinyje „Vilniaus diena“, o jį paskelbus, pateikti teismui spaudos leidinio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas administracinio teismo sprendimas dėl norminio akto.

Teisme 2013 m. gegužės 31 d. gautas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinis skundas (b. l. 54–56), kuriuo atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti.

II. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. rugsėjo 5 d. gautas pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2013 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. 3-403 (b. l. 65), kuriame jis nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1319 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ pripažino netekusiu galios byloje ginčijamą teisės aktą – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 1-1344 ir patvirtino naujus šilumos punktų priežiūros maksimalius tarifus. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu, pareiškėjas pareiškia, kad atsisako savo 2013 m. vasario 12 d. pareiškimo, paduoto Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 2 d. raštu Nr. A146-2181/2013 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, prašydamas iki 2013 m. spalio 8 d. pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsiliepimą į pareiškėjo pateiktą atsisakymą nuo 2013 m. vasario 12 d. pareiškimo, taip pat išdėstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos poziciją dėl galimybės tęsti administracinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.

2013 d. spalio 8 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 d. spalio 8 d. raštas Nr. A104-3643(3.11.1-TD), kuriame atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje neliko ginčo objekto, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pastabas, 2013 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1319 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“, kurio 2 punktu pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 1-1344. Kadangi pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra įgyvendinti, atsakovas neprieštarauja pareiškėjo atsisakymui nuo 2013 m. vasario 12 d. pareiškimo ir mano, jog tęsti administracinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka nėra tikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

Nagrinėjamu atveju teisme buvo gautas pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atsisakymas nuo 2013 m. vasario 12 d. pareiškimo, paduoto pirmosios instancijos teismui. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba teismui adresuotame 2013 d. spalio 8 d. rašte Nr. A104-3643(3.11.1-TD) aiškiai nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo atsisakymui nuo pareiškimo ir mano, kad tęsti administracinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka nėra tikslinga. Tai iš esmės reiškia, kad atsakovas rašytine forma taipogi išreiškė savo valią dėl apeliacinio proceso, pradėto pagal atsakovo apeliacinį skundą, nutraukimo. Taigi, kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo atsisakė savo paduoto apeliacinio skundo ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kad abi administracinės bylos šalys nagrinėjamu atveju išreiškė valią nutraukti administracinės bylos procesą, taip pat į tai, kad administracinėje byloje neliko ginčo objekto, nes atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba, 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1319 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ pripažinęs netekusiu galios šioje byloje ginčytą norminį teisės aktą – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 1-1344 ir patvirtinęs naujus šilumos punktų priežiūros maksimalius tarifus, tokiu būdu iš esmės įvykdė pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje reikalavimus, bylos apeliacinis procesas nutrauktinas (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas