2024-08-14 Nr. AB-11736-3-61-3-01007-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2082-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01007-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 24S22838 (Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, skunde nurodė, kad:

2.1. pareiškėjas 2017 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, peržiūrėjęs iš (duomenys neskelbtini) pabėgusio opozicinio veikėjo (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą apie draudimus studijuoti (duomenys neskelbtini) kalba bei bendrą žodžio laisvės (duomenys neskelbtini) nebuvimą, paliko po juo palaikantį komentarą. Kai pareiškėjas tais pačiais metais grįžo į (duomenys neskelbtini), oro uoste patikros metu pasienio pareigūnai nufotografavo jo pasą, kas jam pasirodė įtartina. Po 5–7 dienų pas pareiškėją į namus atėjo pareigūnai, kurie nurodė jam ateiti pokalbiui į (duomenys neskelbtini) skyrių. Pareiškėjui atvykus į nurodytą skyrių, pareigūnai jam parodė jo paliktą komentarą ir apkaltino opozicijos rėmimu. Pareigūnai jį sumušė ir sulaikė. Pareiškėjas buvo sulaikytas 3 paras, iki kol jo tėvas įkalbėjo pareigūnus paleisti jį. Vienas iš pareigūnų („A.“) nurodė pareiškėjui atnešti 5 000 dolerių. Pareiškėjas turėjo tik 3 000 dolerių, todėl jis paprašė tėvo nunešti pinigus į skyrių ir pasakyti, kad dar 2 000 dolerių atneš vėliau. Pareiškėjas neatnešė likusių pinigų, o vietoj to išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (vėliau – kartu su šeima) kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), kol jam pavyko atvykti į Lietuvos Respubliką;

2.2. atsakovas ginčijame Sprendime nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 18 mėnesių nuo išsiuntimo dienos, taip pat įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi;

2.3. atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjo pasakojimą dėl palikto komentaro bei dėl to vykusio sulaikymo. Atsakovas nepagrįstai nurodytas detales traktavo kaip esminius prieštaravimus, todėl nepagrįstai pasakojimui netaikė abejonės privilegijos ir nepripažino jo nustatytu faktu. Per apklausas tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė teigė, kad problemos prasidėjo po grįžimo iš (duomenys neskelbtini), kai pareiškėją iškvietė, laikė, stipriai sumušė, paprašė 5 000 dolerių, t. y. jis ir jo sutuoktinė pateikė tapačias įvykių detales ir chronologiją. Be to, nuo aptariamų įvykių praėjo 1,5 metų, todėl normalu, kad pareiškėjas galėjo sumaišyti tam tikras detales, pavyzdžiui, metus, gatvių pavadinimus, tačiau tai kitų jo nurodytų aplinkybių kontekste nelaikytina esminiais prieštaravimais. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad nepamena kanalo pavadinimo ir pasakė jį vėliau patikslinsiąs, – tai taip pat negali būti laikoma prieštaravimu;

2.4. atsakovas surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) lyderį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) narių persekiojimą, bet nesurinko informacijos apie priemones, taikomas prieš opoziciją palaikančius asmenis, apie saviraiškos laivės užtikrinimą (ribojimą) kilmės šalyje, t. y. nėra surinkta kilmės valstybės informacija, patvirtinanti ar paneigianti, kad už pareiškėjo komentarus po (duomenys neskelbtini) lyderio įrašo jis galėjo arba negalėjo būti pareigūnų kaltinamas, ar jam grasinama, jog jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl ekstremistinės veikos ar opozicijos palaikymo (nesurinkta kilmės valstybės informacija, kokie veiksmai patenka į ekstremistinės veikos sudėtį ir pagal kokius straipsnius gali asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už opozicijos palaikymą, komentarus socialinėje medijoje);

2.5. pareiškėjas dėl palikto komentaro buvo sulaikytas, patyrė fizinį smurtą, teisėsaugos pareigūnai grasino jam inicijuoti baudžiamąjį procesą dėl tokių veiksmų pripažinimo ekstremistine veika, kas leidžia teigti, kad pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybės dėl pagrįstos baimės, jog jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2.6. atsakovas, priimdamas sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, neužtikrino jam galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas netinkamai, neužtikrinus objektyvaus, išsamaus ir visapusiško tyrimo, tinkamai nevertinant jo atitikties tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijams, o vien tai, kad jo prašymas išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas, negali būti savaime pakankamu pagrindu pagrįsti priverstinio išsiuntimo reikalingumą. Atsakovas taip pat neatsižvelgė į tai, jog jis pats pažeidė Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytus tokio prašymo nagrinėjimo terminus. Be to, pareiškėjas nežinojo apie tai, kad jo žmona paslėpė savo ir vaikų pasus. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko ir prieglobsčio pasiprašė 2022 m. balandžio 7 d., o Sprendime nėra duomenų, kad jis iki šiol bandė išvykti iš Lietuvos, kurie galėtų pagrįsti jo pasislėpimo pavojų;

2.7. iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas buvo nuteistas ir jam buvo paskirtos baudos, todėl antstolio veiksmai, susiję su telefono paėmimu iš jo, akivaizdžiai sietini su jam taikyta ne civiline, bet baudžiamąja ir / ar administracine atsakomybe. Iš telefono arešto protokolo matyti, kad jis surašytas (duomenys neskelbtini) bausmių vykdymo skyriaus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, nepateikta. Įvertinus aktualių aplinkybių visumą, nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų šiuo metu ar ateityje persekioti pareiškėją, siekti jį sulaikyti ar nustatyti jo buvimo vietą, taip pat nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjas gali būti įtariamas ryšiais su opozicija. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl savo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, t. y. jis tinkamai nepagrindė prašymo suteikti prieglobstį, o jo deklaruojama „baimė“ grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Taigi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti, taip pat Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų;

4.2. tyrimo atlikimo metu pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir ieškoti prieglobsčio, keitėsi ir evoliucionavo, pavyzdžiui, iš pradžių pareiškėjas ir jo sutuoktinė nurodė ekonominio pobūdžio išvykimo motyvus ((duomenys neskelbtini) šeima gyveno sunkiai, alga buvo maža), bet vėlesnėse apklausose pateikė paaiškinimus apie pareiškėjo pateiktą komentarą. Abejonių dėl pareiškėjo patikimumo kėlė ir tai, jog jis bei jo sutuoktinė, atvykę į Lietuvą, pasienio pareigūnams nepateikė savo pasų, o 2022 m. balandžio 7 ir 21 d. apklausose tvirtino, kad jie neturi asmens dokumentų, kadangi dokumentus paėmė (duomenys neskelbtini) pasieniečiai, tačiau vėliau išaiškėjo, kad pareiškėjas ir jo šeima turi pasus;

4.3. skunde nepagrįstai teigiama, jog atsakovas nesurinko informacijos, kuri patvirtintų ar paneigtų, kad už pareiškėjo komentarus po (duomenys neskelbtini) lyderio įrašo jis galėjo arba negalėjo būti pareigūnų kaltinamas ar jam grasinama patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl ekstremistinės veikos arba opozicijos palaikymo. Kaip minėta, pareiškėjo pasakojimo dalis dėl komentaro buvo atmesta, nustačius pasakojimo trūkumus ir nesant objektyvių įrodymų. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Departamentui nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Byloje nėra objektyvių įrodymų, galinčių paneigti šią išvadą;

4.4. atliekant tyrimą nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie įtariami naryste „ekstremistinėse“ organizacijose: jis nėra žurnalistas, žmogaus teisių aktyvistas, taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių jį priskirti prie valdžios kritikų, opozicijos veikėjų ar tokių veikėjų giminaičių, kurie nepagrįstai kaltinami ekstremizmu. Pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikavo jį kaip nelojalų režimui pilietį ar kaip uždraustos (duomenys neskelbtini) partijos rėmėją bei kad ji ((duomenys neskelbtini) teisėsauga) turi tikslą bei motyvą nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, sulaikyti jį ir nubausti. Departamentas nei (duomenys neskelbtini) ministerijos paieškomų asmenų sąraše, nei (duomenys neskelbtini) departamento informaciniame puslapyje, nei Interpolo ieškomų asmenų registre nerado įrašų apie pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, labai tikėtina, kad pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų akiratyje dėl su terorizmu / ekstremizmu susijusių kaltinimų;

4.5. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumą. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Aplinkybių visuma leidžia vertinti pareiškėjo veiksmus kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Šiuo atveju parinktas draudimo atvykti terminas yra pagrįstas ir proporcingas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 12 d. sprendime atmetė pareiškėjo S. S. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. pareiškėjas, jo sutuoktinė ir jų 4 vaikai 2022 m. balandžio 7 d. pateikė Departamentui prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje;

6.2. Departamentas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 22M17741 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti, uždrausti atvykti, įtraukti į C.SIS įspėjimą;

6.3. šį Departamento sprendimą apskundus teismui, bylos dalis dėl pareiškėjo sutuoktinės ir jų vaikų buvo išskirta į atskirą bylą;

6.4. teismas, administracinėje byloje Nr. eI3-7208-279/2022 išnagrinėjęs skundo dalį dėl pareiškėjo, 2022 m. spalio 31 d. sprendimu panaikino Departamento 2022 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 22M17741 ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4105-662/2022 atmetė Departamento apeliacinį skundą;

6.5. pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog jis 2021 metais išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl mažos algos. Jis dirbo statybininku. Pareiškėjas 2018 metais atvyko į (duomenys neskelbtini) ir norėjo patekti į Lietuvą, buvo atvykęs į sienos perėjimo punktą, bet jo neįleido ir jis išvyko atgal į (duomenys neskelbtini). Iki 2021 metų pareiškėjas su šeima gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo statybininku, tačiau gyventi buvo sunku, todėl šeima nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir jo šeima atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą ir gyveno ten 8 mėnesius. Kai (duomenys neskelbtini), šeima išsigando karo, todėl išvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir jo šeima du kartus bandė pateikti į Lenkijos Respubliką, bet jie nebuvo įleisti. Kai jų antrą kartą neįleido į Lenkiją, (duomenys neskelbtini) pareigūnai pasodino juos į pasieniečių automobilį ir atvežę iki upelio pasakė, kad ten Lietuva, ir liepė per upelį eiti į Lietuvos pusę. Pareiškėjo sutuoktinė 2022 m. balandžio 7 d. apklausoje patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) buvo sunku gyventi, trūko pinigų;

6.6. pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį taip pat grindė tuo, kad jis 2017 metais dirbo statybininku (duomenys neskelbtini). Vieną dieną jis žiūrėjo iš (duomenys neskelbtini) pabėgusio opozicinio veikėjo (duomenys neskelbtini) įrašą apie draudimus studijuoti (duomenys neskelbtini) kalba bei bendrą žodžio laisvės (duomenys neskelbtini) nebuvimą, ir paliko po šiuo įrašu palaikantį komentarą. Kai pareiškėjas tais pačiais metais grįžo į (duomenys neskelbtini), oro uoste pasieniečių patikros metu pareigūnai nufotografavo jo pasą, kas jam pasirodė įtartina.

Po 5–7 dienų pas pareiškėją atėjo pareigūnai iš „(duomenys neskelbtini) skyriaus“, apsirengę civilių drabužiais. Pareigūnai neprisistatė, bet vieno vardas buvo A., nes taip į jį kreipėsi jo kolega. Pareigūnai nurodė pareiškėjui ateiti pokalbiui į (duomenys neskelbtini) skyrių. Kai pareiškėjas atvyko į minėtą skyrių, jam parodė jo paliktą komentarą ir apkaltino opozicijos rėmimu, sumušė ir sulaikė. Pareiškėjas buvo sulaikytas 3 paras, iki kol jo tėvas įkalbėjo pareigūnus paleisti jį. A. nurodė pareiškėjui atnešti 5 000 dolerių.

Jis turėjo tik 3 000 dolerių, todėl jis paprašė tėvo nunešti pinigus į skyrių ir pasakyti, kad dar 2 000 Eur atneš vėliau. Pareiškėjas neatnešė likusių pinigų, o vietoj to išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini), po to 2018 m. rugpjūčio mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini). Jis atvyko prie Lietuvos sienos norėdamas prašyti prieglobsčio, tačiau pasieniečiai jį apgręžė ir neįleido į Lietuvą. Pareiškėjas dar mėnesį prabuvo (duomenys neskelbtini), tada grįžo į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2021 metais nurodė savo žmonai parduoti būstą (duomenys neskelbtini) ir išvykti. Pardavusi būstą, žmona su vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas juos pasitiko ir išvežė į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įsidarbino statybininku firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Kai prasidėjo (duomenys neskelbtini), jis su šeima išvyko į (duomenys neskelbtini) ir bandė pereiti sieną į Lenkiją, tačiau jų neįleido. (duomenys neskelbtini) pasieniečiai išvežė pareiškėją ir jo šeimą į laikiną stovyklą ir padėjo nelegaliai kirsti sieną į Lenkiją, tačiau juos vėl grąžino.

Tada kiti (duomenys neskelbtini) pasieniečiai pareiškėją ir jo šeimą išvežė prie Lietuvos sienos, einančios per upę. Kai pareiškėjas atsisakė kirsti upę, pasieniečiai jį sumušė ir įmetė į upelį, privertė eiti jo šeimą. Tokiu būdu pareiškėjas ir jo šeima pateko į Lietuvos teritoriją. 3 paras praleidus miške, juos aptiko savanoriai;

6.7. Departamentas 2024 m. sausio 19 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad:

6.7.1. Departamentas tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjui kilmės šalyje gresia persekiojimas arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai. Rizikos veiksnių, dėl kurių pareiškėjas atsidurtų padidinto pavojaus situacijoje, nenustatyta. Taigi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi jo gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas);

6.7.2. vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui nesuteiktinas laikotarpis savanoriškai išvykti, nes egzistuoja teisėtas pagrindas išsiųsti jį į užsienio valstybę. Pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės mėn. gyvena atskirai nuo žmonos ir vaikų. 2023 m. lapkričio 18 d. apklausoje pareiškėjo sutuoktinė nurodė, kad jos vaikai nebendrauja su tėvu, šiuo metu vyras neskiria pinigų vaikams. Pareiškėjo vaikai per apklausas patvirtino, kad jie su tėvu nebendrauja ir nenori bendrauti, kadangi jis blogai elgėsi. Taigi, įvertinus vaikų nenorą bendrauti su tėvu, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, vaikų interesai nebūtų pažeisti. Taip pat nebūtų pažeistas šeimos vienybės principas, kadangi pareiškėjas gyvena skyrium nuo vaikų ir šeimos. Įvertinus visas aplinkybes, pareiškėjo išsiuntimas yra proporcingas bei nepažeidžia balanso tarp individo bei visuomenės intereso;

6.7.3. pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi jis tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, jis savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar jis atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus, tikslinga uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos dienos. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, bei tai, kad jis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad vienas iš draudimo atvykti instituto tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS;

6.7.4. Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 18 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 18 mėnesių nuo išsiuntimo dienos.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija dėl pabėgėlių), Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas) ir jį aiškinančią teismų praktiką.

8. Teismas, tikrindamas Sprendime pateiktą pareiškėjo pasakojimo patikimumo vertinimą, pažymėjo, jog pareiškėjas buvo paklaustas, ar turi komentarą, dėl kurio prasidėjo problemos, ar ekrano nuotrauką, tačiau pareiškėjas teigė, kad jis dabar negali rasti to vaizdo įrašo, nežino, kuri jis yra, neprisimena laidos pavadinimo ir temos. Pareiškėjas, paklaustas, ar jis be vienintelio komentaro daugiau nekritikavo (duomenys neskelbtini) valdžios, prezidento, teigė, jog jis tiksliai neprisimena, nes jis nežinojo, kad būna tokių problemų, tačiau gali būti, kad dar buvo kažką parašęs. Pareiškėjas tvirtino, kad nežino, ar jam kilmės valstybėje iškelta administracinė arba baudžiamoji byla. Jam tik pasakė, kad jis palaiko opoziciją, jog jis parašė komentarą. Pareiškėjas teigė, kad jis žiūrėjo vaizdo įrašą interneto svetainėje „Youtube“, kuriame žinomas (duomenys neskelbtini) opozicinis politikas (duomenys neskelbtini) kritikavo draudimą (duomenys neskelbtini) studijuoti (duomenys neskelbtini) kalba bei bendrą žodžio laisvės šalyje nebuvimą, ir paliko politiką palaikantį komentarą. Pareiškėjas buvo sulaikytas, pareigūnai iš jo reikalavo pinigų. Tačiau nei Departamentui, nei teismui nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas nėra pakankamai detalus ir konkretus, o pareiškėjo žodžiu ir raštu pateikti duomenys nėra nuoseklūs. Raštu pateiktame prašyme suteikti prieglobstį bei 2022 m. balandžio 7 d. apklausoje tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė nurodė ekonominio pobūdžio išvykimo motyvus: (duomenys neskelbtini) šeima gyveno sunkiai, buvo maža alga. 2022 m. balandžio 21 d. ir 2023 m. gruodžio 11 d. apklausose pareiškėjas nurodė kitas aplinkybes, privertusias jį prašytis prieglobsčio, t. y. tai, jog jis paliko komentarą, palaikantį (duomenys neskelbtini) opozicinį politiką (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas ir jo sutuoktinė, atvykę į Lietuvą, nepateikė pasienio pareigūnams savo pasų, o 2022 m. balandžio 7 ir 21 d. apklausose nurodė, kad jie neturi asmens dokumentų, kadangi dokumentus paėmė (duomenys neskelbtini) pasieniečiai, tačiau, Departamento darbuotojui bendraujant su Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų pabėgėlių stovyklos darbuotoja, išaiškėjo, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai turi pasus, kurie jiems laikinai buvo grąžinti. Taip pat pareiškėjas „Youtube“ kanalus, kuriuose, jo teigimu, jis paliko komentarą, įvardijo nenuosekliai: 2022 m. balandžio 21 d. apklausoje nurodė dviejų neegzistuojančių kanalų pavadinimus, o 2023 m. gruodžio 11 d. nurodė trečią, egzistuojantį, kanalą.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog jis neturi jokių politinių motyvų ir pats negali įvardyti, kokios priežastys lėmė jo prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas teigė, jog po sulaikymo pareigūnai rodė jam jo paliktą komentarą ir kaltino ekstremizmu bei opozicijos rėmimu, nebuvo oficialių kaltinimų. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 11 d. apklausoje tvirtino, kad jis nežino, ar jam yra iškelta baudžiamoji arba administracinė byla, o tik nurodė, kad jam pasakė, jog jis palaiko opoziciją. Pareiškėjas nepateikė dokumentinių įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą apie kvietimą į teisėsaugos skyrių, sulaikymą (dokumentų, kurių pagrįstai galima tikėtis).

11. Teismas akcentavo, kad, kaip nustatyta Sprendime, vieninteliai pareiškėjo pateikti įrodymai – 3 trumpi vaizdo įrašai (VID-20231211-WA0002, VID-20231211-WA0003, VID-20231211-WA0004), kuriuose matyti jo vaikai, statomas namas. 2024 m. sausio 8 d. apklausoje pareiškėjo buvo pasiteirauta, ką patvirtina jo pateikti vaizdo įrašai. Pasak pareiškėjo, šiuose įrašuose vaizduojamas jo brolio statomas namas, jis komentuoja savo motinos ligą. Pareiškėjo nuomone, vaizdo įrašas su jo vaikais patvirtina, kad santykiai tarp jo ir vaikų yra geri, jis myli vaikus. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės mėn. gyvena atskirai nuo žmonos ir vaikų. 2023 m. lapkričio 18 d. apklausoje pareiškėjo sutuoktinė nurodė, kad jos vaikai nebendrauja su tėvu, šiuo metu vyras neskiria pinigų vaikams. Pareiškėjo vaikai per apklausas patvirtino, kad jie su tėvu nebendrauja ir nenori bendrauti, kadangi jis blogai elgėsi. Taigi, atsakovas Sprendime įvertino vaikų nenorą bendrauti su tėvu, o pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, vaikų interesai nebūtų pažeisti. Šiuos argumentus taip pat pagrindžia faktas, kad teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjo sutuoktinės ir jos atstovaujamų nepilnamečių vaikų skundą atsakovui Departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus išskirti iš administracinės bylos Nr. eI3-7208-279/2022 į atskirą bylą.

12. Teismo įsitikinimu, aptarti pareiškėjo teiginiai yra hipotetiniai ir nepatvirtinantys persekiojimo grėsmės. Departamentas pareiškėjo persekiojimo baimės pagrįstumą vertino kilmės valstybės ((duomenys neskelbtini)) informacijos kontekste. Įvertinus Departamento nustatytų aktualių aplinkybių visumą, nėra pagrindo prielaidai, jog potencialus persekiotojas ((duomenys neskelbtini) valdžia / teisėsauga) identifikuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę bei, atitinkamai, turi svarų motyvą siekti šios grėsmės neutralizavimo. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir siekio nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas papildomos apsaugos poreikį grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą, kitų aplinkybių nenurodė ir jų nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Kaip nustatyta, pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį nepagrindė konkrečiais motyvais, taip pat nustatyta, kad jis nereiškia savo politinių įsitikinimų (pats pareiškėjas nurodė, kad nėra politinių motyvų), o teiginių, kad pareiškėjas paliko palaikantį komentarą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) studijuoti (duomenys neskelbtini) kalba bei bendro žodžio laisvės šalyje nebuvimo, pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais.

14. Teismas nurodė, kad atsakovas, įvertino pareiškėjo prašyme ir apklausos metu pateiktus motyvus ir surinktą kilmės valstybės informaciją, gresiančių veiksmų formą, pobūdį ir pasekmes bei padarė išvadą, kad neegzistuoja individualios pareiškėjo savybės, dėl kurių galėtų būti pažeidžiamos jo pagrindinės teisės ir laisvės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Taigi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos dėl pabėgėlių 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

15. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė, kad šiuo atveju egzistuoja teisėtas pagrindas išsiųsti pareiškėją į užsienio valstybę. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su savo sutuoktine ir vaikais bei pateikė bendrą prašymą suteikti prieglobstį, tačiau, teismo įpareigojimu, pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas atskirai nuo jo žmonos ir vaikų prašymo suteikti prieglobstį. Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi, pareiškėjas įtariamas tuo, jog jis smurtavo artimoje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog pareiškėjo išsiuntimas į kilmės valstybę yra tikslingas, kadangi nustatyta, kad pareiškėjas su savo šeima nepalaiko ryšių, o jiems atsiradus, pareiškėjas galės bendrauti su šeima elektroninių ryšių priemonėmis.

16. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi ir Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 44 punktu, pritarė atsakovo vertinimui, jog pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktas prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, jis savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar jis atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus, buvo tikslinga uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.

17. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus tai, jog pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, ir į tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjo duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami SIS.

18. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas atliko išsamų pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę, kad kilmės valstybėje jis būtų persekiojamas ar su juo būtų bandoma susidoroti. Iš Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

III. 19. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

20. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:

20.1. tiek atsakovas, tiek teismas pareiškėjo nurodytas detales nepagrįstai traktavo kaip esminius prieštaravimus, tokiu būdu nepagrįstai netaikė pasakojimui abejonės privilegijos ir nepripažino šio pasakojimo nustatytu faktu. Nagrinėjant bylą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad, pavyzdžiui, pareiškėjas ir jo sutuoktinė pateikė tapačias įvykių detales ir chronologiją, o, organizuojant apklausą po 1,5 metų, normalu, kad pareiškėjas galėjo sumaišyti tam tikras detales;

20.2. teismas neįvertino skundo argumentų, kad atsakovas nesurinko kilmės valstybės informacijos apie priemones, taikomas prieš opoziciją palaikančius asmenis, taip pat apie saviraiškos laisvės užtikrinimą (ribojimą) kilmės valstybėje. Nesurinkus aktualios kilmės valstybės informacijos, negalima įvertinti, ar pareiškėjo baimė patirti persekiojimo veiksmus yra pagrįsta, ar ne;

20.3. atsakovas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, Sprendime nepateikė jokios objektyvios informacijos, leidžiančios manyti, kad praeityje pareiškėjo patirti persekiojimo veiksmai (sulaikymas, fizinis smurtas, grasinimas inicijuoti baudžiamąjį procesą) nepasikartos. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

20.4. atsakovas neužtikrino pareiškėjui galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Vien tai, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka ir atmestas, negali būti savaime pakankamu pagrindu taikyti priverstinį išsiuntimą. Be to, teismas neįvertino paties atsakovo padarytų pažeidimų (prašymų nagrinėjimo terminų nesilaikymo), taip pat skundo argumentų, kad pareiškėjas nežinojo apie tai, jog jo sutuoktinė buvo paslėpusi savo ir vaikų pasus, bei kad nėra duomenų apie pareiškėjo bandymus išvykti iš Lietuvos, kurie galėtų pagrįsti jo pasislėpimo pavojų.

21. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamuose sprendimuose padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 18 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei į SIS sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 18 mėnesių nuo išsiuntimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog atsakovas atliko išsamų pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę, kad kilmės valstybėje jis būtų persekiojamas ar su juo būtų bandoma susidoroti. Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, tinkamai pritaikydamas teisės normas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, pažymi, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pareiškėjo argumentus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, laikosi pozicijos, jis atitinka Įstatymo nustatytus kriterijus pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti, teigia, jog atsakovas neužtikrino galimybės pareiškėjui savanoriškai išvykti.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

27. Ginčui yra aktualios tarpusavyje susijusios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

28. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, pats persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

29. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

31. Tvarkos aprašo 89 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, kurių reikia pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, kuri reikalinga patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo individualią situaciją visų byloje esančių įrodymų kontekste, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

33. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad interneto svetainėje „Youtube“ paliko (duomenys neskelbtini) opozicinį politiką (duomenys neskelbtini) palaikantį komentarą ir dėl to buvo sulaikytas, pareigūnai iš jo reikalavo pinigų.

34. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, taip pat nėra nei nuoseklus, nei išsamus (pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių jo veiklą socialinėje erdvėje, o tyrimo metu tokios informacijos nebuvo rasta). Atsakovas tyrimo metu nenustatė aplinkybių, leidžiančių pareiškėją priskirti prie valdžios kritikų ar opozicijos veikėjų, kurie nepagrįstai kaltinami ryšiais su opozicine partija, taip pat nepatikimu pripažino tariamo „persekiojimo“ epizodą apie tariamą pareiškėjo sulaikymą, todėl vertino, jog tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas iki išvykimo iš kilmės valstybės patyrė veiksmus, kurie gali būti kvalifikuotini kaip „persekiojimas“.

35. Vertindama pareiškėjo teiginius, kad jo pasakojimas išsamus, nuoseklus, o netikslumai yra menki, teisėjų kolegija pažymi, jog pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad iki smulkmenų būtų nustatytos baimės priežastys. Šios nuostatos yra grindžiamos Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kurį prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi, visų pirma, pareiškėjas turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.

36. Iš byloje ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas analizavo visus pareiškėjo pateiktus duomenis, nors pareiškėjas nepateikė įrodymų apie (duomenys neskelbtini) kalbos komentavimą, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, jis buvo apkaltintas ekstremizmu ir opozicijos rėmimu, atsakovas atliko paiešką atviros prieigos šaltiniuose ir nustatė, jog informacijos apie pareiškėjo veiklą nerasta („Youtube“ rastame kanale nėra jokio turinio ir nurodoma, jog vartotojas prisijungė vėliau (2019 m.), nei apklausos metu nurodytos komentaro rašymo datos (2017 m. ar 2018 m.), taip pat atsakovas patikrino (duomenys neskelbtini) ministerijos paieškomų asmenų sąrašus, kuriuose įrašų apie pareiškėją nebuvo rasta. Atsakovas surinko aktualią informaciją apie padėtį kilmės valstybėje, kurią išsamiai išanalizavo (nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) su persekiojimu susiduria opozicijos aktyvistai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, taip pat jų artimieji) ir šios informacijos kontekste vertinęs pareiškėjo pasakojimą bei tyrimo metu suriktą informaciją nenustatė, jog pareiškėjas priskirtinas prie asmenų, kurie įtariami naryste „ekstremistinėse“ organizacijose, žurnalistų, žmogaus teisių aktyvistų, taip pat valdžios kirtikų, opozicijos veikėjų ar tokių asmenų giminaičių. Iš Migracijos departamento vykdytos apklausos transkripcijų (pareiškėjo apklausos atliktos 2022-04-07, 2022-04-21, 2023-12-11 ir 2024-01-08) ir ginčijamo Sprendimo matyti, kad atsakovas stengėsi išsamiai išnagrinėti pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumą – klausimai buvo tikslinami, pakartojami, užduodami papildomi klausimai, taip sudarant prieglobsčio prašytojui galimybę tinkamai pagrįsti jos nurodytą prašymo suteikti prieglobstį pagrindą. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, pažeidė Įstatymo ir jį įgyvendinančio Tvarkos aprašo reikalavimus.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir apklausos metu teikti paaiškinimai atsakovui, ir pirmosios instancijos teismui nurodyti argumentai nepaneigia atsakovo išvadų dėl esminių pareiškėjo pasakojimo trūkumų, o pareiškėjo teiginiai, kad jo pasakojimo neatitikimai yra neesminiai yra deklaratyvūs, kadangi pareiškėjas klydo tiek nurodydamas įvykio metus, tiek skyrių, kur, jo teigimu buvo kviečiamas ir sulaikytas, tiek jo buvimo vietą, negalėjo įvardyti ar jam buvo iškelta byla (administracinė ar baudžiamoji). Taip pat, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, raštu pateiktame prašyme suteikti prieglobstį bei 2022 m. balandžio 7 d. apklausoje tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė nurodė ekonominio pobūdžio išvykimo motyvus, tik vėlesnėse apklausoje buvo nurodytos aplinkybės apie tariamą pareiškėjo persekiojimą ir jo priežastis. Be to, atvykę į Lietuvą, 2022 m. balandžio 7 ir 21 d. apklausose pareiškėjas ir jo sutuoktinė nurodė, kad jie neturi asmens dokumentų, kadangi juos paėmė (duomenys neskelbtini) pasieniečiai, tačiau vėliau, išaiškėjo, kad dokumentus jie turi, kas taip pat leidžia abejoti pareiškėjo patikimumu.

38. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam kilmės valstybėje kyla reali persekiojimo grėsmė, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime rėmėsi informacija apie kilmės valstybę (Human Rights Watch, Freedom House, Amnesty International parengtomis ataskaitomis (raportais), JAV valstybės departamento (USDOS) duomenimis ir kituose šaltiniuose skelbiamais pranešimais). Iš šios informacijos, kuri išsamiai išdėstyta Sprendime, matyti, kad pareiškėjo pateikta informacija buvo išanalizuota šios informacijos kontekste ir nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir siekio nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti. Pareiškėjas nurodė, kad jis nereiškia savo politinių įsitikinimų, t. y. pats pareiškėjas nurodė, kad nėra politinių motyvų.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

40. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Ir skundžiamame Sprendime, ir pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų būti baudžiama tokiu būdu. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo, įvertino bendrą kilmės valstybės informaciją bei nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Tai sudarė pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia savarankiškų teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų papildomos apsaugos (ne) suteikimo aspektu.

41. Aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis jam atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis jis išsiųstas į kilmės šalį ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai taikė Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nesuteikė pareiškėjui laikotarpio savanoriškai išvykti į kilmės šalį, nes byloje surinkti duomenys sudarė pagrindą vertinti, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo į kilmės šalį, gali pasislėpti. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su savo sutuoktine ir vaikais bei pateikė bendrą prašymą suteikti prieglobstį, tačiau, teismo įpareigojimu, pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas atskirai nuo jo žmonos ir vaikų prašymo suteikti prieglobstį. Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjas įtariamas tuo, jog jis smurtavo artimoje aplinkoje, todėl pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjo išsiuntimas į kilmės valstybę yra tikslingas, kadangi nustatyta, kad pareiškėjas su savo šeima nepalaiko ryšių. Teismas taip pat kaip pagrįstą ir proporcingą vertino atsakovo nustatytą draudimą pareiškėjui 18 mėnesių atvykti į Lietuvos Respubliką ir sprendimą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą 18 mėnesių nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo panaikinti ar pakeisti Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, pareiškėjas taip pat nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą, todėl šios Sprendimo dalys paliekamos nepakeistos.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog skundžiamas Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

44. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl jų išsamiau.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis