d588b987-c8f2-4a7a-9a63-bef992ffa2fd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-362-1072/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19555-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.2.15; 1.2.11.2..2.1; 2.3.6.4.2; (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorui Benediktui LeiÅ¡iui, kaltinamajam M. M., specialistui Laimučiui Laužikui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini)., faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 127 straipsnyje, 170 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės M.

M. iÅ¡niekino valstybės simbolį – Lietuvos Respublikos valstybės vėliavÄ : 2021 m. birželio 15 d. apie 23.00 val. bÅ«damas A. GoÅ¡tauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, purÅ¡kiamais baltos spalvos dažais ant Lietuvos valstybės vėliavos užrašė „HOMOROJUS #LIETUVOJHOMOROJUS“, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis, 2021m. birželio 16 d. apie 07.00 val., A. GoÅ¡tauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, vieÅ¡ai demonstravo vėliavÄ su nurodytais užraÅ¡ais, tokiais savo veiksmais vieÅ¡ai subjaurojo ir iÅ¡niekino Lietuvos valstybės vėliavÄ .

Å iais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje. Be to, M. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje tuo, kad 2021 m. birželio 16 d. apie 07.00 val. turėdamas tikslÄ kurstyti neapykantÄ ir diskriminuoti žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos, bÅ«damas A. GoÅ¡tauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, vieÅ¡ai demonstravo Lietuvos Respublikos valstybės vėliavÄ , ant kurios purÅ¡kiamais baltos spalvos dažais buvo užraÅ¡yti minėtÄ Å¾monių grupę įžeidžiantys ir niekinantys užraÅ¡ai:

„HOMOROJUS#LIETUVOJHOMOROJUS“, ir tokiais savo veiksmais kurstė neapykantÄ asmenų grupei dėl jų seksualinės orientacijos. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis M. M. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų nepripažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo Å¡oko bÅ«senoje, todėl sutiko, kad byla bÅ«tų baigta priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ , savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų tuomet pripažino, bet po to apgalvojo savo veiksmus ir mano, kad nusikaltimų nepadarė.

UžraÅ¡as „homorojus“ reiÅ¡kia kad Lietuvoje yra žmonių rojus, nes lotyniÅ¡kai žodis homo yra žmogus. Nesistengė dalyvaudamas „šeimų marÅ¡o“ mitinge kurstyti neapykantos, mano, kad galima gražius dalykus raÅ¡yti ant komercinio audeklo skiautės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas aiÅ¡kino, jog yra nusivylęs Vilniaus mero Å imaÅ¡iaus sprendimu neleisti „Šeimų marÅ¡o“ žmonėms rinktis Vingio parke, kÄ vertina kaip tradicinių pažiÅ«rų žmonių diskriminacijÄ , nes mažumoms susirinkimÄ daryti leista, ir kas reiÅ¡kia, kad Remigijus Å imaÅ¡ius aukÅ¡tina partnerystę.

Savo demonstruoto užraÅ¡o negretina su seksualine mažuma. 2021 m. birželio 16 d. į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atkeliavo iÅ¡reikÅ¡ti savo minčių, su savimi pasiėmė vasario 16 d. proga pirktÄ prekybos centre vėliavÄ , nes pagalvojo, kad susipažins su „Šeimų marÅ¡o“ žmonėmis, pastovės su tautine atributika. Po to nusprendė paraÅ¡yti užraÅ¡us ant vėliavos, nes galvojo, kad vėliava yra audeklo juosta, ir jeigu ant vėliavos paraÅ¡ys meniÅ¡komis prasmėmis, tai nebus negarbė vėliavai, nes jis ant vėliavos nesikeikia, jos neplėšo.

Suprato, kad audeklas simbolizuoja Lietuvos Respublikos vėliavÄ . VėliavÄ su užraÅ¡u jis rodė sankryžoje, 2021 m. birželio 15 d. apie 23.00 val., buvo jÄ palikęs per naktį užkabinęs ant meninio dirbinio, po to birželio 16 d. 7.00 val. atėjo, pasiėmė norėdamas pademonstruoti. Žmonės („Šeimų marÅ¡o“ dalyviai) sakė, kad negalima taip, kad netoleruotina, jis jų atsiprašė. „Šeimų marÅ¡u“ siekiama, kad homoseksualai nebÅ«tų virÅ¡iau negu tradicinė bendruomenė.

Jis pats yra krikščionis, o krikščionims nepriimtini tos pačios lyties lytiniai santykiai. Tai, kuo jis kaltinamas, yra meninė priemonė, meninė raiška. Jeigu būtų užrašas su žodžiu „hemorojus“, būtų galima kažkaip su LGBT bendruomene sujungti. Jis yra menininkas ir kalbėjo užuominomis, parašė, kad visiems žmonėms rojus, tai žodžių žaismas, gamtos pokštas, kad tie žodžiai tokie panašūs. Kadangi pareigūnas buvo labai malonus, bendraujantis žmogus, jam pasakė, kad užrašas reiškia, jog valstybėje hemorojus, nes jis buvo šoko būsenoje.

Jeigu Lietuva aktyviai aukÅ¡tins LGBT ideologijÄ , Rusija neleis, kad jiems „kiÅ¡tų“ LGBT ir jam baisu, nes gali kilti karas. Kaltinamasis M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio mėn. pradžioje iÅ¡ interneto sužinojo, kad Vilniaus miesto meras R. Å imaÅ¡ius uždraudė surengti Vingio parke 2021 m. birželio mėn. tradicinių Å¡eimų mitingÄ . Jo manymu, R. Å imaÅ¡ius diskriminuoja tradicines Å¡eimas, „netradicinių“ atžvilgiu. Dėl to ant turimos Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos, kuriÄ nusipirko 2021 m. vasario mėn. 16 d.

„Lidl“ parduotuvėje, 2021 m. birželio 15 d. apie 23.00 val. GoÅ¡tauto-Tumėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, baltos spalvos purÅ¡kiamaisiais dažais, kurios iki Å¡iol turi kuprinėje, užrašė užraÅ¡us „HOMOROJUS#LIETUVOJHOMOROJUS“. Anot jo, tai reiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublikoje homoseksualiems asmenims yra „rojus“ - tai yra jie gali daryti ir siÅ«lyti kÄ tik nori diskriminuodami tradicinės orientacijos žmonės. 2016 m. birželio 16 d. apie 07.00 val. jis atėjo į GoÅ¡tauto-Tumėno gatvių sankryÅ¾Ä , esančiÄ Vilniaus mieste, bei laikydamas rankose Å¡iÄ vėliavÄ su užraÅ¡ais „HOMOROJUS#LIETUVOJHOMOROJUS“, vieÅ¡ai vėliavÄ demonstravo, tuo norėdamas pasakyti, kad Lietuvos Å¡alis, kaip valstybė serga „hemorojumi“.

Å iais savo veiksmais galėjo įžeisti žmonių grupę dėl jų lyties ir seksualinės orientacijos (b. l. 69-71). Liudytojas S. S., apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad tÄ dienÄ dirbo mieste su porininku T. B.. Tarnybiniu automobiliu važiavo gatve. Kitoje pusėje seimo buvo stovėjimo aikÅ¡telė, kurioje buvo keletas „Šeimų marÅ¡o“ dalyvių ir jie parodė, kad vyriÅ¡kis, kuris buvo ne iÅ¡ jų komandos, turėjo vėliavÄ , ant kurios buvo užraÅ¡yta „Lietuvoje hemorojus“, kiek atsimena.

Dėl Å¡ito pažeidimo pilietis buvo sulaikytas ir pristatytas į 3-Ä jį policijos komisariatÄ . Ant vėliavos buvo užraÅ¡yta „homorojus“, sakė, kad taip užrašė ant vėliavos, nes protestuoja prieÅ¡ homofobus. Viskas vyko apie 22.00 val., žmonės kreipėsi iÅ¡ piketuotojų, paaiÅ¡kino, kad čia ne jų žmogus, virÅ¡ija ir leidžiamÄ Å¾monių skaičių. Liudytojas S. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 16 d. apie 07.15 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu T.

B., Vilniuje, A. GoÅ¡tauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje į juos kreipėsi „Šeimų marÅ¡o“ dalyviai, kurie nurodė asmenį stovintį su Lietuvos Respublikos vėliava, kuri buvo apraÅ¡inėta baltos spalvos dažais. Ant vėliavos buvo užraÅ¡as „HOMOROJUS, LIETUVOJHOMOROJUS“. Asmuo prisistatė kaip M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Paklausus, kÄ asmuo čia daro, pasakė esantis Lietuvos patriotas ir norintis taip iÅ¡reikÅ¡ti savo pilietinę pozicijÄ . Pasiteiravus, ar vykdydamas Å¡iÄ akcijÄ informavo Vilniaus m. savivaldybę atsakė, kad bandė informuoti elektroniniu paÅ¡tu, tačiau ar pavyko, jis nežino.

Kodėl savo protesto formai iÅ¡reikÅ¡ti panaudojo valstybės vėliavos apraÅ¡inėjimÄ , M. M. paaiÅ¡kino, kad taip yra iÅ¡raiÅ¡kingiau ir pastarasis nemano Å¡itaip įžeidžiantis valstybės vėliavÄ . Dėl galimo valstybės simbolio iÅ¡niekinimo M. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 3 PK (b. l. 28-30). Liudytojas T. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, tiksliai laiko nepasakys, kada buvo įvykis. Jis dirbo su kolega S. S., patruliavo. Jų marÅ¡rutas buvo netoli Seimo, nes vyko „Šeimų marÅ¡o“ protestas.

Jie turėjo patruliuoti Å¡alia, kai važiuojant Tumėno gatve, kažkas iÅ¡ mitingo dalyvių atkreipė dėmesį į asmenį, kad jis turi vėliavÄ su užraÅ¡u „Lietuvoje Homorojus“. Asmuo buvo įsitikinęs, kad taip yra, jis nematė tame nieko blogo, tiksliai nebepasakys, kokia buvo jo nuomonė. Gali bÅ«ti, kad jis sakė, prieÅ¡ kÄ jis protestuoja, tačiau asmuo įžeidė valstybės simbolį nederamu užraÅ¡u. Asmeniui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad tai Lietuvos vėliava, nes pareigÅ«nai klausė, kodėl jis užraÅ¡o neparašė ant plakato.

Jo buvo toks pasirinkimas. Žmonės sakė, kad jie neturi pretenzijų jam. Kaltinamasis keistokai kalbėjo, bet jam pasirodė, kad žmogus suvokė, kÄ darė. Liudytojas T. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 16 d. apie 7.15 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu T. B., Vilniuje, A. GoÅ¡tauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje į juos kreipėsi „Šeimų marÅ¡o“ dalyviai, kurie nurodė asmenį stovintį su Lietuvos Respublikos vėliava, apraÅ¡inėta baltos spalvos dažais.

Ant vėliavos buvo užraÅ¡as „HOMOROJUS, LIETUVOJHOMOROJUS“. Asmuo prisistatė kaip M. M. gim. (duomenys neskelbtini)., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausus, kÄ jis čia daro, pasakė esantis Lietuvos patriotas ir norintis taip iÅ¡reikÅ¡ti savo pilietinę pozicijÄ . Pasiteiravus ar vykdydamas Å¡iÄ akcijÄ informavo Vilniaus m. savivaldybę atsakė, kad bandė informuoti elektroniniu paÅ¡tu, tačiau ar pavyko – nežino. Kodėl savo protesto formai iÅ¡reikÅ¡ti panaudojo valstybės vėliavos apraÅ¡inėjimÄ , M.

M. paaiÅ¡kino, kad taip yra iÅ¡raiÅ¡kingiau ir jis nemano Å¡itaip įžeidžiantis valstybės vėliavÄ . Dėl galimo valstybės simbolio iÅ¡niekinimo M. M. 7.45 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 3 PK. Ä®vykis filmuotas vaizdo kameromis 1902 ir 1911 (b. l. 34-36). AnalogiÅ¡ki duomenys nurodyti jo tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 52). Specialistas Laimutis Laužikas patvirtino savo duotÄ iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kino, kad jÄ pateikdamas susipažino su bylos medžiaga, vertino M. M. užraÅ¡Ä ant vėliavos neatsietai nuo jo demonstravimo aplinkybių, tai yra, jam žinoma, jog tuo metu vyko „Šeimų marÅ¡as“.

Protestuoti daug kas gali dėl bet ko. LingvistiÅ¡kai žiÅ«rint, užraÅ¡as tiesiogiai nieko neskatina, nekursto, o netiesioginis skatinimas netiriamas, nes neaiÅ¡ku, kur ribos. Maža kas gali įsižeisti. IÅ¡vados nekeičia. Žodis homorojus yra panaÅ¡us į ligos pavadinimÄ . Homo reikÅ¡mė yra bendras, toks pats, vienodas, homogeniÅ¡kas, reiÅ¡kia vienodos sandaros, iÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad homorojus reikÅ¡tų vienodas rojus. Jo vertinimu, užraÅ¡u niekas neniekinama, nieko tiesiogiai nenorima diskriminuoti.

Atėjo žmogus, pasakė nuomonę ir išėjo. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2021 m. birželio 16 d. 7.15 val. buvo gautas privataus fizinio asmens praneÅ¡imas, kad A. GoÅ¡tauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje pilietis laikė Lietuvos Respublikos vėliavÄ , ant kurios buvo užraÅ¡as baltais dažais „HOMOROJUS LIETUVOJ HEMOROJUS“ (b. l. 5-7). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta - Å¡aligatvis, esantis A. Tumėno g., Vilniuje prieÅ¡ais pastatÄ , pažymėtÄ Nr.

3. Šalia įvykio vietos yra automobilių stovėjimo aikštelė. Iš dešinės pusės matoma A. Goštauto ir A. Tumėno gatvių sankryža. Iš kairės pusės Gynėjų g. ir A. Tumėno gatvių sankryža. Priešais matoma viešojo transporto stotelė, pavadinimu „Antano Tumėno“. Už viešojo transporto stotelės Lietuvos Respublikos Seimo 2-ieji rūmai (b. l. 18-20). Fotolentelė (b. l. 21-25). Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad buvo pateikta Lietuvos Respublikos vėliava (b. l. 38-39).

Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėta Lietuvos Respublikos vėliava, kurios iÅ¡matavimai yra 1 m x 1,6 m. Vėliava yra trijų spalvų (trispalvė). Apačioje horizontali raudonos spalvos juosta. Viduryje horizontali žalios spalvos juosta. VirÅ¡uje horizontali geltonos spalvos juosta. Ant geltonos spalvos juostos, iÅ¡ vėliavos vienos pusės matomas baltais dažais užraÅ¡ytas užraÅ¡as „HOMOROJUS“. Ant žalios spalvos juostos, iÅ¡ vėliavos vienos pusės matome baltais dažais užraÅ¡ytÄ užraÅ¡Ä â€ž# LIETUVOJHOMOROJUS”.

Ant raudonos spalvos juostos užraÅ¡o nėra (b. l. 41-43). Foto nuotrauka (b. l. 44). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos pareigÅ«no vaizdo registratoriaus („BodyCam kameros“). Ä®rašų pavadinimai: 2021_0616_073313_ 002; 2021_0616_073813_003; 2021_0616_074312_004; 2021_0616_074312_004. Ä®raÅ¡e 2021_0616_073313_002 filmuojamas asmuo (M. M.), kuris rankose iÅ¡ priekio laiko Lietuvos Respublikos vėliavÄ su baltomis raidėmis užraÅ¡ytais užraÅ¡ais „HOMOROJUS #LIETUVOJ HOMOROJUS“.

Policijos pareigÅ«nas aiÅ¡kina, kad vėliava turi bÅ«ti be jokių užrašų, be papildomų akcentų. M. M. sako, kad jis protestuoja, nes čia (Lietuvoje) yra homoseksualų rojus. PareigÅ«nas paklausė, ar turi leidimÄ protestui, bei pasako, kad atstumas nuo Seimo turi bÅ«ti 75 metrai. PareigÅ«nas sako, kad M. M. iÅ¡niekino vėliavÄ . PareigÅ«nas sako, kad tai yra pažeidimas. M. M. ginčijasi, nurodo, jog jo tikslas buvo ateiti ir pasakyti, kad Lietuvoje homo rojus – homoseksualų rojus. Paimamas M.

M. dokumentas. M. M. rodo iš kuprinės ištrauka dažų balionėlį. Toliau pasakoja, kad nenori jų sunaikinti. Po to M. M. yra sulaikomas. Įraše 2021_0616_073813_003 filmuojamas M. M.. Pareigūnas paklausia, ar M. M. informavo savivaldybę. M. M. atsako, kad informavo esančius žmonės, nes jis protestuoja ir yra vienas iš jų. M. M. aiškina, kad yra už tradicinės šeimas. Įraše 2021_0616_074312_004 filmuojamas M. M., kuris aiškina, kad užrašai yra „Lietuvoje yra hemorojaus liga“.

AiÅ¡kina, kad protestuoja prie homoseksualizmÄ . PareigÅ«nas paaiÅ¡kino, kad M. M. įtariamas valstybės vėliavos iÅ¡niekinimu ir yra sulaikomas. Ä®raÅ¡e 2021_0616_074312_004 filmuojama kaip M. M. yra sulaikomas, pasodinamas į tarnybinį automobilį (b. l. 45-47). Foto nuotrauka (b. l. 48). Kompaktinis diskas su minėtais vaizdo įraÅ¡ais (b. l. 49). Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėtas metalinis baltos spalvos dažų balionėlis, 400 ml. tÅ«rio, gamintojas „Bostik“ (b. l. 83-85).

Foto nuotrauka (b. l. 86-87). Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) teikiančio išvadas dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kategorijai, išvadoje nurodyta, kad „HOMOROJUS LIETUVOJ HOMOROJUS“ (užrašas ant išskleistos Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos, laikomos stovinčio žmogaus), šiuo pasakymu išsakomas neigiamas vertinimas Lietuvos Respublikos valstybinės politikos tradicinių šeimų atžvilgiu.

UžraÅ¡as be konteksto apskritai bÅ«tų sunkiai suprantamas. Tai, kad pasak paties užraÅ¡o autoriaus, protestuojama prieÅ¡ nuolaidas homoseksualiems asmenims, savaime nėra nei jų įžeidimas, nei koks nors kurstymas prieÅ¡ juos. Informacija niekuo nepagrįsta ir gali bÅ«ti melaginga. Faktų, galimų vertinti kriterijumi tiesa – netiesa, ir konkrečių įžeidimų bei grasinimų analizė nėra Å¡ios ekspertizės objektas. Skatinamasis komunikacinis ketinimas niekaip neiÅ¡reikÅ¡tas. Mintis, kad Lietuvos valstybinė politika sudaro lengvatines sÄ lygas homoseksualiems asmenims, savaime nėra galimų užraÅ¡o skaitytojų kaip pasakymo adresato skatinimas kaip nors atitinkamai veikti.

Taigi Å¡i mintis nepakeičia bendro teiginio komunikacinio tikslo: informuoti, paskleisti pažiÅ«ras, o ne paraginti imtis veiksmų. Nesant komunikacinio ketinimo (raginimo, skatinimo ir pan.), kalbėti apie skatinamojo komunikacijos akto sėkmingumÄ nėra prasmės. Vadinasi, tai ne skatinamasis, bet informacinis komunikacinis aktas, kuriuo siekiama paaiÅ¡kinti savo supratimÄ apie visuomenės įvykius, paskleisti Å¡iÄ informacijÄ plačiai, t. y. iÅ¡sakyti nuomonę. Pavartota leksika objektyviai yra neutrali, nors kam nors gal ir gali atrodyti įžeidžiama.

IÅ¡vada, kalbamu komunikacijos aktu nėra kas nors niekinamas, nėra raginama kÄ nors diskriminuoti kaip žmonių grupę, skiriamÄ lyties, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu. Todėl Å¡is komunikacijos aktas adresato (užraÅ¡o skaitytojų) atžvilgiu nelaikytinas skatinamuoju ir negali bÅ«ti sėkmingas ar nesėkmingas. Å iuo komunikacijos aktu iÅ¡sakoma asmeninė nuomonė apie Lietuvos Respublikos valstybinę politikÄ . Informacija niekuo nepagrįsta, todėl ir gali bÅ«ti melaginga.

Faktų, galimų vertinti kriterijumi tiesa-netiesa, ir konkrečių įžeidimų bei grasinimų analizė nėra Å¡ios ekspertizės objektas (b. l. 153-154). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas iÅ¡skirtinis prioritetas.

Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ . Dėl BK 127 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pasitvirtino M. M. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl jam inkriminuojamos veikos pagal BK 127 straipsnį.

Pagal BK 127 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡ai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip iÅ¡niekino Lietuvos valstybės vėliavÄ ar herbÄ arba vieÅ¡ai pasityčiojo iÅ¡ Lietuvos valstybės himno. Valstybės vėliava yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos pripažinta oficialiu Lietuvos valstybės simboliu, tai yra vienas iÅ¡ valstybės skiriamųjų ženklų, simbolizuojančių jos nepriklausomybę. Šį simbolį vieÅ¡ai iÅ¡niekinant kėsinamasi į valstybės autoritetÄ , padaroma moralinė žala jos piliečiams.

BK 127 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – valstybės autoritetas, o nusikalstama veika padaroma straipsnio dispozicijoje nurodytais veiksmais, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Objektyvusis Å¡io nusikaltimo požymis yra vieÅ¡umas. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl Å¡i veika gali bÅ«ti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, kas reiÅ¡kia, jog veikdamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. M. M. apklaustas teisme parodė, kad savo veiksmų nelaiko valstybinės vėliavos iÅ¡niekinimu, nes jis demonstravo komercinio audeklo skiautę, o frazė „homorojus Lietuvoj“, „homo“ iÅ¡ lotynų kalbos verčiant „žmogus“, reiÅ¡kia „visiems žmonėms Lietuvoje rojus“, ir ji nėra įžeidžianti, taigi jo veiksmai nelaikytini valstybinio simbolio subjaurojimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos valstybės vėliava – oficialus Lietuvos valstybės simbolis, tautinė vėliava – audeklas iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos, 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dali įpareigoja piliečius ir kitus asmenis gerbti vėliavas, 3 dalis nurodo, jog vėliavos turi būti tvarkingos ir nenublukusios.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas su fotolentele, daiktų apžiÅ«ros, vaizdo įrašų iÅ¡ pareigÅ«nų kÅ«no kamerų apžiÅ«ros protokolai, vaizdo įraÅ¡ai, iÅ¡tirti teismo posėdžio leidžia konstatuoti, jog M. M. užraÅ¡Ä iÅ¡purÅ¡kė dažais ant tautinės Lietuvos vėliavos – trispalvės, o jo parodymai, kad vėliava netikra, komercinis audinys, laikytina subjektyvia kaltinamojo pozicija, siekiant sumenkinti savo poelgio reikÅ¡mę, bandant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis pripažino, jog atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) su tikslu dalyvauti socialinio judėjimo „Šeimų marÅ¡as“ renginyje, nes jam, kaip krikščioniui ir tradicinių pažiÅ«rų asmeniui, buvo nepriimtini valdžios ketinimai suteikti daugiau teisių homoseksualiems asmenims, ir kad LGBT bendruomenės aukÅ¡tinimas bus neigiamai įvertintas Rusijos, dėl ko gali kilti karas.

Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti jam nekliudant ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis įpareigoja asmenis, įgyvendinant savo teises ir naudojantis savo laisvėmis, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Nors pagrindinis Å¡alies įstatymas garantuoja saviraiÅ¡kos laisvę, tačiau pastebėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymus, jis ne tik reiÅ¡kė subjektyviÄ nuomonę apie valdžios institucijų sprendimus, bet taip pat siekė pademonstruoti esantis prieÅ¡ tokiÄ Lietuvos valstybę, kurioje įstatymais gali bÅ«ti suteikiama daugiau teisių seksualinėms mažumoms.

Tokiai pozicijai iÅ¡reikÅ¡ti sÄ moningai, kaip pats nurodė, kad bÅ«tų iÅ¡raiÅ¡kingiau, pasirinko valstybinę vėliavÄ , jÄ negrįžtamai sugadino, iÅ¡purkÅ¡damas žodžius dažais, ir demonstravo vieÅ¡ai, kÄ patvirtina teisme apklausti liudytojai, bei objektyvÅ«s, ir jau aptarti byloje esantys įrodymai. M. M. teismo posėdžio metu pripažino, jog jo sugalvota užraÅ¡yti ant vėliavos frazė „homorojus“ ir žodis hemorojus, yra žodžių žaismas, jis esÄ s menininkas, o jo poelgis yra meninė raiÅ¡ka, kas leidžia teismui spręsti, jog kaltinamasis M.

M. suvokė, kad jo užraÅ¡yta frazė gali bÅ«ti suvokiama ir ne paraidžiui, bei to norėjo. O apžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä byloje (b. l. 49, 2021_0616_074312_004) nustatyta, jog aplinkiniai asmenys, kai kaltinamasis demonstravo vėliavÄ su konkrečia fraze, piktinosi, sakydami, jog jis iÅ¡niekino vėliavÄ , kas taip pat įrodo, jog M. M. veika įžeidė kitų piliečių patriotinius jausmus. Nors tai savaime neturi įrodomosios galios, tačiau kaltinamojo veikos kontekstas, tai yra, socialinio judėjimo „Šeimų marÅ¡as“ tuomet vykęs protestas prie Lietuvos Respublikos Seimo prieÅ¡ Stambulo konvencijos ratifikavimÄ , Partnerystės įstatymo priėmimÄ , kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, leidžia konstatuoti egzistavus M.

M. tyčiÄ sumenkinti Lietuvos valstybės, kaip besirenkančios vakarietiÅ¡kas vertybines nuostatas, kurios, anot kaltinamojo M. M. yra nepriimtinos kaimyninei Rusijai, autoritetÄ . Aptartų įrodymų visuma leidžia teismui konstatuoti, kad M. M. 2021 m. birželio 15 d. apie 23.00 val. iÅ¡niekino valstybės simbolį – Lietuvos Respublikos valstybės vėliavÄ purÅ¡kiamais baltos spalvos dažais užraÅ¡ydamas ant jos „HOMOROJUS #LIETUVOJHOMOROJUS“, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ taip subjaurotÄ trispalvę 2021 m. birželio 16 d. vieÅ¡ai demonstravo bÅ«damas A.

GoÅ¡tauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, tuo įžeidė aplinkinių asmenų patriotinius jausmus ir kėsinosi į Lietuvos valstybės autoritetÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 127 straipsnį. Dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Pažymėtina, jog laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus ir skleisti informacijÄ nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, Å¡meižtu ir dezinformacija.

Naudojimasis konstitucinėmis teisėmis yra neatsiejamas nuo pareigos gerbti kitÄ asmenį, socialinę grupę ar tautÄ (pvz. Konstitucijos 25 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnis). BK 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiÅ¡kumas ir sÄ Å¾inės laisvė. Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vieÅ¡ai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantÄ ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad veiksmai laikomi nusikalstamais, kuomet kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantÄ , diskriminacijÄ , smurtÄ ar fizinį susidorojimÄ su žmonių grupe, ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, kursto aplinkinius savo vieÅ¡ais pareiÅ¡kimais, kuriuose pateikiamos specialiai, Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai parinktos ir iÅ¡dėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, iÅ¡vados ir pan., iÅ¡reiÅ¡kiančios neigiamÄ , niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiÅ«rį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis.

Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiÅ¡kai ir visiems suprantamai turi nurodyti vienÄ iÅ¡ įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir iÅ¡reikÅ¡ti jos atžvilgiu savo neigiamÄ , niekinantį ar žeminantį požiÅ«rį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiÅ¡kimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantÄ nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminacijÄ . BK 170 straipsnyje numatyti nusikalstami veiksmai laikomi baigtais nuo jų padarymo momento, t. y. nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus.

Veikos padarymo bÅ«das – bÅ«tinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi bÅ«ti padaroma vieÅ¡ai, tam tikru vieÅ¡u pareiÅ¡kimu. Tokia nusikalstama veika yra nukreipta prieÅ¡ nurodytų požymių bendrumu individualizuojamÄ asmenų grupę ar konkretų jos narį. Kvalifikuojant veikÄ nebÅ«tina nustatyti konkretaus asmens, prieÅ¡ kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar Å¡ia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant, skatinti neapykantÄ , diskriminacijÄ , smurtÄ ar fizinį susidorojimÄ su konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų bendrumu, grupe.

Subjektyviuosius Å¡ios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslÄ pasityčioti, paniekinti asmenį arba sukurstyti smurtauti, fiziÅ¡kai susidoroti su juo dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Kaltinamasis turi suvokti savo daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, norėti veikti ir veikti tokiu pavojingu bÅ«du, turėdamas galimybę nukreipti savo valiÄ ir neatlikti prieÅ¡ingų teisei, pavojingų veiksmų.

Kaltinamasis M. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytų BK 170 straipsnio 2 dalyje padarymu, t. y. vieÅ¡ai kurstęs neapykantÄ ir diskriminavęs žmones dėl jų seksualinės orientacijos. Vėliava su užraÅ¡u „HOMOROJUS#LIETUVOJHOMOROJUS“ buvo jo asmeniÅ¡kai demonstruojama A. GoÅ¡tauto-A. Tumėno gatvių sankryžoje Vilniuje, tai yra, vieÅ¡oje vietoje dienos metu. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nurodė, kad užraÅ¡u siekė iÅ¡reikÅ¡ti protestÄ prieÅ¡ politinius sprendimus, kurie, jo nuomone, diskriminuoja tradicines Å¡eimas.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog nagrinėjamu komunikacijos aktu nėra kas nors niekinamas, nėra raginama kÄ nors diskriminuoti kaip žmonių grupę, skiriamÄ lyties, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu, o iÅ¡sakoma asmeninė nuomonė apie Lietuvos Respublikos valstybinę politikÄ tradicinių Å¡eimų atžvilgiu. UžraÅ¡as be konteksto bÅ«tų sunkiai suprantamas. Tai, kad pasak paties užraÅ¡o autoriaus, protestuojama prieÅ¡ nuolaidas homoseksualiems asmenims, savaime nėra nei jų įžeidimas, nei koks nors kurstymas prieÅ¡ juos.

Komunikacinis aktas yra informacinis, juo siekiama paaiÅ¡kinti savo supratimÄ apie visuomenės įvykius. Teisiamajame posėdyje specialistas patvirtino savo iÅ¡vadÄ . Teismas nemato teisinio pagrindo nesivadovauti specialisto iÅ¡vada, kuri yra informatyvi, kadangi lingvistinė analizė pateikta, atsižvelgiant į užraÅ¡o demonstravimo socialinį kontekstÄ , politinę prasmę, taigi specialisto iÅ¡vada pilnai atspindi visas faktines bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje nurodyta, jog piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ , apskųsti jų sprendimus, draudžiama persekioti už kritikÄ .

BK 170 straipsnis numato atsakomybę už kurstymÄ prieÅ¡ socialiai pažeidžiamas grupes dėl jų lyties, tautybės, rasės, seksualinės orientacijos ir kitų skiriamųjų bruožų, nurodytų Å¡iame straipsnyje. Å iuo atveju, nei Lietuvos Respublikos Seimas, nei Vilniaus meras, nelaikytini socialiai pažeidžiama grupe, kurių lygiateisiÅ¡kumas ar orumas galėtų bÅ«ti pažeistas. Kaip nurodė kaltinamasis, užraÅ¡as „homorojus Lietuvoj“ turėtų bÅ«ti suprantamas kaip „visiems žmonėms rojus Lietuvoje“, kas reiÅ¡kia raginimÄ politikams nediskriminuoti tradicinių Å¡eimų, suteikiant daugiau teisių seksualinėms mažumoms, kurioms leidžiama rengti eitynes, tuo tarpu socialinio judėjimo „Šeimų marÅ¡as“ dalyviams nebuvo leista rinktis Vingio parke, ir tokį Vilniaus mero sprendimÄ kaltinamasis nurodė laikęs politikos hemorojumi.

Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai gali kurstyti neapykantÄ , diskriminavimÄ socialinei žmonių grupei dėl seksualinės orientacijos. Jokiais objektyviais duomenimis nėra paneigti kaltinamojo teiginiai, jog užraÅ¡u buvo siekta palaikyti tradicines Å¡eimas ir kritikuoti valdžiÄ , ketinančiÄ suteikti daugiau teisių seksualinėms mažumoms. IÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad jis iÅ¡reiÅ¡kė pilietinę pozicijÄ dėl siekio įstatymų leidybos procesu keisti esamÄ konstitucinę Å¡eimos sampratÄ , bei protestÄ prieÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus, netinkamai, anot kaltinamojo, užtikrinant susirinkimų laisvę „Šeimų marÅ¡o“ dalyviams.

DiskriminacijÄ ir kurstymÄ prieÅ¡ seksualines mažumas kaltinamasis paneigė, nurodydamas, jog jis nėra prieÅ¡ homoseksualius asmenis kaip tokius, bet protestuoja prieÅ¡ didesnių laisvių jiems suteikimÄ , atvyko iÅ¡ Kauno prisijungti prie Å eimų marÅ¡o dalyvių, nes yra už tradicinės Å¡eimos puoselėjimÄ . Kaip jau aptarta anksčiau, kaltinamasis iÅ¡reiÅ¡kė protestÄ užraÅ¡ais ant valstybinės vėliavos, kÄ aplinkiniai asmenys suprato kaip valstybės simbolio iÅ¡niekinimÄ , kÄ jie iÅ¡reiÅ¡kė žodžiu atvykusiems pareigÅ«nams ir kas užfiksuota jau aptartame vaizdo įraÅ¡e. Tačiau tai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kaltinamojo demonstruotas užraÅ¡as galėjo sukelti realiÄ grėsmę ar realiai sukurstė jo skaitytojus nekęsti, diskriminuoti socialinę grupę seksualinės orientacijos pagrindu.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog lingvistiÅ¡kai frazė yra neutrali, siekiama informuoti, paskleisti pažiÅ«ras, o ne paraginti imtis veiksmų, taigi teismas sprendžia, jog užraÅ¡o ant vėliavos vertinimÄ lemia jo turinio subjektyvus supratimas. Pažymėtina ir tai, kad po vėliavos su analizuojamu užraÅ¡u demonstravimo nebuvo užfiksuota jokių dėl tokio tariamo raginimo kilusių negatyvių veiksmų prieÅ¡ seksualines mažumas. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis M.

M. vieÅ¡ai ragino imtis diskriminacinių veiksmų prieÅ¡ visuomenės grupes, skiriamas seksualinės orientacijos pagrindu. Vien tik užraÅ¡o „HOMOROJUS#LIETUVOJHOMOROJUS“ panaudojimas, taip siekiant pasiprieÅ¡inti galimam įstatymų leidyboje Å¡eimos sampratos keitimui, iÅ¡plečiant jÄ taip, kad apimtų ir vienos lyties asmenų sÄ jungas, taip pat protestuojant prieÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės vykdomÄ politikÄ iÅ¡duodant/neiÅ¡duodant leidimÄ socialinio judėjimo „Šeimų marÅ¡as“ mitingui, nesant konkrečių ir tiesioginių pareiÅ¡kimų, skatinančių diskriminuoti, skatinančių neapykantÄ , negali bÅ«ti pripažįstamas BK 170 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.

Teismas konstatuoja, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 170 straipsnio 2 dalyje. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kaltinamasis M. M. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). IV. Bausmės skyrimo motyvai Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Spręsdamas M. M. skirtinos bausmės klausimÄ teismas įvertina tai, kad jis padarė vienÄ baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra nustatęs bausmes: baudÄ arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dviejų metų. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, iÅ¡purÅ¡kiant ant valstybinės vėliavos žodžius kaip protestÄ prieÅ¡ valdžios institucijų priimamus politinius sprendimus. Nei lengvinančių, nei sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

M. M. asmenybę apibÅ«dina tai, kad jis Lietuvoje neteistas (b. l. 98-99), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 94), vienÄ kartÄ teistas Didžiojoje Britanijoje (b. l. 98-99), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs aptartų aplinkybių visumÄ , sprendžia, jog bÅ«tent laisvės apribojimo bausmė bus adekvati padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui ir pavojingumo laipsniui, o jos dydis, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nustatytinas nežymiai didesnis už sankcijoje numatytÄ minimumÄ .

Vadovaujantis nusikaltimo padarymo metu galiojusia aktualia BK 48 straipsnio redakcija, bausmės atlikimo laikotarpiu skirtinas įpareigojimus, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte. IntensyviÄ priežiÅ«rÄ , vertinant aptartas aplinkybes, skirti netikslinga. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 16 d. 07.45 val. iki 2021 m. birželio 16 d. 11.56 val. (viena diena) (b. l. 59-61, 73-75). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, M. M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobÅ«dį, siekiant prevencinių tikslų, M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 48 straipsnio 6 dalis), nustatant jos dydį lygų minimaliam sankcijoje numatytajam dydžiui (BK 71 straipsnis). V. Kiti klausimai Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 76-79) – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžutė su Lietuvos Respublikos valstybine vėliava ir dažų balionėlis „Bostik“, Å¡iuo metu saugoma Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Å«kio poskyryje (t. 2., b. l. 105), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninė laikmena su vaizdo įraÅ¡ais (DVD-R, 1 vnt.), Å¡iuo metu laikomas byloje (b. l. 49), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies, 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti M. M. visÄ bausmės laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant sumokėjimo terminÄ â€“ Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Mokant įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , bÅ«tina nurodyti: sÄ skaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (bÅ«tina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardÄ ir pavardę bei asmens kodÄ ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, M. M. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2021 m. birželio 16 d. 07.45 val. iki 2021 m. birželio 16 d. 11.56 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžutę su Lietuvos Respublikos valstybine vėliava ir dažų balionėlis „Bostik“, Å¡iuo metu saugomÄ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Å«kio poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninę laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡ais (DVD-R 1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti M. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Venckienė NuoraÅ¡as tikras