d588496f-ab09-45aa-bc7c-cb2d45b8a318 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P

Pranešėjas P.

Jaržemskis                                                          Civilinė byla Nr. 2A-123-56/2011

Teisėjas A. Baliulis                                                                     Â

Proc. sprendimo kategorijos: 30.4.1;

                                               Â

                                                      30.10;121.15;121.18;121.21

                                                            Â

Â

                                  VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                              Â

         N U T A R T I S

                                                 Â

2010 m. balandžio 27 d.

                                                             Vilnius

               Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

                kolegijos

pirmininko                                            Petro Jaržemskio,

                kolegijos

teisėjų                                                   Tatjanos

Žukauskienės, Â

                                                                               Â

               Marijono Greičiaus,

                teismo posėdyje apeliacine

žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. L. apeliacinį skundÄ dėl

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos T. L. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ignalinos žemėtvarkos skyrius).

                Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                n u s t a t ė:

                I.Ginčo esmė

Pareiškėja T. L. su pareiškimu kreipėsi

į teismÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Z. B. naminiu testamentu paliko 5 ha žemės, Å«kio

pastatus (namÄ ir kluonÄ ), karvę pareiÅ¡kėjos tėvams J. N. ir S. N..

Nurodė, kad

pareiškėja ketina įgyvendinti savo teises ir atkurti nuosavybę į Z. B. (Bogdanocič) nuosavybės

teisėmis iki nacionalizacijos valdytÄ 5 ha žemės, Zarasų apsk., (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo pagrindu pareiÅ¡kėja kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ , kuris 2008 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu praÅ¡ymÄ tenkino ir terminÄ paduoti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo atnaujino. Teismo sprendimui įsiteisėjus pareiÅ¡kėja kreipėsi į Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau pastarasis 2008 m. spalio 14 d. raÅ¡te nurodė, kad pareiÅ¡kėjos dokumentuose pateiktas dokumentas, kurio pagrindu perleistos nuosavybės teisės neatitinka įstatymo reikalaujamos formos bei pasiÅ«lė kreiptis į teismas ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 25 straipsnis.

           Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė jį nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

           Nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimu prašymas atmestas.

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos teismui pateiktas testamentas buvo suraÅ¡ytas 1948 m. kovo 18 d. ligoninėje pagal Z. B. diktavimÄ .

TestamentÄ surašė (duomenys neskelbtini) kaimo kunigas A. D. ir patvirtindamas Z. B. žodžius pasirašė. Teismo vertinimu pagal

testamento sutaraÅ¡ymo laiku galiojusio RSFSR Civilinio kodekso 425 straipsnio nuostatas, testamentas turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas testatoriaus ir pateiktas notariniam organui patvirtinti. Kadangi pareiÅ¡kėja tokio testamento nepateikė, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų bei neįrodė, kad jos tėvai J. N. ir S. N. naminiu testamentu pareiÅ¡kėjai paliko turtÄ Ä¯ kurį praÅ¡omÄ atkurti nuosavybės teises. Teismo

vertinimu, nors byloje pateikti dokumentai bei liudytojų parodymai rodė, kad Z. B. pareiškėjos tėvams

naminiu testamentu buvo palikusi tris ha ariamos žemės ir du ha pievų, Å«kio pastatÄ (namÄ ir kluonÄ ), karvę, tačiau praÅ¡omo juridinio fakto nustatymas nesukels pareiÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių – teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos (CPK 444 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , kadangi pareiÅ¡kėjos tėvai, kuriems Z.

B. naminiu testamentu paliko turtÄ , pareiÅ¡kėjai testamentu nepaliko jokio turto, todėl praÅ¡ymÄ atmetė.Â

Pareiškėja

T. L. nesutikdama su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundÄ kuriuo prašė panaikinti skundžiamÄ jį teismo spendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Z.

B. naminiu testamentu paliko 5 ha žemės, Å«kio pastatus (namÄ ir kluonÄ ), karvę pareiÅ¡kėjos tėvams J.

N. ir S. N..

Suintersuotas asmuo Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimas panaikintas ir civilinė byla nutraukta.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme įtvirtintas nuosavybės teisės perėmimo institutas nėra tapatus Civiliniame kodekse įtvirtintam įpėdinių institutui. Paveldėjimo teisės normos visa apimtimi pradeda galioti tik esant įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sÄ lygoms, t.y. įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1,2,3 ir 4 punktuose nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra mirę, bet įstatymo nustatytu terminu laiku padavę praÅ¡ymus institucijoms nagrinėjančioms iÅ¡likusio nekilnojamojo turto atkÅ«rimo klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti asmenys patys galėjo bÅ«ti pretendentais į iÅ¡likusiojo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , arba pretendentais galėjo bÅ«ti jų testamentiniai įpėdiniai, nes tokį specialų subjektų ratÄ Â nustatė įstatymų leidėjas. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad minėtų asmenų įstatyminiai įpėdiniai pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ negali bÅ«ti pretendentais, nes tokia praktikÄ buvo suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-435/2002. Teisėjų kolegija įvertinusi teismo sprendimu nustatytas aplinkybes ir argumentus kuriais buvo atmestas praÅ¡ymas konstatavo, kad pirmos instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , tačiau teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas teisingai nusprendęs, jog nustatytas juridinis faktas nesukurs pareiÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių, netinkami taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, reglamentuojančias tokių bylų nagrinėjimÄ bei procesinę baigti ir nepagrįstai nenutraukė civilinės bylos, todėl sprendė, kad teismo sprendimas naikintinas, o civilinė byla nutrauktina remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008).

          PareiÅ¡kėja T. L. Ignalinos rajono apylinkės teismui 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), o atnaujinus procesÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ,

kuriuo patenkinti pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Z. B. naminiu testamentu

paliko 5 ha žemės, Å«kio pastatus (namÄ ir kluonÄ ), karvę pareiÅ¡kėjos tėvams J. N. ir S. N..

          Nurodė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismui nagrinėjant bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nebuvo duomenų apie tai, kam jos tėvai paliko savo turtÄ . Jos tėvai mirė Lenkijoje, todėl tokių duomenų paieÅ¡ka užtruko. 2010 m. sausio 19 d. gauti duomenys patvirtino, kad ji yra vienintelė pretendentė į tėvų turtÄ .

          Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi procesas byloje atnaujintas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

          Teismas pažymėjo, kad praÅ¡ymas grindžiamas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ir paduotas nepraleidus Civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nustatyto termino, nes paduotas nepraėjus trims mėnesiams nuo dienos, kuriÄ pareiÅ¡kėja iÅ¡ brolių Č. N., H.

N. ir sesers J. K. gavo pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodyta, kad dar bÅ«dami gyvi tėvai, turintys Z. B., mirusios 1948 m. kovo

23 d. VelÅ«nuose, testamentÄ , perdavė jį dukrai T. L., mergautinė pavardė Nieviarovska, todėl teismas sprendė, kad procesas turi bÅ«ti atnaujintas.

         Â

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

          Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartimi prašymas atmestas.

          Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės ginčija Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartį, kuria panaikintas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimas ir civilinė byla nutraukta. Teismas vertinimu juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reglamentuotas Civilinio proceso kodekso 444 ir 445 straipsniuose, kurių normos yra imperatyvios, todėl nesant bent vienos nurodytuose straipsniuose nurodytos sÄ lygos klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatavo, kad siekiant pradėti procsÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo turi bÅ«ti sÄ lygos lemiančios civilinių teisinių santykių asiradimÄ , pasikeitimÄ ar pabaigÄ . Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu, konstatavo, jog nurodytame straipsnyje įtvirtinta galimybė atkurti nuosavybės teises ne tik patiems nusavinto turto savininkams, bet ir tiems asmenims, kuriems nuosavybės teisę perleido Å¡io turto savininkai, tačiau toks perleidimas įvyko nesilaikant perleidimo metu įstatymo nustatytos formos ir tvarkos t.y numatyta galimybė perleisti turtÄ asmenims kurie dėl turto perleidimo sandorių ydingumo negalėjo tapti perleidžiamo turto savininkais. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog mirusių pretendentų teisių perėmimas sureguliuotas bÅ«tent Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalyje, kuri teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti taikoma, nes pretendentų pagal naminį

testamentÄ reikalavimus iÅ¡ esmės atitinkantys pareiÅ¡kėjos tėvai J. N. ir S. N. iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo pradžios jau buvo mirę ir

negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios paduodami praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, testamento nepaliko, o pati pareiÅ¡kėja pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ savarankiÅ¡kai įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ žemę negali. Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjos pateikti nauji įrodymai neatskleidė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu Ignalinos rajono apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme, todėl praÅ¡ymÄ atmetė.

        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai

        PareiÅ¡kėja T. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Z. B. naminiu testamentu paliko 5 ha žemės, Å«kio pastatus (namÄ ir kluonÄ ), karvę pareiÅ¡kėjos tėvams J. N. ir S. N..

         Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog juridinio fakto nustatymas nesukels pareikÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių, nors nutartyje

sutiko, jog visi į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad Z. B. naminiu testamentu paliko pareiÅ¡kėjos

tėvams 5 ha žemės, Å«kio pastatus, karvę, todėl pirmos instancijos teismas turėdamas pakankamai įrodymų, turėjo teisinį pagrindÄ spręsti dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi aplinkybe, jog juridinę reikÅ¡mę turintis faktas negali bÅ«ti nustatytas, nes pareiÅ¡kėjos tėvai jai testamentu nepaliko jokio nekilnojamojo turto. Tokia iÅ¡vadÄ nepagrįsta, padaryta netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Pirmos instancijos teismas klaidingai manė jog pareikėjos tėvai turėjo suraÅ¡yti testamentÄ , nes įrodinėjant juridinio fakto nustatymo pagrindÄ teismui buvo pateikti 2010 m. sausio 19 d. iÅ¡ Lenkijos Respublikos gauti raÅ¡tai patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėja yra vienintelė tėvų turto įpėdinė, kiti įpėdiniai turto atsisakė ir į jį nepretenduoja, todėl pareiÅ¡kėjos atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kurime nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos testamentinių įpėdinių vaikams, sutuoktiniams, tėvams. Kadangi nuosavybės teisės yra atkuriamos tik tų asmenų atžvilgiu, kurie yra pateikę praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, tai Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja yra vienintelė, kuri turi kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nes yra testamentinių įpėdinių dukra, todėl teismas Å¡ioje byloje netinkamai pritaikė įstatymÄ , ko pasekoje buvo padarytos klaidingos iÅ¡vados ir priimta neteisėta nutartis, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ jÄ nutartį ir priimti naujÄ nutartį kuria patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .Â

        Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.

        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

        Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK

320 str. 1 ir 2 dalys).

        Apeliacinis skundas atmestinas.

        Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bei įvertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, kuriais praÅ¡oma panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010

m. birželio 15 d. nutartį ir tenkinti pareiÅ¡kėjos T. L. praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto

nustatymo (CPK 183 str., 185 str.), konstatuoja, kad skundžiamoji 2010 m. birelio 15 d. nutartis atitinka faktines bylos aplinkybes, Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359, 2 straipsnio 1 dalies punkto nuostatų aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ .

        Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas, ir jų nebekartoja.

        Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tikrina pirmos instancijos priimtÄ procesinį sprendimÄ jo atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei galiojantiems įstatymams, aspektu (CPK 3 str., 263 str.).

        BylÄ nagrinėję teismai pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir  tinkamai taikė galiojantį įstatymÄ , bei pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas negali sukelti ir nesukels pareiÅ¡kėjai teisinių pasekmių, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ atmeta, kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ .

        Vadovaudamsi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

        n u t a r ė:

        Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjos T. L. apeliacinį skundÄ atmesti.

  Â

        Kolegijos

pirmininkas                                                                            Petras

Jaržemskis

       Â

Teisėjai                                                                                                  Â

Tatjana Žukauskienė

                                                                                    Â

                                     Marijonas Greičius

        Â