d58690fa-4e21-41fa-960a-e49a2f83e049 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-208-544/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00166-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.5.2.5.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, nuotoliniu bÅ«du dalyvaujant ieÅ¡kovui A. D., atsakovės atstovams R. V., prokurorui R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr.e2-208-544/2022 pagal ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir generalinės prokuratÅ«ros, dėl neteisėtais prokuratÅ«ros (prokurorų) ir teismų (teisėjų) veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovas A. D. (toliau - ir IeÅ¡kovas) patikslintu ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir generalinės prokuratÅ«ros, prašė priteisti 50 000 Eur turtinės ir 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (teisėja R. V.) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu patenkino A. S. ieškinį ir uždraudė jam, A. D., bei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuoti rašinius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, su šios bendrovės privatizavimu ir G.

K. nužudymu. Tokiu bÅ«du teismas savo sprendimu uždraudė jam raÅ¡yti straipsnius minėta tema, įvedė neteisėtÄ cenzÅ«rÄ , kuriÄ draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 44 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad masinės informacijos cenzÅ«ra draudžiama, ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis. Teisėja R. V. priėmė tokį sprendimÄ , nors jai buvo pateikti įrodymai, kad A. S. buvo pagrindinė figÅ«ra AB „(duomenys neskelbtini)" privatizacijoje, asmeniÅ¡kai keitė įstatymus ir sprendė klausimus, kam turi bÅ«ti parduotos valstybei priklausančios akcijos.

3. Paaiškino, kad vėliau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu baužiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisėjas A. P.) jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį ir nubaustas atitinkama bausme, taip pat iš jo nukentėjusiajam A. S. buvo priteisti 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jis buvo nuteistas už tai, kad nevykdė minėto 2009 m. balandžio 10 d. Vilniaus 1 apylinkes teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Minėtoje baužiamojoje byloje teisėjas A.

P. nurodė, kad straipsnių raÅ¡ymas prilygsta nusikalstamai veiklai, tiesiogiai pritaikė cenzÅ«rÄ , kuriÄ draudžia Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis. Lygiai tÄ patį padarė ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. P. – Z., L. G., V. P. – T., kurios iÅ¡nagrinėjo jo ieÅ¡kinį ir jį atmetė - pritaikė neteisėtÄ cenzÅ«rÄ , bei nurodė, kad melagingi A. S. parodymai nėra nagrinėtos bylos reikalas, todėl jam meluoti galima. Tai padarė tyčia ir sÄ moningai, žinodamos, kad pažeidžia esminius įstatymo reikalavimus ir nuteisia nekaltÄ Å¾mogų už teisėtÄ veiklÄ .

4. Nurodė, kad jam toliau raÅ¡ant straipsnius minėta tema, Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų jis penkis kartus buvo nuteistas vien už tai, kad sÄ Å¾iningai vykdė savo žurnalisto pareigÄ . Minėti teismai net aÅ¡tuonis kartus atmetė praÅ¡ymus panaikinti cenzÅ«rÄ , kuri prieÅ¡tarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros, Generalinės prokuratÅ«ros prokurorai, Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai (Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R.

V., Lietuvos apeliacinio teismo teisėja D. P. – Z., L. G., Vilniaus apygardos teismo teisėja V. P. – T., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. P., A. G., Generalinė prokurorė N. G.,) piktnaudžiaudami tarnyba, klastodami dokumentus, apsimesdami, kad nežino Konstitucijos, veikdami tiesiogine tyčia, ignoruodami ir pateikdami kaip iÅ¡galvotus jo pateikiamus įrodymus, daugiau nei deÅ¡imt metų jį persekiojo už žurnalistinę veiklÄ vien todėl, kad jis nesilaikė neteisėtos ir nusikalstamos cenzÅ«ros.

Mano, kad tai tęstinė, tyčinė ir labai sunki teisėjų nusikalstama veikla, kuri turi bÅ«ti įvertinta. Teisėjai sÄ moningai ir tyčia nuteisė jį už teisėtÄ veiklÄ , padarė kriminaliniu nusikaltėliu, todėl turi atsakyti pagal BK straipsnius, numatančius atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimÄ ir piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi. Tiek teisėjų, tiek prokurorų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai įpareigojo juos nagrinėjant bylas ir atliekant ikiteisminį tyrimÄ remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, bylÄ nagrinėti pagal įstatymus ir KonstitucijÄ , kuri draudžia cenzÅ«rÄ , tačiau nei teismai, nei prokuratÅ«ra Å¡io imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra.

Todėl vertina, kad dėl visų minėtų aplinkybių - daugiau nei deÅ¡imt metų tebesitęsiančio persekiojimo – jam buvo padaryta didžiulė žala neteisėtais ir nusikalstamais teisėjų ir prokurorų veiksmais, kuriÄ reikalauja priteisti iÅ¡ valstybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271, 6.272 straipsnių pagrindais.

5. Nurodė, kad dar 2020 m. spalio 2 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo ir nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. P., taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. P. – Z., L. G., V. P. baudžiamojoje byloje atliko neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, pritaikė cenzÅ«rÄ , kuriÄ draudė Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir nuteisė jį, „(duomenys neskelbtini)“ redaktorių, už sÄ Å¾iningÄ savo pareigų atlikimÄ , spaudos darbÄ ir žurnalistikÄ , todėl sulaužė KonstitucijÄ ir netinkamai taikė teisės aktus.

Tačiau 2020 m. spalio 6 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. G. nepastebėjo skunde iÅ¡dėstytų argumentų dėl neteisėtos cenzÅ«ros ir nusikalstamos teismų sistemos darbo ir nurodė, kad cenzÅ«ra yra visiÅ¡kai legali ir teisėta, kad skunde nėra suformuluoti „aiÅ¡kÅ«s teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos atnaujinimo pagrindų buvimÄ â€œ ir kad nurodyti teisėjo A. P. nusikalstami veiksmai, nuteisiant jį už teisėtÄ veiklÄ , nėra bylos atnaujinimo pagrindas.

Mano, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. G., nurodęs, kad teisti žmones už teisėtÄ veiklÄ yra normali praktika, veikė neteisėtai, pažeidė imperatyvias įstatymo normas ir jo teisę į objektyvų teismÄ . Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartyje nurodė, kad baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinta, todėl nebegalima jos atnaujinti. Mano, kad byla buvo sunaikinta norint nuslėpti neteisėtus ir nusikalstamus teisėjų veiksmus.

6. PaaiÅ¡kino, kad jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ su skundu, kuriame, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 451 straipsnyje numatytais baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiÅ¡kiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindais ir BPK 444 straipsniu, prašė atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį iÅ¡teisinti, įvertinti teisėjo A. P. kvalifikacijÄ , pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl teisėjų A.

G., A. P., D. P. – Z., L. G., V. P. – T. veiksmų pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje (piktnaudžiavimas). Nurodė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje teisėjas A. P. sÄ moningai ir tyčia pritaikė Konstitucijos uždraustÄ cenzÅ«rÄ ir nuteisė jį už teisėtÄ veiklÄ , padarė karjerÄ ir, pats padaręs prieÅ¡ jį nusikaltimus, toliau nagrinėja ir atmetinėja jo skundus Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Generalinė prokurorė N. G., kuri turi pareigÄ tirti nusikaltimus, oficialiai tai daryti atsisakė, nurodydama, kad teisėjams įstatymai negalioja ir jie negali bÅ«ti persekiojami net padarę nusikaltimus, todėl taip pat piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes Konstitucija numato, jog „įstatymui visi piliečiai lygÅ«s".

7. Dėl melagingų ir tikrovės neatitinkančių A. S. parodymų ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jie buvo duoti baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nuteistas. A. S. davė parodymus, kad jis niekaip nesusijęs su AB „(duomenys neskelbtini)" privatizavimu ir jos privatizavime nedalyvavo, kas neatitinka tikrovės, nes jis 2001 metais asmeniÅ¡kai pataisė Lietuvos Respublikos Seimo 2001-08-02 priimtÄ Akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)" ir „(duomenys neskelbtini)" reorganizavimo Ä®statymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymÄ taip, kad AB „(duomenys neskelbtini)" pirkėjui nebebuvo taikoma prieÅ¡ tai įstatyme numatyta sÄ lyga, kad jos pirkėjas gali bÅ«ti tik NATO Å¡aliai priklausanti bendrovė, be to, Å¡iame įstatyme buvo numatytos įvairios sÄ lygos, kuriomis AB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkėjas galės įsigyti Å¡ios įmonės naujos emisijos akcijų ir įmonę privatizuoti.

Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu A. S. prisipažino, kad asmeniÅ¡kai taisė minėto įstatymo projektÄ , o vėliau keturiose baudžiamosiose bylose tai paneigė. Tam, kad nuslėpti savo nusikaltimus, A. S. padavė teismui „prevencinį ieÅ¡kinį", kuriuo pareikalavo įvesti cenzÅ«rÄ ir uždrausti jį sieti su AB „(duomenys neskelbtini)", jos privatizavimu ir G. K. nužudymu. Teisėjas A. P., nagrinėdamas minėtÄ baudžiamÄ bylÄ , žinojo, kad cenzÅ«rÄ draudžia Konstitucija ir kad A.

S. duoda melagingus parodymus, tačiau juos ignoravo.

8. IeÅ¡kovo vertinimu, buvo pažeista jo teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kuriÄ jam garantavo Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 46 straipsnis, nes teisėjai nesilaikė įstatymo, nepaisė Konstitucijos ir rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzÅ«rÄ . Teismai ir toliau piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami nutartis atsisako Å¡iÄ cenzÅ«rÄ panaikinti daugiau nei deÅ¡imt metų, jo praÅ¡ymai panaikinti cenzÅ«rÄ buvo atmesti net aÅ¡tuonis kartus. Todėl mano, kad tai yra organizuota nusikalstama veikla.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už analogiÅ¡kÄ veikÄ jį visiÅ¡kai iÅ¡teisino, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos. Tačiau visose kitose analogiÅ¡kose bylose jis iki Å¡iol liko nuteistas, nes teismai ignoruoja minėtÄ iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad žmogus negali bÅ«ti nuteistas už savaime teisėtÄ veiklÄ .

9. IeÅ¡kovo įsitikinimu, jam ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teisėjų ir teismų neteisėtais veiksmais padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ turi atlyginti valstybė CK 6. 272 straipsnyje numatytu deliktinės atsakomybės pagrindu, kurios taikymo sÄ lygas: kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ , įrodė. Atsižvelgiant į Å¡ios bylos aplinkybes, tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. V., Lietuvos apeliacinio teismo teisėja D.

P. – Z., L. G., Vilniaus apygardos teismo teisėja V. P. – T., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. P., A. G. atliko neteisėtus veiksmus, dėl neatsargumo sukėlė jam žalÄ , pažeidė savo įgaliojimus, padarė teisės aiÅ¡kinimo ar įstatymo taikymo klaidas, nes neteisėtai pritaikė Konstitucijoje ir Visuomenės informavimo įstatyme uždraustÄ cenzÅ«rÄ , kriminalizavo teisėtÄ veiklÄ , nepaisė jo pateiktų įrodymų, nesiekė užtikrinti teisingumo visose baudžiamosios bylos stadijose.

Tai sÄ lygojo, jog jis buvo nuteistas už teisėtÄ veiklÄ , o vėliau teisėjai sÄ moningai dengė savo kolegų nusikaltimus, atsisakydama minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ atnaujinti. Visi Å¡ie veiksmai sÄ lygojo didžiulę jam padarytÄ Å¾alÄ , nes buvo sunaikintinas jo gyvenimas, atimtas žemės sklypas, kuris buvo parduotas varžytynėse siekiant atlyginti teismų A. S. priteistÄ Å¾alÄ . Visi Å¡ie veiksmai - neteisėtas nuteisimas, turto ir sveikatos praradimas, bandymas jį nužudyti – susiję, teisėjų nusikaltimai akivaizdÅ«s, kaip ir dėl jų veiksmų padaryta žala.

10. Mano, kad baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinimas suėjus bylos saugojimo terminui yra dar vienas teisės aktų pažeidimas, nes byla negalėjo bÅ«ti sunaikinta tol, kol ji nėra įvykdyta. Nors minėtoje baudžiamojoje byloje buvau nuteistas 2010 metais, tačiau vėliau prokuratÅ«ra ir teismai, persekiodami jį už kritikÄ , toliau „fabrikavo“ ir klastojo baudžiamÄ sias bylas ir bendrino jose jam paskirtas bausmes. Todėl, subendrinus bausmes visose baudžiamosiose bylose, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas nuosprendis neįvykdytas, taip pat nėra atlyginta teismo priteista tariama žala A. S..

11. PaaiÅ¡kino, kad, siekiant atlyginti iÅ¡ jo A. S. priteistÄ Å¾alÄ , antstoliai 2016 m. gegužės 16 d. varžytinių aktu už 2 800 Eur pardavė jam priklausantį 16 arų žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Turto pardavimas buvo neteisėtas, kadangi antstolis vykdė minėtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų sufabrikuotų bylų neteisėtus sprendimus priteisti pinigų sumas A. S., todėl jam, ieÅ¡kovui, tiesiogiai buvo padaryta turtinė žala. Lietuvos prezidentė D.

G. analogiÅ¡kÄ 16 arų žemės sklypÄ tame pačiame (duomenys neskelbtini) nusipirko už 50 000 Eur, nes toje vietovėje tokia žemės rinkos kaina. Todėl vertina, kad jam padaryta 50 000 Eur turtinė ir 150 000 Eur neturtinė žala už neigiamus iÅ¡gyvenimus ir sugriautÄ gyvenimÄ , kadangi negalėjo apsigyventi ir pasistatyti minėtame sklype namÄ , per 12 bylinėjimosi metų užaugo vaikai, gyvenimas prabėgo pro Å¡alį. Dėl minėto teistumo jam nebuvo leista dalyvauti Seimo rinkimuose, buvo padaryta žala jo reputacijai, nes, nors yra laikraščio redaktorius, žurnalistas, bet kartu yra daug kartų nuteistas už teisėtÄ veiklÄ .

Kadangi visÄ gyvenimÄ pragyveno mafijinėje valstybėje, nori, kad bent vaikų gyvenimas pasikeistų, todėl reikalauja teisėjų atsakomybės.

12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, procesiniuose dokumentuose ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas.

13. Mano, kad ieškovas nenurodė jokių prokurorų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nepateikė įrodymų ir remiasi savo subjektyvia nuomone, savo paties padarytomis išvadomis, o ne rašytiniais įrodymais, nors CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškinys paremtas bendrais samprotavimais, bet ne konkrečiomis aplinkybėmis, tinkamais įrodymais. Neteisėtais veiksmais laikytini įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų numatyta tvarka nustatyti BPK pažeidimai, kuriuos padarė prokurorai, priimdami sprendimus.

IeÅ¡kovas nenurodo nė vieno neteisėto prokurorų veiksmo, nors, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad prokurorų veiksmai neatitiko BPK reikalavimų, nebuvo vykdomos ProkuratÅ«ros įstatyme ar Konstitucijoje numatytos funkcijos. Bendro pobÅ«džio teiginiai be faktinių duomenų nėra įrodymai, patvirtinantys prokuratÅ«ros, kaip valstybės institucijos, veiksmų neteisėtumÄ . Nors ieÅ¡kovas nurodo, jog antstolis vykdė teismo nuosprendį ir pardavė jam priklausantį žemės sklypÄ , tačiau nenurodo jokių neteisėtų veiksmų, o tik savo paties padarytas iÅ¡vadas.

Ä®siteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra visiems privalomi ir turi bÅ«ti vykdomi. IeÅ¡kovo teiginiai apie teismų Å¡aliÅ¡kumÄ ir neva tai įvestÄ cenzÅ«rÄ nepagrįsti įrodymais.

14. Atstovo nuomone, IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nepagrindė prokurorų, teismų ir antstolio neteisėtų veiksmų, nes procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų reglamentuotos tvarkos, yra pagrįsti ir teisėti ne tik baudžiamojo proceso, bet ir civiline prasme. Tvirtino, kad, nenustačius sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti, neįrodžius atliktų veiksmų neteisėtumo fakto ir patirtos žalos, nėra teisinio pagrindo valstybei taikyti civilinę atsakomybę. Todėl prašė IeÅ¡kovo reikalavimus priteisti iÅ¡ valstybės 200 000 Eur žalai atlyginti atmesti.

15. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, procesiniuose dokumentuose ir atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.

16. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , remiasi Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta baudžiamÄ jÄ byla Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėta baudžiamÄ ja byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 16 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Vertino, kad IeÅ¡kovas, reikalaudamas žalos atlyginimo, turėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimų ir tiksliai, o ne abstrakčiai, suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ bei pagrindÄ , o taip pat nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje abstrakčiai suformulavo reikalavimÄ (dalykÄ ) dėl žalos atlyginimo, nes nenurodė kokie neteisėti teismų ir antstolio veiksmai sukėlė žalÄ , abstrakčiai nurodė, kad teismų sprendimai pažeidė jo teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kad jis buvo nuteistas pagal sufabrikuotus įrodymus, teismai vykdė cenzÅ«rÄ , turtas parduotas neteisėtai. Kadangi ieÅ¡kovas nesilaikė CPK nustatytų reikalavimų ieÅ¡kinio dalykui, atsakovė neturi galimybių atsikirsti į bendro pobÅ«džio samprotavimus.

18. PaaiÅ¡kino, kad, nors IeÅ¡kovas nurodė, kad jis patyrė 50 000 Eur turtinę žalÄ , tačiau nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų praÅ¡omų priteisti nuostolių (žalos) dydį. Argumentas, kad Lietuvos Respublikos prezidentė D. G. analogiÅ¡kÄ 16 arų žemės sklypÄ tame pačiame (duomenys neskelbtini) nusipirko už 50 000 Eur ir kad tokia yra vidutinė žemės sklypo kaina, nėra tinkamas įrodymas, kuris pagrįstų IeÅ¡kovui padarytos turtinės žalos dydį. Padaryta žala turi bÅ«ti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

19. Atstovo nuomone, pagal teismų praktikÄ IeÅ¡kovas, siekdamas neturtinės žalos atlyginimo už neturtinių teisių pažeidimÄ , turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, bet neįrodė, visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, įskaitant ir neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų, iÅ¡ kurių kildina valstybės civilinę atsakomybę, tinkamai nenurodė ieÅ¡kinio dalyko, nes nenurodė kokios teisės ir saugomi interesai buvo pažeisti, neįrodė ieÅ¡kinyje reikalavimo pagrįstumo - neturtinės žalos padarymo fakto, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

20. Nurodė, kad, remdamasis ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančiomis CK normomis ir kasacinio teismo praktika, ieÅ¡kinio reikalavimams praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. PaaiÅ¡kino, kad IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad žala jam kilo dėl neteisėtų veiksmų, kurie buvo atlikti 2010 metais (Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015 metais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 metais (turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas). Taigi IeÅ¡kovas nurodo, kad apie galimai jam padarytÄ Å¾alÄ jis sužinojo 2010 - 2016 metų laikotarpyje. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo valstybei pateikė praleidęs sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, todėl mano, kad yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti.

21. Ieškinys atmetamas.

22. IeÅ¡kovas, patikslintame ieÅ¡kinyje įrodinėdamas valstybės civilinės atsakomybės bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, nurodė, jog CK 6.272 straipsnio pagrindu iÅ¡ valstybės praÅ¡o jam priteisti 50 000 Eur turtinės ir 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , pripažinus neteisėtais žemiau nurodytus teisėjų ir prokurorų veiksmus, esančius priežastiniame ryÅ¡yje su jam padaryta žala:

1) Vilniaus 1 miesto apylinkės teismo teisėjos R. V. veiksmus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes ji 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu uždraudė jam raÅ¡yti straipsnius, kuriuose A. S. bÅ«tų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, su Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, įvedė neteisėtÄ cenzÅ«rÄ , kuriÄ draudė Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis, nepaisė pateiktų įrodymų, kad A. S. buvo pagrindinė figÅ«ra AB „(duomenys neskelbtini)" privatizacijoje, asmeniÅ¡kai sprendė klausimus, kam turi bÅ«ti parduotos valstybei priklausančios akcijos;

2) teisėjo A. P. veiksmus baužiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis ieÅ¡kovÄ pripažino kaltus pagal BK 245 straipsnį už tai, kad nevykdė minėto 2009 m. balandžio 10 d. priimto Vilniaus 1 apylinkes teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nubaudė atitinkama bausme, priteisė A. S. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes nurodė, kad straipsnių raÅ¡ymas prilygsta nusikalstamai veiklai, tiesiogiai pritaikė cenzÅ«rÄ , kuriÄ draudė Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis, nagrinėdamas minėtÄ baudžiamÄ bylÄ ir žinodamas, kad A. S. duoda melagingus parodymus, juos ignoravo;

3) Vilniaus apygardos teismo teisėjų D. P. – Z., L. G., V. P. – T. veiksmus, nes jos tyčia ir sÄ moningai, žinodamos, kad pažeidžia esminius įstatymo reikalavimus ir nuteisia nekaltÄ Å¾mogų už teisėtÄ veiklÄ , iÅ¡nagrinėjo jo ieÅ¡kinį ir jį atmetė, pritaikė neteisėtÄ cenzÅ«rÄ , nurodė, kad melagingi A. S. parodymai nėra Å¡ios bylos reikalas;

4) Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros, Generalinės prokuratÅ«ros prokurorų, Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjų (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos R. V., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų D. P. – Z., L. G., Vilniaus apygardos teismo teisėjos V. P. – T., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. P., A. G., Generalinės prokurorės N. G.) veiksmus, nes jie sÄ moningai ir tyčia penkis kartus jį nuteisė už tai, kad sÄ Å¾iningai vykdė savo žurnalisto pareigÄ , persekiojo už žurnalistinę veiklÄ , aÅ¡tuonis kartus atmetė praÅ¡ymus panaikinti cenzÅ«rÄ , kuri prieÅ¡tarauja Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus, ignoravo jo pateiktus įrodymus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo iÅ¡teisintas už analogiÅ¡kÄ veiklÄ ;

4) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko A. G. veiksmus, nes jis veikė neteisėtai, pažeidė imperatyvias įstatymo normas ir jo teisę į objektyvų teismÄ , kadangi 2020 m. spalio 6 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nepastebėjo jo skunde iÅ¡dėstytų argumentų dėl neteisėtos cenzÅ«ros ir nusikalstamos teismų sistemos darbo, nurodė, kad cenzÅ«ra yra visiÅ¡kai legali ir teisėta ir kad nurodyti teisėjo A. P. nusikalstami veiksmai, nuteisiant jį už teisėtÄ veiklÄ , nėra bylos atnaujinimo pagrindas;

5) Lietuvos Respublikos Generalinės prokurorės N. G. veiksmus, nes ji atsisakė vykdyti pareigÄ tirti teisėjų nusikaltimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė Konstitucijos reikalavimÄ , kad „įstatymui visi piliečiai lygÅ«s".

23. CK 6.272 straipsnyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės (1 dalis). ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės (2 dalis). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (3 dalis).

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013). Todėl IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

25. Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų, 2 dalies reikalavimus ir kasacinio teismo praktikÄ bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia besikreipiančio į teismÄ asmens ieÅ¡kinyje konkrečiai, o ne abstrakčiai, nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, kuriuos suformuluoti yra ieÅ¡kovo teisė ir pareiga. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009 ir kt.).

26. Atsižvelgiant į sprendimo 22-25 punktuose nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , Å¡ioje byloje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje suformuluotÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ teismas turi nustatyti ir pasisako, ar ieÅ¡kinio argumentai ir įrodymai sudaro pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad jame nurodyti prokurorai ir teisėjai padarė neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ), esančius priežastiniame ryÅ¡yje su IeÅ¡kovo reikalaujama priteisti žala. Dėl reikalavimo atlyginti žalÄ , padarytÄ Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo teisėjos R.

V., Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjo A. P., Vilniaus apygardos teismo teisėjų D. P. – Z., L. G., V. P. – T. nagrinėtose bylose priimtais procesiniais sprendimais 27. Å ios bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) rodo, kad Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo teisėja R. V. 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovaudamasi CK 1.138, 6.255 straipsniais, patenkino ieÅ¡kovo A. S. prevencinį ieÅ¡kinį ir uždraudė atsakovams A.

D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Teismas šioje byloje konstatavo, kad Vilniaus miesto antros apylinkės teismas 2006 m. birželio 7 d. įsiteisėjusius sprendimu jau buvo patenkinęs ieškovo prevencinį ieškinį ir uždraudęs savaitraščio „(duomenys neskelbtini)" leidėjui UAB „(duomenys neskelbtini)" (pardavė leidybos teises UAB „(duomenys neskelbtini)“) publikuoti visus rašinius, kuriuose A.

S. bÅ«tų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)", jos privatizavimu ir G. K. nužudymu. Tačiau savaitraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau spausdinami tokio paties turinio straipsniai, kuriuose skleidžiama tikrovės neatitinkantys duomenys, dezinformacija, kenkianti ieÅ¡kovo garbei ir orumui ir daranti jam moralinę žalÄ . Remdamasis nustatytomis aplinkybės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai, esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams, nuosprendžiams, toliau skleidė ieÅ¡kovo A.

S. garbę ir orumÄ Å¾eminančias žinias, todėl yra realus pavojus, kad ir ateityje gali bÅ«ti padaryta žalos ieÅ¡kovui. Tikslu užkirsti keliÄ ieÅ¡kovo teises pažeidžiantiems veiksmams, keliantiems pagrįstÄ grėsmę žalai atsirasti, teismas prevencinį ieÅ¡kinį patenkino. Å is sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2009 m. gegužės 10 d.

28. Iš šios bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto antros apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisėjas A. P.) ieškovas A. D. pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį ir nuteistas atitinkama bausme, taip pat iš dalies patenkintas civilinis ieškinys, kuriuo iš Ieškovo nukentėjusiajam A. S. priteista 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas šioje baudžiamojoje byloje yra nuteistas už tai, kad nevykdė nesusijusio su bausme 2009 m. gegužės 10 d.

įsiteisėjusio 2009 m. balandžio 10 d. priimto Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimo, kuriuo jam ir UAB „(duomenys neskelbtini)" yra uždrausta savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)" publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)", su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, tai yra jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi ir savaitraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktoriumi, 2009 m. rugsėjo 12 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)" (2009 rugsėjo 12-18 Nr.

33) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)", 2009 m. rugsėjo 19 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)" (2009 rugsėjo 19-25 Nr.

34) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)", 2009 m. rugsėjo 26 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)" (2009 rugsėjo 26-spalio 2 Nr.

35) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)" A. S. siejo su AB „(duomenys neskelbtini)", su Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ dėl minėto nuosprendžio, nutarė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo. 2011 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto antros apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, nutarė nuteistojo kasacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto antros apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sunaikinta pasibaigus saugojimo terminui.

29. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. P. – Z., L. G., V. P. – T. tyčia ir sÄ moningai, žinodamos, kad pažeidžia esminius įstatymo reikalavimus ir nuteisia nekaltÄ IeÅ¡kovÄ už teisėtÄ veiklÄ , iÅ¡nagrinėjo jo ieÅ¡kinį ir jį atmetė, pritaikė neteisėtÄ cenzÅ«rÄ , nurodė, kad melagingi A. S. parodymai nėra Å¡ios bylos reikalas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė ir teismo posėdyje nepatikslino bylos numerio, kurioje minėta teisėjų kolegija bÅ«tų iÅ¡nagrinėjusi jo civilinį ieÅ¡kinį ir jį atmetusi ir kurioje jis įžvelgia aptartus neteisėtus teisėjų veiksmus.

Tačiau iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Å¡ios sudėties Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija yra iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir atmetusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros ir nuteistojo A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal BK 245 straipsnį už tai, kad jis, žinodamas, jog 2009 m. balandžio 10 d. priimtu ir 2009 m. gegužės 10 d.

įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam ir UAB „(duomenys neskelbtini)” uždrausta savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir savaitraščio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, nevykdydamas minėto teismo sprendimo, 2011 m. vasario 19 d. (2011 m. vasario 19-25 d.

Nr. 7(320) savaitraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡yti tiesÄ â€œ A. S. siejo su AB „(duomenys neskelbtini)“, su Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Å i nutartis yra įsiteisėjusi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. D. gynėjo kasacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A.

D. nuteistas pagal BK 245 straipsnį, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi nuosprendį paliko nepakeistÄ .

30. IeÅ¡kovo vertinimu, teismai (teisėjai), priimdami Å¡io teismo sprendimo 27-29 punktuose nurodytus procesinius sprendimus, atliko neteisėtus veiksmus, nes tiesiogiai įvedė cenzÅ«rÄ uždrausdami publikuoti raÅ¡inius, kuriuose A. S. bÅ«tų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, su Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, pažeidė Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalį ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnį, numatančius, kad masinės informacijos cenzÅ«ra draudžiama, straipsnių raÅ¡ymÄ prilygino nusikalstamai veikai, nuteisė nekaltÄ asmenį už teisėtÄ veiklÄ , žinodami, kad A. S. duoda melagingus parodymus, jais vadovavosi, baudžiamÄ jÄ bylÄ sunaikino neįvykdžius nuosprendžio ir siekiant paslėpti teisėjų ir prokurorų nusikaltimus.

31. Teismo vertinimu, iÅ¡tyrus ir pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertinus Å¡ioje byloje esančiÄ Ä¯rodymų visumÄ , nėra pagrindo sutikti su IeÅ¡kovo argumentais, nurodytais sprendimo 30 punkte.

32. Å io teismo sprendimo 27-29 punkte nurodytų teismų procesinių sprendimų duomenys rodo, kad prevencinio ieÅ¡kinio (byla Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkinimas įvedė ne cenzÅ«rÄ , kaip kad nurodo IeÅ¡kovas, bet ieÅ¡kinys buvo patenkintas tikslu užkirsti keliÄ ieÅ¡kovo A. S. teises pažeidžiantiems veiksmams, vadovaujantis CK 1.138, 6.255 straipsnių, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio, draudžiančio skleisti informacijÄ , pažeidžiančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ , bei platinti informacijÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ , pagrindais ir byloje nustačius, kad atsakovas A.

D. ir toliau skleidžia ieÅ¡kovo A. S. garbę ir orumÄ Å¾eminančias žinias, keliančias pagrįstÄ grėsmę žalai atsirasti, ir prieÅ¡ tai įsiteisėjusiuose sprendimuose ir nuosprendžiuose konstatavus, kad minėta informacija yra neatitinkanti tikrovės, Å¡meižianti, žeidžianti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Baudžiamosiose bylose priimtuose teismo nuosprendyje ir nutartyje straipsnių raÅ¡ymas neprilygintas nusikalstamai veiklai ir cenzÅ«ra netaikyta, o IeÅ¡kovas nuteistas pagal BK 245 straipsnį iÅ¡ esmės už tai, kad savo veikloje peržengė saviraiÅ¡kos laisvės ribas, nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, toliau publikavo raÅ¡inius darydamas žalÄ nukentėjusiajam.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 6 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡nagrinėjusi IeÅ¡kovo gynėjo kasacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal BK 245 straipsnį, nuosprendį paliko nepakeistÄ ir, be kita ko, konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstyti įrodymai, pateiktas jų vertinimas ir padarytos iÅ¡vados dėl nuteistojo A.

D. tyčios turinio patvirtina, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Teismų iÅ¡vada dėl nuteistojo A. D. tiesioginės tyčios nevykdyti teismo sprendimo padaryta vertinant publikacijos turinį ir kontekstÄ , jos iliustracijÄ nukentėjusiojo A. S. nuotrauka ir dokumentų kopijomis, pirmesnį jo teistumÄ už analogiÅ¡kÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , paties nuteistojo parodymus. Nėra pagrindo teigti, kad tokiu vertinimu buvo pažeistos BPK nuostatos ir nesivadovauta įstatymu.“ Taigi apeliacine tvarka nagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinta instancine tvarka, neatitinkantys įstatymų reikalavimų neteisėti teisėjų veiksmai nekonstatuoti.

33. IeÅ¡kovas vertina, kad ieÅ¡kinyje nurodyti teismai (teisėjai), įskaitant ir baudžiamÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjusį teisėjÄ A. P., pažeidė jo teisę į teisingÄ teismÄ , nes netinkamai iÅ¡nagrinėjo svarbias bylos aplinkybes, žinodami, kad A. S. parodymai melagingi, šį faktÄ ignoravo, tyčia ir sÄ moningai vadovavosi melagingais jo parodymais. IeÅ¡kovas nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo bÅ«tų nustatyti žinomai melagingi A. S. parodymai, dėl kurių priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas.

Todėl Å¡iems nepagrįstiems ieÅ¡kovo argumentams teismas pritarti neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) aukščiau minėta Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija vertino IeÅ¡kovo (toje byloje – apelianto) skundo argumentus, susijusius su nukentėjusiojo A. S. parodymų vertinimu, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jie nėra susiję su nagrinėjama byla, neturi reikÅ¡mės sprendžiant apelianto kaltės pagal BK 245 straipsnį klausimÄ .

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įsiteisėjusių bei nekvestionuojamų teismų procesinių sprendimų, kuriais nustatyta, jog savaitraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ paskleistos žinios apie A. S., kaip asmenį susijusį su AB „(duomenys neskelbtini)“, su Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumÄ , pagrindu ir buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas. Tai, kad ieÅ¡kovas turi kitokiÄ nuomonę apie tai, kaip turėjo bÅ«ti vertinami nukentėjusiojo A.

S. parodymai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismai (teisėjai) pažeidė jo teisę į teisingÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kad netinkamai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir, žinodami, kad A. S. parodymai melagingi, tyčia ir sÄ moningai jais vadovavosi.

34. Teismas nesutinka su IeÅ¡kovo vertinimu, kad Vilniaus miesto antro apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sunaikinta siekiant paslėpti teisėjų ir prokurorų nusikaltimus ir kad ji negalėjo bÅ«ti sunaikinta, nes nuosprendžiai neįvykdyti. Jokių įrodymų apie minėtÄ bylÄ nagrinėjusių teisėjų ir kaltinimÄ palaikiusių prokurorų nusikaltimus nepateikta, todėl IeÅ¡kovo su tokiais faktais susieta bylos sunaikinimo priežastis yra nepagrįsta prielaida. Bylos duomenys rodo, kad minėta byla sunaikinta pasibaigus jos saugojimo terminui vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 30 d.

Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-101-(7.1.2) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų saugojimo terminų rodyklės 187 punktu. Ieškovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad šios bylos saugojimo laikotarpis nepasibaigė ar kad buvo pažeisti 187 punkto reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas 2022 m. balandžio 5 d. nutartyje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškimai (duomenys neskelbtini)) konstatavo, kad Ieškovui Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d., 2011 m. birželio 29 d., 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos, nuteistasis Ieškovas pagal Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendį iš Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registro išregistruotas 2013 m. spalio 10 d. pasibaigus bausmės laikui ir jis yra baigęs atlikti bausmes pagal nuosprendžius.

Nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiajam nėra bausmė (BK 41, 42 straipsniai), todėl iš nuteistojo neišieškojus žalos atlyginimo nevertinama, kad nuosprendis neįvykdytas.

35. Ä®vertinęs aukščiau sprendime paminėtų teismų (teisėjų) veiksmų, kuriais IeÅ¡kovui prevenciniu ieÅ¡kiniu buvo uždrausta publikuoti nurodyto turinio raÅ¡inius ir kuriais jis pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį ir nuteistas atitinkamomis bausmėmis, neteisėtumÄ , kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , teismas sprendžia, kad teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti instancine tvarka ir jie palikti nepakeisti. Byloje nustatyta, kad klausimas dėl draudimo publikuoti raÅ¡inius, kuriuose A.

S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, jos privatizavimu ir G. K. nužudymu, aktualioje šiai bylai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Ieškovo nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, padarymo ir kaltės klausimas taip pat galutinai išspręstas įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais ir nutartimis šiai bylai aktualiose baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr (duomenys neskelbtini).

Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo teisėja R. V. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) patenkindama prevencinį ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad Vilniaus miesto antros 2 apylinkės teismo teisėjas A. P. 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nuteisė ieÅ¡kovÄ pagal BK 245 straipsnį, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. P. – Z., L. G., V. P. – T. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atmetė skundus ir paliko galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, kuriuo ieÅ¡kovas A.

D. buvo nuteistas pagal BK 245 straipsnį.

36. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims, turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja res judicata ir prejudicinę galiÄ (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi Å¡iai bylai aktualios bylos yra galutinai baigtos įsiteisėjusiais galutiniais teismų procesiniais sprendimais, kurie patikrinti instancine tvarka, jie negali bÅ«ti kvestionuojami, peržiÅ«rėti civilinio proceso tvarka nustatytus faktus nustatant ir įvertinant kitaip, nei konstatuota įsiteisėjusius teismo procesiniu sprendimu.

Esant įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimais, nėra pagrindo pripažinti, kad bylas nagrinėję teisėjai priimdami procesinius sprendimus atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ). Nesant įrodyta neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, nėra pagrindo taikyti valstybei civilinę atsakomybę.

37. Teismų praktikoje laikomasi nagrinėjamai bylai aktualios teisės aiÅ¡kinimo taisyklės, pagal kuriÄ tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiÅ¡kia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

Jokiais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali bÅ«ti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieÅ¡kinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

38. IeÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, kad į procesinius sprendimus buvo įraÅ¡yti melagini duomenys, kad jų pagrindu neteisėtai įvesta cenzÅ«ra, kad teisėjai piktnaudžiavo tarnyba, nepagrįstos įrodymais ir bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. IeÅ¡kovas neįrodė ir kitų teismo (teisėjų) padarytų klaidų, kaip jos apibrėžtos sprendimo 37 punkte nurodytoje teismų praktikoje. Todėl daroma iÅ¡vada, kad neįrodė aplinkybių, sudarančių ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ (CPK 178 straipsnis).

39. IÅ¡ ieÅ¡kovo procesinių dokumentų turinio seka, kad jis ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ valstybės dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusių ir nepanaikintų nepakeistų) teismų procesinių sprendimų, iÅ¡ esmės praÅ¡o dar kartÄ patikrinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Tačiau pagal minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ (24, 37 sprendimo punktas) teismas byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ valstybės dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų neturi teisės ir pareigos peržiÅ«rėti ir kitaip vertinti įsiteisėjusius teismo procesiniu sprendimu nustatytų aplinkybių, iÅ¡ naujo įvertinti įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas dėl patenkinto civilinio ieÅ¡kinio ar apkaltinamųjų nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad ieÅ¡kovas, tvirtindamas, kad jam minėtų teisėjų veiksmais, kildinamais iÅ¡ įsiteisėjusių procesinių sprendimų, buvo padaryta žalos, neįrodė bÅ«tinos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, todėl taikyti civilinę atsakomybę valstybei nėra pagrindo.

40. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje apibendrintai nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros, Generalinės prokuratÅ«ros prokurorų, Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjų (Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo teisėjos R. V., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų D. P. – Z., L. G., Vilniaus apygardos teismo teisėjos V. P. – T., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų A. P., A. G., Generalinės prokurorės N. G.) neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta žalos, nes jie sÄ moningai ir tyčia penkis kartus jį nuteisė už tai, kad sÄ Å¾iningai vykdė savo žurnalisto pareigÄ , persekiojo už žurnalistinę veiklÄ , aÅ¡tuonis kartus atmetė praÅ¡ymus panaikinti cenzÅ«rÄ , kuri prieÅ¡tarauja Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus, ignoravo jo pateiktus įrodymus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, kurioje jis buvo iÅ¡teisintas už analogiÅ¡kÄ veiklÄ .

41. Teismas, vertindamas 40 punkte nurodytų argumentų pagrįstumÄ , be to, kas jau nurodyta sprendime, pažymi, kad Å¡ios bylos bei aukščiau aptarti teismų informacinės sistemos Liteko duomenys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad aukščiau teismo sprendime nurodyti teisėjai, Generalinė prokurorė ieÅ¡kovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius sÄ moningu ir tyčiniu jo nuteisimu už sÄ Å¾iningÄ Å¾urnalisto pareigos vykdymÄ , persekiojimu už žurnalistinę veiklÄ , praÅ¡ymų panaikinti cenzÅ«rÄ atmetimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Minėta, neįrodžius civilinės atsakomybės bÅ«tinosios sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas.

42. IeÅ¡kovas nurodo, kad teismai ir teisėjai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo iÅ¡teisintas už analogiÅ¡kÄ veiklÄ . IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kolegija 2015 m. spalio 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ A.

D. dėl BK 245 straipsnyje jam inkriminuotų veikų padarymo nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Procesiniai sprendimai bylose, kuriose, IeÅ¡kovo vertinimu, buvo atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių reikalaujama priteisti žalÄ Å¡ioje byloje, buvo priimti 2009 – 2012 metais, todėl Kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimu, net jei jis pagal faktines aplinkybes buvo aktualus, teismai vadovautis negalėjo.

43. Vertinant sprendimo 40 punkte nurodytus IeÅ¡kovo argumentus atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. spalio 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, konstatavo, kad ji, nekvestionuodama įsiteisėjusio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo (už kurio nevykdymÄ kasatorius nuteistas), pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – tai nustatytas asmens kaltumas už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Kolegija vertino, kad: „IÅ¡ A. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo ir kartu iÅ¡ jo paskelbtų publikacijų – pavadinimais: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – matyti, kad Å¡ių publikacijų esmė yra kritika prokuratÅ«rai, teismams, tyrusiems bei nagrinėjusiems A. D. bylas“; „<...> publikacijose A. D., minėdamas arba neminėdamas A. S., komentavo ar reiÅ¡kė neigiamÄ požiÅ«rį apie teismų sprendimus, prokuratÅ«ros darbÄ , kai kuriais atvejais informavo apie faktus bylose (pvz., cituodamas teismo sprendimo dėl prevencinio ieÅ¡kinio turinį), iÅ¡ kurių ir iÅ¡plaukia A.

S. liečiantys teiginiai. Vadinasi, informacijos, nuomonės skleidimas, pateikiant kritinį teisėjų bei prokurorų darbo vertinimÄ tiriant ir nagrinėjant tokias bylas, savaime nereiÅ¡kia teisės pažeidimo ir teismo sprendimo civilinėje byloje, kuriuo uždrausta publikuoti raÅ¡inius apie A. S. (siejant jį su akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, su Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu), nevykdymo, t. y. nusikalstamos veikos BK 245 straipsnio prasme objektyviųjų požymių buvimo <...> skundžiamuose teismų sprendimuose <...> iÅ¡ esmės formaliai nurodyta, kad A.

D. raÅ¡iniuose siejo A. S. su akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, su Å¡ios bendrovės privatizavimu, tačiau nevertintas straipsnių kontekstas, turinys, jų tematika. Atsižvelgus į Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo prasmę ir tikslus bei įvertinus jame suformuoto draudimo abstraktumÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju A. D. veiksmai, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, sudėties“.

Taigi, Kolegija konstatavo, jog nusikalstamoje veikoje nebuvo BK 245 straipsniui taikyti bÅ«tinų objektyvių požymių, nes cituojamuose straipsniuose buvo paskleista informacija, nuomonė pateikiant kritinį teisėjų bei prokurorų darbo vertinimÄ tiriant ir nagrinėjant bylas, o ne Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu uždraustos publikacijos apie A. S. siejant jį su AB „(duomenys neskelbtini)“, su Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Taigi veika, kuri Kolegijos buvo pripažinta nesudarančia BK 245 straipsnio sudėties, pagal objektyviuosius požymius nebuvo analogiÅ¡ka veikai, už kuriÄ ieÅ¡kovas buvo nuteistas aktualiose Å¡iai bylai baudžiamosiose bylose.

Todėl IeÅ¡kovo argumentai tuo aspektu, kad teismai ir teisėjai elgėsi neteisėtai, nes ignoravo Kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo iÅ¡teisintas už analogiÅ¡kÄ veiklÄ , vertinami nepagrįstais.

44. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad neteisėtus, pažeidžiančius imperatyvias teisės normas veiksmus atliko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. G., kadangi jis 2020 m. spalio 6 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nepastebėjo jo skunde iÅ¡dėstytų argumentų dėl neteisėtos cenzÅ«ros ir nusikalstamos teismų sistemos darbo, nurodė, kad cenzÅ«ra yra visiÅ¡kai legali ir teisėta ir kad nurodyti teisėjo A. P. nusikalstami veiksmai, nuteisiant jį už teisėtÄ veiklÄ , nėra bylos atnaujinimo pagrindas. Lietuvos Respublikos Generalinės prokurorė N. G. taip pat atliko neteisėtus veiksmus, nes ji 2021 m. lapkričio 15 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydama IeÅ¡kovui į jo 2021 m. lapkričio 8 d. skundÄ dėl prokuroro pareigų neatlikimo, atsisakė vykdyti pareigÄ tirti teisėjų nusikaltimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė Konstitucijos reikalavimÄ , kad „įstatymui visi piliečiai lygÅ«s".

45. IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 6 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yto Å¡io skyriaus pirmininko A. G., duomenų matyti, kad juo ieÅ¡kovui BPK 453 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovo 2020 m. spalio 5 d. pareiÅ¡kimas su praÅ¡ymu atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto spaudos persekiojimo ir netinkamo teisės aktų taikymo ir jo iÅ¡teisinimo, dėl nusikalstamų teisėjų A. P., D.

P. – Z., L. G., V. P. – T. veiksmų, nes nebuvo nustatyta BPK 451 straipsnyje nustatytų bylos atnaujinimo pagrindų, kuriais negali bÅ«ti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti teiginiai apie teisėjų veiksmus ir praÅ¡ymas įvertinti teisėjo kvalifikacijÄ . Pažymėtina, kad 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad Vilniaus miesto antros apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinta pasibaigus saugojimo terminui vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų saugojimo terminų rodyklės 187 punktu, todėl objektyviai nebegali bÅ«ti atnaujinta.

Iš 2021 m. lapkričio 15 d. generalinės prokuratūros rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ieškovui dėl jo kreipimosi buvo atsakyta vadovaujantis patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo terminais ir tvarka, paaiškina, kad nėra pagrindo prokurorus ir teisėjus traukti baudžiamojon atsakomybėn dėl jų vykdomų tarnybos pareigų ir kad pareigūnų procesiniai sprendimai turi būti patikrinti skundžiant juos nustatyta tvarka.

46. IÅ¡ ieÅ¡kinio argumentų seka, kad IeÅ¡kovas nesutinka su sprendimo 45 punkte aptartais atsakymais į jo pareiÅ¡kimus, bet jis patikimais, objektyviais ir leistinais įrodymais nepagrindė, todėl neįrodė, kad jie patvirtina civilinės atsakomybės sÄ lygÄ - neteisėtÄ pareigÅ«nų veikimÄ (neveikimÄ ), esantį priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovo įrodinėjama ir praÅ¡oma priteisti turtine ir neturtine žala. Å ioje vietoje pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimÄ reglamentuoja specialusis įstatymas – BPK (BPK 63 straipsnio 1 dalis, 64 straipsnio 2 dalis, 168 straipsnio 5 dalis).

Baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarkÄ , reglamentuojamas iÅ¡imtinai BPK normomis, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi bÅ«ti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. CPK 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismams nagrinėti Å¡io kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iÅ¡ civilinių, Å¡eimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Todėl bendrosios kompetencijos teismas, ginčo teisena nagrinėdamas civilinė bylÄ , klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia.

47. Minėta, kad nenustačius neteisėtų teismo (teisėjų) ir prokuratÅ«ros (prokurorų) veiksmų (neveikimo) taikyti valstybei civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Todėl dėl kitų ieÅ¡kiniu įrodinėjamų aplinkybių (priežastinio ryÅ¡io, žalos dydžio) pagrįstumo teismas nepasisako, nes, padarius iÅ¡vadÄ dėl vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimo, jie netenka teisinės reikÅ¡mės.

48. Teismo vertinimu, šioje byloje savarankišku ieškinio atmetimo pagrindu yra ieškinio senaties pabaiga iki ieškinio pareiškimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

49. IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , bet ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respbulikos teisingumo ministerijos, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kinį atmesti.

50. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pats nurodo, kad žala jam kilo dėl neteisėtų veiksmų, kurie buvo atlikti 2009 m. balandžio 10 d. priėmus sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. balandžio 26 d. priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 26 d. priėmus nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 metais iÅ¡ varžytinių pardavus jam priklausantį turtÄ , taip pat sužinojimÄ apie savo subjektinių teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas sieja su baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo iÅ¡teisintas, iÅ¡nagrinėjimu 2015 metais (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2022 m. vasario 9 d. ir ženkliai praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurio neprašė atnaujinti, svarbių, nuo jo nepriklausančių objektyvių senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė ir neįrodė, o ir teismas jų nenustatė (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nors IeÅ¡kovas nurodė, kad, jo vertinimu, ieÅ¡kinio senatis nesibaigė, nes jis daug kartų kreipėsi į teismÄ ir prokuratÅ«rÄ , kurios jo reikalavimus nepagrįstai daug metų atmeta ir netenkina, tačiau pagal CK 1.129, 1.30 straipsniuose nurodytÄ teisinį reguliavimÄ IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė ieÅ¡kinio senaties termino nenutraukia ir nesustabdo.

51. Esant aukščiau teismo sprendime nurodytoms byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, teismas vertina, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmetamas. Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme. Teisėja Ramunė Čeknienė