2022-03-09 Nr. AB-5762-3-61-3-04766-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1522-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04766-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S33164 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 6K-1977 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį (toliau – ir Prašymas) iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), dirbo turguje. Jis paaiškino, kad išvyko, nes kaime nesaugu gyventi dėl (duomenys neskelbtini) karinio konflikto, vyksta bombardavimai, žūsta žmonės.

2.2. Pareiškėjas pabrėžė, kad nurodė konkrečias individualias aplinkybes, priežastį – karinį konfliktą ir vykstančius bombardavimus ir dėl to kilusį pavojų gyvybei. Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra karinis konfliktas ir dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

2.3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, kad pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnio reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kitos Departamento atlikto tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti, tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Tyrimo metu Departamentas įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų. Todėl ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies kriterijų.

3.2. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nurodė individualias aplinkybes (karinį konfliktą, vykstančius bombardavimus ir kilusį pavojų gyvybei), kurios yra pagrindas suteikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą, atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta (tą patvirtino ir pats pareiškėjas) nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Abstrakti pareiškėjo istorija apie (duomenys neskelbtini) kovas savaime neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti pareiškėją. Kadangi persekiojimo vykdytojo identifikavimas yra svarbus vertinant prieglobsčio prašytojui prieinamą apsaugą, o persekiojimo motyvas yra būtinasis „pabėgėlio“ apibrėžimo elementas, nurodyti trūkumai yra esminiai bei turi tiesioginės įtakos sprendimui dėl pareiškėjo pripažinimo/nepripažinimo pabėgėliu ir pabėgėlio statuso jam suteikimo. Abstrakti, bendro pobūdžio istorija neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovas pabrėžė, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra kilusi reali ir individuali grėsmė. Tyrimo metu pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė.

3.3. Pasisakydamas dėl kilmės valstybės informacijos, atsakovas atkreipė dėmesį, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą surinko ir išanalizavo visą aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) informaciją apie (duomenys neskelbtini). Remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis (duomenys neskelbtini), bei kurios yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose. Anot atsakovo, turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar asmens gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. (duomenys neskelbtini) EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, gyvenęs (duomenys neskelbtini), gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra.

3.4. Papildomai atsakovas pastebėjo, kad Tarptautinė Migracijos organizacija (duomenys neskelbtini) įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, kuria (duomenys neskelbtini) pasinaudojo daugiau nei (duomenys neskelbtini) piliečių. Realią pagalbą grįžtantieji ir viduje perkelti asmenys gauna iš Europos valstybių, pavyzdžiui, Norvegijos pabėgėlių tarnybos ir kt. organizacijų, asmenims teikiama teisinė pagalba ir konsultacijos bei kita pagalba. Asmenys, grįžtantys į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis. (duomenys neskelbtini) dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos Europoje buvo sustabdytas migrantų grąžinimas į (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) atnaujintas.

3.5. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjui, atsakovas nurodė, kad papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Remdamasis Europos sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika atsakovas nurodė, kad beatodairiškas smurtas konstatuojamas, kai smurtas pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į kilmės valstybę arba į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo šioje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti didelę žalą, beatodairiškas smurtas identifikuojamas pačiose ekstremaliausiose situacijose, kai bendras smurto lygis pasiekia tam tikrą intensyvumą. Atsižvelgdamas EPPB pateikiamą informaciją (duomenys neskelbtini) gairėse, atsakovas darė išvadą, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka taip pat ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.6. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių apie nepagrįstą pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), atsakovas atkreipė dėmesį, kad konkrečiu atveju pareiškėjui buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, esant pagrindui manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo. Be to, Departamentas pažymėjo, jog iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

3.7. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas pažymėjo, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje. Be to, ginčijamu Sprendimu pareiškėjui neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas prašė leisti pateikti įrodymus, video, kur jam grasinama ir apie bendrą situaciją. Teismui paprašius parodyti video, kur jam grasinama, jo negalėjo parodyti. Į teismo klausimą atsakė, kad turi bendros situacijos video, o ne konkrečiai su juo. Į teismo klausimą atsakė, kad apklausos VSAT ir Departamente metu sakė tiesą, viskas, ką pasakojo, teisybė. Į teismo klausimą atsakė, kad nesakė, kad individualiai jam niekas negresia.

Į teismo klausimą atsakė, kad (duomenys neskelbtini) buvo su broliu, pas jį atėjo (duomenys neskelbtini) atstovai, pagrobė jį ir 3 dienas laikė nelaisvėje. Jie reikalavo, kad jis remtų juos drabužiais, maistu, grasino nužudyti. Jie paleido jį po trijų dienų, nes jis labai išsigando ir pažadėjo padėti. Į teismo klausimą atsakė, kad į policiją nesikreipė, nes būtų dar blogiau. Į teismo klausimą, iš kur žino, kad bus blogiau, atsakė, kad teisėsauga sužinojo apie jo pagrobimą, nes tėvas pranešė (duomenys neskelbtini) tada jo pradėjo ieškoti (duomenys neskelbtini) saugumas, tiria, nes įtaria, kad jis bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini).

Saugumas grasino jo tėvui, pareiškėjui netiesiogiai, tėvo prašė perduoti sūnų. Į teismo klausimą atsakė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) Į teismo klausimą atsakė, kad nebandė persikelti, nes to padaryti nėra galimybės. Jo ieško ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į teismo klausimą atsakė, kad gresia iš abiejų subjektų. Į teismo klausimą atsakė, kad anksčiau nepasakojo, nes bijojo. Į teismo klausimą atsakė, kad iš kilmės valstybės išvyko (duomenys neskelbtini) išvyko teisėtai lėktuvu į (duomenys neskelbtini).

Į teismo klausimą atsakė, kad saugumas dar nebuvo jo vardo įvedęs į paiešką. Į teismo klausimą atsakė, kad (duomenys neskelbtini) jam niekas negrėsė, ten prieglobsčio neprašė, nes ne Europa. Į Europą nori, nes čia gerbiamos žmogaus teisės, laisvės. Pareiškėjas nežino, kiek kainavo kelionė, nes sumokėjo tėvas. Anot jo, tėvas pardavė automobilį. Į teismo klausimą atsakė, kad su tėvu bendrauja, tėvas persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą. Į teismo klausimą atsakė, kad jam persikelti nėra galimybės, nes jo ieško.

Į teismo klausimą atsakė, kad pasakojimai skirtingi, nes iš pradžių jis kalbėjo taip, kaip jam liepė tėvas, šeimos nariai ir pažįstami, todėl pirmojoje apklausoje ne viską pasakė, bijojo. Jo pateikti įrodymai, dokumentai ir video – viskas teisinga.

5. Teismo posėdyje atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ji papildomai paaiškino, kad pareiškėjas jokios individualios grėsmės nenurodė, pagrobimų neminėjo, istorijos keitimas teismo posėdyje tik rodo, kad jis yra nesąžiningas. Atsakovo atstovė pabrėžė, kad pareiškėjo pateikti video yra iš skirtingų teritorijų, tokių video pilnas internetas, jie niekaip nesusiję su pareiškėju ir jo individualiomis aplinkybėmis. Atsakovo atstovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti persikėlimo galimybe. Į teismo klausimą atsakė, kad video daryti skirtingose vietose, niekaip nesusiję su pareiškėju ir nepatvirtina jo pasakojimo. Priešingai – 4 video yra iš (duomenys neskelbtini) susirėmimo. Tai neturi nieko bendra su pareiškėju, kuris pateikdamas tokį video tokiu būdu piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo procese.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento sprendimą, uždraudžiant pareiškėjui B. S. R. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, likusią skundo dalį atmesdamas kaip nepagrįstą.

7. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

7.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos specialistas 2021 m. liepos 18 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 21 val. 30 min. į užkardą buvo pristatyta 17 asmenų grupė, kirtusi valstybės sieną Šalčininkų r. sav. (duomenys neskelbtini) prieigose, tarp kurių buvo ir pareiškėjas.

7.2. 2021 m. rugpjūčio 24 d. užregistruotas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio, kuriame nurodyti motyvai, jog vyksta susirėmimai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareiškėjo regionas kenčia nuo to, blogos sąlygos gyventi.

7.3. 2021 m. rugsėjo 2 d. vyko pareiškėjo apklausa (duomenys neskelbtini), po kurios užpildytas Užsieniečio apklausos lapas. Grafoje „Išvykimo iš kilmės valstybės data, vieta ir priežastis“ nurodyta, kad pareiškėjas išvyko (duomenys neskelbtini) dėl to, kad gyvenamojoje vietoje vyksta kovos veiksmai. Išvyko iš (duomenys neskelbtini). Grafoje „Ar pageidauja sugrįžti į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią turi teisę vykti ar kuri sutinka jį priimti“ nurodyta, kad pareiškėjas nenori, teigia, kad gyvenamojoje vietoje vyksta kovos veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Asmeninių grasinimų nepatyrė. Pareiškėjas teigė, kad rizika kyla bendrai dėl kovos veiksmų.

7.4. Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

7.5. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 1351 straipsniu, 2021 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Departamentą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo jo Prašymą išnagrinėti iš naujo.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

9. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad Departamentas, priimdamas sprendimus, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo esminiai prieglobsčio prašymo motyvai yra karinis konfliktas, kovos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

10. Vertindamas pareiškėjo pasakojimą (Migracijos departamente, teismo posėdyje), teismas pažymėjo, kad jis buvo neišsamus, bendro pobūdžio, prieštaringas, kintantis, nenuoseklus. Pareiškėjas iš pradžių savo pasakojimą grindė bendra grėsme, kuri „jiems“ (daugiskaitą pareiškėjas vartojo savo pasakojime tiek 2021 m. rugpjūčio 24 d., tiek 2021 m. rugsėjo 2 d.) grėsė dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konfliktų. Pareigūno užrašytuose pareiškėjo paaiškinimuose nurodyta, kad individuali grėsmė pareiškėjui nekilo. Teismo posėdyje pareiškėjas paneigė taip sakęs, nurodė, kad grėsmė kyla jam. Taip pat pareiškėjas nuolat kartojo, kad turi įrodymų vaizdo įrašų, tačiau jų parodyti teismo posėdyje negalėjo. Apklausoje, kuri vyko 2021 m. spalio 18 d., pareiškėjas nurodė, kad turi video su savo nužudytais giminaičiais, tačiau jo pateikti video yra bendro pobūdžio, juose neužfiksuoti identifikuoti asmenys, video daryti skirtingose vietovėse, vienas video, kaip pabrėžė, Departamentas yra iš YouTube kanalo iš (duomenys neskelbtini) susirėmimo, jis neturi nieko bendra nei su pareiškėju, nei su jo pasakojimu, nei su nagrinėjama byla.

11. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. spalio 18 d. apklausos metu pareiškėjas taip pat nepateikė detalių apie asmeninį persekiojimą. Į klausimą „Ar galėtų tiesiog papasakoti vieną ar kitą įvykį, kaip tas konfliktas vyksta, kaip jį asmeniškai tai palietė?” pareiškėjas atsakė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kovoja, vykdomi sprogdinimai iš oro. Juos vykdo (duomenys neskelbtini) jo kaimo ir aplinkinėse teritorijose. Dėl to daug žmonių yra žuvę, įskaitant ir kai kuriuos jo giminaičius. Pareiškėjas pažadėjo pateikti video su giminaičių žūtimi, tačiau jo pateikti video nėra susiję su pareiškėju. Teismo posėdyje pareiškėjas norėjo pateikti video, tačiau teismui paprašius jį parodyti, neparodė.

12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog tokie esminiai pasakojimo prieštaravimai rodo, kad pareiškėjo pasakojimas nepatikimas, neišsamus, nepagrįstas, nelogiškas, jame nenurodyta ir neįvardinta jokia asmeninė grėsmė pareiškėjui. Teismas pažymėjo, jog nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti asmeninę grėsmę, vengimas atsakyti į klausimus, teiginiai, kad turi įrodymus, paprašius parodyti, jų neteikimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų faktų patikimumo, o Departamentas, atmesdamas pareiškėjo pasakojimą dėl patikimumo stokos, neturi pareigos paneigti šį pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai. Teismas akcentavo, kad juo labiau, jog pareiškėjo pateiktą 4 video Departamentas identifikavo ir paneigė jo sąsajas su pareiškėju. Anot teismo, pareiškėjo pasakojimas yra daugiau abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) spaudimo ar kitų Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pagrindų kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus, ar toks pavojus realiai gresia.

13. Teismas pažymėjo, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju Departamentas individualaus pobūdžio persekiojimo pagrįstai nenustatė, tokių aplinkybių neįrodė ir pareiškėjas, jo pateikti įrodymai atmetami kaip nesusiję su jo individualiu persekiojimu. Departamentas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus.

14. Teismas taip pat konstatavo, kad konkrečiu atveju pareiškėjo nurodomos jo galimo persekiojimo aplinkybės nėra individualaus pobūdžio, o ekonominės priežastys iš esmės nelaikytinos pagrindu suteikti prieglobstį, todėl vertintina, kad nėra susijusios nei su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga. Teismas pastebėjo, kad taip pat dalis pareiškėjo nurodytų aplinkybių leidžia manyti, jog į Europos Sąjungą jis vyko ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas 2021 m. spalio 18 d. apklausoje nurodė, kad „ten pasidarė sunku gyventi ir dėl to mes išvykome”. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas nurodė, kad jo regionas kenčia nuo susirėmimų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), blogos sąlygos gyventi. Teismo posėdyje pareiškėjas vengė atsakyti į teismo klausimus, susijusius su jam kylančia asmenine grėsme ir ar jo atvykimo į Lietuvą motyvai buvo ekonominiai. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis dirbo kaime turguje, nepriklausė politinei partijai, nėra religingas, jam yra kilę problemų dėl tautybės, kad yra kurdas.

15. Teismas pažymėjo, kad ekonominiai motyvai kilmės valstybėje nėra priežastis suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą). Teismas atsižvelgė, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko per (duomenys neskelbtini), taigi pirmoji saugi šalis dėl, anot pareiškėjo, jam kylančios grėsmės (kovų tarp (duomenys neskelbtini)) buvo (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas neprašė prieglobsčio (duomenys neskelbtini). Toks elgesys taip pat patvirtina, kad pareiškėjo siekis galimai buvo ne bėgti nuo persekiojimo, o dėl ekonominių priežasčių patekti į Europos Sąjungos erdvę.

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) saugumo situacija (duomenys neskelbtini) pablogėjo dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos. Visgi remiantis EPPB (duomenys neskelbtini) paskelbta ataskaita, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Ataskaitoje nurodoma, jog įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas (duomenys neskelbtini) smurto lygis. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, nors (duomenys neskelbtini) smurto lygis (duomenys neskelbtini) rajonuose yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog pareiškėjo pateikta informacija apie bendrąją situaciją ir vykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suderinama su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, tačiau sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog pareiškėjui grėsė ar gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti EPPB vertinimą, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėjas. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

17. Be kita ko, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepriklauso padidintos rizikos asmenų profiliui į kuriuos pagal EPPB reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo.

18. Atsižvelgdamas į Departamento surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat pareiškėjui neįrodžius, kad prieš jį buvo panaudoti smurto veiksmai ar, kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės bei į tai, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pareiškėjas taip pat neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

19. Pasisakydamas dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad pareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

20. Vertindamas Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Kadangi nagrinėjamu atveju Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką keistina, sumažinant draudimo atvykti laikotarpį iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį ir nustatant, kad įvedama į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 22. Pareiškėjas B. S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

23.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad jo gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

23.3. Gyvenamoji vieta yra karo zona, verbuojami jaunuoliai į (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties pareiškėjas negali grįžti į kilmės šalį, nes tiesiogiai būtų įtrauktas į karo veiksmus.

23.4. Atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi EPPB pateikiama informacija, nuostata, kad EPPB gairėse nurodoma, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tačiau EPPB yra akcentavusi, kad minėtos gairės nėra privalomos, pateikta bendra analizė neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Be to, šiose gairėse naudoti apibendrinti duomenys yra (duomenys neskelbtini) senumo, todėl jie nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjo galimybes apsisaugoti, ypač, kai jis yra iš (duomenys neskelbtini), kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini).

23.5. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus. Ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., Prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies.

23.6. Departamento surinkti duomenys selektyvūs ir neatitinka reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių. Informacija neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų.

23.7. Atsakovo sprendimas išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

23.8. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis jo išklausymas teisme.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Atsakovas pakartojo pirminiame atsiliepime nurodytus argumentus, kad pareiškėjo įžvelgiama grėsmė (duomenys neskelbtini) yra tik hipotetinio pobūdžio, ir grindžiama išimtinai tik spėlionėmis. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

24.2. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

24.3. Departamento surinkta kilmės šalies informacija patvirtina, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

24.4. Atsakovas papildomai pažymi, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 21 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiais veiksmais patvirtindamas, kad persekiojimas kilmės valstybėje jam negresia. Departamentas 2022 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. 22S3982, kuriuo nusprendė pripažinti Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 2-4 punktus netekusiais galios; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo B. S. R. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

27. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, nenustatė esminių aplinkybių, be to, pareiškėjo kilmės valstybėje yra nesaugu.

29. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

31. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

32. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

33. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

34. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

35. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

36. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

37. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad yra (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbo turguje. Jis paaiškino, kad išvyko, nes kaime nesaugu gyventi dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konflikto, vykstančių bombardavimų, žūstančių žmonių.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nuosekliai formuojamos LVAT, ESTT ir EŽTT praktikos, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju Departamentas pagrįstai nenustatė individualaus pobūdžio persekiojimo, tokių aplinkybių neįrodė ir pareiškėjas. Pareiškėjo pateikti įrodymai pagrįstai atmesti kaip nesusiję su jo individualiu persekiojimu. Departamentas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas savo baimes grindžia subjektyviu vertinimu susijusiu su bendra situacija kilmės šalyje. Be kita ko, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo pasakojimas (apklausų metu Departamente bei teismo posėdyje) nepatikimas, neišsamus, nepagrįstas, nelogiškas, jame nenurodyta ir neįvardinta jokia asmeninė grėsmė pareiškėjui. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti asmeninę grėsmę, vengimas atsakyti į klausimus, teiginiai, kad turi įrodymus, paprašius parodyti, jų neteikimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų faktų patikimumo. Pareiškėjo pasakojimas yra akivaizdžiai abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) spaudimo ar kitų Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pagrindų kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus, ar toks pavojus realiai gresia. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buvo pagrobtas ir jam grasinta nužudyti, be to grasinta ir jo tėvui. Vėliau šios versijos apeliaciniame skunde pareiškėjas nepalaikė. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus ir nepatikimas bei nepatvirtina pareiškėjui gresiančios individualios grėsmės.

40. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pareiškėjui gresiantis individualaus pobūdžio persekiojimas.

41. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti EPPB vertinimą dėl kilmės šalies (duomenys neskelbtini) smurto lygio, byloje nėra. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad kilmės šalyje vyksta kariniai konfliktai ir provincijoje, kurioje gyveno pareiškėjas (duomenys neskelbtini) smurto lygis yra aukštesnis, tačiau jis vis tiek nesiekia tokio, dėl kurio kiltų rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl (duomenys neskelbtini) smurto veiksmų, todėl nėra pagrindo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodyta informacija apie karinius konfliktus, nepaneigia EPPB vertinimo dėl (duomenys neskelbtini) smurto lygio vertinimo.

42. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Departamento surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę bei kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

44. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri nėra privaloma valstybėms. Šiuo aspektu pažymėtina, kad EPPB, tai vienas iš šaltinių, kuriais remtis reikia renkant informaciją apie kilmės šalį valstybės institucijai (Direktyva 2011/95/ES, kuri įgyvendinta Įstatyme ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše). Be to, šios organizacijos vienas iš steigimo tikslų yra rinkti kilmės šalies informacija. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu tyrimu, ypač įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių, kurios, be kita ko, buvo nurodytos EPPB ataskaitoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nenurodė, kokios esminės naujausios informacijos nesurinko ir neanalizavo departamentas, todėl tokie hipotetinio pobūdžio teiginiai atmetami.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos, atitinkamai pakeistas ir Komisijos sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė