d5840db3-2de8-4057-92b0-dcc9d4dda4e1 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-416-324/2019 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00681-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui ir Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei D.

Ž., atsakovui V. S. ir jo atstovei advokatei L. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18165-359/2018 pagal ieÅ¡kovės A. L. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bei servituto nustatymo ir atsakovo V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. L. dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Teismas n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė teismo atidalinti natÅ«ra iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pastatus - gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtÄ indeksu 1A1m; Å«kio pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtÄ indeksu 1I1p; tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtÄ indeksu 3I1p; lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtÄ indeksu 4I1p bei kitus inžinerinius statinius (lauko tualetÄ , Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir pripažinti: ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teisę į Å«kio pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtÄ indeksu 1I1p; atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtÄ indeksu 1A1m; tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtÄ indeksu 3I1p; lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ), pažymėtÄ indeksu 4I1p, ir kitus inžinierinius statinius ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nustatyti atsakovo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio servitutÄ S1 (111 m2), suteikiant teisę ieÅ¡kovei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki nuosavybės teise valdomo Å«kio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei servitutÄ S2 (112m2 ), suteikiant teisę ieÅ¡kovei eksploatuoti nuosavybės teise valdomÄ aukščiau nurodytÄ Å«kio pastatÄ pagal 2018 m. balandžio 25 d.

IÄ® Geobaitas paruoÅ¡tÄ servituto nustatymo schemÄ , įpareigojant ieÅ¡kovę sumokėti atsakovui 130,23 Eur sumÄ , kaip vienkartinę kompensacijÄ už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovas neįleidžia ieškovės į jos nuosavybės teise valdomų pastatų dalį, ignoruoja bet kokius pasiūlymus taikiai susitarti. Kadangi ieškovei nuosavybės teise priklauso po 1/6 dalį gyvenamojo namo, ūkio pastato, tvarto, lauko virtuvės, kitų inžinerinių statinių, t.y. pagal VĮ Registrų centro duomenis, iš viso priklauso 65,06 kv. m., pastatų dalies vertė 977,49 Eur, todėl prašo teismo atidalinti nuosavybės teises iš bendros dalinės nuosavybės ir pripažinti jai asmenines nuosavybės teises į 72 kv. m.

Å«kio pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 441 Eur vertės sumÄ , o atsakovui paskirti asmeninės nuosavybės teises į visus kitus pastatus ir inžinerinius statinius. Kadangi visi statiniai yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, praÅ¡oma nustatyti atsakovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio servitutÄ S1, suteikiantį teisę ieÅ¡kovei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki nuosavybės teise valdomo Å«kio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir servitutÄ S2, suteikiantį teisę ieÅ¡kovei eksploatuoti nuosavybės teise valdomÄ aukščiau nurodytÄ Å«kio pastatÄ , pagal 2018 m. balandžio 25 d.

IÄ® Geobaitas paruoÅ¡tÄ servituto nustatymo schemÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės turi bÅ«ti priteista 130,23 Eur vienkartinė kompensacija už teismo nustatytus servitutus atsakovo sklype.

3. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės: atsakovui priteisti statinius, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ Å«kio pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 3467 Eur piniginę kompensacijÄ ; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5/6 dalys gyvenamojo namo, Å«kio pastato, tvarto, lauko virtuvės, kitų inžinerinių statiniu – kiemo statinių (lauko tualetas, Å¡ulinys), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei atitinkamai nuosavybės teise priklauso po 1/6 dalį aukščiau nurodytų statinių. Å iuose namuose atsakovas su Å¡eima gyvena, rÅ«pinasi statiniais ir juos prižiÅ«ri, moka visus mokesčius, ieÅ¡kovei priklauso maža dalis Å¡ių statinių, ji ten negyvena, todėl tikslingiausia bÅ«tų sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už jos 1/6 dalį statinių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. Atidalino atsakovui ir ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatÄ tvartÄ lauko virtuvę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du: priteisė atsakovui ieÅ¡kovei priklausančiÄ 1/6 dalį gyvenamojo namo, 1/6 dalį Å«kio pastato, 1/6 dalį tvarto, 1/6 dalį lauko virtuvės ir 1/6 dalį kiemo statinių, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 3500 Eur kompensacijÄ už turėtÄ turtÄ .

Priteisė iš ieškovės atsakovui 104 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 4,17 Eur pašto išlaidų.

6. Nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui taip pat priklauso po 5/6 dalies sklype esančių pastatų: gyvenamojo namo, ūkio pastato, tvarto, lauko virtuvės, kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys). Ieškovei atitinkamai priklauso po 1/6 dalį sklype esančių aukščiau nurodytų pastatų. Nurodė, kad esant skirtingiems šalių pasiūlymams dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos, turi būti vertinamas visų pasiūlymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas, o teismas turi diskrecijos teisę spręsti kuris iš pasiūlytų variantų tinkamiausias, nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nurodytų variantų.

Atidalijimas natÅ«ra galimas tik tada, kai daiktas yra dalus ir tokį daiktÄ atidalijus nepadaroma neproporcingos žalos jo paskirčiai. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nuosavybės teise praÅ¡o priteisti tik gyvenamojo namo priklausinį ( t. y. Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra savarankiÅ¡kas pagrindiniam daiktui (gyvenamajam namui) tarnauti skirtas antraeilis daiktas ir pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės siÅ«lomas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das nėra galimas, nes pažeistų atsakovo nuosavybės teises į statinį, todėl netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo.

Netenkinus ieÅ¡kovės reikalavimo atidalinti natÅ«ra daiktus ieÅ¡kovės siÅ«lomu bÅ«du ir nepripažinus jai asmeninės nuosavybės teise į Å«kio pastatÄ , teismas netenkino ir jos reikalavimas nustatyti atsakovo žemės sklype servitutus. Sprendė, kad atsakovo siÅ«lomos 3 500 Eur kompensacijos dydis atitinka atidalijimo metu esančios jos turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertės rinkos kainÄ . Kadangi ieÅ¡kovė pati ieÅ¡kinyje vadovavosi pateiktais VÄ® Registrų centro duomenimis apie ginčo turto vertę, teismas pripažino, jog, pateikdama ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė sutiko su dar mažesniu turto įvertinimo dydžiu.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, todėl padarė procesinės teisės normų pažeidimus (CPK 13str., 42str., 135str., 143 str., 265 str. 2d.).

Pirmosios instancijos teismas peržengė prieÅ¡ieÅ¡kinio ribas, nes priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei didesnę kompensacijos sumÄ (3500 Eur), nei atsakovas reiÅ¡kė reikalavimu prieÅ¡ieÅ¡kinyje (3467 Eur). Civiliniame procese galioiant dispozityvumo principui, teismas neturi teisės imtis iniciatyvos keisti ieÅ¡kinio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2003; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2007).

Teismas nepagrįstai nurodė, kad teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų jis turi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, tačiau šioje byloje yra skirtingos faktinės aplinkybės – bylos šalys toje byloje iš dalies sutiko su to teismo siūlomu variantu, todėl teismas pakeitė reikalavimų ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-353/2009 konstatavo, kad teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų tik neprieštaraujant ginčo šalims. 7.2.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie netenkintinÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atidalinimo natÅ«ra tik dėl to, kad Å«kio pastatas yra nedalus. Sprendime nurodė, kad atidalijimas natÅ«ra galimas tik tada, kai daiktas yra dalus ir tokį daiktÄ atidalijus nepadaroma neproporcingos žalos jo paskirčiai. Ūkinis pastatas, kurį ieÅ¡kovė prašė atidalinti ir asmeninės nuosavybės teise priskirti jai, yra dalus, kadangi turi atskirÄ unikalų numerį, neturi jokių bendrų patalpų, bendrų inžinierinių įrenginių ar komunikacijų su gyvenamuoju pastatu, jis yra savarankiÅ¡kai funkcionuojantis objektas.

Pagal CK 4.15 straipsnį, bendraturčio atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atveju ta daikto dalis, kuri, nors ir įeina į pagrindinio daikto sudėtį, bet be Å¡io daikto pagrindinis daiktas gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį ir iÅ¡lieka visavertis, gali bÅ«ti atskirtas nuo pagrindinio daikto ir toks atskyrimas gali bÅ«ti pripažintas kaip proporcingos žalos padarymas atidalijamam daiktui. Teismų praktikoje atskleistas proporcingos (neproporcingos) žalos sÄ vokos turinys ir jos ypatumai. Paprastai žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktÄ galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Atidalijimas natÅ«ra galimas ir tais atvejais, kai, norint iÅ¡ vieno daikto suformuoti du ar daugiau daiktų, bÅ«tini tam tikri daikto pakeitimai. Tokie pakeitimai negali bÅ«ti kliÅ«tis bendraturčių teisei į atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1498/2002). 7.3. Å iam ginčui nagrinėti aktuali analogiÅ¡ko precedento byla, iÅ¡nagrinėta Kauno apygardos teismo priimant 2018m. rugsėjo 14d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1167-390/2018.

Joje apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad gyvenamasis pastatas su kitais pagalbiniais pastatais yra dalus turtas. Nurodė, kad turto vientisumo iÅ¡saugojimas galėtų bÅ«ti svarus argumentas, jeigu ginčo sodyba bÅ«tų saugomas kultÅ«ros paveldo objektas, naudojamas kultÅ«ros reikmėms. Tačiau Å¡iuo atveju ginčo objektas yra fiziniams asmenims priklausanti, kultÅ«rinės reikÅ¡mės neturinti, Å¡alių tėvo ir senolio pastatyta sodyba, kurioje yra pastatas ir Å«kiniai statiniai. Teismas pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog kita Å¡alis įsigijo ir turi didesnę nuosavybės teisę į dalintino turto dalį, nesudaro pagrindo pripažinimui, kad turtÄ atidalinti natÅ«ra nėra galimybės. AnalogiÅ¡ka byla dėl antraeilių daiktų atidalinimo yra iÅ¡nagrinėta ir Klaipėdos apygardos teismo priimant 2017 03 30 nutartį, civilinėje byloje Nr. e2A-384-479/2017. 7.4.

Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Turėjęs pareigÄ nustatyti tikrÄ jÄ , teisingÄ nekilnojamojo turto kainÄ , Å¡ios sÄ lygos neįvykdė ir kompensacijos sumÄ priteisė nepagrįstai. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das taikomas tik kraÅ¡tutiniu atveju, kai negalima grÄ Å¾inti daikto natÅ«ra, nepažeidžiant Å¡alių materialinių bei procesinių teisių, o atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra teisėtas tik tuo atveju, kai kompensacija pinigais atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad vertinant nekilnojamÄ jį turtÄ , gali bÅ«ti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo iÅ¡vadomis, tačiau nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo iÅ¡vados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panaÅ¡ios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-353/2014). 7.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi D. S. pažyma, kurioje nurodyta, kad turto vertė nustatyta pagal VÄ® Registrų centras, nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt,www.skelbiu.lt, www.ntžemėlapis.lt pateikta informacija apie parduotus ir parduodamus gyvenamuosius namus su Å«kio pastatais, todėl turtas nevertintas kaip individualus objektas. Pažymoje nėra nurodytas tikslus vertės nustatymo bÅ«das, neaiÅ¡ku pagal kokį metodÄ buvo atliktas įvertinimas, todėl negali bÅ«ti laikomas teisingos vertės įrodymu, tiksliu ir patikimu įrodymu apie ginčo turto rinkos vertę. 7.6.

Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė, su ieÅ¡kiniu pateikdama VÄ® Registrų centro duomenis apie ginčo turto vertę, sutiko su dar mažesniu turto įvertinimo dydžiu. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje atliko ginčo turto proporcijų paskaičiavimÄ (kiek atitektų ieÅ¡kovei, kiek atsakovui) turto idealinėmis dalimis ar tenkančiu turto plotu, taip pat ir praÅ¡omo atidalinti turto santykį verte (kokia turto dalis tektų ieÅ¡kovei, kiek atsakovui), tačiau nesiekė pinigų ar kompensacijų priteisimo. 7.7.

Teismams nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimÄ svarbu nustatyti, ar bendraturčiai gali sumokėti nustatyto dydžio kompensacijÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – iÅ¡ieÅ¡kojimÄ gali tekti nukreipti į atidalytÄ turtÄ ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai. Tais atvejais, kai teismas, iÅ¡tyręs realias Å¡alių galimybes sumokėti kompensacijÄ , pripažįsta, kad toks atidalijimo bÅ«das negalės bÅ«ti įvykdomas, ieÅ¡kinį dėl atidalijimo atmeta.

Toks teismo sprendimas galėtų bÅ«ti pagrindas bendraturčiams svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo bÅ«do, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V. , bylos Nr. 3K-3-253/2011). Pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas nėra materialiai apsirÅ«pinęs, nedirba, todėl neturės galimybių iÅ¡mokėti kompensacijÄ .

8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 8.1. ieÅ¡kovė neteisingai nurodo, kad Å«kinis pastatas yra dalus ir neturi bendrų inžinerinių įrenginių ar komunikacijų su gyvenamuoju namu. Ūkinį pastatÄ ir gyvenamÄ jį namÄ siejÄ elektros instaliacija, ji yra sujungta į vienÄ apskaitos dėžutę. 8.2. IeÅ¡kovė ginčija D. S. pažymoje nurodytÄ turto vertę, tačiau nepateikė teisingų, jos manymu, turto vertinimo duomenų. 8.3.

Atsakovas su Å¡eima gyvena Å¡iuose namuose nuo 1988 m., yra nusistovėjusi gyvenimo eiga. Tokiame amžiuje viskÄ sujaukus, atsakovas pajustų daug nepatogumų. Už servitutÄ ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta suma neatitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. 8.4. Turint nedidelę dalį turto, ieÅ¡kovės nurodomas atidalijimo bÅ«das bÅ«tų neracionalus ir neekonomiÅ¡kas. 8.5. Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai apie atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį, turi kito nekilnojamojo turto, t.y.

žemės Å«kio paskirties ir miÅ¡ko sklypų, gyvena Å«kiÅ¡kai, laiko gyvulių, sodina daržus, turi Å¡iltnamį. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidalino bendraturčių dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisdamas mažesnę nuosavybės dalį turinčiai bendraturtei piniginę kompensacijÄ .

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tais atvejais, kai negalima atidalyti bendraturčio dalies natÅ«ra, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Pastaroji iÅ¡vada pagrįsta teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai įvardintomis materialinės teisės normomis ir jų taikymÄ reglamentuojančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl tai nekartotina. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo konkrečiu atveju, ieÅ¡kovei praÅ¡ant atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namų valdos vienÄ Å«kinį pastatÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje 2005 m. atliktos inventorizacijos duomenimis pažymėtÄ 2J1/p 72 kv.m. ploto, t.y. gyvenamojo namo priklausinį, kuris yra pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui – tarnauti skirtas antraeilis daiktas, pagal savo savybes susijęs su pagrindiniu daiktu, statytu vienos Å¡eimos poreikiams, bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas natÅ«ra nėra galimas.

12. Nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo namų valda priklausė Å¡alių tėvams, Å¡alys joje augo nuo 1971 m. Motina mirė (duomenys neskelbtini), tėvas (duomenys neskelbtini), atsakovas Å¡ioje valdoje gyveno nuolat, su Å¡eima – nuo 1988 m. iki Å¡iol, namų valda jam buvo palikta testamentu, ieÅ¡kovė 1/6 dalį gyvenamojo namo paveldėjo teismine tvarka. Žemės sklypas prie namų valdos priklauso atsakovui.

Nors ieÅ¡kovė 2005 m. gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta neįrodytu ieÅ¡kovės teiginį, kad ji ginčo valdoje nuolat gyveno iki tėvų mirties, po to išėjo dėl konfliktų su atsakovu. Atsakovas paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė iÅ¡tekėjusi 1984 m., nuo tada gyvena (duomenys neskelbtini). Pastarasis faktas atitinka byloje ieÅ¡kovės nurodytÄ faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ sutuoktiniui priklausančiame name (duomenys neskelbtini).

Apeliantės atstovė paaiÅ¡kino, jog bendrosios nuosavybės teise ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui priklauso tik žemės sklypas prie namo (duomenys neskelbtini), kad iki tėvo mirties į ginčo namų valdÄ ji atvažiuodavo, natÅ«rinio atidalijimo pageidauja dėl nostalgijos tėvų namams. Abi Å¡alys pripažįsta, kad jų santykiai itin konfliktiniai, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie negalėjimÄ naudotis ginčo valda neleidžiant atsakovui. IÅ¡ nurodytų faktų matyti, jog Å¡i valda yra ne ieÅ¡kovės, o atsakovo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta.

Apeliantė teisingai teigia, kad, sprendžiant dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, atsakovo turima didesnė nuosavybės dalis nesudaro pagrindo pripažinimui, jog turtÄ atidalinti natÅ«ra nėra galimybės, kad svarbus tik nuosavybės turėjimo faktas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas tokiu argumentu ir negrindžiamas. Nesutiktina su apeliante, kad, iÅ¡ bendrosios nuosavybės atidalijus jos pageidaujamu bÅ«du, pagrindiniam daiktui nebus padaryta žala ir kad toks atidalijimas apskritai galimas, racionalus ir konstruktyvus.

13. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Å«kinis pastatas 2J1/p yra savarankiÅ¡kai funkcionuojantis objektas, neturintis bendrų inžinerinių komunikacijų su gyvenamuoju namu, nes jame nėra elektros. Nors Å«kinis pastatas stovi atokiau nuo kitų statinių, iÅ¡ kadastro bylos matyti, jog jame įvesta elektra, įvadas ir vartojimo apskaita bendri su gyvenamuoju namu. Pateikusi elektros stulpo fotonuotraukÄ , teiginio apie elektros įvadų ir abonentų atskyrimÄ apeliantė nepagrindė atitinkamu su elektros energijos tiekėju suderintu projektu, t.y. nepagrindė galimybės Å¡ias komunikacijas atskirti.

Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ūkio pastatas yra skirtas namų valdoje gyvenančių asmenų ūkio poreikiams. Tiek iš 1998, tiek iš 2005 metų kadastro duomenų matyti, jog pastatas 2J1/p faktiškai susideda iš dviejų dalių. Atsakovas paaiškino, kad priestate 1i/ž stovi stacionariai įbetonuotos ir elektrifikuotos girnos (ūkio reikmėms naudojamas malūnas, kurį iškeliant reikėtų ardyti), ten laiko savo staliaus įrankius (anksčiau dirbo staklininku, dabar juos naudoja ūkio reikmėms), faktinė pastato 2J1/p paskirtis yra garažas, kuriuo jis naudojasi virš trisdešimt metų (pažymėtina, jog pastaroji paskirtis užfiksuota 1998 m. kadastro byloje ir abiejų šalių pateiktose turto vertinimo išvadose esančiose fotonuotraukose; 2005 m.

žymėjimas faktinės paskirties iš esmės nekeičia); prie šio pastato savavališkai yra priblokavęs šiltnamį, taip pat laiko fotonuotraukoje matomas malkas. Kiti ūkiniai pastatai yra kitos paskirties – tvartas, malkinė ir kluonas. Iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 8 d. pažymos Nr. (1.14-) V3-99 matyti, kad atsakovas savo namų valdoje užsiima ūkine veikla, augina naminius paukščius, šiltnamines bei lauko daržoves. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios veiklos produktų naudojimas savo reikmėms nekeičia fakto, jog namų valdoje gyvenančios šeimos poreikiams reikalingi visi ūkiniai pastatai, todėl pastato 2J1/p atidalijimas tuos poreikius neišvengiamai susiaurintų, sukeltų nepatogumų ir pareikalautų investicijų malūno bei garažo įrengimui.

Pažymėtina, jog apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra galimybės padalinti kitų inžinerinių statinių (lauko tualeto ir šulinio). Remiantis nurodytais faktais bei atsižvelgiant į tai, kad be pastarųjų elementų namų valda kaime negali funkcionuoti, kad visa namų valdos žemė priklauso atsakovui, o ieškovė nepateikė jokio su vandentiekiu ir nuotekomis susijusio namų valdos atidalijimo projekto, atmestini apeliantės argumentai, kad atidalijimas natūra galimas, o namų valda išliks visavertė ir be ginčo ūkinio pastato.

Teisėjų kolegijos nuomone, atidalijimas ieÅ¡kovės pageidaujamu bÅ«du, net ir pagrindus jį atitinkamais projektais, nebÅ«tų racionalus dar ir dėl to, kad jam bÅ«tinas servituto naudotis žemės sklypu nustatymas, o tokiu atveju, nepriklausomai nuo kainos už naudojimÄ si servitutu dydžio, visos sodybos rinkos vertė sumenktų.

14. Dėl apeliaciniame skunde minimos teismų praktikos nesilaikymo pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikytis jame išvardintos teismų praktikos nebuvo privalu, nes nurodytų bylų aplinkybės nesutampa su apeliacine tvarka vertinamos bylos aplinkybėmis, kita vertus, nukrypimas nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tik dėl to toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1164-390/2018 pažymėta, jog aplinkybė, kad atsakovai įsigijo ir turi didesnę nuosavybės teisę į dalintino turto dalį nesudaro pagrindo pripažinimui, jog turtÄ atidalinti natÅ«ra nėra galimybės, tačiau joje nagrinėtu atveju ginčas kilo dėl sodybos, kurioje senasis gyvenamasis namas bei Å«kiniai pastatai buvo apleisti, palikti likimo valiai; įvertinęs byloje pateiktus nekilnojamojo turto atidalinimo planus teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atidalijimas techniÅ¡kai įmanomas, racionalus, nedaro žalos daikto paskirčiai ir geriausiai atitinka bendraturčių interesus, be to, atsidalijančioms Å¡alims nuosavybės teise priklausė ir žemės sklypas.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje vertintu atveju civilinėje byloje Nr. e2A-384-479/2017 Å¡alims per pusę priklausė ir pastatai, ir žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju visa sodybos žemė priklauso joje gyvenančiam atsakovui, dėl 1/6 dalį nuosavybės teisės turinčios ieÅ¡kovės pageidaujamo atidalijimo bÅ«do sodybos funkcionavimui bÅ«tų padaryta žala, toks atidalijimas apskritai negalimas dėl priimamos nutarties 13 punkte nurodytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto atidalijimo, sumokant piniginę kompensacijÄ .

15. Pagal pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovės pateiktus VÄ® Registrų centro duomenis, visų ginčo pastatų vidutinė rinkos vertė 2018 m. gegužės 23 d. yra 5 865 Eur, todėl 1/6 dalies ginčo pastatų kaina yra 977,49 Eur. Pagal atsakovo pateiktÄ nekilnojamojo turto vertintojo D. S. įvertinimÄ , kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieÅ¡kovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį, jų rinkos vertė yra 21 000 Eur (pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 12 000 Eur; pastato – Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 000 Eur; pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 000 Eur; pastato – lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 3000 Eur; kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1000 Eur (Å¡ulinio – 800 Eur, lauko tualeto – 200 Eur) (b. l. 66-67).

Kadangi D. S. vertinimo ataskaitoje pažymėtas rekomendacinis jos pobÅ«dis, nurodyta, jog juridinę galiÄ turinti rinkos vertė gali bÅ«ti nustatyta parengus turto vertinimo ataskaitÄ vadovaujantis LR turto vertinimÄ reglamentuojančiais įstatymais ir kitais norminiais aktais, apeliacinio proceso metu Å¡alims buvo pasiÅ«lyta pateikti ginčo turto vertinimo ataskaitas ar kitokius jo rinkos kainÄ pagrindžiančius įrodymus.

16. IeÅ¡kovė pateikė UAB „Lituka ir ko“ vertinimo ataskaitÄ , pagal kuriÄ 2019 m.vasario 25 d. žemės sklypo vertė yra 5000 Eur, gyvenamojo namo 16100 Eur, ginčo Å«kio pastato 2000 Eur, tvarto 2500 Eur, lauko virtuvės 3300 Eur, kiemo statinių 100 Eur; bendra vertė 29000 Eur, be žemės sklypo 24000 Eur. Atsakovas pateikė UAB „Domus optima“ vertinimo ataskaitÄ , pagal kuriÄ 2019 m. kovo 14 d. žemės sklypo vertė yra 3000 Eur, gyvenamojo namo 15000 Eur, ginčo Å«kio pastato 500 Eur, tvarto 600 Eur, lauko virtuvės 800 Eur, kiemo statinių 100 Eur; bendra vertė 20000 Eur, be žemės sklypo 17000 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog žemės sklypo vertė į ginčo turto vertę neįtrauktina, nes žemės sklypas priklauso tik atsakovui.

17. Atitinkamai 1/6 dalis ginčo turto pagal ieÅ¡kovės vertinimÄ sudarytų 4000 Eur (24000/6), pagal atsakovo vertinimÄ 2833,33 Eur (17000/6). Matyti, kad gyvenamojo namo įkainavimas panaÅ¡us, ieÅ¡kovės vertintojas kelis kartus daugiau įvertino Å«kinius pastatus. Vadovaujantis CPK 313 straipsnyje įtvirtintu draudimu bloginti apelianto padėtį, tuo, kad pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovei buvo nustatytas 3500 Eur piniginės kompensacijos dydis, kurio atsakovas apeliacine tvarka neginčijo (dėl to nėra reikÅ¡mingi apeliantės argumentai apie virÅ¡ytus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus), taip pat atsižvelgiant į 2019 m. birželio 18 d. teismo posėdyje atsakovo pateiktÄ siÅ«lymÄ susitarti taikiai, sumokant ieÅ¡kovei 4500 Eur piniginę kompensacijÄ , kas rodo, jog ieÅ¡kovės pateiktame įvertinime nurodytas jos dydis atsakovui bÅ«tų priimtinas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo priteista piniginė kompensacija buvo nustatyta ne pagal turto vertinimo taisykles įtvirtinančius teisės aktus, ieÅ¡kovei priteista piniginė kompensacija padidintina iki 4000 Eur, atmetant nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus apie atsakovo nepajėgumÄ tokiÄ kompensacijÄ iÅ¡mokėti.

Tai paneigia atsakovo pateikti duomenys apie materialinę padėtį, nekilnojamÄ jį turtÄ bei 2019 m. spalio 8 d. duomenys iÅ¡ VÄ® Registrų centro apie kitÄ atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypus) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

18. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ apie atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra negalimumÄ , tačiau piniginės kompensacijos dydį nustatė remiantis rekomendacinio pobÅ«džio turto įvertinimu, todėl su jos dydžiu susijusi sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, susijusiai su piniginės kompensacijos dydžiu, bei atsižvelgiant į tai, kad atmetami apeliantės reikalavimai dėl bendrosios nuosavybės natÅ«rinio atidalijimo, paskirstytinos Å¡alių apeliacinės instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 150,6 Eur žyminio mokesčio (už neturtinį reikalavimÄ mokėtina žyminio mokesčio suma turėjo bÅ«ti 75 Eur (CPK 81 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), 730 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ (Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio už atliktus procesinius veiksmus), 200 Eur už turto vertinimÄ , iÅ¡ viso 930 Eur (t. 1 b. l. 116, 117-118, t. 2 b. l. 65). Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Patenkinta turtinio reikalavimo dalis sudaro 7 procentus (3500x100/4000), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistÄ piniginę kompensacijÄ padidinant iki 4000 (keturių tÅ«kstančių) Eur. LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Aušra Baubienė Virginija Gudynienė Virginija Lozoraitytė