d583ef5d-eec5-4590-a8e8-80b1476ee9e4 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-919/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18097-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2; (S) 2.4.1.6 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, nuteistajam A.

K., jo gynėjui advokatui Mindaugui Å eÅ¡kauskiui, nukentėjusiajam P. P., jo atstovui advokatui Raimundui Jurkai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Å eÅ¡kauskio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visÄ laisvės apribojimo laikÄ atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , dirbti arba bÅ«ti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. P. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas visiškai ir iš A. K. nuspręsta priteisti 5016 eurų turtinės žalos atlygino, kartu priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. P. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš A.

K. nuspręsta priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo P. P. naudai. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta pripažinti nukentėjusiojo P. P. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. K. 3 850 eurų nukentėjusiojo P. P. naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. K. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, muÅ¡damas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. P. sveikatÄ , o bÅ«tent, jis sudavė stikliniu buteliu ne mažiau penkių smÅ«gių P. P. į galvos sritį, padarydamas jam poodines kraujosruvas pakauÅ¡yje ir kairiame smilkinyje, 11-to, 21-o, 31-o, 32-o dantų nuskėlimÄ .

2. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Mindaugas Å eÅ¡kauskis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendį ir A. K. iÅ¡teisinti. 2.1. Skunde gynėjas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes, dėl ko nepagrįstai A. K. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms. Byloje surinkti įrodymai, tai yra A. K., P. P., liudytojo L. V. parodymai patvirtina tÄ faktÄ , jog P. P. buvo suėmęs A.

K. kaklÄ . A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nukentėjusysis P. P. apkabino jį ranka aplink kaklÄ ir pradėjo jį taip smaugti, kad negalėjo kvėpuoti, dėl ko jis stvėrė butelį ir kelis kartus juo trenkė P. P., kad jis nuo jo atsitrauktų. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas L. V.. P. P. taip pat neneigė, jog instinktyviai panaudojo kovos menų veiksmÄ , sugriebė A. K. iÅ¡ Å¡ono už kaklo. Tai reiÅ¡kia, jog nagrinėjamu atveju A. K. atžvilgiu buvo realus kėsinimasis į jo sveikatÄ .

Nukentėjusiojo P. P. kėsinimasis buvo pavojingas atsižvelgiant į tai, jog buvo užspausti A. K. kvėpavimo taikai, jog A. K. ir P. P. jėgos nebuvo lygios, tai yra nukentėjusiojo P. P. fizinis pasirengimas yra žymiai stipresnis negu A. K. (teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. P. nurodė, jog vaikšto į sporto salę, lankė Muay Thai, turi kovos menų įgūdžių). Pirmosios instancijos teismas didelę reikšmę, vertinant A. K. ir nukentėjusiojo P. P. jėgų santykį, nepagrįstai suteikė A.

K. Å«giui bei tai aplinkybei, jog neva jo laisvė nebuvo suvaržyta. Tas faktas, jog A. K. yra aukÅ¡tesnis už P. P. nesudaro pagrindo teigti, jog A. K. yra fiziÅ¡kai stipresnis už nukentėjusįjį, kuris nuolat sportuoja ir turi įgÅ«džių kovos menuose. Dar daugiau liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog tada, kai nukentėjusysis P. P. apkabino A. K. kaklÄ , jų Å«giai susilygino, jų galvos buvo panaÅ¡iame lygmenyje. Taigi galima spręsti, jog P. P. užspaudus A. K. kaklÄ , A. K. prarado savo Å«gio pranaÅ¡umÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. K. laisvė nebuvo suvaržyta, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. PrieÅ¡ingai, liudytojas L. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog po antro smÅ«gio, P. P. atleido rankas nuo A. K. kaklo. Be to, 2021 m. birželio 25 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog liudytojas L. V. teigė, kad P. P. apkabino, trumpai prismaugė A. K.. Tai reiÅ¡kia, jog P. P. laikė užspaudęs A. K. kaklÄ , dėl to A. K. negalėjo laisvai judėti. Todėl, tokia teismo iÅ¡vada, jog neva A.

K. laisvė nebuvo suvaržyta prieÅ¡tarauja liudytojo L. V. parodymams. 2.2. Skunde nurodoma, kad vertinant bÅ«tinosios ginties sÄ lygas, buvo svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuris iÅ¡ asmenų – A. K. ar P. P. pirmas pradėjo naudoti smurtinius veiksmus, tai yra kuris pirmas iÅ¡ Å¡ių asmenų pradėjo kėsintis vienas į kito sveikatÄ , kas pradėjo realų kėsinimÄ si ir kada jis prasidėjo. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas tÄ aplinkybę, jog A. K. pirmas puolė P. P. rėmėsi iÅ¡kraipytais liudytojo L.

V. parodymais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neva liudytojas matė, kaip A. K. iÅ¡traukė butelį iÅ¡ P. P. rankų, kaip jį puolė, kaip gindamasis P. P. apkabino jo kaklÄ . Tokių aplinkybių liudytojas nėra nurodęs nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kaip A. K. iÅ¡traukė butelį iÅ¡ P. P., ranka buvo nuleista, P. P. tuo metu apkabino A. K. kaklÄ , jie pradėjo grumtis. A. K. trenkė vienÄ ar du kartus P. P. per galvÄ , tada jie abu nuvirto ant Å¡ono.

IÅ¡ liudytojo parodymų negalima spręsti, jog A. K. butelį bÅ«tų paėmęs dėl to, jog bÅ«tų norėjęs su juo trenkti P. P., kadangi butelis buvo laikomas nuleistoje rankoje, o ne iÅ¡keltoje, kas galėtų sudaryti pagrindÄ teigti, jog A. K. bÅ«tų kėsinęsis trenkti P. P. su buteliu ir Å¡is bÅ«tų privalėjęs imtis gynybos veiksmų - kaklo spaudimo. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiÅ¡kino, jog konflikto metu P. P. ir A. K. atsisuko vienas į kitÄ , A. K. paėmė iÅ¡ P. P. rankų stiklinį tuščiÄ alkoholinio gėrimo butelį, o P. P. paėmė A.

K. už kaklo. Veiksmus jie atliko vienu metu. Remiantis Å¡iais liudytojo parodymais negalima daryti iÅ¡vados, jog A. K. pirmas puolė P. P.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. V. nurodė, jog konflikto metu buvo pusės sekundės tarpas ir kad nematė, kuris pirmas pradėjo, nebuvo, kad vienas aiÅ¡kiai pultų kitÄ . Atsižvelgiant į tai laikytina, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog A. K. bÅ«tų pirmas puolęs P. P., iÅ¡skyrus melagingus P. P. parodymus. P. P. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu yra nurodęs, jog neva A.

K. atėmė iÅ¡ jo viskio butelį ir pradėjo smÅ«giuoti ir tik tada paėmė A. K. už kaklo iÅ¡ Å¡oninės pusės. P. P. taip pat yra nurodęs, jog A. K. atėmė iÅ¡ jo deÅ¡inės rankos butelį ir juo smogė. Tokių P. P. nurodomų aplinkybių byloje nepatvirtina jokie kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai. A. K. smurtiniai veiksmai, kuriais buvo siekiama nutraukti jo smaugimÄ ir iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ P. P. rankų, laikytini kaip adekvatÅ«s ir proporcingi, atsižvelgiant į tai, jog P. P. fiziÅ¡kai stipresnis už A.

K., jog A. K. vien savo jėgomis, nenaudodamas butelio, nebÅ«tų sugebėjęs iÅ¡silaisvinti, tuo metu nebuvo jokio kito daikto, kurį A. K. bÅ«tų galėjęs panaudoti (konfliktas vyko gatvėje) siekiant nutraukti akivaizdų ir realų kėsinimÄ si į jo sveikatÄ , todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino A. K. veiksmų BK 28 straipsnio kontekste. 2.3. Skunde pažymima, kad jokiais įrodymais nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog neva A. K. žinojo, kad jo ir P. P. galvos yra viename lygyje ir jis suduoda P. P. į galvÄ .

A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis nieko nematydamas su buteliu trenkė P. P.. A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog atėmė butelį ir gindamasis, nematydamas ir negalėdamas kvėpuoti, kažkur trenkė. TÄ faktÄ , jog grumtynių metu A. K. į P. P. nebuvo veidas į veidÄ atsisukę nurodė ir liudytojas L. V.. Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, jog A. K. trenkdamas su buteliu P. P., kai jis nematė, kur yra jo galva, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir galėjo numatyti, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, jų norėjo arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Nagrinėjamu atveju A. K. veiksmuose nebuvo tyčios sutrikdyti P. P. sveikatos. 2.4. Skunde gynėjas nurodo, jog teismas konstatuodamas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę apsiribojo tik A. K. girtumo fakto nustatymu, bet nevertino, ar nustatytas A. K. girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, o bÅ«tent, remiantis liudytojo L. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, A. K. ir P. P. buvo linksmi, tačiau neatrodė, kad nesuvokia kÄ daro.

A. K. apklausų ikiteisminio tyrimo metu nėra nurodęs, jog dėl girtumo nebÅ«tų supratęs savo veiksmų ar dėl per didelio alkoholio vartojimo negalėtų atsiminti konflikto aplinkybių, tačiau svarbu įvertinti tai, kad A. K. neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo paties P. P. veiksmai, o ne apsvaigimas nuo alkoholio. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatydamas A. K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis turėtų bÅ«ti keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, panaikinant A.

K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. 2.5. Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį A. K. atžvilgiu nesant nusikalstamos veikos (nežymus sveikatos sutrikdymas) subjektyviojo požymio - kaltės bei esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai atsakomybei - bÅ«tinajai ginčai. Atsižvelgiant į tai, P. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu.

Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi nuspręstų palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ , nagrinėjamu atveju mažintinas P. P. priteistos neturtinės žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas P. P. 1 000 eurų dydžio neturtinę žalÄ privalėjo įvertinti, jog P. P. iniciavo konfliktÄ užspausdamas kaklÄ A. K., žala buvo padaryta A. K. ginantis nuo P. P., nesiekiant sutrikdyti P. P. sveikatos, taip pat į P. P. darbo pobÅ«dį (jis yra programuotojas, minimaliai bendrauja su klientais, jam yra suteikta galimybė dirbti nuotoliniu bÅ«du, tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant kontaktų ir nepatogumo bendraujant su kolegomis/klientais).

Teismas privalėjo įvertinti, jog stomatologo paslaugomis galėjo naudotis po darbo valandų, o ne darbo valandomis, tokiu bÅ«du iÅ¡vengdamas nemalonių jausmų vadovui praneÅ¡ant apie dažnus vizitus pas stomatologÄ , taip pat į bylÄ P. P. nepateikė jokių įrodymų, jog dėl streso, emocinio palūžimo bÅ«tų kreipęsis į psichoterapeutus ar dėl to vartojęs raminančiojo poveikio medikamentus. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios yra svarbios nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus P. P. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas. 2.6.

Be to pažymima, kad A. K. gynėjas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme pateikė ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymÄ , kuris patvirtinta, jog A. K. po konflikto su P. P. kreipėsi į medikus dėl kaklo ir galvos skausmo. A. K. bÅ«klės įvertinime yra nurodyta, jog palpuojant (apčiuopiant) sprando srityje (kuriÄ konflikto metu buvo užspaudęs P. P.) n. ocipitalis projekcijoje iÅ¡siprovokuoja minėtas galvos skausmas ir jog palpuojant sprando srityje raumenys įtempti. Å is įrodymas patvirtina aplinkybę, jog P. P. kaklo spaudimas buvo stiprus, kas A.

K. iÅ¡provokavo kaklo (sprando) bei galvos skausmus. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nusprendė Å¡io svarbaus įrodymo byloje neprijungti, jo netirti, tokiu bÅ«du apribodamas A. K. teisę į gynybÄ , įtvirtintÄ BPK 10 straipsnio 1 dalyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo praÅ¡oma prie bylos prijungti ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymÄ ir jį iÅ¡tirti.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras, nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Å eÅ¡kauskio apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

5. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines iÅ¡vadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

6. Skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo P. P. parodymus, kurie yra nenuoseklÅ«s, kadangi nukentėjusysis keitė savo parodymus. Pasak nuteistojo gynėjo, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės rėmėsi vien ta įrodymų dalimi, kuri atitiko kaltinimÄ , prioritetÄ suteikė nukentėjusiojo turinčio suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi, parodymams, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų.

7. Nors nuteistasis A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu neprisipažino ir tvirtino, jog sužalojimus nukentėjusiajam padarė tik gindamasis nuo jo smaugimo, tačiau tokiÄ jo pozicijÄ paneigia byloje surinkti ir Kauno apylinkės teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai ir jų visuma. Nuteistasis A. K. į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė, kad susiginčijo su P. P., kuris jį prismaugė, o A. K. nuo jo gynėsi su buteliu rankoje (1 t. b. l. 69-70). A. K. apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir P. P., pastarasis iÅ¡ Å¡ono A.

K. apkabino su alkÅ«ne per sprandÄ ir smaugdamas parvertė ant žemės. Gulėdamas A. K. atėmė iÅ¡ P. P. butelį ir gindamasis 2-3 kartus trenkė P. P.. Nematė, kur pataikė, nes P. P. buvo užgriuvęs jį. Po suduotų smÅ«gių P. P. A. K. paleido (1 t. b. l. 107-108). A. K. įtariamojo papildomos apklausos metu nurodė, kad įvykus žodiniam konfliktui su P. P., pastarasis pradėjo jį smaugti, po ko A. K. atėmė iÅ¡ P. P. butelį, po to P. P. A. K. parvertė ant žemės ir toliau smaugė.

A. K. negalėjo kvėpuoti, iÅ¡sigando. A. K. nematydamas 3 kartus smogė P. P. iÅ¡ to butelio ir po paskutinio smÅ«gio P. P. paleido A. K.. Pagal A. K. praneÅ¡imÄ yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo (1 t. b. l. 117). Teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, kad P. P. apkalbino jį per kaklÄ ir pradėjo smaugti. Tuomet A. K. iÅ¡ P. P. atėmė butelį ir nematydamas pastarajam su buteliu trenkė jam, nežino kur. Kai A. K. P. P. trenkė, pastarasis parvertė A. K. veidu į žemę, toliau smaugė.

A. K. negalėjo kvėpuoti, buvo išsigandęs. Po ko A. K. dar kelis kartus trenkė P. P. (2 t. b. l. 52-54).

8. Nukentėjusysis P. P. atvykusiems į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams nurodė, kad įvykio vakarÄ tarp jo ir A. K. kilo žodinis konfliktas. Po kurio laiko jiems einant gatve, vėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po ko A. K. iÅ¡ P. P. rankų paėmė butelį ir jam 2 kartus sudavė į galvos sritį, po ko P. P. pradėjo gintis ir rankomis suėmė A. K., tačiau pastarasis dar 3 trenkė su buteliu į galvos sritį (1 t. b. l. 16-17). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad tarp jo ir A. K. kilus žodiniam konfliktui, pastarasis iÅ¡ P. P. rankų atėmė butelį ir pradėjo smÅ«giuoti, po ko P. P. apėmė A. K. už kaklo iÅ¡ Å¡oninės pusės, nuteistasis ir toliau sudavinėjo smÅ«gius, po ko P. P. parvertė A. K. ant žemės ir pajautus, kad jis atsipalaiduoja P. P. jį paleido (2 t. b. l. 54-56).

9. Vienintelis įvykį tiesiogiai matęs liudytojas L. V. parodė, kad yra tiek nukentėjusiojo P. P., tiek nuteistojo A. K. draugas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad einant visiems trims gatve, tarp A. K. ir P. P. vėl kilo žodinis konfliktas. A. K. ir P. P. atsisuko vienas į kitÄ , po ko A. K. paėmė butelį iÅ¡ P. P. rankų, o pastarasis paėmė A. K. už kaklo. ViskÄ jie darė vienu metu, liudytojas žodžiu bandė juos iÅ¡skirti. Tuo metu A. K. su buteliu trenkė P. P. į galvos sritį, po ko jie grumdamiesi nukrito ant žemės, po to dar girdėjo kaip A.

K. kelis kartus su buteliu trenkė P. P. (1 t. b. l. 53-54). Liudytojas atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė, kad A. K. ir P. P. vienu metu puolė vienas kitÄ , A. K. paėmė iÅ¡ P. P. butelį, P. P. apkabino A. K., trumpai prismaugė ir A. K. 3-4 kartus sudavė buteliu (1 t. b. l. 69-70). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas L. V. nurodė, kad einant gatve kartu su P. P. ir A. K., tarp pastarųjų kilus žodiniam konfliktui, jie vienas prieÅ¡ kitÄ sustojo ir vienu metu jie vienas kitÄ pradėjo pulti.

Nebuvo, kad vieno aiÅ¡kiai pultų kitÄ . A. K. paėmė viskio butelį iÅ¡ P. P. rankų, o pastarasis A. K. ranka apkabino kaklÄ . PrieÅ¡ P. P. paimant A. K. už kaklo, jau A. K. buvo paėmęs butelį. Po ko jie pradėjo grumtis, A. K. 1-2 kartus trenkė su buteliu P. P. į galvÄ , tuomet abu parvirto ant žemės ir A. K. dar porÄ kartų trenkė su buteliu į P. P. galvÄ . Po antro smÅ«gio P. P. A. K. paleido. Liudytojas pažymėjo, jog nematė, kad pirmas bÅ«tų puolęs P. P.. Grumtynės kilo nuo butelio paėmimo.

Grėsmės kažkokios nemano, kad buvo, dusimo požymių negirdėjo. A. K. buvo susinervinęs, liudytojas mano, kad tai buvo nervinė išraiška. Liudytojas nurodė, kad A. K. buvo aršesnis, nes liudytojas labiau pritarė P. P. nuomonei, o A. K. nepritarė. Kiek yra tekę vartoti alkoholį kartu su P. P., tai jis visada būdavo prie ramesnių, o A. K. šiek tiek impulsyvesnis (2 t. b. l. 56-58).

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog tarp A. K. ir P. P. įvykus žodiniam konfliktui, P. P. suėmė A. K. už kaklo, o A. K. su buteliu trenkė P. P. į galvos sritį. Apeliaciniame skunde teigiama, jog A. K. P. P. buvo smaugiamas, dėl ko jam trÅ«ko oro, o buteliu pastarajam sudavė tik iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio ir siekiant apsiginti.

11. BK 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.

Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tuomet, kai jis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams.

Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-895/2018, 2K-492/2014, 2K-467/2013, 2K-7-313/2012). Taigi, bÅ«tinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtÄ , atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina.

12. Nagrinėjamu atveju, pritardama skundžiamo nuosprendžio argumentams, kolegija sprendžia, jog nebuvo nustatytos bÅ«tinosios ginties (BK 28 straipsnis) situacijÄ atitinkančios aplinkybės. Byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog tarp A. K. ir P. P. vyko žodinis konfliktas, nukentėjusysis prieÅ¡ A. K. fizinį smurtÄ panaudojo tik po to, kai A. K. iÅ¡ P. P. atėmė butelį, su kuriuo P. P. ir trenkė, po Å¡ių A. K. veiksmų P. P. suėmė A. K. už kaklo ir parvertė ant žemės. Å ias aplinkybes nuosekliai patvirtino tiek nukentėjusysis P. P., tiek ir liudytojas L.

V.. Nors P. P. buvo suėmęs A. K. už kaklo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, P. P. veiksmai nebuvo tokie pavojingi, nuo kurių A. K. bÅ«tų priverstas gintis panaudojant tokio pobÅ«džio fizinį smurtÄ , tai yra privalėjo su buteliu suduoti ne mažiau penkis smÅ«gius P. P. į galvos sritį. Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas L. V. nurodė, kad jo nuomone, A. K. nebuvo kilusi jokia reali grėsmė, dėl ko reikėtų gintis nuo P. P.. Taigi, bylos duomenų visuma patvirtina, jog susidariusioje situacijoje pats A.

K. elgėsi netinkamai, todėl jo veiksmus vertinti kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, nėra jokio pagrindo.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. ir P. P. baudžiamosios atsakomybės klausimai dėl tomis pačiomis aplinkybėmis padarytų veiksmų buvo sprendžiami skirtinguose ikiteisminiuose tyrimuose. Su apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas pateikė (duomenys neskelbtini) d. ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad A. K. skundžiasi kaklo ir galvos skausmu, kadangi pateko į muÅ¡tynes, buvo smaugiamas, apverstas. Oda n.y. palpuojant pakauÅ¡io srityje n. ocipatalis projekcijoje iÅ¡siprovokuoja minėtas galvos skausmas.

Palpuojant sprando srityje raumenys kiek įtempti (2 t. b. l. 95-97). Vien tai, kad A. K. įvykio metu taip pat galimai patyrė kaklo sužalojimus, dėl ko pagal A. K. pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ P. P., kuris buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių P. P. kaltę, savaime nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas privalėjo konstatuoti bÅ«tinosios ginties situacijÄ ir dėl to A. K. baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg daug dėmesio suteikė nuteistojo ir nukentėjusiojo ūgių skirtumui, tačiau neįvertino tai, kad nukentėjusysis yra atletiškas, daug sportuoja, ankščiau yra lankęs kovos menus. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nors P. P. nurodė, jog sportuoja ir yra lankęs kovos menus, tačiau ir pats A. K. apklausiamas patvirtino, kad sportuodavo kartu su P. P.. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju yra vertinamas nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymo mastas, tai yra kilusios pasekmės P. P. sveikatai.

Todėl nustatinėti, kuris asmuo yra stipresnis ar aukÅ¡tesnis, Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo, nes tai nekeistų A. K. atliktų smurtinių veiksmų prieÅ¡ P. P. vertinimo, kadangi aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad nesant bÅ«tinosios ginties sÄ lygų nuteistasis A. K. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 5 smÅ«gius į galvos sritį, ko pasekoje buvo nuskelti 4 dantys ir padaryti kiti galvos sužalojimai.

15. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad A. K. jokios tyčios sužaloti nukentėjusįjį P. P. neturėjo, nematė, kad suduoda nukentėjusiajam į galvos sritį, buvo iÅ¡provokuotas paties nukentėjusiojo bei gynėsi nuo jo neteistų veiksmų. Pažymima, kad nuteistojo A. K. tyčios turinys nustatomas ne vien pagal jo paties paaiÅ¡kinimus, tačiau ir pagal objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius - nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, sužalojimų pobÅ«dį, sunkumÄ , lokalizacijÄ , žalojančių veiksmų intensyvumÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenų visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A. K. nukentėjusįjį P. P. sužalojo veikdamas tyčia, kadangi nukentėjusiajam buvo suduoti net penki smÅ«giai su kietu daiktu į galvos sritį, nuskelti 4 dantys. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. K. nematė, kad suduoda P. P. į galvos sritį, tačiau privalėjo suprasti, jog jam už nugaros esančiam žmogui su kietu daiktu trenkia į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, todėl turėjo suprasti, kad kėsinasi į gyvybiÅ¡kai svarbų kito asmens kÅ«no organÄ .

Be to, apklausiamas liudytojas L. V. nurodė, kad A. K. turėjo galimybė P. P. suduoti ir į kitas kÅ«no vietas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo rankos nebuvo suvaržytos, todėl netgi jeigu ir bÅ«tų reikėję gintis, jis galėjo suduoti ir į apatinę kÅ«no dalį. Å iame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paprastai kiekvienas suaugęs, pakaltinamas žmogus, kuris suduoda smÅ«gį nukentėjusiajam, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ arba nukentėjusiajam bus padarytas kÅ«no sužalojimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015).

Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad smÅ«gius buteliu nuteistasis nukentėjusiajam sudavė į galvos sritį. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad A. K., bÅ«damas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, buteliu bent 5 kartus suduodamas į skausmingÄ ir jautriÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , neabejotinai suvokė, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl Å¡io nusikaltimo.

Taigi Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija kaip atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo kėsinimosi, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis. PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad buteliu sudavimÄ lėmė ne nuteistojo siekis apsiginti nuo tariamo užpuolimo, bet pyktis dėl įvykusio konflikto. Dėl to nėra pagrindo abejoti teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis sužalojimus nukentėjusiajam padarė tyčia.

16. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamojoje byloje nebuvo susiklosčiusi bÅ«tinosios ginties situacija, kuri sudarytų pagrindÄ A. K. panaudoti tokios apimties aktyviÄ gynybÄ , ir sprendžia, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pateikiamos įvykio aplinkybės yra tik gynybinė versija. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias iÅ¡vadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiÅ¡kai sutinka ir teismo argumentų iÅ¡ naujo nebekartoja. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, tai yra jam nepalankiai, savaime nereiÅ¡kia, jog byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai, o nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl A. K. kaltės yra nepagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas, konstatuojant, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, yra nepagrįsti ir atmetami.

17. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas nurodo, jog turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. IÅ¡ įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog iÅ¡gertas alkoholio kiekis turėjo įtakos jo veiksmams, nes bÅ«damas blaivus nebÅ«tų net sukonfliktavęs (1 t. b. l. 108). Taigi, pats A. K. dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos tiek žodiniam konfliktui, tiek ir panaudotai fiziniai jėgai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio paÅ¡alinti A. K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas P. P. 1 000 eurų dydžio neturtinę žalÄ privalėjo įvertinti, jog P. P. iniciavo konfliktÄ užspausdamas kaklÄ A. K., žala buvo padaryta A. K. ginantis nuo P. P., nesiekiant sutrikdyti P. P. sveikatos, taip pat į P. P. darbo pobÅ«dį (jis yra programuotojas, minimaliai bendrauja su klientais, jam yra suteikta galimybė dirbti nuotoliniu bÅ«du, tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant kontaktų ir nepatogumo bendraujant su kolegomis/klientais). Teismas privalėjo įvertinti, jog odontologo paslaugomis galėjo naudotis po darbo valandų, o ne darbo valandomis, tokiu bÅ«du iÅ¡vengdamas nemalonių jausmų vadovui praneÅ¡ant apie dažnus vizitus pas stomatologÄ , taip pat į bylÄ P. P. nepateikė jokių įrodymų, jog dėl streso, emocinio palūžimo bÅ«tų kreipęsis į psichoterapeutus ar dėl to vartojęs raminančiojo poveikio medikamentus.

19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys patenkintas ir nuspręsta iš A. K. priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

20. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

21. Kauno apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo A. K. nusikalstamų veikų nukentėjusysis P. P. patyrė neturinę žalÄ . PrieÅ¡ jį buvo panaudotas fizinis smurtas, suduoti smÅ«giai į galvos sritį, nuskelti 4 dantys. Smurtas buvo netikėtas, sukėlęs jam fizinį skausmÄ ir padaręs specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus – iÅ¡gÄ stį, baimę, nesaugumo jausmÄ , pažeminimÄ , nusivylimÄ ir pasitikėjimo praradimÄ .

Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia, juo nukentėjusiajam padarytas nežymÅ«s sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios dėl smurto tam tikrÄ laikÄ jautė skausmÄ , iÅ¡ pateiktų dantų gydymo sÄ skaitų matyti, kad P. P. ne vienÄ kartÄ turėjo vykti į gydymo įstaigÄ , smurto žymės gijo kurį laikÄ , dėl to jis patyrė ne tik dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet ir fizinius, estetinius nepatogumus. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas žalos dydis – 1 000 eurų, nėra nepamatuotai didelis ir atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad P. P. yra programuotojas, tiesiogiai su klientais nedirba, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusysis neteko priekinių 4 dantų, kas teisėjų kolegijos nuomone, jaunam žmogui kelia nepatogumų ne tik darbinėje aplinkoje, bet ir asmeninėje. Tuo labiau, kad nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo nurodė, kad po įvykio turėjo vykti į darbo pokalbį, kurio metu nukentėjusysis netekęs priekinių dantų galėjo jaustis nemaloniai. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmenų kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkino pilnai.

22. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo P. P. atstovas advokatas Raimundas Jurka prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiojo patirtas proceso iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ teismui pateiktos 2022 m. vasario 7 d. sÄ skaitos už paslaugas ir bankinio pavedimo nurodymo matyti, kad nukentėjusysis advokatui už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 000 eurų (2 t. b. l. 116-117).

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, pateikė tik nuteistojo gynėjas. Viena iÅ¡ nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų - apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundÄ - suraÅ¡ymas. Dėl to, nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos dėl advokato dalyvavimo rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ bei dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turi bÅ«ti apmokėtos.

Tačiau Å¡iuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sÄ naudoms. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad advokatas Raimundas Jurka nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , be to, baudžiamoji byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta per vienÄ posėdį, kuris truko 45 minutes. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad advokatas Raimundas Jurka atstovavo nukentėjusįjį bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jam nereikėjo papildomo laiko susipažinti su bylos medžiaga, kuriÄ ir taip sudaro tik 2 tomai.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ nuteistojo A. K. priteistinos nukentėjusiojo P. P. turėtos iÅ¡laidos už advokato paslaugas yra mažintinos iki 500 eurų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Å eÅ¡kauskio apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo A. K. nukentėjusiajam P. P. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Darius Kantaravičius Aurelijus Rauckis