d5834680-e221-4982-862b-732ffc13ada6 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2670-289/2018Teisminio proceso numeris 3-64-3-00611-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos:20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 4 d.Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui E. S. ir jo atstovui advokatui Ž.

R.,dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui E. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ dėl 1100 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareiÅ¡kėjo naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: 2018 m. vasario 20 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«muose gautas pareiÅ¡kėjo E. S. skundas, kuriuo praÅ¡oma priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, pareiÅ¡kėjui 1100 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjo skunde (b. l. 2-10) nurodoma, kad Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Institucija) 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu E. S. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5113 straipsnio 3 dalyje, paskyrė 434 Eur baudÄ .

Institucija Skundžiamame nutarime nurodė, kad E. S. 2015 m. lapkričio 10 d. iÅ¡valė dalį Smalių tvenkinio pakrantės, suardė velėnÄ , taip pažeisdamas Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.4 punkto ir LR saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Sunkinančia aplinkybe nurodė tai, kad E. S. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies pažeidimÄ , už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1-874/2017 Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V.

K. 2016 m. lapkričio 18 d. priimtÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 panaikino ir bylÄ nutraukė. Teismas nustatė, kad Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas V. K. 2016 m. lapkričio 18 d. E. S. atžvilgiu priėmė nutarimÄ Nr. AM-SIAN-77982756-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 5113 straipsnio 3 dalį dėl to, kad E. S. 2016 m. lapkričio 10 d.

JoniÅ¡kio r. sav., Smalių k., iÅ¡valė dalį Smalių tvenkinio pakrantės, suardė velėnÄ , tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.4 punkto ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Žala gamtai nepaskaičiuota ir neatlyginta (b. l. 57-58). Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. buvo suraÅ¡ytas 2016 m. lapkričio 10 d. už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 10 d. - 2015 m. lapkričio 19 d. JoniÅ¡kio r. sav., Smalių k., iÅ¡valė dalį Smalių tvenkinio pakrantės, suardė velėnÄ , tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.4 punkto ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus (b. l. 13-14).

Pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigÅ«no) priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Byloje turi bÅ«ti nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų prieÅ¡ingumas teisei bei juos atlikęs asmuo. Nurodė, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Institucija taip ir nesurinko duomenų dėl žalos dydžio, tačiau tai nesutrukdė Institucijai 2016 m. lapkričio 10 d. E. S. suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o 2016 m. lapkričio 18 d. priimti nutarimÄ paskirti E. S. baudÄ . Atkreipė dėmesį, jog iÅ¡ ATPK 5113 straipsnio 3 dalies dispozicijos yra akivaizdu, kad Å¡is administracinis teisės pažeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leisti joms kilti (ATPK 10 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad E. S. numatė žalingas savo veiksmu pasekmes ir jų norėjo arba sÄ moningai leido joms kilti. E. S. iki Å¡iol įsitikinęs, kad padarė ne pažeidimÄ , o gerÄ darbÄ - sutvarkė apleistÄ tvenkinio pakrantę, kuria dabar gali naudotis visi gyventojai. Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai taip pat vieningai tvirtino, kad anksčiau Smalių tvenkinio pakrantė buvo neprižiÅ«rėta, apaugusi menkaverčiais krÅ«mais, žolėmis, meldais, vikÅ¡riais, kurie sudaro kupstus, velėnos faktiÅ¡kai net nebuvo, o dabar pakrantė tvarkinga ir graži, prisėta daugiamečių žolių, pasodinta medelių ir krÅ«mų.

Teigė, jog E. S. paaiÅ¡kino, kad kreipėsi žodžiu į JoniÅ¡kio rajono agentÅ«ros pareigÅ«nus, teiravosi dėl leidimo atlikti darbus ir jam nebuvo uždrausta juos atlikti, nebuvo nurodyta iÅ¡ kokių institucijų leidimus darbams jis turi gauti. Tai, E. S. žodžiais, jį nuramino, jis nesijautė darantis pažeidimÄ . Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nei Institucijos atstovas, nei apklausiami JoniÅ¡kio rajono agentÅ«ros pareigÅ«nai negalėjo atsakyti į E. S. atstovo klausimÄ Ä¯ kokias institucijas privalėjo kreiptis E. S., kokias procedÅ«ras atlikti, norėdamas pradėti tvenkinio pakrantės tvarkymo darbus.

Teismas nurodė, kad bÅ«tent Institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , prisiima pareigÄ Ä¯rodyti, jog asmens veikoje yra visi bÅ«tini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Ä®vertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Institucija Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdė - byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių E. S. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ pažeidimÄ , t. y. jo veikoje nėra tyčios.

Darė iÅ¡vadÄ , jog aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai bei, esant nustatytoms abejonėms, byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad E. S. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 5113 straipsnio 3 dalyje. Taip pat darė iÅ¡vadÄ , jog atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, Å RAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 E. S. paskirti nuobaudÄ yra priimtas pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi. Atsakovas ginčijo pirmos instancijos teismo sprendimÄ , tačiau apygardos teismas procesinį sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Byloje priėmus E. S. (nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui) palankų procesinį sprendimÄ , nebuvo iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡laidos advokatui už atstovavimÄ administracinėje byloje) iÅ¡ atsakovo priteisimo E. S. klausimas.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas, patyręs nuostolių dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimo, teikia teismui skundÄ , kurio reikalavimÄ kildina iÅ¡ atsakovo deliktinės atsakomybės, todėl bÅ«tina pasisakyti dėl pagrindų atsakovo atsakomybei atsirasti. Civilinės atsakomybės bendrieji pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas.

Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kÄ nors daryti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Å ioje civilinėje byloje, tiriant įrodymus, jų visumÄ , bÅ«tina vertinti, kad administracinėje byloje yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie reikÅ¡mingi įrodinėjimui dėl civilinės deliktinės atsakomybės kilimui reikalingų bÅ«tinųjų sÄ lygų. AiÅ¡kindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v.

UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

Administracinėje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas įsiteisėjo, teismas nustatė prejudicinę reikÅ¡mę administracinei bylai dėl žalos priteisimo turinčius faktus. Pavyzdžiui, teismas nurodė, kad Institucija taip ir nesurinko duomenų dėl žalos dydžio, tačiau tai nesutrukdė Institucijai 2016 m. lapkričio 10 d. E. S. suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o 2016 m. lapkričio 18 d. priimti nutarimÄ paskirti E. S. baudÄ . Atkreipė dėmesį, jog iÅ¡ ATPK 5113 straipsnio 3 dalies dispozicijos yra akivaizdu, kad Å¡is administracinis teisės pažeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leisti joms kilti (ATPK 10 straipsnis).

Nors tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek 2016 m. lapkričio 18 d. nutarime E. S. kaltinamas dalies Smalių tvenkinio iÅ¡valymu, tačiau nurodytuose teisės aktų, kurių pažeidimu kaltinamas E. S., straipsniuose, dalyse ir punktuose nėra numatytas draudimas valyti tvenkinio pakrantę. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad E. S. numatė žalingas savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo arba sÄ moningai leido joms kilti. E. S. iki Å¡iol įsitikinęs, kad padarė ne pažeidimÄ , o gerÄ darbÄ - sutvarkė apleistÄ tvenkinio pakrantę, kuria dabar gali naudotis visi gyventojai.

Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai taip pat vieningai tvirtino, kad anksčiau Smalių tvenkinio pakrantė buvo neprižiūrėta, apaugusi menkaverčiais krūmais, žolėmis, meldais, vikšriais, kurie sudaro kupstus, velėnos faktiškai net nebuvo, o dabar pakrantė tvarkinga ir graži, prisėta daugiamečių žolių, pasodinta medelių ir krūmų. Teigė, jog E. S. paaiškino, kad kreipėsi žodžiu į Joniškio rajono agentūros pareigūnus, teiravosi dėl leidimo atlikti darbus ir jam nebuvo uždrausta juos atlikti, nebuvo nurodyta iš kokių institucijų leidimus darbams jis turi gauti.

Tai E. S. žodžiais jį nuramino, jis nesijautė darantis pažeidimÄ . Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nei Institucijos atstovas, nei apklausiami JoniÅ¡kio rajono agentÅ«ros pareigÅ«nai negalėjo atsakyti į E. S. atstovo klausimÄ Ä¯ kokias institucijas privalėjo kreiptis E. S., kokias procedÅ«ras atlikti, norėdamas pradėti tvenkinio pakrantės tvarkymo darbus. Teismas nurodė, kad bÅ«tent Institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , prisiima pareigÄ Ä¯rodyti, jog asmens veikoje yra visi bÅ«tini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.

Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Institucija Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdė - byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių E. S. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ pažeidimÄ , t. y. jo veikoje nėra tyčios. Darė iÅ¡vadÄ , jog aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai bei, esant nustatytoms abejonėms, byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad E. S. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 5113 straipsnio 3 dalyje.

Vienas iÅ¡ administracinės atsakomybės skiriamųjų bruožų yra jos operatyvumas. Apskritai kiekvienos, taip pat ir administracinės, atsakomybės veiksmingumas yra tuo didesnis, kuo greičiau ji pritaikoma. Todėl ilgai nepaskyrus nuobaudos, jÄ taikyti gali bÅ«ti netikslinga. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis - garantuoti, kad administracinė nuobauda bÅ«tų skiriama per protingÄ laikÄ nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji skiriama.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla bÅ«tų iÅ¡sprendžiama per protingÄ laikÄ , ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. IÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad Å¡ioje byloje vyr. specialistas I. Å . nutarimÄ dėl administracinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai skaičiavimo termino pratęsimo priėmė 2016 m. gegužės 18 d., t. y. jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam 6 mėnesių terminui.

Å is nutarimas niekur neregistruotas, apie jo priėmimÄ neinformuotas E. S.. Teismo nuomone, tai ydinga praktika, nes sudaro sÄ lygas dėl nutarimo priėmimo datos interpretavimo. Institucijos atstovo iÅ¡sakyta pozicija, kad asmuo pats privalo domėtis tyrimo eiga, negali bÅ«ti laikoma teisinga, nes asmuo, kurio atžvilgiu pradėta administracinė teisena, turi bÅ«ti informuojamas apie jo atžvilgiu priimtus nutarimus, net jei jie yra neskundžiami ir negali bÅ«ti verčiamas nuolat klausinėti tyrimÄ atliekančios institucijos ar jo atžvilgiu nėra priimtas koks nors nutarimas.

Be to, 2016 m. gegužės 18 d. nutarimas dėl administracinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai skaičiavimo termino pratęsimo yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, jame nėra nurodyta jokių ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytų sÄ lygų, kurioms esant terminas gali bÅ«ti pratęsiamas. Atsiliepime į skundÄ Institucijos atstovas nurodo, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostata nenustato baigtinio sÄ raÅ¡o pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrÄ jį 6 mėnesių terminÄ skirti administracinę nuobaudÄ kitos priežastys nėra detalizuotos, todėl ginčijamu atveju bylos nagrinėjimo terminÄ pareigÅ«nas pratęsė dėl kitų priežasčių - žalos dydžio apskaičiavimo.

Teismas darė apibendrinančiÄ iÅ¡vadÄ jog atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimÄ , Å RAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 E. S. paskirti nuobaudÄ yra priimtas pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. IÅ¡ pateiktų nustatytų prejudicinę reikÅ¡mę turinčių faktų seka, kad atsakovo deliktinės atsakomybės pagrindai yra įrodyti ir skundas dėl žalos priteisimo turėtų bÅ«ti tenkinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Tačiau kartu pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis Nr. A822-207/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali bÅ«ti tenkinamas, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi ir 6.271 straipsnio 3 dalimi, neteisėta veika gali pasireikÅ¡ti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006). Kaip jau minėta, vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , turi visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimÄ arba nebuvimÄ , bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokiÄ ar kitokiÄ iÅ¡vadÄ (administracinė byla Nr. A6-1286/2006) (LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai, t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „VieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų.

VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti virÅ¡ijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Formuojama teismų praktika nustatant neteisėtus veiksmus padeda kiekvienu konkrečiu atveju įtvirtinti priimamÄ sprendimÄ dėl aptariamo civilinės atsakomybės elemento. Å ios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas - turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kildinamas iÅ¡ atsakovo veiksmų, suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , iÅ¡keliant pareiÅ¡kėjui administracinę bylÄ ir suraÅ¡ant nutarimÄ . Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad tariamo pažeidimo padarymo metu galiojęs ATPK 284 straipsnio 1 dalies bei 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys, jį vertinant kartu su ATPK 248 ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, leidžia daryti iÅ¡vada, jog administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas privalo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas pažeidė ATPK 5113 straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio bei 257 straipsnio reikalavimus reikalavimÄ nustatyti ir įrodyti, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas tiesiogine tyčia, kadangi tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek 2016 m. lapkričio 18 d. nutarime E. S. buvo kaltinamas dalies Smalių tvenkinio iÅ¡valymu, tačiau nurodytuose teisės aktų, kurių pažeidimu kaltinamas E. S., straipsniuose, dalyse ir punktuose nėra numatytas draudimas valyti tvenkinio pakrantę.

Be to iÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad Å¡ioje byloje vyr. specialistas I. Å . nutarimÄ dėl administracinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai skaičiavimo termino pratęsimo priėmė 2016 m. gegužės 18 d., t. y. jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam 6 mėnesių terminui. Å is nutarimas niekur neregistruotas, apie jo priėmimÄ neinformuotas E. S.. Teismas pabrėžė, kad tai ydinga praktika, nes sudaro sÄ lygas dėl nutarimo priėmimo datos interpretavimo. Institucijos atstovo iÅ¡sakyta pozicija, kad asmuo pats privalo domėtis tyrimo eiga, negali bÅ«ti laikoma teisinga, nes asmuo, kurio atžvilgiu pradėta administracinė teisena, turi bÅ«ti informuojamas apie jo atžvilgiu priimtus nutarimus, net jei jie yra neskundžiami ir negali bÅ«ti verčiamas nuolat klausinėti tyrimÄ atliekančios institucijos ar jo atžvilgiu nėra priimtas koks nors nutarimas.

Darė iÅ¡vadÄ , kad 2016 m. gegužės 18 d. nutarimas dėl administracinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai skaičiavimo termino pratęsimo yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, jame nėra nurodyta jokių ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytų sÄ lygų, kurioms esant terminas gali bÅ«ti pratęsiamas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad Å RAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 E. S. paskirti nuobaudÄ yra priimtas pažeidžiant ATPK 35 str. 1 d. nuostatas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje pasisakyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Ä®vertinus nurodytas iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos aplinkybes, konstatuotina, jog byloje buvo nustatyta, kad Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ir pažeidė teisės aktų nuostatas.

Å ioje administracinėje byloje buvo nustatyti Institucijos pareigÅ«nų veiksmų prieÅ¡taravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimÄ administracinėn atsakomybėn, o taip pat bendro pobÅ«džio pareigų nevykdymas. Tokia iÅ¡vada daroma, atlikus Institucijos pareigÅ«nų veiksmų analizę teisės normų, reguliuojančių administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo suraÅ¡ymÄ , plotmėje bei nustatant teisinio reguliavimo pažeidimÄ . Å iuo atveju JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kai pareiÅ¡kėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad Institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nesilaikė ATPK 35, 248, 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 257, 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinkti įrodymai buvo prieÅ¡taringi, tačiau Institucijos pareigÅ«nai nesiėmė priemonių, kad paÅ¡alinti Å¡iuos prieÅ¡taravimus, įrodymus vertino vienpusiÅ¡kai ir nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmė sprendimÄ skirti administracinę nuobaudÄ . Neteisėtas pareiÅ¡kėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn konstatuotas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Tokios aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigÅ«nams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ , kadangi dėl administracinės nuobaudos panaikinimo turėjo kreiptis į teismÄ , kas lėmė neiÅ¡vengiamas iÅ¡laidas advokato pagalbai. Taip pat pažymėtina, jog „<...> visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti atsakomybę už tai“ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Ar. A62-1119/2011). Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo patirtų iÅ¡laidų pagrįstumo, bÅ«tina pažymėti, kad prie Å¡ios administracinės bylos pridėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1-874/2017 yra pateiktas juridinę galiÄ turintis dokumentas (teisinių paslaugų sutartis), taip pat yra pridedama sÄ skaita Nr. 2/2017, patvirtinanti, jog Å¡alių susitarimu buvo nustatytas užmokestis advokatui už teikiamÄ teisinę pagalbÄ pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 4/2016 bei pinigų priėmimo kvitas Nr. 867291, patvirtinantis, kad pareiÅ¡kėjas advokatui sumokėjo pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ 1.100 Eur už teisines paslaugas, teiktas bÅ«tent Å¡ioje ATP byloje Nr. II-1-874/2017.

Tokia iÅ¡laidų suma nėra aiÅ¡kiai per didelė, mutantis mutandis atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytas sumas už teiktas teisines paslaugas. Dėl neturtinės žalos priteisimo pažymėtina, kad reikalavimui dėl neturtinės žalos padarymo ir priteisimo negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai, kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, todėl Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.

Taigi įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju - neturtinės žalos padarymo faktas). Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6.250 str. 1 d.).

Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Å iame pareiÅ¡kime jau minėta, kad faktai, jog pareiÅ¡kėjas buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jog privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, jog dalyvavo teismo posėdžiuose, kur turėjo įrodinėti savo pozicijos teisingumÄ , yra nustatyti ir įrodyti. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamas emocijas, stresÄ , iÅ¡gyvenimus, o Å¡ios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomas laiko sÄ naudas ir nepatogumus, papildomo įrodinėjimo nereikalauja.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas turi teisę į teisingÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , kurios dydį įvertina simboline 2000 eurų suma.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime (b. l. 43-46) nurodoma, kad Å iaulių RAAD Kontrolės organizavimo skyriaus (toliau - KOS) vyr. specialistas A. B. kartu su Å iaulių RAAD JoniÅ¡kio rajono agentÅ«ros (toliau - AgentÅ«ra) vyr. specialistu I. Å . atliko Smalių tvenkinio pakrantės (žemės sklypo Nr. 558; unikalus Nr. 4400-4085-4608) patikrinimÄ ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjas E. S. 2015 m. lapkričio 10-19 dienomis savavaliÅ¡kai nukasė JoniÅ¡kio r., Smalių tvenkinio pakrantę, suardė joje buvusiÄ velėnÄ t. y. pažeidė Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.4 punkto reikalavimus ir padarė veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 5113 straipsnio 3 dalyje.

Pažeidimas buvo pradėtas 2015 m. lapkričio 10 dienÄ ir per kelias dienas t. y. 2015 m. lapkričio 19 d. baigtas. Minėtas žemės sklypas Nr. 558 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos JoniÅ¡kio skyriaus (toliau - NŽT) vedėjo 2015 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 27VÄ®-294-(l4.27.2) suprojektuotas ir priskirtas pareiÅ¡kėjui E. S.. Pažeidimas užfiksuotas Å iaulių RAAD 2015 m. gruodžio 30 d. Patikrinimo akte Nr. 157 (toliau - Patikrinimo aktas). 2016 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kėjui E. S. Å iaulių RAAD AgentÅ«ros vyr. specialistas I.

Å . surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. AM-SIAP-77255532-16, kuriame pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino „paaiÅ¡kinimus pateiksiu bylos nagrinėjimo metu“. Å iaulių RAAD Administracinių bylų skyriaus vyr. specialistas V. K. 2016 m. lapkričio 18 d. vadovaudamasis LR ATPK 5113 straipsnio 3 dalimi, priėmė nutarimÄ Nr. AM-SIAN-77982756-16, kuriuo pareiÅ¡kėjÄ E. S. (nenustačius lengvinančių aplinkybių ir nustačius atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę) nubaudė 434,00 Eur dydžio bauda.

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. iÅ¡nagrinėjęs E. S. skundÄ panaikino 2016 m. lapkričio 18 dienÄ priimtÄ nutarimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, motyvuodamas tuo, kad suėjo nuobaudos skyrimo terminai. Å iaulių apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ 2017 m. birželio 22 d. nutartimi paliko galioti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo priimtÄ nutartį. PareiÅ¡kėjas E. S. savo skunde praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių RAAD, priteisti 1100,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 666 straipsnis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį be proceso išlaidų, išvardintų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, taip pat kai asmuo, iÅ¡ kurio turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡laidos, neiÅ¡gali mokėti, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimÄ , 1 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys.

Taigi, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡ias BPK nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu ir todėl nagrinėjamu atveju tokių proceso dalyvio (Å¡iuo atveju - iÅ¡teisintojo) turėtų iÅ¡laidų, patirtų pačiam savo nuožiÅ«ra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iÅ¡ valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias iÅ¡laidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pasikvietė gynėjÄ ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016.

Publikuota „Teismų praktika“, Nr. 45, 2016 m.). Nors administracinio nusižengimo bylos teisena pareiÅ¡kėjo E. S. atžvilgiu yra nutraukta, tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, iÅ¡laidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti turi apsimokėti pats pareiÅ¡kėjas E. S.. PareiÅ¡kėjas E. S. savo skunde praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių RAAD, priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A62-915/2011 ir administracinė byla Nr. A4-689/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė jo patirti nepatogumai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtus faktus, apsiribojo tik bendro pobÅ«džio teiginiais. PareiÅ¡kėjui E. S. nedetalizavus patirtų nepatogumų, neįmanoma įvertinti tokių neturtinę žalÄ lėmusių veiksnių pobÅ«džio ir jų poveikio subjektinėmis teisėms. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, jog rÅ«pesčiai ginant savo teises yra neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė.

Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rÅ«pesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. PareiÅ¡kėjas E. S. atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo - restitutio in integrum - principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia - teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita - Å¡iuo atveju teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas. Žalos dydis - viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui - nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui E. S. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus civilinė byla Nr. 3K-3-166/2009). Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-469/2007 nurodoma, jog rÅ«pesčiai ginant savo teises yra neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė.

Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rÅ«pesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-320/2011 nurodoma, jog kreipimasis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo yra normalus kiekvienoje demokratinėje valstybėje teisių gynimo bÅ«das. Pažymėtina, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika, tačiau siekiant interesų pusiausvyros neturtinės žalos vertinimui svarbÅ«s įrodomieji faktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Vien tik pareiÅ¡kėjo E. S. paaiÅ¡kinimai apie patirtÄ neturtinę žalÄ , nurodymas, jog patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ yra nepakankami priimti sprendimÄ dėl tokios žalos atlyginimo. Mano, kad pareiÅ¡kėjo E. S. argumentai dėl 2000 Eur neturtinės žalos turi bÅ«ti pripažinti nepakankamais neturtinės žalos faktui nustatyti bei 1100 Eur advokato iÅ¡laidoms atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo E. S. 2018 m. sausio 25 d. skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo E. S. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo. PareiÅ¡kėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ galimai neteisėtų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje.Kaip ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ , viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 str.), todėl sprendžiant ginÄÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusiÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti, yra neteisėti (teisėti). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas vieÅ¡uoju administravimu.

Tačiau kartu pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Be to, turi bÅ«ti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai rÅ«pestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamasis, iÅ¡vengti nuostolių.Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. AM-SIAN-77982756-16 (b. l. 13-14) nutarta skirti E. S. 434 Eur baudÄ už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5113 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1-874/2017 (b. 1. 16-23) nutarta E. S. skundÄ tenkinti; panaikinti Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V.

K. 2016 m. lapkričio 18 d. priimtÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 ir bylÄ nutraukti. Å iaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-151-744/2017 (b. l. 24-31) nutarė palikti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.Minėtame JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarime nurodoma, kad ATPK 5113 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai iÅ¡dėstyti kitame teisės akte – nagrinėjamu atveju Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.4 punkte nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatytus atvejus, ir Saugomų teritorijų įstatymo 4 dalies, kurioje iÅ¡vardyta visa eilė draudžiamų veiksmų pakrantės apsaugos juostoje, tame tarpe ir ardyti velėnÄ , reikalavimus.

Taip pat JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutarime nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs (pvz. nutartys administracinėse bylose Nr. N575-6511/2010, Nr. N261-1321/2012), kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

BÅ«tent Institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , prisiima pareigÄ Ä¯rodyti, jog asmens veikoje yra visi bÅ«tini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Institucija Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių E. S. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ pažeidimÄ , t. y. jo veikoje nėra tyčios.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai bei, esant nustatytoms abejonėms, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad E. S. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 5113 straipsnio 3 dalyje. Teismas pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalies bei 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys, jį vertinant kartu su ATPK 248 ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas privalo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, kad pažeidimas užfiksuotas Å iaulių RAAD 2015 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akte Nr. 157.

Minėtame patikrinimo akte (b. l. 71-72) nurodoma, kad “tikrinimo metu buvo patikrinta iÅ¡valyta dalis Smalių tvenkinio pakrantės, kuriÄ iÅ¡valė E. S. Å«kis. Smalių tvenkinys yra iÅ¡nuomotas LMŽD JoniÅ¡kio skyriui. Patikrinimo metu nepateikė projekto Smalių tvenkinio iÅ¡valymui ir pakrantės sutvarkymui. Pažeista apie 100 metrų ilgio vandens telkinio apsaugos juosta (suardyta velėna) ir iÅ¡valytas tvenkinio dugnas apie 20 metrų pločio ir 100 metrų ilgio, sunaikinta vandens augmenija.

Taip pat pažeisti Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 164.4 punktas ir LR saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimai.“Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-151-744/2017 (b. l. 24-31) nurodoma, kad „iÅ¡ Å¡ių atsakingų specialistų, kurie fiksavo pažeidimÄ , parodymų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kada ir kaip Institucija sužinojo apie galimai padarytus E. S. pažeidimus, susijusius su Smalių tvenkinio pakrante, ir kada juos fiksavo.

Kaip galima suprasti iÅ¡ agentÅ«ros specialistų ir paties E. S. parodymų, Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento JoniÅ¡kio agentÅ«ra dar iki planinio patikrinimo E. S. Å«kyje žinojo apie Smalių tvenkinio pakrantės tvarkymo darbus, tačiau kažkurį tai laikÄ (tikslios datos bylos tyrimo metu nustatyti nepavyko) jokių veiksmų nesiėmė. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apie Smalių tvenkinio pakrantėje galimai padarytus pažeidimus be nurodytos pažeidimų padarymo datos nurodyta 2015 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akte Nr. 157 (15-16 b. l.), o Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. AM-SIAN-77982756-16 nurodyta, kad E. S. iÅ¡valė dalį Smalių tvenkinio pakrantės ir suardė velėnÄ 2015 m. lapkričio 10 d., kas paneigia administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. S. inkriminuoto trunkamojo pažeidimo, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, pobÅ«dį.” Minėtoje Å iaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje konstatuota, kad objektyvių duomenų, jog galimi pažeidimai tvarkant Smalių tvenkinio pakrantę padaryti vėliau nei 2015 m. lapkričio 10 d., byloje nėra, todėl apylinkės teismas Å¡iuo atveju pagrįstai, atsižvelgęs į nekaltumo prezumpcijos principÄ , visus neaiÅ¡kumus aiÅ¡kino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nes byloje nėra nuginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad E. S. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 5115 straipsnio 3 dalyje, bei Å iaulių apygardos teismui nutarus palikti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti, yra pagrindas konstatuoti, kad Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nai suraÅ¡ydami 2016 m. lapkričio 10 d. protokolÄ Nr. AM-SIAP-77255532-16 ir priimdami 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimÄ Nr. AM-SIAN-77982756-16 nesilaikė ATPK 248, 257, 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, dėl ko nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmė neteisėtÄ sprendimÄ skirti administracinę nuobaudÄ .

Neteisėtas pareiÅ¡kėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn, konstatuotas JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu ir įsiteisėjusia Å iaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-151-744/2017, tiesiogiai turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigÅ«nams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ , kadangi dėl administracinės nuobaudos panaikinimo turėjo kreiptis į teismÄ , kas lėmė neiÅ¡vengiamas iÅ¡laidas advokato pagalbai.PareiÅ¡kėjas advokato Ž.

R. kontorai 2018 m. sausio 18 d. sumokėjo 1100 Eur (pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 867291, b. l. 34). SÄ skaitoje už teisinę pagalbÄ Nr. 2/2017 (b. l.

33) numatyta, kad pareiÅ¡kėjas 1100 Eur sumokėjo už skundo parengimÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose. Taigi iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas sumokėjo 1100 Eur už teisines paslaugas bÅ«tent toje administracinio teisės pažeidimo byloje, kuri buvo užbaigta Å iaulių apygardos teismo nutartimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atlygintinos tik pagrįstos iÅ¡laidos teisinei pagalbai, o vertinant tokių iÅ¡laidų pagrįstumÄ , atsižvelgiama į bylos sudėtingumÄ , darbo ir laiko sÄ naudas bei kitus kriterijus.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.19 punkte numatyta, kad už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-1-874/2017 medžiagos, advokatas Ž. R. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 dienos posėdyje pareiÅ¡kėjÄ atstovavo 5 val. 3 min. (ATP byla Nr. II-1-874/2017 b. l. 94-99). Už dalyvavimÄ 2017 m. sausio 23 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų bÅ«ti priteistina iki 396,65 Eur (793,3 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 3-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 5 (valandų skaičius).Advokatas Ž.

R. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 dienos posėdyje pareiÅ¡kėjÄ atstovavo 2 val. 3 min. (ATP byla Nr. II-1-874/2017 b. l. 121-126). Už atstovavimÄ 2017 m. vasario 10 dienos teismo posėdyje galėtų bÅ«ti priteistina iki 158,66 Eur (793,3 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 3-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius).

Advokatas Ž. R. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 dienos posėdyje pareiÅ¡kėjÄ atstovavo 1 val. 50 min. (ATP byla Nr. II-1-874/2017 b. l. 137-140). Už atstovavimÄ 2017 m. balandžio 3 dienos teismo posėdyje galėtų bÅ«ti priteistina iki 164,56 Eur (822,8 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 4-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktÄ (koeficientas už skundo parengimÄ 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 2-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 771,9 Eur, darytina iÅ¡vada, kad už 2016 m. gruodžio 5 d. skundo parengimÄ (ATP byla Nr. II-1-874/2017 b. l. 2-5) galėtų bÅ«ti priteistina iki 1929,75 Eur.Taigi praÅ¡oma 1100 Eur suma už skundo parengimÄ ir pareiÅ¡kėjo atstovavimÄ teismo posėdžiuose administracinio teisės pažeidimo byloje nevirÅ¡ija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos.

Darytina iÅ¡vada, kad tikrinamoje byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas veikė prieÅ¡ingai teisei, todėl nėra ir pagrindo perkelti dalį kaltės jai bei tokiu bÅ«du mažinti žalos dydį. Pažymėtina, jog „<...> visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti atsakomybę už tai“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).Atsižvelgiant į patirtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ ir konstatavus, kad tarp Å¡ios pareiÅ¡kėjo patirtos turtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, priteistina visa pareiÅ¡kėjo patirtos turtinės žalos (iÅ¡laidų advokato pagalbai) 1100 Eur suma iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Ž. R. nurodė, kad pareiÅ¡kėjas „iÅ¡gyvena“, jaučia įtampÄ , moralinę skriaudÄ .Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016 nurodoma, jog ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.

Taigi įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Å ioje nutartyje jau minėta, kad faktai, jog pareiÅ¡kėjas buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jog privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, jog dalyvavo teismo posėdžiuose, kur turėjo įrodinėti savo pozicijos teisingumÄ , yra nustatyti ir įrodyti. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamas emocijas, stresÄ , iÅ¡gyvenimus, o Å¡ios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomas laiko sÄ naudas ir nepatogumus, papildomo įrodinėjimo nereikalauja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1736-552/2016 nurodoma, kad teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Konkrečiu atveju reikÅ¡minga nustatyti, ar atsakovo veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų bÅ«ti Å¡alinami priteisiant piniginį atlygį. Teismas Å¡ias aplinkybes įvertina vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Å io ginčo atveju atsakovo neteisėti veiksmai buvo įrodyti aktyviomis pareiÅ¡kėjo gynybinėmis priemonėmis teisminiame procese, trukusiame keletÄ mėnesių.

Nuo 2012 m. spalio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, kaltinant pareiÅ¡kėjÄ administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje padarymu, suraÅ¡ymo iki Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Å akių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimas nutraukti bylÄ nesant pareiÅ¡kėjo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje sudėties, priėmimo praėjo beveik pusė metų. Bendrosios kompetencijos teismai konstatavo Komisariato veiksmų V.

G. atžvilgiu netinkamumÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tai turėjo neigiamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«senai ir jis galėjo patirti dvasinę skriaudÄ . Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytinus neturtinės žalos vertinimo kriterijus tokio pobÅ«džio bylose, nustatytas faktines aplinkybes Å¡ioje administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiÅ¡kėjo ir pareiÅ¡kėjo atstovo paaiÅ¡kinimus dėl pareiÅ¡kėjo patirtos skriaudos, emocinės bÅ«senos, nuobaudos nuginčijimo proceso sukeltų papildomų nepatogumų, reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjui tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui priteistina 100 Eur neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento.PareiÅ¡kėjo skunde (b. l.

10) praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės atstovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad nepateikta raÅ¡ytinių įrodymų, pavirtinančių iÅ¡laidas, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl patirtų iÅ¡laidų nenagrinėtinas Å¡ioje proceso stadijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. S. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, 1100 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ eurų) turtinės žalos.

Priteisti pareiÅ¡kėjui E. S. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinės žalos. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjai                                                    Laisvutė Kartanaitė                                                                  JarÅ«nė Sedalienė                                                                  Virginijus Stankevičius                                      Â