Legislator Case Law & Legislation
2025-08-13 Nr. BB-3847-1-01-1-22071-2023-2 AI generated

2025-08-13 Nr. BB-3847-1-01-1-22071-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2025-08-13 Nr. BB-3847-1-01-1-22071-2023-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. L. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2025-08-13 Nr. BB-3847-1-01-1-22071-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-2824/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22071-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. L. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio nuostatas. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos atleisti nuteistąjį M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. M. L. nurodė visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, jų neneigė, taip iš esmės savo kaltę pripažino, tik paaiškindamas savo veiksmų motyvus nurodė, kad brolio sužaloti nesiekė. Po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nuteistasis M. L. ir nukentėjusysis V. L. susitaikė, nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jokių pretenzijų dėl įvykio nebeturi, neturtinės žalos atlyginimo nereikalavo, o turtinė žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis M. L. padavė apeliacinį skundą, prašydamas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šio prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė, kad kaltės pripažinimas nebuvo savanoriškas, o nulemtas byloje surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja ir teismų praktikai (kasaciniame skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“, 2007 m. birželio 28 d. „ Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga“, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106/2011). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad M. L. yra charakterizuojamas neigiamai ir nėra pagrindo manyti, jog nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo vertinimu, byloje esantys jo asmenybę apibūdinantys duomenys nepaneigia galimybės taikyti aptariamą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. L. padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinė elgesio pasekmė, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors nuteistojo M. L. kasaciniame skunde formaliai ir nurodytas BPK 369 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, t. y. kad byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 38 straipsnio taikymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju), bet teisinių argumentų, kurie pagrįstų šį pagrindą, kasaciniame skunde nėra pateikta. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl to, kad bylos aplinkybės nepatvirtina BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų taikyti aptariamą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, t. y. kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad nėra pagrindo manyti, jog jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau savo teiginius nuteistasis grindžia ne teisiniais argumentais, bet faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, subjektyviu interpretavimu. Kasaciniame skunde keliami analogiški klausimai kaip ir nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė. Priimtoje nutartyje išsamiai motyvuota, kodėl nebuvo nustatyta, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (atsižvelgus į dalinį kaltės neigimą, nepripažinimą vienos iš M. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, siekį pateisinti savo veiksmus ir susitarimo dėl susitaikymo sudarymo momentą) ir kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų (atsižvelgus į neilgą laiko tarpą tarp dviejų nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, M. L. baustumą administracine tvarka, kitas jo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes). Nuteistojo M. L. skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, paneigiančių motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, vertinant aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, savaime nepatvirtina netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti, nes jis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Albinas Antanaitis

Sigita Jokimaitė