Legislator Case Law & Legislation
d57aa6e4-2f46-4141-a5ff-948fdc500863 AI generated

Court dismissed unjust enrichment claim regarding land access but awarded defendant's legal fees.

Case Number d57aa6e4-2f46-4141-a5ff-948fdc500863
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's claims to stop obstruction and recover unjust enrichment, finding the defendant had a contractual basis for receiving payments. However, the court ordered the plaintiff to pay the defendant's legal fees of 470.00 EUR as the judgment favored the defendant. The decision relied on the existence of a verbal agreement regarding rental payments and rejected the plaintiff's argument that the defendant's actions constituted unjust enrichment.

Legislator headnote

AI generated

CPK 260, 263, 270, 307 straipsniai: When a claim for unjust enrichment is rejected due to the existence of a contractual basis for the payment, the claim is dismissed, but the losing party must bear the winning party's legal costs.

Keywords

AI generated
unjust enrichment claim verbal rental agreement legal fees award contractual basis defense civil procedure code

Cited Legislation

AI generated
CPK 260 straipsnis
CPK 263 straipsnis
CPK 270 straipsnis
CPK 307 straipsnis
CPK 93 straipsnio 1 dalis
CPK 79 straipsnis
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).
CPK 98 straipsnis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011
nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015
Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Masdar (UK) Ltd prieÅ¡ Europos Bendrijų KomisijÄ , byla C-47/07 P
Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieš G. K., byla C-470/08
I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieš G. K., byla C-470/08, Rink.
AI generated
1938e231-f4ce-4ce7-8bff-6bab0ba020e3
pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t.y.
437ffcdd-fb0c-4b06-8568-907896816831
ATP byla Nr. A2.2-877-358/2013       Teisminio proceso Nr. 4-59-3-00509-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 41.4.; 52.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2013 m. vasario 7 d.,Kaunas, Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Danguolei PetruÅ¡evičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. atstovei advokatei Valdai Grigonytei vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : 2013-01-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius atliko patikrinimÄ dėl valstybinės žemės užėmimo nustatymo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
0b0a3301-93ff-41fe-9749-5a20030dc813
J., trečiojo asmens atstovei Danutei Puidokienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“ ( toliau - AB Kelmės melioracija) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyrius. Teismas n u s t a t ė :             IeÅ¡kovas teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 8560,82 Eur skolos ir 273,45 Eur delspinigių ryÅ¡ium su nuomos mokesčio už naudojamÄ valstybinę žemę nemokėjimu.
9a0cf2e5-cb77-482a-83eb-b9c105201b05
Administracinė byla Nr Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.
17b79c42-a34d-4164-a400-4fba70659f5e
                                                  PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 26 d.Plungė              Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė,                      raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims VÄ® „Registrų centras“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui, Rietavo savivaldybei ir Z.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-4664-1012/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45758-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10.; 2.4.2.10.; 2.6.8.9.; 3.2.6.1.VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 14 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A.

J.-Sungailienė,sekretoriaujant M. V., N. T.,vertėjaujant S. M., dalyvaujant ieÅ¡kovui D. L. ir ieÅ¡kovo atstovei advokatei I. L., atsakovo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkui A. B., atsakovo atstovei advokatei O. D., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei A. K.,liudytojams M. T. Å ., H. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. L. ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini) bendrijai dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos,n u s t a t ė: ieÅ¡kovas D.

L. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui (duomenys neskelbtini), kuriuo praÅ¡o (i) uždrausti (duomenys neskelbtini) bendrijai bet kokia forma, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai sudaryti kliÅ«tis patekti ieÅ¡kovui į žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu įpareigojant paÅ¡alinti esamas kliÅ«tis - kelio užtvarÄ , (ii) priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) bendrijos ieÅ¡kovo naudai 2639,82 Eur sumÄ kaip nepagrįstai gautas lėšas bei (iii) priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso metalinis garažas, esantis žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame yra ieÅ¡kovo metalinis garažas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypas nėra niekam iÅ¡nuomotas. Minėtame žemės sklype taip pat stovi metaliniai garažai, priklausantys kitiems asmenims, kurie yra (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai. Bendrija, nesutikdama, kad ieÅ¡kovas vykdytų veiklÄ jam priklausančiame metaliniame garaže, savavaliÅ¡kai, neturėdama žemės sklypÄ patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimo, pastatė Å¡iame žemės sklype automatiÅ¡kai valdomÄ kelio užtvarÄ , užtveriantį keliÄ patekti į D.

L. priklausantį metalinį garaÅ¾Ä . IeÅ¡kovas ne kartÄ reikalavo atsakovÄ sudaryti galimybę patekti prie jam priklausančio metalinio garažo, tačiau atsakovas atsisako iÅ¡duoti ieÅ¡kovui kelio užtvaro nuotolinio valdymo pultelį ar kitÄ priemonę, kuriuo galėtų jį valdyti. IeÅ¡kovo manymu, tokiu bÅ«du, atsakovas, įsirengęs užtvarÄ ir neleisdamas ieÅ¡kovui naudotis jo metaliniu garažu, piktnaudžiauja savo teisėmis ir pažeidžia ieÅ¡kovo nuosavybės teisę. Be to, ieÅ¡kovas atsakovui 2009-2012 metų laikotarpiu už žemės nuomÄ ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ sumokėjo 9190 Lt sumÄ (mėnesinė įmoka už žemės sklypo nuomÄ buvo 200 Lt, o už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ 20 Lt.

Nuo 2012 metų atsakovas užkirto keliÄ ieÅ¡kovui naudotis jam priklausančiu sklypu ir metaliniu garažu, todėl ieÅ¡kovas sustabdė visus mokėjimus bendrijai. Taip pat, ieÅ¡kovo manymu, atsakovas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavo mokėti kas mėnesį po 200 Lt už žemės sklypo nuomÄ ir 20 Lt už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , nes pats atsakovas sumokėjo už 2009-2012 metus imtinai 2688,44 Eur mokestį už žemės nuomÄ bei 1079,08 Eur mokesčius už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ .

Bendra atsakovo patirtų iÅ¡laidų suma yra 3767,52 Eur, todėl atsižvelgiant į bendrÄ bendrijos narių skaičių (172) ir dar ieÅ¡kovui priklausantį garaÅ¾Ä , kiekvienam garažo savininkui tenkanti iÅ¡laidų suma už 2009-2012 metus sudaro 21,78 Eur. Tokiu bÅ«du atsakovas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikalavo ir gavo 2639,82 Eur sumÄ , kuri turi bÅ«ti sugrÄ Å¾inta ieÅ¡kovui, priteisiant iÅ¡ atsakovo Å¡iÄ sumÄ kaip nepagrįstai gautas lėšas. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kuris patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Žemės sklypas nėra iÅ¡nuomotas arba kitokiu bÅ«du perduotas tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovas dar 2015-11-02 kreipėsi į trečiÄ jį asmenį su praÅ¡ymu dėl Å¡io žemės sklypo iÅ¡nuomavimo jam, tačiau trečiasis asmuo informavo ieÅ¡kovÄ , kad iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ ieÅ¡kovui nėra pagrindo.

Taip pat pažymėjo, jog Vilniaus miesto skyriuje gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos persiųstas ieÅ¡kovo skundas dėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo. Vilniaus m. skyrius atliko žemės naudojimo kontrolę ir 2015-04-23 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-169, kuriame konstatavo, jog valstybinėje žemėje yra įrengta tvora, kuria užimamas 158 kv. m. valstybinės žemės plotas.

Žemės sklypo Å¡iaurės rytų pusė užtverta metaline tvora. Žemės sklype yra garažai, kuriuos galima pasiekti tik pro pakeliamÄ kelio užtvarÄ . Pakeliamas kelio užtvaras ir dalis tvoros patenka į valstybinę žemę. Dėl nustatyto administracinio teisės pažeidimo bendrijai 2016-03-23 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AT-7, kuriame bendrija nurodė sutinkanti su nustatytu pažeidimu. 2017-01-24 Vilniaus miesto skyrius vėl atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-72, kuriuo metu nustatyta, kad žemės sklypas aptvertas vieline tvora, Å¡iaurės rytų dalyje, ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), įrengti automatiniai vartai, žemės sklype yra garažai, iki kurių galima patekti pro Å¡iuos vartus.

Žemės sklype taip pat užfiksuotas ieÅ¡kovo valdomas garažas, kuriame patikrinimo metu komercinė veikla nebuvo vykdoma. 2017-02-23 Vilniaus m. skyrius raÅ¡tu pasiÅ«lė bendrijai per protingÄ terminÄ paÅ¡alinti pažeidimus bei informavo bendrijÄ , kad 2017-04-18 bus atlikta pakartotinė valstybinės žemės naudojimo kontrolė, siekiant nustatyti, ar pažeidimai paÅ¡alinti. Vilniaus m. skyrius 2017-04-18 pakartotinai atliko valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-247, kuriame konstatuota, kad pažeidimai, nustatyti Vilniaus m. skyriaus 2017-01-24 žemės naudojimo patikrinimo akte nepaÅ¡alinti.

Taip pat pažymi, kad bendrija 2016-01-28 nurodė Vilniaus m. skyriui esanti Valstybinės žemės nuomininke, o ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo mokėjęs bendrijai žemės mokestį, tačiau Vilniaus m. skyrius neturi jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu Bendrija naudojasi žemės sklypu, todėl 2016-03-02 raÅ¡tu kreipėsi į bendrijÄ dėl duomenų pateikimo, tačiau bendrija jokių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, trečiasis asmuo nurodo, kad ginčo automatinis kelio užtvaras įrengtas valstybinėje žemėje, kuri nėra parduota, iÅ¡nuomota ar kitokiu bÅ«du perduota valdyti konkretiems subjektams, todėl nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir turi bÅ«ti naudojamas tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų tenkinami visos visuomenės poreikiai, tačiau įrengus kelio užtvarÄ , Å¡iuo valstybinės žemės plotu gali naudotis tik ribotas subjektų ratas.

Nėra galima situacija, kad asmuo savavaliÅ¡kai valstybinėje žemėje įsirengtų automatinį užtvarÄ ir tvorÄ . Todėl trečiasis asmuo praÅ¡o ieÅ¡kinį dalyje dėl įpareigojimo paÅ¡alinti valstybinėje žemėje įrengtÄ kelio užtvarÄ tenkinti, kitoje dalyje dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į jų atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovė palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais. Papildomai teismui paaiÅ¡kino, kad bendrija naudojasi ginčo teritorija neteisėtai, neturėdama jokio įstatyminio ar juridinio pagrindo.

Atsakovas neturi teisės uždrausti ieÅ¡kovui patekti prie jo žemės sklypo ir metalinio garažo, kelio užtvaras ir tvora įrengti neteisėtai, todėl Å¡ie ieÅ¡kovo teisės pažeidimai turi bÅ«ti paÅ¡alinti, taip pat grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo gautos lėšos. IeÅ¡kovo teigimu, jo pažeistų teisių neapgintų atsakovo įpareigojimas suteikti ieÅ¡kovui kelio užtvaro valdymo pultelį ar kitaip sudarant sÄ lygas naudotis kelio užtvaru pagal ieÅ¡kovo poreikį, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o paÅ¡alinti kelio užtvarÄ .Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai nesutiko su ieÅ¡kiniu ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad ginčo žemės sklypas iÅ¡skirtas atskiriems savininkams laikinam naudojimui dar nuo 1985 metų ir tame žemės sklype stovi metaliniai garažai. 1995 metais metalinių garažų savininkai susibÅ«rė į bendrijÄ ir mokėjo nario mokestį. PrieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovo dabartinio garažo savininkais buvo kiti asmenis, kurie bendrijos nariams leidus, šį dabartinį ieÅ¡kovo garaÅ¾Ä bendrijos teritorijoje pasistatė. Tarp bendrijos ir buvusių ieÅ¡kovo garažo savininkų buvo susitarta dėl 200 Lt užmokesčio mokėjimo, jog bÅ«tų leista Å¡iame garaže vystyti Å«kinę veiklÄ bei dar papildomai 20 Lt mokėjimas už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ .

Vėliau atsirado ieškovas, kuris perėmė buvusių savininkų įsipareigojimus. Nors rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau sutartis faktiškai buvo vykdoma, todėl nėra pagrindo teigti, jog pinigai gauti nepagrįstai. Taip pat pažymėjo, kad bendrija naudojasi ginčo žemės sklypu teisėtai, apie tai valstybė žino, nes pati tai leido dar 1985 metais, už tai skaičiavo ir ėmė iš bendrijos žemės mokestį. Nors tarp bendrijos ir valstybės nėra sudarytos rašytinės žemės nuomos sutarties, tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja tokia žemės nuomos sutartis, nes yra imamas žemės mokestis.

Taip pat pripažįsta, jog kadangi nėra duomenų, kad žemės sklypo savininkas leido bendrijai pastatyti ginčo žemės sklype kelio užtvarÄ , dėl to galima kelti teisėtumo klausimÄ , tačiau mano, kad Å¡io kelio užtvaro pastatymas nepažeidžia ieÅ¡kovo teisių, nes prie savo garažo jis gali prieiti ir jam nebÅ«tinai turi bÅ«ti suteikta teisė prie Å¡io garažo privažiuoti, be to, bendrija ne kartÄ prašė ieÅ¡kovo iÅ¡sikelti savo laikinÄ jį statinį iÅ¡ jų teritorijos, nes pats ieÅ¡kovas neturi jokios teisėtos sutarties su žemėtvarka dėl Å¡io žemės sklypo naudojimo.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė visiškai palaikė jų atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, jog ginčo žemės sklypas yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Lietuvos valstybės nuosavybe naudojamasi ir disponuojama griežtai laikantis teisės aktų bei negali būti tokia situacija, jog atsakovas vadovaudamasis neaiškiu 1985 metų potvarkiu, kuriuo žemės sklypas tuomet buvo suteiktas naudojimuisi 3 metams, dabar teigia, jog bendrija yra šio žemės sklypo nuomotojai ir elgiasi šiame žemės sklype kaip savininkai, statydami savo iniciatyva kelio užtvarus ir tvoras.

Ieškinys atmestinas.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (1 t., e. b. l. 8-9). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-04-23 Žemės naudojimo patikrinimo akto nustatyta, kad šiame žemės sklype yra įsikūręs atsakovas - (duomenys neskelbtini) bendrija (1 t., e. b. l. 12-16).

IeÅ¡kovas D. L. 2009 m. lapkričio 19 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi už 10 000 Lt sumÄ iÅ¡ I. A. įsigijo metalinį garaÅ¾Ä ir kitÄ sutartyje nurodytÄ Ä¯rangÄ (1 t., e. b. l. 5-7). IeÅ¡kovo teigimu, Å¡is jo nusipirktas metalinis garažas yra valstybei priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, tačiau ieÅ¡kovas juo negali tinkamai naudotis dėl atsakovo savavaliÅ¡kai įrengtos tvoros ir kelio užtvaro. 2017-01-24 Vilniaus miesto skyrius vėl atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-72, kuriuo metu nustatyta, kad žemės sklypas aptvertas vieline tvora, Å¡iaurės rytų dalyje, ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), įrengti automatiniai vartai, žemės sklype yra garažai, iki kurių galima patekti pro Å¡iuos vartus (1 t., e. b. l. 64-65). 2017-02-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į atsakovÄ , kad Å¡is paÅ¡alintų pažeidimus (1 t., e. b. l. 80-81). 2017-04-18 Vilniaus miesto skyrius vėl atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-247, kuriuo metu nustatyta, jog pažeidimai nustatyti 2017-01-24 akte, nėra paÅ¡alinti (1 t., e. b. l. 73-75). 2017-10-23 Vilniaus miesto skyrius vėl atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-755, kuriuo metu nustatyta, kad faktinė situacija nuo 2017-04-18 akto suraÅ¡ymo nepasikeitė (3 t., e. b. l. 8-11).

Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomo metalinio garažo naudojimo – ieÅ¡kovas praÅ¡o paÅ¡alinti kelio užtvarÄ , kuris jam kliudo patekti iki jo nuosavybės. Atsakovas neginčija, kad ginčo kelio užtvaras yra pastatytas, kad jis sudaro kliÅ«tį ieÅ¡kovui patekti iki jo metalinio garažo, tačiau nurodo, jog Å¡is užtvaras yra pastatytas visos bendrijos narių interesais, siekiant apsaugoti bendrijos prižiÅ«rimÄ teritorijÄ , kad į jÄ nepatektų paÅ¡aliniai asmenys.

Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba – kaip valstybinės žemės patikėtinis, nėra pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl ginčo kelio užtvaro nugriovimo. Dėl to Å¡iuo atveju teismas nagrinėja ieÅ¡kovo reikalavimÄ paÅ¡alinti ginčo kelio užtvarÄ ieÅ¡kovo nuosavybės teisės gynimo kontekste ir nesprendžia ginčo kelio užtvaro pastatymo aplinkybių statybos teisėtumo prasme, taip pat nesprendžia, kokiu pagrindu atsakovas valdo ginčo žemės sklypÄ .Kitas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas yra priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) bendrijos ieÅ¡kovo naudai 2639,82 Eur sumÄ kaip nepagrįstai gautas lėšas.

IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas neteisėtai praturtėjo jo sÄ skaita (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), nes iÅ¡ ieÅ¡kovo ėmė didesnius mokesčius nei iÅ¡ savo narių, be to, nemokėjo valstybei už žemės sklypo nuomÄ . Atsakovas nurodo, kad su ieÅ¡kovu buvo sudarytas susitarimas dėl atitinkamų mokėjimų bendrijai. Kadangi tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovo sumokėtų sumų, teismas Å¡iuo klausimu taip pat pasisako.Dėl ieÅ¡kovo nuosavybės teisės gynimo.Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomo metalinio garažo naudojimo – ieÅ¡kovas praÅ¡o paÅ¡alinti kelio užtvarÄ , kuris jam kliudo patekti iki jo nuosavybės. Atsakovas neginčija, kad ginčo kelio užtvaras yra pastatytas ir kad jis sudaro kliÅ«tį ieÅ¡kovui patekti iki jo metalinio garažo, tačiau nurodo, jog Å¡is užtvaras yra pastatytas visos bendrijos narių interesais, siekiant apsaugoti bendrijos prižiÅ«rimÄ teritorijÄ , kad į jÄ nepatektų paÅ¡aliniai asmenys.IeÅ¡kovas savo patikslintame ieÅ¡kinyje formuluoja tokį reikalavimÄ â€žuždrausti (duomenys neskelbtini) bendrijai bet kokia forma, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai sudaryti kliÅ«tis patekti ieÅ¡kovui į žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu įpareigojant paÅ¡alinti esamas kliÅ«tis - kelio užtvarÄ â€œ.

CK 6.255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog realus pavojus, kad ateityje gali bÅ«ti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Prevenciniu ieÅ¡kiniu laikomas ieÅ¡kinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grėsmę. Prevencinio ieÅ¡kinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sÄ lyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigÄ pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė bÅ«tų žalos ateityje padarymas.

Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais.

IeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo potencialios žalos, kuri gali atsirasti ateityje, tačiau savo reikalavimÄ grindė jo nuosavybės teisės pažeidimu neleidžiant per ginčo kelio užtvarÄ patekti prie jo metalinio garažo, reikalaujant jį paÅ¡alinti. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas yra negatorinis reikalavimas (CK 4.98 straipsnis), bet ne prevencinis ieÅ¡kinys (CK 6.255 straipsnis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo bÅ«das yra negatorinis ieÅ¡kinys.

Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčija, kad ieškovas yra ginčo metalinio garažo savininkas.

IeÅ¡kovas, teikdamas paaiÅ¡kinimus 2017-10-25 teismo posėdžio metu nurodė, kad kelio užtvaro įrengimÄ jis pats siÅ«lė atsakovui, nes atsakovo prižiÅ«rimoje teritorijoje nuolat atsirasdavo atliekų, lankydavosi paÅ¡aliniai asmenys, todėl kelio užtvaras turėjo iÅ¡spręsti Å¡iuos nepatogumus visiems garažų valdytojams. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad jo nuosavybės teisė į metalinį garaÅ¾Ä yra pažeidžiama neleidžiant jam privažiuoti prie garažo. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savininkas valdo ir naudoja savo nuosavybę savo nuožiÅ«ra, o jo nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, paties savininko valia ar teismo sprendimu (CK 4.39 straipsnis).

Taigi toks teisinis reglamentavimas aiÅ¡kiai nustato, kad ne kiti asmenys, o pats savininkas sprendžia kokiu bÅ«du jam naudoti savo nuosavybę, kas atitinka vienÄ esminių teisės principų – privati nuosavybė neliečiama. Dėl to atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovas gali prie savo garažo patekti pėsčiomis, todėl jo nuosavybės teisė yra nepažeidžiama, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti.Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebÅ«tų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Civiline teise, kuria reglamentuojami prieÅ¡ingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad bÅ«tų galima pasiekti kompromisÄ , užtikrinantį ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Siekiant to, svarbu nesureikÅ¡minti vienos Å¡alies interesų, jų gynimo poreikiu ir bÅ«du neproporcingai neapriboti kitos Å¡alies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

G. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013).Tačiau sprendžiant dėl ieÅ¡kovo nuosavybės teisės pažeidimo (trukdymo patekti prie metalinio garažo) paÅ¡alinimo, teismas turi atsižvelgti ir į kitų asmenų teises ir pareigas bei rasti proporcingÄ ir adekvatų pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad kelio užtvaro naudojimas ginčo sklype atitinka jo naudotojų interesus, nes taip užkertamas kelias į teritorijÄ patekti paÅ¡aliniams asmenims.

Atsakovo atsisakymas už adekvatų kaÅ¡tų padengimÄ suteikti ieÅ¡kovui galimybę naudotis kelio užtvaru (pvz. suteikiant nuotolinio valdymo pultÄ , ar nurodant telefono numerį, kuriuo paskambinus, bÅ«tų pakeliamas užtvaras), nes ieÅ¡kovas nėra bendrijos narys, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Teismo vertinimu, toks ieÅ¡kovo nuosavybės teisės pažeidimo (trukdymo patekti prie metalinio garažo) paÅ¡alinimo bÅ«das (pvz. suteikiant nuotolinio valdymo pultÄ , ar nurodant telefono numerį, kuriuo paskambinus, bÅ«tų pakeliamas užtvaras) Å¡iuo atveju bÅ«tų proporcingas ir adekvatus pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Tačiau ieÅ¡kovas tokio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu nereiÅ¡kė ir 2017-10-25 teismo posėdyje aiÅ¡kiai nurodė, kad, ieÅ¡kovo manymu, tik kelio užtvaro paÅ¡alinimas tinkamai apgintų jo pažeistÄ teisę, todėl teismas negali savo nuožiÅ«ra keisti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalyko, nes tai bÅ«tų ieÅ¡kinio ribų peržengimas. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-230/2009).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas netenkina ieÅ¡kovo negatorinio reikalavimo (paÅ¡alinti ginčo kelio užtvarÄ ) kaip neproporcingo ir neadekvataus, tačiau pabrėžia, kad tai neužkerta kelio ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ su reikalavimu kitokiu (adekvačiu) bÅ«du apginti jo pažeistÄ teisę.Dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo.Tarp Å¡alių kilo ginčas, ar ieÅ¡kovas pagrįstai mokėjo atsakovui atitinkamas sumas.

IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovas nepagrįstai praturtėjo jo sÄ skaita. Atsakovas nurodo, kad tarp ginčo Å¡alių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl mokėjimo už leidimÄ vykdyti Å«kinę veiklÄ ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo.CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina susitarimo, kurio pagrindu ieÅ¡kovas mokėjo atsakovui, sudarymÄ . IeÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡sakoma pozicija, kad jokio susitarimo tarp Å¡alių nebuvo sudaryta, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti ir gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo daugiau pinigų, nei atsakovui moka jo nariai.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, atsižvelgiant į paties ieškovo paaiškinimus, kuriais jis neneigė, jog susitarė su bendrijos pirmininku dėl kasmėnesinių mokėjimų, teismas sprendžia, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Vien tai, kad atsakovo nariai moka bendrijai mažesnius mokesčius, ar kad, ieškovo teigimu, atsakovas nemoka žemės mokesčio valstybei, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas negalėjo susitarti su ieškovu dėl kitokių mokėjimų.

Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovas, atstovaujamas profesionalaus atstovo (advokato), nereiÅ¡kė nagrinėjamoje byloje jokių reikalavimų dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu vienu iÅ¡ įstatyme nustatytų pagrindų ar sutarties sÄ lygų keitimo. Dėl to Å¡iuo atveju, teismui konstatavus, kad susitarimas tarp ginčo Å¡alių buvo sudarytas, teismas neturi pagrindo spręsti dėl tokio susitarimo turinio modifikavimo nesant Å¡alies reikalavimo. Minėta, kad CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio faktinis ir teisinis pagrindas yra grindžiamas nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.242 straipsniu), t. y. ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2639,82 Eur sumÄ kaip nepagrįstai gautas lėšas.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių.

Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015).

Toks ieÅ¡kinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sÄ lygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Masdar (UK) Ltd prieÅ¡ Europos Bendrijų KomisijÄ , byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieÅ¡ G. K., byla C-470/08, Rink. P. I-0000).Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad tarp ginčo Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl kasmėnesinių mokėjimų atsakovui, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus, t. y.

žodinis susitarimas tarp Å¡alių dėl 200 Lt/mėn. mokėjimo už ieÅ¡kovo vykdomÄ Å«kinę veiklÄ bei 20 Lt/mėn. už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ . Dėl to Å¡is ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

IeÅ¡kinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovas praÅ¡o priteisti 470,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

Teismo vertinimu, atsakovo patirtos 470,00 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismasn u s p r e n d ž i a:ieškovo D. L. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai gautų lėšų priteisimo atmesti.Priteisti iš ieškovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 470,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų ir 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimÄ priėmusį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                 A. J.-Sungailienė