Court dismissed unjust enrichment claim regarding land access but awarded defendant's legal fees.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the plaintiff's claims to stop obstruction and recover unjust enrichment, finding the defendant had a contractual basis for receiving payments. However, the court ordered the plaintiff to pay the defendant's legal fees of 470.00 EUR as the judgment favored the defendant. The decision relied on the existence of a verbal agreement regarding rental payments and rejected the plaintiff's argument that the defendant's actions constituted unjust enrichment.
Legislator headnote
AI generatedCPK 260, 263, 270, 307 straipsniai: When a claim for unjust enrichment is rejected due to the existence of a contractual basis for the payment, the claim is dismissed, but the losing party must bear the winning party's legal costs.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2-4664-1012/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45758-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10.; 2.4.2.10.; 2.6.8.9.; 3.2.6.1.VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkriÄio 14 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja A.
J.-SungailienÄ,sekretoriaujant M. V., N. T.,vertÄjaujant S. M., dalyvaujant ieÅ¡kovui D. L. ir ieÅ¡kovo atstovei advokatei I. L., atsakovo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkui A. B., atsakovo atstovei advokatei O. D., treÄiojo asmens NacionalinÄs žemÄs tarnybos atstovei A. K.,liudytojams M. T. Å ., H. V.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. L. ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini) bendrijai dÄl įpareigojimo nutraukti neteisÄtus veiksmus ir nepagrįstai gautų lÄšų priteisimo, treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, byloje â NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos,n u s t a t Ä: ieÅ¡kovas D.
L. kreipÄsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui (duomenys neskelbtini), kuriuo praÅ¡o (i) uždrausti (duomenys neskelbtini) bendrijai bet kokia forma, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai sudaryti kliÅ«tis patekti ieÅ¡kovui į žemÄs sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu įpareigojant paÅ¡alinti esamas kliÅ«tis - kelio užtvarÄ , (ii) priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) bendrijos ieÅ¡kovo naudai 2639,82 Eur sumÄ kaip nepagrįstai gautas lÄÅ¡as bei (iii) priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
IeÅ¡kovas nurodo, kad jam nuosavybÄs teise priklauso metalinis garažas, esantis žemÄs sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). ŽemÄs sklypas, kuriame yra ieÅ¡kovo metalinis garažas, nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypas nÄra niekam iÅ¡nuomotas. MinÄtame žemÄs sklype taip pat stovi metaliniai garažai, priklausantys kitiems asmenims, kurie yra (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai. Bendrija, nesutikdama, kad ieÅ¡kovas vykdytų veiklÄ jam priklausanÄiame metaliniame garaže, savavaliÅ¡kai, neturÄdama žemÄs sklypÄ patikÄjimo teise valdanÄios NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos sutikimo, pastatÄ Å¡iame žemÄs sklype automatiÅ¡kai valdomÄ kelio užtvarÄ , užtveriantį keliÄ patekti į D.
L. priklausantį metalinį garaÅ¾Ä . IeÅ¡kovas ne kartÄ reikalavo atsakovÄ sudaryti galimybÄ patekti prie jam priklausanÄio metalinio garažo, taÄiau atsakovas atsisako iÅ¡duoti ieÅ¡kovui kelio užtvaro nuotolinio valdymo pultelį ar kitÄ priemonÄ, kuriuo galÄtų jį valdyti. IeÅ¡kovo manymu, tokiu bÅ«du, atsakovas, įsirengÄs užtvarÄ ir neleisdamas ieÅ¡kovui naudotis jo metaliniu garažu, piktnaudžiauja savo teisÄmis ir pažeidžia ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisÄ. Be to, ieÅ¡kovas atsakovui 2009-2012 metų laikotarpiu už žemÄs nuomÄ ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ sumokÄjo 9190 Lt sumÄ (mÄnesinÄ Ä¯moka už žemÄs sklypo nuomÄ buvo 200 Lt, o už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ 20 Lt.
Nuo 2012 metų atsakovas užkirto keliÄ ieÅ¡kovui naudotis jam priklausanÄiu sklypu ir metaliniu garažu, todÄl ieÅ¡kovas sustabdÄ visus mokÄjimus bendrijai. Taip pat, ieÅ¡kovo manymu, atsakovas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavo mokÄti kas mÄnesį po 200 Lt už žemÄs sklypo nuomÄ ir 20 Lt už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , nes pats atsakovas sumokÄjo už 2009-2012 metus imtinai 2688,44 Eur mokestį už žemÄs nuomÄ bei 1079,08 Eur mokesÄius už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ .
Bendra atsakovo patirtų iÅ¡laidų suma yra 3767,52 Eur, todÄl atsižvelgiant į bendrÄ bendrijos narių skaiÄių (172) ir dar ieÅ¡kovui priklausantį garaÅ¾Ä , kiekvienam garažo savininkui tenkanti iÅ¡laidų suma už 2009-2012 metus sudaro 21,78 Eur. Tokiu bÅ«du atsakovas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikalavo ir gavo 2639,82 Eur sumÄ , kuri turi bÅ«ti sugrÄ Å¾inta ieÅ¡kovui, priteisiant iÅ¡ atsakovo Å¡iÄ sumÄ kaip nepagrįstai gautas lÄÅ¡as. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikÄ.
TreÄiasis asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos pateikÄ teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodÄ, jog ginÄo žemÄs sklypas nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai, kuris patikÄjimo teise valdomas NacionalinÄs žemÄs tarnybos. ŽemÄs sklypas nÄra iÅ¡nuomotas arba kitokiu bÅ«du perduotas tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovas dar 2015-11-02 kreipÄsi į treÄiÄ jį asmenį su praÅ¡ymu dÄl Å¡io žemÄs sklypo iÅ¡nuomavimo jam, taÄiau treÄiasis asmuo informavo ieÅ¡kovÄ , kad iÅ¡nuomoti žemÄs sklypÄ ieÅ¡kovui nÄra pagrindo.
Taip pat pažymÄjo, jog Vilniaus miesto skyriuje gautas Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Saugaus miesto departamento AdministracinÄs veiklos skyriaus ir ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos persiųstas ieÅ¡kovo skundas dÄl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo. Vilniaus m. skyrius atliko žemÄs naudojimo kontrolÄ ir 2015-04-23 suraÅ¡Ä Å¾emÄs naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-169, kuriame konstatavo, jog valstybinÄje žemÄje yra įrengta tvora, kuria užimamas 158 kv. m. valstybinÄs žemÄs plotas.
ŽemÄs sklypo Å¡iaurÄs rytų pusÄ užtverta metaline tvora. ŽemÄs sklype yra garažai, kuriuos galima pasiekti tik pro pakeliamÄ kelio užtvarÄ . Pakeliamas kelio užtvaras ir dalis tvoros patenka į valstybinÄ Å¾emÄ. DÄl nustatyto administracinio teisÄs pažeidimo bendrijai 2016-03-23 suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas Nr. AT-7, kuriame bendrija nurodÄ sutinkanti su nustatytu pažeidimu. 2017-01-24 Vilniaus miesto skyrius vÄl atliko žemÄs naudojimo valstybinÄ kontrolÄ ir suraÅ¡Ä Å¾emÄs naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-72, kuriuo metu nustatyta, kad žemÄs sklypas aptvertas vieline tvora, Å¡iaurÄs rytų dalyje, ties žemÄs sklypu, esanÄiu (duomenys neskelbtini), įrengti automatiniai vartai, žemÄs sklype yra garažai, iki kurių galima patekti pro Å¡iuos vartus.
ŽemÄs sklype taip pat užfiksuotas ieÅ¡kovo valdomas garažas, kuriame patikrinimo metu komercinÄ veikla nebuvo vykdoma. 2017-02-23 Vilniaus m. skyrius raÅ¡tu pasiÅ«lÄ bendrijai per protingÄ terminÄ paÅ¡alinti pažeidimus bei informavo bendrijÄ , kad 2017-04-18 bus atlikta pakartotinÄ valstybinÄs žemÄs naudojimo kontrolÄ, siekiant nustatyti, ar pažeidimai paÅ¡alinti. Vilniaus m. skyrius 2017-04-18 pakartotinai atliko valstybinÄs žemÄs naudojimo kontrolÄ ir suraÅ¡Ä Å¾emÄs naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-247, kuriame konstatuota, kad pažeidimai, nustatyti Vilniaus m. skyriaus 2017-01-24 žemÄs naudojimo patikrinimo akte nepaÅ¡alinti.
Taip pat pažymi, kad bendrija 2016-01-28 nurodÄ Vilniaus m. skyriui esanti ValstybinÄs žemÄs nuomininke, o ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo mokÄjÄs bendrijai žemÄs mokestį, taÄiau Vilniaus m. skyrius neturi jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu Bendrija naudojasi žemÄs sklypu, todÄl 2016-03-02 raÅ¡tu kreipÄsi į bendrijÄ dÄl duomenų pateikimo, taÄiau bendrija jokių duomenų nepateikÄ. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, treÄiasis asmuo nurodo, kad ginÄo automatinis kelio užtvaras įrengtas valstybinÄje žemÄje, kuri nÄra parduota, iÅ¡nuomota ar kitokiu bÅ«du perduota valdyti konkretiems subjektams, todÄl nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai ir turi bÅ«ti naudojamas tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų tenkinami visos visuomenÄs poreikiai, taÄiau įrengus kelio užtvarÄ , Å¡iuo valstybinÄs žemÄs plotu gali naudotis tik ribotas subjektų ratas.
NÄra galima situacija, kad asmuo savavaliÅ¡kai valstybinÄje žemÄje įsirengtų automatinį užtvarÄ ir tvorÄ . TodÄl treÄiasis asmuo praÅ¡o ieÅ¡kinį dalyje dÄl įpareigojimo paÅ¡alinti valstybinÄje žemÄje įrengtÄ kelio užtvarÄ tenkinti, kitoje dalyje dÄl ieÅ¡kinio pagrįstumo sprÄsti atsižvelgiant į jų atsiliepime iÅ¡dÄstytas aplinkybes.Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovÄ palaikÄ ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais. Papildomai teismui paaiÅ¡kino, kad bendrija naudojasi ginÄo teritorija neteisÄtai, neturÄdama jokio įstatyminio ar juridinio pagrindo.
Atsakovas neturi teisÄs uždrausti ieÅ¡kovui patekti prie jo žemÄs sklypo ir metalinio garažo, kelio užtvaras ir tvora įrengti neteisÄtai, todÄl Å¡ie ieÅ¡kovo teisÄs pažeidimai turi bÅ«ti paÅ¡alinti, taip pat grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo gautos lÄÅ¡os. IeÅ¡kovo teigimu, jo pažeistų teisių neapgintų atsakovo įpareigojimas suteikti ieÅ¡kovui kelio užtvaro valdymo pultelį ar kitaip sudarant sÄ lygas naudotis kelio užtvaru pagal ieÅ¡kovo poreikį, todÄl ieÅ¡kovas praÅ¡o paÅ¡alinti kelio užtvarÄ .Teismo posÄdžio metu atsakovo atstovai nesutiko su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .
PaaiÅ¡kino, kad ginÄo žemÄs sklypas iÅ¡skirtas atskiriems savininkams laikinam naudojimui dar nuo 1985 metų ir tame žemÄs sklype stovi metaliniai garažai. 1995 metais metalinių garažų savininkai susibÅ«rÄ Ä¯ bendrijÄ ir mokÄjo nario mokestį. PrieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovo dabartinio garažo savininkais buvo kiti asmenis, kurie bendrijos nariams leidus, šį dabartinį ieÅ¡kovo garaÅ¾Ä bendrijos teritorijoje pasistatÄ. Tarp bendrijos ir buvusių ieÅ¡kovo garažo savininkų buvo susitarta dÄl 200 Lt užmokesÄio mokÄjimo, jog bÅ«tų leista Å¡iame garaže vystyti Å«kinÄ veiklÄ bei dar papildomai 20 Lt mokÄjimas už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ .
VÄliau atsirado ieÅ¡kovas, kuris perÄmÄ buvusių savininkų įsipareigojimus. Nors raÅ¡ytinÄ sutartis nebuvo sudaryta, taÄiau sutartis faktiÅ¡kai buvo vykdoma, todÄl nÄra pagrindo teigti, jog pinigai gauti nepagrįstai. Taip pat pažymÄjo, kad bendrija naudojasi ginÄo žemÄs sklypu teisÄtai, apie tai valstybÄ Å¾ino, nes pati tai leido dar 1985 metais, už tai skaiÄiavo ir ÄmÄ iÅ¡ bendrijos žemÄs mokestį. Nors tarp bendrijos ir valstybÄs nÄra sudarytos raÅ¡ytinÄs žemÄs nuomos sutarties, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad neegzistuoja tokia žemÄs nuomos sutartis, nes yra imamas žemÄs mokestis.
Taip pat pripažįsta, jog kadangi nÄra duomenų, kad žemÄs sklypo savininkas leido bendrijai pastatyti ginÄo žemÄs sklype kelio užtvarÄ , dÄl to galima kelti teisÄtumo klausimÄ , taÄiau mano, kad Å¡io kelio užtvaro pastatymas nepažeidžia ieÅ¡kovo teisių, nes prie savo garažo jis gali prieiti ir jam nebÅ«tinai turi bÅ«ti suteikta teisÄ prie Å¡io garažo privažiuoti, be to, bendrija ne kartÄ praÅ¡Ä ieÅ¡kovo iÅ¡sikelti savo laikinÄ jį statinį iÅ¡ jų teritorijos, nes pats ieÅ¡kovas neturi jokios teisÄtos sutarties su žemÄtvarka dÄl Å¡io žemÄs sklypo naudojimo.
Teismo posÄdžio metu treÄiojo asmens atstovÄ visiÅ¡kai palaikÄ jų atsiliepime iÅ¡dÄstytas aplinkybes. Papildomai pažymÄjo, jog ginÄo žemÄs sklypas yra Lietuvos valstybÄs nuosavybÄ. Lietuvos valstybÄs nuosavybe naudojamasi ir disponuojama griežtai laikantis teisÄs aktų bei negali bÅ«ti tokia situacija, jog atsakovas vadovaudamasis neaiÅ¡kiu 1985 metų potvarkiu, kuriuo žemÄs sklypas tuomet buvo suteiktas naudojimuisi 3 metams, dabar teigia, jog bendrija yra Å¡io žemÄs sklypo nuomotojai ir elgiasi Å¡iame žemÄs sklype kaip savininkai, statydami savo iniciatyva kelio užtvarus ir tvoras.
IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad žemÄs sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikÄjimo teise perduotas Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos (1 t., e. b. l. 8-9). IÅ¡ NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-04-23 ŽemÄs naudojimo patikrinimo akto nustatyta, kad Å¡iame žemÄs sklype yra įsikÅ«rÄs atsakovas - (duomenys neskelbtini) bendrija (1 t., e. b. l. 12-16).
IeÅ¡kovas D. L. 2009 m. lapkriÄio 19 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi už 10 000 Lt sumÄ iÅ¡ I. A. įsigijo metalinį garaÅ¾Ä ir kitÄ sutartyje nurodytÄ Ä¯rangÄ (1 t., e. b. l. 5-7). IeÅ¡kovo teigimu, Å¡is jo nusipirktas metalinis garažas yra valstybei priklausanÄio žemÄs sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, taÄiau ieÅ¡kovas juo negali tinkamai naudotis dÄl atsakovo savavaliÅ¡kai įrengtos tvoros ir kelio užtvaro. 2017-01-24 Vilniaus miesto skyrius vÄl atliko žemÄs naudojimo valstybinÄ kontrolÄ ir suraÅ¡Ä Å¾emÄs naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-72, kuriuo metu nustatyta, kad žemÄs sklypas aptvertas vieline tvora, Å¡iaurÄs rytų dalyje, ties žemÄs sklypu, esanÄiu (duomenys neskelbtini), įrengti automatiniai vartai, žemÄs sklype yra garažai, iki kurių galima patekti pro Å¡iuos vartus (1 t., e. b. l. 64-65). 2017-02-23 NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius kreipÄsi į atsakovÄ , kad Å¡is paÅ¡alintų pažeidimus (1 t., e. b. l. 80-81). 2017-04-18 Vilniaus miesto skyrius vÄl atliko žemÄs naudojimo valstybinÄ kontrolÄ ir suraÅ¡Ä Å¾emÄs naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-247, kuriuo metu nustatyta, jog pažeidimai nustatyti 2017-01-24 akte, nÄra paÅ¡alinti (1 t., e. b. l. 73-75). 2017-10-23 Vilniaus miesto skyrius vÄl atliko žemÄs naudojimo valstybinÄ kontrolÄ ir suraÅ¡Ä Å¾emÄs naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-755, kuriuo metu nustatyta, kad faktinÄ situacija nuo 2017-04-18 akto suraÅ¡ymo nepasikeitÄ (3 t., e. b. l. 8-11).
NagrinÄjamoje byloje tarp Å¡alių yra kilÄs ginÄas dÄl ieÅ¡kovo nuosavybÄs teise valdomo metalinio garažo naudojimo â ieÅ¡kovas praÅ¡o paÅ¡alinti kelio užtvarÄ , kuris jam kliudo patekti iki jo nuosavybÄs. Atsakovas neginÄija, kad ginÄo kelio užtvaras yra pastatytas, kad jis sudaro kliÅ«tį ieÅ¡kovui patekti iki jo metalinio garažo, taÄiau nurodo, jog Å¡is užtvaras yra pastatytas visos bendrijos narių interesais, siekiant apsaugoti bendrijos prižiÅ«rimÄ teritorijÄ , kad į jÄ nepatektų paÅ¡aliniai asmenys.
Teismas pabrÄžia, kad nagrinÄjamoje byloje treÄiasis asmuo â NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba â kaip valstybinÄs žemÄs patikÄtinis, nÄra pareiÅ¡kÄs savarankiÅ¡ko reikalavimo dÄl ginÄo kelio užtvaro nugriovimo. DÄl to Å¡iuo atveju teismas nagrinÄja ieÅ¡kovo reikalavimÄ paÅ¡alinti ginÄo kelio užtvarÄ ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisÄs gynimo kontekste ir nesprendžia ginÄo kelio užtvaro pastatymo aplinkybių statybos teisÄtumo prasme, taip pat nesprendžia, kokiu pagrindu atsakovas valdo ginÄo žemÄs sklypÄ .Kitas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas yra priteisti iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) bendrijos ieÅ¡kovo naudai 2639,82 Eur sumÄ kaip nepagrįstai gautas lÄÅ¡as.
IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas neteisÄtai praturtÄjo jo sÄ skaita (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), nes iÅ¡ ieÅ¡kovo ÄmÄ didesnius mokesÄius nei iÅ¡ savo narių, be to, nemokÄjo valstybei už žemÄs sklypo nuomÄ . Atsakovas nurodo, kad su ieÅ¡kovu buvo sudarytas susitarimas dÄl atitinkamų mokÄjimų bendrijai. Kadangi tarp Å¡alių yra kilÄs ginÄas dÄl ieÅ¡kovo sumokÄtų sumų, teismas Å¡iuo klausimu taip pat pasisako.DÄl ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisÄs gynimo.NagrinÄjamoje byloje tarp Å¡alių yra kilÄs ginÄas dÄl ieÅ¡kovo nuosavybÄs teise valdomo metalinio garažo naudojimo â ieÅ¡kovas praÅ¡o paÅ¡alinti kelio užtvarÄ , kuris jam kliudo patekti iki jo nuosavybÄs. Atsakovas neginÄija, kad ginÄo kelio užtvaras yra pastatytas ir kad jis sudaro kliÅ«tį ieÅ¡kovui patekti iki jo metalinio garažo, taÄiau nurodo, jog Å¡is užtvaras yra pastatytas visos bendrijos narių interesais, siekiant apsaugoti bendrijos prižiÅ«rimÄ teritorijÄ , kad į jÄ nepatektų paÅ¡aliniai asmenys.IeÅ¡kovas savo patikslintame ieÅ¡kinyje formuluoja tokį reikalavimÄ âuždrausti (duomenys neskelbtini) bendrijai bet kokia forma, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai sudaryti kliÅ«tis patekti ieÅ¡kovui į žemÄs sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu įpareigojant paÅ¡alinti esamas kliÅ«tis - kelio užtvarÄ â.
CK 6.255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog realus pavojus, kad ateityje gali bÅ«ti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Prevenciniu ieÅ¡kiniu laikomas ieÅ¡kinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukelianÄius realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grÄsmÄ. Prevencinio ieÅ¡kinio, kaip civilinÄs atsakomybÄs instituto, tenkinimo sÄ lyga â neteisÄti veiksmai â suprantami kaip teisinÄ pareigÄ pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmÄ bÅ«tų žalos ateityje padarymas.
Žala Å¡iuo atveju turi bÅ«ti suprantama kaip bÅ«simų neteisÄtų veiksmų potenciali pasekmÄ. Tokiu atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti atsakovo bÅ«simus neteisÄtus veiksmus ir kad dÄl jų gali atsirasti žala (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisÄs pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo bÅ«dais.
IeÅ¡kovas nagrinÄjamoje byloje neįrodinÄjo potencialios žalos, kuri gali atsirasti ateityje, taÄiau savo reikalavimÄ grindÄ jo nuosavybÄs teisÄs pažeidimu neleidžiant per ginÄo kelio užtvarÄ patekti prie jo metalinio garažo, reikalaujant jį paÅ¡alinti. DÄl to teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas yra negatorinis reikalavimas (CK 4.98 straipsnis), bet ne prevencinis ieÅ¡kinys (CK 6.255 straipsnis).Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo bÅ«das yra negatorinis ieÅ¡kinys.
IeÅ¡kovas, pareiÅ¡kÄs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus:
1) kad jis yra turto savininkas;
2) kad jo teisÄs yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinÄti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisÄtai. PrieÅ¡ingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisÄs aktų reikalavimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). NagrinÄjamoje byloje atsakovas neginÄija, kad ieÅ¡kovas yra ginÄo metalinio garažo savininkas.
IeÅ¡kovas, teikdamas paaiÅ¡kinimus 2017-10-25 teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad kelio užtvaro įrengimÄ jis pats siÅ«lÄ atsakovui, nes atsakovo prižiÅ«rimoje teritorijoje nuolat atsirasdavo atliekų, lankydavosi paÅ¡aliniai asmenys, todÄl kelio užtvaras turÄjo iÅ¡sprÄsti Å¡iuos nepatogumus visiems garažų valdytojams. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad jo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ metalinį garaÅ¾Ä yra pažeidžiama neleidžiant jam privažiuoti prie garažo. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savininkas valdo ir naudoja savo nuosavybÄ savo nuožiÅ«ra, o jo nuosavybÄs teisÄ gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, paties savininko valia ar teismo sprendimu (CK 4.39 straipsnis).
Taigi toks teisinis reglamentavimas aiÅ¡kiai nustato, kad ne kiti asmenys, o pats savininkas sprendžia kokiu bÅ«du jam naudoti savo nuosavybÄ, kas atitinka vienÄ esminių teisÄs principų â privati nuosavybÄ nelieÄiama. DÄl to atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovas gali prie savo garažo patekti pÄsÄiomis, todÄl jo nuosavybÄs teisÄ yra nepažeidžiama, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti.Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebÅ«tų varžomos jo teisÄs naudotis turimu turtu, taÄiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų.
Civiline teise, kuria reglamentuojami prieÅ¡ingus interesus turinÄių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad bÅ«tų galima pasiekti kompromisÄ , užtikrinantį ginÄo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Siekiant to, svarbu nesureikÅ¡minti vienos Å¡alies interesų, jų gynimo poreikiu ir bÅ«du neproporcingai neapriboti kitos Å¡alies nuosavybÄs teisių ir atitinkamai â teisÄtų interesų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J.
G. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013).TaÄiau sprendžiant dÄl ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisÄs pažeidimo (trukdymo patekti prie metalinio garažo) paÅ¡alinimo, teismas turi atsižvelgti ir į kitų asmenų teises ir pareigas bei rasti proporcingÄ ir adekvatų pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad kelio užtvaro naudojimas ginÄo sklype atitinka jo naudotojų interesus, nes taip užkertamas kelias į teritorijÄ patekti paÅ¡aliniams asmenims.
Atsakovo atsisakymas už adekvatų kaÅ¡tų padengimÄ suteikti ieÅ¡kovui galimybÄ naudotis kelio užtvaru (pvz. suteikiant nuotolinio valdymo pultÄ , ar nurodant telefono numerį, kuriuo paskambinus, bÅ«tų pakeliamas užtvaras), nes ieÅ¡kovas nÄra bendrijos narys, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Teismo vertinimu, toks ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisÄs pažeidimo (trukdymo patekti prie metalinio garažo) paÅ¡alinimo bÅ«das (pvz. suteikiant nuotolinio valdymo pultÄ , ar nurodant telefono numerį, kuriuo paskambinus, bÅ«tų pakeliamas užtvaras) Å¡iuo atveju bÅ«tų proporcingas ir adekvatus pažeistų teisių gynimo bÅ«das.
TaÄiau ieÅ¡kovas tokio reikalavimo bylos nagrinÄjimo metu nereiÅ¡kÄ ir 2017-10-25 teismo posÄdyje aiÅ¡kiai nurodÄ, kad, ieÅ¡kovo manymu, tik kelio užtvaro paÅ¡alinimas tinkamai apgintų jo pažeistÄ teisÄ, todÄl teismas negali savo nuožiÅ«ra keisti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalyko, nes tai bÅ«tų ieÅ¡kinio ribų peržengimas. Bylos nagrinÄjimo ribas apibrÄžia į teismÄ besikreipianÄio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, â tai faktinio pobÅ«džio aplinkybÄs, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â materialųjį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje V.
J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje S. V. J. v. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-230/2009).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas netenkina ieÅ¡kovo negatorinio reikalavimo (paÅ¡alinti ginÄo kelio užtvarÄ ) kaip neproporcingo ir neadekvataus, taÄiau pabrÄžia, kad tai neužkerta kelio ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ su reikalavimu kitokiu (adekvaÄiu) bÅ«du apginti jo pažeistÄ teisÄ.DÄl atsakovo nepagrįsto praturtÄjimo.Tarp Å¡alių kilo ginÄas, ar ieÅ¡kovas pagrįstai mokÄjo atsakovui atitinkamas sumas.
IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovas nepagrįstai praturtÄjo jo sÄ skaita. Atsakovas nurodo, kad tarp ginÄo Å¡alių buvo sudarytas žodinis susitarimas dÄl mokÄjimo už leidimÄ vykdyti Å«kinÄ veiklÄ ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo.CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolÄs turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nÄra, â vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys turi teisÄ laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.
CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolÄs neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).NagrinÄjamu atveju ginÄo Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina susitarimo, kurio pagrindu ieÅ¡kovas mokÄjo atsakovui, sudarymÄ . IeÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡sakoma pozicija, kad jokio susitarimo tarp Å¡alių nebuvo sudaryta, atsakovas neturÄjo teisinio pagrindo reikalauti ir gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo daugiau pinigų, nei atsakovui moka jo nariai.
Ä®vertinus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, atsižvelgiant į paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kuriais jis neneigÄ, jog susitarÄ su bendrijos pirmininku dÄl kasmÄnesinių mokÄjimų, teismas sprendžia, kad tarp Å¡alių buvo susiklostÄ sutartiniai teisiniai santykiai. Vien tai, kad atsakovo nariai moka bendrijai mažesnius mokesÄius, ar kad, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas nemoka žemÄs mokesÄio valstybei, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas negalÄjo susitarti su ieÅ¡kovu dÄl kitokių mokÄjimų.
PabrÄžtina, kad ieÅ¡kovas, atstovaujamas profesionalaus atstovo (advokato), nereiÅ¡kÄ nagrinÄjamoje byloje jokių reikalavimų dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu vienu iÅ¡ įstatyme nustatytų pagrindų ar sutarties sÄ lygų keitimo. DÄl to Å¡iuo atveju, teismui konstatavus, kad susitarimas tarp ginÄo Å¡alių buvo sudarytas, teismas neturi pagrindo sprÄsti dÄl tokio susitarimo turinio modifikavimo nesant Å¡alies reikalavimo. MinÄta, kad CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio faktinis ir teisinis pagrindas yra grindžiamas nepagrįstu praturtÄjimu (CK 6.242 straipsniu), t. y. ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2639,82 Eur sumÄ kaip nepagrįstai gautas lÄÅ¡as.
Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dÄl nepagrįsto praturtÄjimo (actio de in rem verso), turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtÄjimo prielaidos. Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtÄjÄs dÄl ieÅ¡kovo veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtÄjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažÄjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtÄjÄs ieÅ¡kovo sÄ skaita). Nepagrįsto praturtÄjimo priteisimas negalimas, kai dÄl vieno asmens praturtÄjimo niekas nepatiria nuostolių.
TreÄia, turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažÄjimo ir atsakovo praturtÄjimo. Ketvirta, atsakovo praturtÄjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtÄjimas turi egzistuoti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. Å eÅ¡ta, Å¡alis, kurios turtas sumažÄjo, neturi bÅ«ti prisiÄmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieÅ¡kovas turi negalÄti apginti savo pažeistos teisÄs kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtÄjimo instituto negalima taikyti kaip priemonÄs, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015).
Toks ieÅ¡kinio dÄl nepagrįsto praturtÄjimo tenkinimo prielaidų (sÄ lygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Masdar (UK) Ltd prieÅ¡ Europos Bendrijų KomisijÄ , byla C-47/07 P, 44â46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieÅ¡ G. K., byla C-470/08, Rink. P. I-0000).NagrinÄjamu atveju, nustaÄius, kad tarp ginÄo Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dÄl kasmÄnesinių mokÄjimų atsakovui, nÄra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl nepagrįsto praturtÄjimo, nes atsakovas turÄjo teisinį pagrindÄ gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus, t. y.
žodinis susitarimas tarp Å¡alių dÄl 200 Lt/mÄn. mokÄjimo už ieÅ¡kovo vykdomÄ Å«kinÄ veiklÄ bei 20 Lt/mÄn. už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ . DÄl to Å¡is ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. BylinÄjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinÄjimu (CPK 79 straipsnis).
IeÅ¡kinį atmetus, atsakovo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo, dalyvavusių nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. DÄl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaiÄiavimu ir pagrindimu. Atsakovas praÅ¡o priteisti 470,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti, pateikÄ Å¡ias bylinÄjimosi iÅ¡laidas patvirtinanÄius įrodymus.
Teismo vertinimu, atsakovo patirtos 470,00 Eur dydžio iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokÄti yra pagrįstos ir protingo dydžio, todÄl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismasn u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kovo D. L. ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dÄl įpareigojimo nutraukti neteisÄtus veiksmus ir nepagrįstai gautų lÄšų priteisimo atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 470,00 Eur (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų ir 00 ct.) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priÄmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimÄ priÄmusį apylinkÄs teismÄ . TeisÄja                                                                                                 A. J.-SungailienÄ