d57805ee-1dc8-4e20-9ec9-3e71990a2a9a · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                                                        Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-411-185/2016                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-11-3-00044-2016-6                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1. (S)                                             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 30 d.

 Panevėžys                                        Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,n u s t a t ė :                                         Skundžiamu nutarimu A.

D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir jam paskirta 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams už tai, kad 2016 m. vasario 6 d. 9.05 val. miško keliu nuo Visagino link degalinės „Saitema“ vairavo transporto priemonę – automobilį „A. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,73 promilės girtumas.             Apeliaciniu skundu A.

D. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ Â ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad jokio administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., jis nepadarė. Apylinkės teismas, pažeisdamas ATPK 248 str. ir 284 str. 1 d. normas, administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai. Apylinkės teismas, priimdamas nutarimÄ , vadovavosi ne įrodymais, o prielaidomis. Teismas nutarime konstatavo, jog jis tariamai vairavo automobilį neblaivus, ir tai patvirtina neva teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai.

Tai neatitinka tikrovės, nes jis automobilio neblaivus nevairavo. Teigia, jog bÅ«damas blaivus miÅ¡ko keliu (taip važiuoti buvo arčiau ir patogiau) atvažiavo iki degalinės, kurioje iÅ¡gėrė 200-250 g trauktinės. Po to nuėjo į degalinės parduotuvę, iÅ¡ ten į tualetÄ , prie kurio parÅ«kė ir rÅ«kydamas matė, kad prie degalinės, apie 30 m nuo jos pastatų, stovi policijos automobilis. SurÅ«kęs cigaretę ėjo link savo automobilio. Prie jo priėjo policijos pareigÅ«nai ir pasakė, kad matė, kaip jis vairavo automobilį, įspėjo, kad įjungs garso įraÅ¡ymo įrenginį bei paklausė, ar paros laikotarpiu vartojo alkoholinius gėrimus.

IÅ¡sigandęs dėl galimų nemalonių pasekmių pareigÅ«nams pasakė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo. Tada policijos pareigÅ«nai pasiÅ«lė patikrinti blaivumÄ ir jam buvo nustatytas 1,73 promilės neblaivumas. Taip pat iÅ¡sigandęs dėl galimos griežtos atsakomybės, gynybos sumetimais, davė policijos pareigÅ«nams tikrovės neatitinkančius paaiÅ¡kinimus. Tačiau jo duotus parodymus bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir Å¡aliÅ¡kai įvertino kritiÅ¡kai, nors jo teisme duoti parodymai sutampa su parodymais, kuriuos davė byloje apklausti liudytojai, kurie neabejotinai įrodo, jog jis automobilio neblaivus nevairavo.

Pažymi, kad policijos pareigÅ«nai atliko jo blaivumo patikrinimÄ ir nustatė jo neblaivumÄ tuo metu, kai jis automobilio nevairavo. Be to, kad jis nevairavo automobilio neblaivus iÅ¡ dalies įrodo ir pačių policijos pareigÅ«nų M. M. ir A. B. parodymai. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų parodymų matyti, kad jie atvyko į degalinę patikrinti automobilio „A. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo praėjus tam tikram laikui, kai jis (apeliantas) į degalinę jau buvo atvažiavęs, automobilio salone iÅ¡gėręs alkoholio, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio bei savo reikalais nuėjęs į degalinės parduotuvę, tualetÄ .

Policijos pareigÅ«nai jį rado degalinės teritorijoje. Pažymi, kad policijos pareigÅ«nų parodymai, kad jie matė, kaip tariamai jis važiavo miÅ¡ko keliu ir iÅ¡važiavęs iÅ¡ miÅ¡ko nuvažiavo iki degalinės, prieÅ¡tarauja įvykio vietos objektyviems duomenims (prie skundo prideda fotonuotraukas) bei jų pačių parodymams teisme. Mano, kad jei policijos pareigÅ«nai iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų matę jį neblaivų vairuojantį automobilį, jie turėjo nedelsiant užkirsti keliÄ daromam pažeidimui, kaip tai numato Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Policijos generalinio komisaro įsakymu.

Tačiau to padaryta nebuvo, o tai reiÅ¡kia, jog pareigÅ«nai prie degalinės atvyko praėjus tam tikram laikui ir nematė, kas iki to laiko vyko degalinės teritorijoje, kÄ jis (apeliantas) ten darė. Pažymi, kad dėl neaiÅ¡kių priežasčių pareigÅ«nai nepateikė ne tik automobilio vaizdo ir garso fiksavimo įrangos duomenų, bet ir degalinės vaizdo kameros įraÅ¡o. Tai rodo, kad bylos tyrimas dėl tariamai įvykdyto jo pažeidimo buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai.

Kartu su skundu taip pat pateikia E. J. ir A. Z. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuos gavo tik po nutarimo priėmimo, todėl anksčiau jų pateikti negalėjo. Å ie paaiÅ¡kinimai taip pat įrodo, jog jis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus VieÅ¡osios tvarkos ir eismo priežiÅ«ros poskyris praÅ¡o apylinkės teismo nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ .

Mano, kad A. D. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės yra nepagrįstos ir vertinamos kaip jo bandymas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Apylinkės teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ , teisėtÄ ir teisingÄ nutarimÄ .              Skundas atmetamas.              IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad A. D. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymo, nesutinka su byloje esančiu įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas.

Apeliantas nurodo, kad pareigÅ«nai nepagrįstai jį apkaltino vairavus automobilį neblaiviam, nes jis miÅ¡ko keliu iki degalinės automobilį vairavo blaivus, alkoholio iÅ¡gėrė sustojęs degalinėje ir daugiau nevairavo, pareigÅ«nai jo nesulaikė neblaivaus prie automobilio vairo, o jo neblaivumÄ patikrino tik po kurio laiko, kas, anot apelianto, nepaneigia jo nurodytos apgirtimo versijos. Atsižvelgiant į Å¡iuos skundo argumentus, nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pažeidėjas vairavo automobilį neblaivus, Å¡iais savo veiksmais padarydamas pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d.Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas.

Teismas, priimdamas nutarimÄ , privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigÅ«nai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone (ATPK 257 str.).

IÅ¡ paminėtų teisės normų matyti, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 str.

Apylinkės teismas, laikydamasis minėto straipsnio reikalavimų, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė, iÅ¡analizavo bei įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumÄ , palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos iÅ¡vados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ ir kuriuos įrodymus atmeta, paneigdamas juos kitais bylos duomenimis.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas, visiÅ¡kai pritardamas apylinkės teismo skundžiamame nutarime nurodytiems motyvams, daro iÅ¡vadÄ , kad reikÅ¡mingos kaltės ir nusižengimo kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, nepaliekant jokių esminių prieÅ¡taravimų ar abejonių, ir tai leido apylinkės teismui tinkamai įvertinti apelianto atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d. klausimÄ . Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jo lÅ«kesčių, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo netinkamai, Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai.

Apeliaciniame skunde dėstomas subjektyvus bylos įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo nutarimÄ laikyti nepagrįstu ir jį naikinti.Å iuo metu ginčo dėl to, kad apeliantas vairavo automobilį miÅ¡ko keliu nuo Visagino iki degalinės, nėra, tÄ aplinkybę apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats A. D., tai patvirtino ir kartu su juo viename automobilyje važiavęs S. C. bei tiesiogiai tai matę policijos pareigÅ«nai M. M. ir A. B.. Apeliantas ginčija teismo nustatytÄ faktÄ , jog automobilį jis vairavo neblaivus, teigia, kad tuo metu, kai vairavo automobilį, jis buvo blaivus, alkoholį vartojo sustojęs degalinėje ir daugiau nevairavo.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡i apelianto versija atsirado tik vėliau. IÅ¡ karto po įvykio pirminiame savo paaiÅ¡kinime A. D. įvykio aplinkybes aiÅ¡kino kiek kitaip, t. y. jis nurodė, kad automobilį vairavo S. Č., kuris, atvažiavus į degalinę, nuėjo į namus, nes pamirÅ¡o pasiimti dokumentus. Tačiau į degalinę atvykęs neva apelianto automobilį vairavęs S. Č. tokiÄ A. D. versijÄ paneigė, policijos pareigÅ«nams ir savo paaiÅ¡kinime nurodydamas, jog A. D. automobilio jis tÄ dienÄ nevairavo, o į degalinę atvažiavo papraÅ¡ytas A.

D.. AnalogiÅ¡kai S. Č. tvirtino ir apylinkės teisme. Vėlesniame savo raÅ¡tiÅ¡kame paaiÅ¡kinime apylinkės teismui apeliantas pateikė naujÄ Ä¯vykio versijÄ , t. y. nurodė, kad ne S. Č., o jis pats vairavo automobilį iki degalinės, kurioje sustojęs iÅ¡gėrė alkoholio ir skambino pagalbos S. Č.. Teismo posėdyje A. D. dar kitaip aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, t. y. nurodė, kad pagalbos jis skambino nebe S. Č., o E. J., kuris negalėjo atvažiuoti, nes buvo iÅ¡važiavęs, todėl pažadėjo paskambinti S. Č..

Taigi A. D. proceso metu iÅ¡kėlė net kelias skirtingas versijas apie įvykį, kurias apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį klaidinti tyrimÄ , kas kartÄ papildant savo paaiÅ¡kinimus vis naujomis aplinkybėmis, taip siekiant „pagerinti“ iÅ¡manytÄ Ä¯vykių eigÄ , ir kurios aukÅ¡tesniajam teismui taip pat kelia abejonių dėl apelianto nuoÅ¡irdumo. Nors A. D. bando įrodyti, jog automobilį iki degalinės jis vairavo blaivus, iÅ¡gėrė sustojęs degalinėje ir daugiau nevairavo, kÄ teisme patvirtino ir kartu su juo važiavęs liudytojas S. C., kuris parodė, jog A.

D. automobilyje iÅ¡ butelio iÅ¡gėrė alkoholio, kaip pagrįstai skundžiama nutarime pažymėjo apylinkės teismas, tokių aplinkybių, kad A. D. iÅ¡gėrė sustojęs degalinėje, nei pats A. D., nei kartu su juo važiavęs liudytojas S. C. pirminiuose savo paaiÅ¡kinimuose nenurodė. PrieÅ¡ingai, kaip patvirtino policijos pareigÅ«nai, A. D. apskritai neigė tÄ dienÄ vartojęs alkoholį. Atsižvelgus į tai darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai Å¡iÄ A. D. tik vėliau atsiradusiÄ apgirtimo versijÄ ir liudytojo S. C. teisme duotus parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti ir atitinkamai padėti apeliantui iÅ¡vengti atsakomybės. Faktinės bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad tokia apelianto apgirtimo versija atsirado tik po to, kai S. Č. savo parodymais paneigė A.

D. pirminius paaiÅ¡kinimus apie automobilio vairavimo aplinkybes, kÄ skundžiamame nutarime pažymėjo ir apylinkės teismas. Kaip nustatyta byloje, A. D. iki degalinės atvažiavo ne pagrindiniu keliu nuo Visagino, o miÅ¡ko keliu, kuris neskirtas vieÅ¡ajam transporto eismui. Kaip parodė policijos pareigÅ«nai, jie tiesiogiai matė iÅ¡ miÅ¡ko link degalinės važiuojantį automobilį, kurį vairavo A. D.. Kadangi automobilis įtartinai manevravo, įtarė, jog jo vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, todėl nusprendė patikrinti jo blaivumÄ .

Apsisuko ir važiavo link minėto automobilio, tačiau jis sustojo degalinės teritorijoje. Automobiliui sustojus, iÅ¡ jo iÅ¡lipo A. D., kuris nuėjo į degalinę. Jie (policijos pareigÅ«nai) palaukė, kol vairuotojas iÅ¡eis iÅ¡ degalinės ir priėję prie A. D. paaiÅ¡kino, jog nori patikrinti jo blaivumÄ , nes įtaria, jog jis automobilį vairavo neblaivus. A. D. iÅ¡ pradžių teigė, jog alkoholio nevartojo, nors nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, o vėliau, alkotesteriui parodžius 1,73 promilės girtumÄ , pradėjo aiÅ¡kinti, kad automobilį vairavo kitas asmuo – S. Č., kuris išėjo namo pasiimti dokumentų, nes juos buvo pamiršęs. Tačiau į degalinę atėjęs S. Č. paaiÅ¡kino, kad jis A.

D. automobilio tÄ dienÄ nevairavo. S. C., kuris sėdėjo A. D. automobilyje, taip pat patvirtino, jog A. D. automobilį vairavo nuo pat ryto. Taigi atsižvelgus į Å¡iuos policijos pareigÅ«nų parodymus, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes jie buvo nuoseklÅ«s nuo pat pradžių bei sutampa tarpusavyje ir su kitais bylos įrodymais (S. Č. paaiÅ¡kinimu bei jo teisme duotais parodymais, S. C. pirminiu paaiÅ¡kinimu) bei įvertinus A. D. parodymų nenuoseklumÄ , jų kaitaliojimÄ , versijos apie jo apgirtimÄ atsiradimo aplinkybes, aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl A.

D. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., t. y. kad jis automobilį vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 promilės girtumas. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiame nutarime pagrįstai konstatavo, kad A. D., žinodamas, jog yra neblaivus, tyčia pasirinko automobilį vairuoti ne pagrindiniu keliu nuo Visagino, o miÅ¡ko keliu, bÅ«tent vengdamas galimo patikrinimo ir kartu patraukimo administracinėn atsakomybėn bei tikėdamasis, kad nebus sustabdytas policijos pareigÅ«nų, o juos pamatęs, turės laiko sudaryti įvaizdį, jog automobilio nevairavo, kas iÅ¡ esmės ir pasitvirtino naginėjamu atveju, juolab kad jam pasekmės vairuojant automobilį neblaiviam buvo gerai žinomos, nes jis anksčiau (2011 m.) jau yra baustas už analogiÅ¡ko pažeidimo padarymÄ .

Tai, kad policijos pareigÅ«nai tiesiogiai nesulaikė A. D. neblaivaus prie automobilio vairo, o jo girtumÄ patikrino jam sustojus degalinės teritorijoje, nepaneigia teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės. Taigi apibendrindamas aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad A. D. pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d., jo kaltė padarius šį teisės pažeidimÄ yra visiÅ¡kai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas objektyviai iÅ¡tyrė, tinkamai įvertino bylos įrodymus, todėl priimtas sprendimas atitinka ATPK nuostatas, o apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai bei kartu su skundu pateikti papildomi duomenys – fotonuotraukos iÅ¡ degalinės teritorijos ir E. J. bei A.

Z. (apelianto sugyventinės) paaiÅ¡kinimai, niekaip nepaneigia esminės teismo nustatytos aplinkybės, jog A. D. automobilį vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 promilės girtumas. Atsižvelgus į tai, naikinti ar keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi jokio pagrindo.             Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t ar i a:             Palikti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir A.

D. apeliacinio skundo netenkinti.             Ši nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                       Pranas Šimkus