d576ea6b-ef69-4e5b-9d8b-9e85312f7726 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-2735-603/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00699-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4.; 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V.

V. ir A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų I. V. ir E. A. ieÅ¡kinį atsakovams V. V. ir A. V., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami:

1) nustatyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas turi bÅ«ti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ (paslaugos Nr. ZSFP-77532 www.zpdris.lt portale) be atsakovų V. V. ir A. V. pritarimo;

2) ieškovų I. V. ir E. A. naudai iš atsakovų V. V. ir A. V. priteisti proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad 1992 m. rugsėjo 10 d. Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajone priėmė potvarkį Nr. 1269 „Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“ ir Vilniaus rajono valdyba nusprendė parduoti žemės sklypus privačioms namų valdoms pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės Ž. R. parduodamų privačių namų valdų sklypų sÄ raÅ¡Ä . Atsakovams ir buvusiam ieÅ¡kovų sklypo savininkui, iÅ¡ kurio jie pirko namų valdÄ , buvo nustatyti 0,1500 ha dydžio žemės sklypai.

Pagal (duomenys neskelbtini) kaimo generalinį planÄ ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ , žemės sklypų ribos tarp namų valdos savininkų nustatytos lygiagrečiomis linijomis, paliekant tarp gretutinių sklypų įsiterpusius 4 m pločio valstybinės žemės ruožus. Buvęs ieÅ¡kovų žemės sklypo savininkas, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovai pirko žemės sklypÄ , neaiÅ¡ku kokiu pagrindu prisijungė dalį – 2 metrus tarp sklypų įsiterpusios valstybinės žemės ir padidino žemės sklypÄ iki 0,1554 ha.

Nesant jokių dokumentų, pagrindžiančių žemės sklypo padidinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos, valstybinės žemės sÄ skaita, buvo padidintos savavaliÅ¡kai. IeÅ¡kovai, nusipirkdami pagal pirkimo–pardavimo sutartį, buvusio savininko žemės sklypÄ , prisiėmė visas civilines teises ir pareigas į padidintÄ Å¾emės sklypÄ valstybinės žemės sÄ skaita. Kadangi ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos savavaliÅ¡kai jau buvo padidintos, ieÅ¡kovai neturi jokios teisės valstybinės žemės sÄ skaita dar labiau jį pasididinti.

Pritarus ieÅ¡kovų projektui, ieÅ¡kovams tektų 3 m valstybinės žemės ruožo, o atsakovams – 1 m. Kitaip tariant, ieÅ¡kovai privatizuotų ¾ dalis valstybinės žemės sklypo, o atsakovai – tik ¼ dalį. Tokia proporcija nėra teisinga. IeÅ¡kovai (perėmę buvusių savininkų teises ir pareigas), padidindami savo žemės sklypo ribas 2 metrais valstybinės žemės sklypo sÄ skaita, jau realizavo savo teises, numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnyje ne aukciono tvarka pirkti valstybinę žemę.

Tenkinant ieÅ¡kovų reikalavimus, iÅ¡ atsakovų bÅ«tų atimta galimybė ne aukciono tvarka nusipirkti 2 m. valstybės žemės. Be to, ieÅ¡kovai valstybinės žemės ruožo dalyje yra nelegaliai pasistatę tvorÄ , kurios dalis atsidurtų privatizuoti skirtoje valstybinės žemės ruožo dalyje, jei atsakovai pritartų ieÅ¡kovų paruoÅ¡tam projektui.

3. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino ir: 4.1 nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., formavimas ir pertvarkymas turi bÅ«ti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ (paslaugos Nr. ZSFP-77532 www.zpdris.lt portale) be atsakovų V.

V. ir A. V. pritarimo; 4.2. priteisė ieškovės I. V. naudai iš atsakovo V. V. 2 167,07 Eur, o iš atsakovės A. V. 2 167,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4.3. priteisė valstybės naudai iš atsakovo V. V. 6,29 Eur Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovės A. V. 6,28 EurEur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai atliko visas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse numatytas procedÅ«ras iki projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, iÅ¡skyrus atsakovų pritarimo gavimÄ .

6. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl proporcijų, kuriomis įsiterpęs žemės sklypas turėtų bÅ«ti dalinamas prieÅ¡ jį prijungiant prie ieÅ¡kovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio turinys, pagal kurį besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar iÅ¡nuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraÅ¡tinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotÄ asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui.

Remdamasis ieškovų pateiktu projektu nustatė, kad įsiterpęs žemės sklypas būtų lygiomis dalimis prijungiamas prie ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, t. y. 0,0030 ha valstybinės žemės sklypo dalis būtų prijungiama prie ieškovų žemės sklypo ir 0,0030 ha – prie atsakovų žemės sklypo. Todėl sprendė, jog projekto sprendiniai dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo prie abiejų besiribojančių žemės sklypų lygiomis dalimis atitinka taikomus teisės aktus bei nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, kadangi tiek ieškovams, tiek atsakovams atitektų po ½ įsiterpusio žemės sklypo, t. y. lygiomis dalimis.

7. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieÅ¡kovai (arba buvę žemės sklypo savininkai) valstybinės žemės sklypo sÄ skaita jau yra pasididinę žemės sklypÄ kaip nepagrįstus įrodymais. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų apie kokius nors neteisėtus ieÅ¡kovų (ar ankstesnių ieÅ¡kovams priklausiusių žemės sklypų savininkų) veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo plotas neteisėtai padidėjo.

Pažymėjo, kad nors Å¡iuo metu ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas yra 0,1554 ha, tačiau nesant įrodymų apie ieÅ¡kovų (ankstesnių žemės sklypo savininkų) neteisėtus veiksmus, jų atžvilgiu priimtų sprendimų, taip pat esant nenuginčytiems vieÅ¡ojo registro duomenimis, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog sklypas buvo pasididintas savavaliÅ¡kai. Pritarė ieÅ¡kovų argumentams, kad formuojant žemės sklypÄ , jį registruojant vieÅ¡ajame registre, buvo patikslintos jo ribos, plotas.

8. Teismas sprendė, jog atsakovų argumentai, kad 0,1554 ha dydžio plotas neatitiktų tuo metu 1992 m. galiojusio (duomenys neskelbtini) kaimo generalinio plano ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, nėra aktualus sprendžiant klausimÄ dėl Å¡iuo metu įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono. Pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, leidžiantis tarp privačių žemės sklypų įsiterpusį valstybinės žemės sklypÄ Å¡ių sklypų savininkams parduoti be aukciono, įsigaliojo tik 2004 m. sausio 27 d. (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas, Žin. (1994, Nr. 34-620).

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovų žemės sklypo plotas, jo ribos yra iÅ¡vieÅ¡intos vieÅ¡ajame registre, yra nenuginčytos, o atsakovai reikalavimo dėl jų (ribų, ploto) nuginčijimo nėra pareiÅ¡kę. Todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovai turi teisę į didesnę įsiterpusio žemės sklypo ploto dalį nei nurodyta ieÅ¡kovų kartu su ieÅ¡kiniu pateiktame projekte (t. y. į didesnę nei ½ įsiterpusio sklypo dalį.). Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovų projektas jau yra patikrintas ir suderintas kompetentingų valstybės institucijų, privalančių derinti ir tikrinti projektÄ , o jos nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų, neatitikimų ar prieÅ¡taravimų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat tretieji asmenys nepateikė prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kinio reikalavimų.

10. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus teismas konstatavo, jog ieškovų pateikto projekto sprendiniais numatytas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių prijungimas prie besiribojančių žemės sklypų lygiomis dalimis yra racionalus ir pagrįstas, geriausiai atitinkantis besiribojančių žemės sklypų savininkų interesus bei nepaneigiantis nė vieno iš besiribojančių žemės sklypų savininkų teisės į įsiterpusio žemės sklypo dalį.

11. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija teisingumo ministro ir Lietuvos advokatÅ«ros tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio). Todėl sprendė jas priteisti iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Atsakovai pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriame praÅ¡o jį panaikinti ir ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinio netenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad: 12.1. tenkindamas ieÅ¡kovų reikalavimus teismas neatsižvelgė į nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, todėl nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu buvo padidintas ieÅ¡kovų žemės sklypas 2 metrais iki 0,1554 ha.

IeÅ¡kovai savo ieÅ¡kinyje ir teismas sprendime tokių pagrindų nenurodė. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ esminę reikÅ¡mę turi žemės sklypų suformavimo pagrindai ir nuosavybės teisės į juos įgijimas. Remiantis 1992 m. rugsėjo 10 d. potvarkiu Nr. 1269p „Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“ Vilniaus rajono valdyba priėmė sprendimÄ parduoti žemės sklypus privačioms namų valdoms pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės Ž. R. parduodamų privačių namų valdų sklypų sÄ raÅ¡Ä .

Å iuo pagrindu ieÅ¡kovai ir atsakovai įgijo teisę privatizuoti po 0,1500 ha ploto žemės sklypus. Pagal (duomenys neskelbtini) kaimo generalinį planÄ ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ , žemės sklypų ribos tarp namų valdos savininkų nustatytos lygiagrečiomis linijomis, paliekant tarp gretutinių sklypų įsiterpusius 4 m. pločio laisvos valstybinės žemės ruožus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teisėtu bÅ«du buvo privatizuoti tik nustatyto ploto, t. y. 0,1500 ha žemės sklypai; 12.2. pritarus ieÅ¡kovų projektui, ieÅ¡kovai privatizuotų 3 metrus laisvos valstybinės žemės, o tuo tarpu atsakovai tik vienÄ metrÄ .

IeÅ¡kovų sklypo plotas buvo padidintas nepateikiant jokių įrodymų dėl padidinimo teisėtumo. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovai žemės sklypÄ padidino teisėtai, ieÅ¡kovams tenka pareiga pateikti teisėtumÄ pagrindžiančius įrodymus. Teismo argumentas, jog ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas lygiai tokio paties ploto, koks yra dabar, t. y. 0,1554 ha, neturi jokios įrodomosos reikÅ¡mės, kadangi kadastriniai duomenys užfiksuoti jau savavaliÅ¡kai padidinus sklypo plotÄ . Be to, pagal nustatytÄ tvarkÄ , remiantis Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, atliekant kadastrinius matavimus privalėjo dalyvauti atsakovai ir kiti kaimyninių sklypų savininkai.

Kadastrinių matavimų įraÅ¡ai vieÅ¡ajame registre nuosavybės teisių nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina. Teismas nepagrindė, kokius teisės aktus atitinka savavaliÅ¡kas ieÅ¡kovų sklypo padidinimas, kai ieÅ¡kovams tenka 3 metrai (3/4) įsiterpusio laisvos valstybinės žemės, o atsakovams tik 1 metras (1/4); 12.3. patenkinus ieÅ¡kinį pagal ieÅ¡kovų paruoÅ¡tÄ projektÄ , iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai. Atsakovams bÅ«tų atimta galimybė privatizuoti ne aukciono tvarka pusę laisvos valstybinės žemės (2 m), taip kaip priklausytų, nes liktų tik 1 metras.

Be to, ieÅ¡kovai jau pasistatė tvorÄ , kurios dalis įsiterpusi į likusį vieno metro žemės ruoÅ¾Ä ir atsakovams praktiÅ¡kai nebÅ«tų galimybės privatizuoti net vieno metro laisvos valstybinės žemės. IeÅ¡kovams pasodinus vaismedžius ar kitus želdinius 1 metro atstumu nuo atsakovų žemės sklypo, pastaroji žemės sklypo dalis patektų į Å¡ešėlį, o ieÅ¡kovui atliekant bet kokius žemės kasimo darbus, bÅ«tų pažeistos atsakovo daug metų augintų augalų Å¡aknys, taip pat neliktų laisvos erdvės augalams prižiÅ«rėti, dėl to atsakovams bÅ«tų sunku racionaliai naudotis savo žemės sklypu; 12.4. pagal Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo papildymÄ ir pakeitimÄ nauji žemės sklypai vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų namų statybai parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pagal patvirtintus teritorinio planavimo dokumentus.

IeÅ¡kovams pagal minėtus teritorinio planavimo dokumentus buvo nustatytas 0,1500 ha ploto žemės sklypas ir įstatymai draudė padidinti Å¡ių sklypų ribas. Todėl ieÅ¡kovo žemės sklypo dydis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis ieÅ¡kovai pasididino savo žemės sklypo plotÄ ; 12.5. pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas už ieÅ¡kovams teiktÄ advokato teisinę pagalbÄ . Civilinė byla nesudėtinga, nedidelės apimties, sprendimas priimtas per vienÄ posėdį, teisinės paslaugos nebuvo kompleksinės ir nereikalavo specialių žinių, ginčijamo žemės ruožo vertė nedidelė, sprendžiamas teisinis klausimas nėra naujas ir nebuvo pateikta detalizuota advokato užmokesčio apskaičiavimo pažyma.

13. IeÅ¡kovai atsiliepime su atsakovų apeliacinius skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad: 13.1. ieÅ¡kovams dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas niekuomet nebuvo padidintas prisijungiant įsiterpusio žemės sklypo dalį. Atsakovų keltÄ klausimÄ , jog ieÅ¡kovams žemės sklypas neva padidintas nuo 0,15 ha iki 0,1554 ha, atsakovai kėlė pirmosios instancijos teisme, o teismas sprendimo 20-21 punkte iÅ¡samiai apeliantų abejones paaiÅ¡kino.

Pagal rungtyniÅ¡kumo principo taikymÄ bei įrodinėjimo pareigos tarp Å¡alių paskirstymÄ civiliniame procese, atsakovams, teigiantiems, jog prie ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo jau buvo prijungta valstybinės žemės dalis, tenka pareiga pagrįsti savo teiginius. Kadangi atsakovai to nepadarė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė. Be to, ieÅ¡kovai yra pateikę iÅ¡ VÄ® Registrų centro 1995 m. gegužės 26 d. Sklypo kadastro duomenų bylÄ ir Sklypo planÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad sklypas buvo suformuotas lygiai tokio paties ploto, koks yra dabar, t. y. 0,1554 ha, o ne 0,15 ha.

Todėl atsakovų argumentai, jog neva ankstesni šio žemės sklypo savininkai kokiais nors būdais prisijungė įsiterpusio žemės sklypo dalį, stokoja faktinio pagrindo; 13.2. ieškovų iniciatyva parengtas projektas nepažeidžia atsakovų teisėtų interesų, lygiateisiškumo principų, yra parengtas taip, kad ieškovams ir atsakovams atitektų lygios dalys tarp jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo. Iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad ieškovų žemės sklypas suformuotas tokio paties ploto, koks ir buvo ankstesniuose dokumentuose.

Kadangi sklypo plotas nesikeitė, nėra pagrindo teigti, kad prie jo buvo prijungta įsiterpusio žemės sklypo dalis. Atmetus prielaidÄ , jog žemės sklypo dalis prijungta, įsiterpęs žemės sklypas ieÅ¡kovų iniciatyva parengto projekto pagrindu bÅ«tų dalinamas lygiomis dalimis. Be to, projekto prieÅ¡taravimo aktualiems teisės aktams patikros metu nustatyta nebuvo; 13.3. ieÅ¡kovų argumentai dėl tariamo sunkumo racionaliai naudotis sklypu tenkinus ieÅ¡kinį, nepagrįsti. Deklaratyvių teiginių apie tai, jog neva ieÅ¡kovų pastatyta tvora yra įsiterpusi į likusį vieno metro žemės ruoÅ¾Ä , nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

Be to, pagrįstai teismas nurodė, jog tai, kad įsiterpusiame žemės sklype yra pastatyta ieškovams priklausanti tvora, ieškovų parengto plano projekto nedaro neteisinu ar pažeidžiančiu atsakovų interesus. Atsakovų teiginiai dėl ieškovų sodinamų augalų yra paremti prielaidomis ir neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla; 13.4. nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovų sklypo dydžio prieštaravimo teritorijų planavimo dokumentams. Nėra aišku, kokie konkrečiai teritorinio planavimo dokumentai nurodė, kad ieškovams „buvo nustatytas“ 0,15 ha žemės sklypas.

Atsakovai nepateikė informacijos apie tai, kokie teritorijų planavimo dokumentai draudė ankstesniesiems ieÅ¡kovų sklypo savininkams parduoti didesnį nei 0,15 ha sklypÄ . Atsakovai klaidingai nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 punktas draudė ankstesniesiems ieÅ¡kovų sklypo savininkams didesnį nei 0,15 ha ploto sklypÄ . Tokia ploto riba buvo taikoma kituose miestuose ir jiems priskirtose pagal patvirtintus detaliuosius planus kaimo vietovių teritorijose parduodamiems sklypams, kai tuo tarpu kaime naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti maksimalus dydis galėjo bÅ«ti 0,25 ha.

Be to, nėra ginčijama ieÅ¡kovams priklausančio sklypo teisinė registracija bei paties sklypo pirkimo- pardavimo sutartis; 13.5. priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85, kuriuo patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Detalizacijoje nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos beveik per pusę mažesnės nei įtvirtinti Rekomendacijose, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos turėtų bÅ«ti mažinamos.

14. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad Å¡alių reikalavimai kyla iÅ¡ asmenų privataus ginčo, jie nėra susiję su trečiojo asmens valdomu turtu. Pažymi, jog vadovaudamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 1, 2, 50 ir 65 punktais, apsvarsčiusi 2021 m. rugsėjo 28 praÅ¡ymÄ , registruotÄ Å½emėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (bylos Nr. ZSFP-77532), 2021 m. lapkričio 3 d. raÅ¡tu Nr. A33(1)-9422 suderino 0,1500 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1554 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo žemės sklypo formavimas ir partvarkymas nustatytas pagal ieÅ¡kovų parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl apeliacinio skundo argumentų 19. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai, siekdami ne aukciono bÅ«du įsigyti laisvos valstybinės žemės plotÄ , įsiterpusį tarp jiems ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, inicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , kurį parengė UAB „Geo Planum“, ir atliko kitus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse numatytus veiksmus.

Byloje nekyla ginčo dėl to, jog tarp ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės sklypas atitinka jam tiek įstatymuose, tiek juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, tiek ir teismų praktikoje keliamus reikalavimus. Nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo akte nurodė, kad projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymas ir kitiems teisės aktams, taip pat atkreipė dėmesį, jog nėra pateikti atsakovų raštiški pritarimai projektui.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teisinį reglamentavimÄ , nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., formavimas ir pertvarkymas turi bÅ«ti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ (paslaugos Nr. ZSFP-77532 www.zpdris.lt portale) be atsakovų V. V. ir A. V. pritarimo. Atsakovų argumentus, kuriais jie nesutiko su ieÅ¡kovų pateiktu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, atmetė kaip nepagrįstus.

21. Atsakovai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visų pirma remdamasi tuo, jog ieÅ¡kovai jiems priklausantį 0,15 ha žemės sklypÄ pasididino 2 metrais, t. y. iki 0,1554 ha, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime Å¡ios faktinės aplinkybės neįvertino. Nurodo, kad dėl to atsakovams lieka galimybė įsigyti ne aukciono bÅ«du tik 1 m valstybinės žemės sklypo, kai tuo tarpu ieÅ¡kovų žemės sklypas padidėtų 3 m.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo pritarti atsakovams, jog ieškovų žemės sklypas jau buvo padidintas prijungiant įsiterpusio žemės sklypo dalį. Visų pirma, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų apie kokius nors neteisėtus ieškovų (ar ankstesnių ieškovams priklausiusių žemės sklypų savininkų) veiksmus, dėl kurių ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas neteisėtai padidėjo.

Pridurtina, kad tokių įrodymų nepateikė apeliantai ir kartu su apeliaciniu skundu, ginčydami skundžiamÄ sprendimÄ (CPK 178 straipsnis). Antra, byloje nėra ir raÅ¡ytinių įrodymų, jog ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas bÅ«tų padidintas taip, kaip įrodinėja apeliantai. Byloje esantys faktiniai įrodymai pagrindžia, kad žemės sklypas ir buvo suformuotas tokio paties ploto, koks yra Å¡iuo metu, t. y. 0,1554 ha. Tai patvirtina byloje ieÅ¡kovų pateiktas iÅ¡ VÄ® Registrų centro 1995 m. gegužės 26 d.

Namų valdos žemės sklypo planas, kurio pagrindu žemės sklypas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, buvo suformuotas 1995 m. gruodžio 8 d. (byloje pateiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašas, ieškinio priedas Nr. 18). Trečia, ieškovams priklausančio žemės sklypo duomenys (plotas) yra išviešintas VĮ „Registrų centras“, o byloje nėra duomenų, kad toks plotas ar žemės sklypo ribos būtų nuginčytos. Taigi minėtų argumentų pagrindu darytina išvada, jog apeliantų argumentai dėl ieškovų žemės sklypo padidinimo prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

Todėl iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nenustatęs, jog ieÅ¡kovai savavaliÅ¡kai pasididino žemės sklypÄ taip, kaip teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jame ir nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu, kaip teigia apeliantai, buvo padidintas žemės sklypas.

23. Nesutiktina su apeliantais, jog nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad žemės sklypas nebuvo padidintas įsiterpusio žemės sklypo sÄ skaita turėjo įrodyti ieÅ¡kovai, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Å¡alių rungtyniÅ¡kumo principÄ , pareigÄ Ä¯rodyti, jog ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas buvo padidintas, perkėlė atsakovams.

24. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai aptarti įrodinėjimo civiliniame procese principai. Ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra Å¡alių pareigos dalykas, o Å¡ios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022 ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

25. Taigi vadovaujantis įrodinėjimo pareigos paskirstymu civiliniame procese bei aukščiau nurodytais kasacinio teimo iÅ¡aiÅ¡kinimais, laikytina, kad teiginius, jog ieÅ¡kovų žemės sklypas buvo jau padidintas įsiterpusio žemės sklypo dalimi, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti ne kas kitas, o apeliantai, kurie ir rėmėsi visame civilinės bylos nagrinėjimo procese Å¡iomis aplinkybėmis. Todėl Å¡iuo atveju, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, įrodinėjimo pareigos paskirstymas nebuvo pažeistas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų teiginius skundžiamame sprendime laikė neįrodytais.

26. Nėra pagrindo pritarti ir apeliantų argumentams, jog pritarus ieÅ¡kovų pateiktam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, ieÅ¡kovai turėtų teisę įsigyti ¾ laisvos dalies įsiterpusio žemės sklypo, o apeliantams tuo tarpu tektų tik ¼ dalis įsiterpusio žemės sklypo. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieÅ¡kovai jau yra pasididinę jiems priklausantį žemės sklypÄ nuo 0,15 ha iki 0,1554 ha. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad buvę ieÅ¡kovų žemės sklypo savininkai tokia teise bÅ«tų pasinaudoję, o, kaip buvo nustatyta iÅ¡ byloje esančių duomenų, žemės sklypas ir buvo suformuotas 0,1554 ha ploto.

Taigi vien Å¡iuo aspektu apeliantų argumentai nepatvirtina jų teiginio, kad jie, pritarus ieÅ¡kovų pateiktam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, galėtų įsigyti tik ¼ laisvos žemės sklypo dalį. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ Ä¯siterpęs žemės sklypas bÅ«tų lygiomis dalimis prijungiamas prie ieÅ¡kovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra patikrintas ir suderintas kompetentingų valstybės institucijų, privalančių derinti ir tikrinti projektÄ ir teisės aktų pažeidimų, neatitikimų ar prieÅ¡taravimų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams nebuvo nustatyta.

Taigi kartu minėtų argumentų pagrindu darytina ir išvada, kad ieškovų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas nepažeidžia apeliantų interesų ar lygiateisiškumo principo.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, nepagrįstai remiasi ir sunkumo racionaliai naudotis žemės sklypu aplinkybe. Nesutikdami su teismo sprendimu Å¡iuo aspektu apeliantai nurodo, jog ieÅ¡kovai pasistatė tvorÄ , kurios dalis yra įsiterpusi į likusį vieno metro žemės sklypo ruoÅ¾Ä , dėl ko atsakovams nebÅ«tų galimybės prisijungti Å¡ios dalies laisvos valstybinės žemės, be to, ieÅ¡kovų sodinami vaismedžiai ar želdiniai arčiau nei 1 m atstumu nuo atsakovų žemės sklypo sudarys kliÅ«tis atsakovams naudotis savo žemės sklypu. Pažymėtina, kad viena vertus, apeliantų argumentai yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio pasvarstymai, kadangi jie nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, Å¡ios aplinkybės nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, todėl apskritai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui.

28. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų argumentais, jog ieškovų žemės sklypo dydis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Visų pirma, pritartina ieškovams, kad tai yra vėlgi tik deklaratyvaus pobūdžio argumentas, kuris nepagrindžiamas jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Antra, nėra ginčijama ieškovams priklausančio žemės sklypo teisinė registracija ar žemės sklypo pirkimo – pardavimo ieškovams sutartis. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ieškovų žemės sklypo plotas ir jo ribos yra išviešintos viešajame registre, jos yra nenuginčytos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovams negali priklausyti tokio ploto koks yra šiuo metu žemės sklypas ar kad jo dydis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams.

Dėl procesinės bylos baigties 29. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir nustatė visas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui svarbias faktines aplinkybes, nepažeidė procesinių teisės normų paskirstydamas Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir pagrįstai sprendė nustatyti, jog ieÅ¡kovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas turi bÅ«ti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ (paslaugos Nr. ZSFP-77532 www.zpdris.lt portale) be atsakovų pritarimo.

Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 31. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis, nurodydami, kad jos yra per didelės, kadangi civilinė byla nesudėtinga, nedidelės apimties, sprendimas priimtas per vienÄ posėdį, teisinės paslaugos nebuvo kompleksinės ir nereikalavo specialių žinių, ginčijamo žemės ruožo vertė nedidelė, sprendžiamas teisinis klausimas nėra naujas ir nebuvo pateikta detalizuota advokato užmokesčio apskaičiavimo pažyma.

IeÅ¡kovų atstovė, atsikirsdama į nurodytus argumentus, pateikė teisinių paslaugų detalizacijÄ , palygindama Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius už atitinkamas teisines paslaugas su paskaičiuotomis nagrinėjamu atveju už kiekvienÄ atliktÄ procesinį veiksmÄ ir parengtÄ procesinį veiksmÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumomis ir nurodė, kad paskaičiuotos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra per pusę mažesnės nei Rekomendacijose nurodyti dydžiai.

32. Byloje esančiais faktiniais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovai patyrė 4246,16 Eur iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ . Minėtos iÅ¡laidos pagrįstos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (pateikti apmokėjimÄ pagrindžiantys įrodymai). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, laikė, kad jos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir suteiktų teisinių paslaugų kiekį bei apimtį (rengtas ieÅ¡kinys, dublikas, praÅ¡ymas VÄ® Registrų centrui, dalyvauta teismo posėdyje, rengtasi jam), Rekomendacijose nurodytus maksimalius bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžius, laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovams priteisė visa apimtimi jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už teiktÄ teisinę pagalbÄ . IeÅ¡kovai bylinėjimosi iÅ¡laidų detalizacijÄ pateikė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , tačiau tai savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos remiantis Å¡iuo aspektu turėtų bÅ«ti mažintinos.

Esminę reikÅ¡mę sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ turi tai, ar bylinėjimosi iÅ¡laidos apskritai yra patirtos (ar yra iÅ¡raÅ¡yti atitinkami jas pagrindžiantys įrodymais bei ar jos apmokėtos). Tuo tarpu bylinėjimosi iÅ¡laidų detalizacija didesnę reikÅ¡mę turi vertinant atskiras atliktų procesinių veiksmų ir parengtų procesinių dokumentų įkainojimo sumas. Sutiktina su apeliantais, kad civilinė byla savo apimtimi nėra didelė, tačiau procesinių dokumentų parengimas ir atsakovų atsikirtimų įvertinimas neabejotinai pareikalavo ieÅ¡kovams teisines paslaugas teikusios atstovės darbo ir laiko sÄ naudų, juolab kad parengti procesiniai dokumentai yra iÅ¡samÅ«s, argumentuoti ir parengti atsižvelgiant į teismų praktikÄ .

Nors teisinis klausimas ir nėra naujas, tačiau, įvertinus teismų praktikÄ , pastebėtina, kad nėra ypatingai dažnas. Pažymėtina, ir tai, kad ieÅ¡kovai iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms patyrė nepriklausomai nuo ketinamo įsigyti žemės sklypo vertės, kadangi teisines paslaugas ir jų apimtį Å¡iuo atveju lemia teisinių paslaugų poreikis ir jų apimtis (procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teismo posėdyje ir pan.). Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio žemės sklypo vertė reikÅ¡mės neturi.

Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovai, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra beveik per pusę mažesnės nei Rekomendacijose nurodomi maksimalūs jų dydžiai.

34. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais mažinti ieÅ¡kovų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 35. Skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, galioja analogiÅ¡kos procesinės taisyklės kaip ir skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

36. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas netenkintas, atsakovai neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93, 98 straipsniai). Tokiu atveju teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ turi ieÅ¡kovai kaip laimėjusi apeliacinį procesÄ Å¡alis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. IeÅ¡kovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantų 1270,50 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai – ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡yta 2022 m. spalio 6 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. NOOR-00648 ir ieÅ¡kovės 2022 m. spalio 6 d. atliktas mokėjimas Advokatų profesinei bendrijai NOOR LEGAL.

38. IeÅ¡kovės patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydžių (Rekomendacijų 8.11 punktas, maksimalus sudaro 2314 Eur; 2022 m. II ketvirtis – bruto 1780,5 Eur x 1,3 koef.). Taip pat laikytinos pagrįstomis įvertinus sprendžiamo ginčo sudėtingumÄ , galimas darbo ir laiko sÄ naudas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , teisingumo ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus. Todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos pilna apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: netenkinti apeliantų (atsakovų) apeliacinio skundo. Palikti nepakeistÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimÄ . Priteisti ieÅ¡kovės I. V. naudai iÅ¡ atsakovų V. V. ir A. V. lygiomis dalimis 1270,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Eur 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 635,25 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis Eur 25 ct) apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė Eglė Surgailienė Rūta Veniulytė-Jankūnienė