d574ede9-e4db-410e-945d-dcffc3e432bf · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-519/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68660-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.2.14.1.2.4.; 2.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Gražvydo PoÅ¡kaus,teisėjų Broniaus Zalagos, Alfredo Vilbiko,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,gynėjui advokatui Petrui Simėnui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 24 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iÅ¡ dalies sudedant ir nustatyta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-12-17 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 66 str.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: M. G. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 12 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 17.30 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), įėjęs per nerakintas Å«kinio pastato duris į J. B. priklausantį Å«kinį pastatÄ , po to atplėšęs užkaltas Å«kinio pastato duris, vedančias į garaÅ¾Ä ir per jas įsibrovęs į J. B. priklausantį garaÅ¾Ä , iÅ¡ jo pagrobė R. B. priklausantį automobilį „Audi A2“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 eurų vertės, tuo nukentėjusiajai R. B. padarė 2000 eurų turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę,    t. y. neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad jis iÅ¡ savo klaidų pasimokė, pažada naujų nusikalstamų veikų nebedaryti, be mamos leidimo iÅ¡ namų niekur eiti, mokytis, lankyti pamokas. Taip pat nurodo, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, jog padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teismo posėdžio metu nuteistojo M. G. gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, t. y. praÅ¡o neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nevirÅ¡ydamas apeliacinio skundo reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d.).12             Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas remdamasis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga.

Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, bÅ«tina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi, o jei bausmė skiriama nepilnamečiui – nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir paskirtimi (BK 80 str.).Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę M. G. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. G. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ jau bÅ«damas teistas už vagystes, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė po nuosprendžio paskelbimo, kuriuo jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų.

Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad M. G. yra nepilnametis, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kitos Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ir skyrė M. G. laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iÅ¡ paskirtos bausmės dydžio, ji yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos nepilnamečiui taikytinos bausmės vidurkis, todėl jÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra pagrindo.

Be to, vadovaujantis BK 641 str. pagrindu M. G. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.Pagal BK 92 str. nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant klausimÄ , ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ , asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Nuosprendžiu, su kuriuo buvo bendrinama paskirta bausmė, nuteistajam jau buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl, atsižvelgiant į visumÄ paminėtų aplinkybių, įvertinus nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , pagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad M.

G. skirtinas realus bausmės atlikimas, kadangi taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ pagrindo nėra. Ä®vertinęs visumÄ paminėtų bei apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡vardytų aplinkybių, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nėra galimas, kadangi jo asmenybė teismui nekelia pasitikėjimo, nes nusikaltimų darymas yra tapęs jo gyvenimo bÅ«du, kuris, manytina, nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės nebus keičiamas. Pernelyg Å¡velni bausmė gali nuteistÄ jį tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabÅ«diÅ¡kai tikintis iÅ¡vengti teisinės atsakomybės. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobÅ«džiu ar asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau Å¡velninti bausmę ar kitaip lengvinti jo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmÄ kartÄ pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabÅ«vio taisyklių, iÅ¡ savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio.Ä®vertinusi visumÄ paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 ir BK 91 str., nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos ir paties nuteistojo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę bei galutinę subendrintÄ bausmę.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad naikinti ar keisti skundžiamÄ Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis iÅ¡ savo klaidų pasimokė, pažada naujų nusikalstamų veikų nebedaryti, be mamos leidimo iÅ¡ namų niekur eiti, mokytis, lankyti pamokas, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

             nuteistojo M. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Gražvydas PoÅ¡kus Teisėjai                                                                                                               Alfredas Vilbikas          Bronius Zalaga Â