d57489d8-4298-4ebe-b286-e091f70daefc · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-174-524/2017(Proceso Nr. 2-24-3-00728-2014-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6. (S) 3.3.1.14 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjo Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovų V.

V. ir R. R. ieškinį atsakovams S. J. ir BUAB „Archista“, tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus byloje, L. A., A. P., B. A., A. A., ir tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų byloje, antstolė Brigita Tamkevičienė, „Swedbank“, AB, J. V., AB DNB bankas, A. A., M. A., J. G., V. V., R. V., AB DNB lizingas, I. R., D. V., dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis pripažinimo, atsakovės BUAB „Archista“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, priešieškinį atsakovams V.

V., R. R., B. A., R. V., V. V., J. G., A. A., M. A., S. J., L. A., tretieji asmenys „Swedbank“, AB, AB DNB bankas, AB DNB lizingas, I. R., D. V., dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis pripažinimo, ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, L. A. bei A. P., atsakovės BUAB ,,Archista“, ieškovų V. V. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-16 sprendimo,             n u s t a t ė : I.

Ginčo esmė 1. Ieškovai Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimus:

1) pripažinti ieÅ¡kovui V. V. nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kuriÄ sudaro 5 arai;

2) pripažinti ieÅ¡kovui R. R. nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriÄ sudaro 5 arai. Nurodė, kad 2007-03-19 bei 2007-03-14 pirkimo–pardavimo sutarčių (toliau – ir sutartys) pagrindu ieÅ¡kovai nusipirko po 1/2 dalį pastato, esančio 0,5200 ha bendro ploto žemes sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, t. y.

UAB „Archista“ priklauso 3/4 dalys ir S. J. – 1/4 dalis žemės sklypo. Sutarčių 1.4 punkte ir 1.3 punkte Å¡alys susitarė, kad atsakovai perleis jiems po 5 arus minėto 0,5200 ha bendro ploto žemės sklypo. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys ir priėmimo–perdavimo aktai pagal sutartis turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yti per 3 mėnesius nuo visų minėtame žemės sklype pastatytų pastatų atidavimo vertinti Valstybinei statinių komisijai. Pagal sutarčių 1.5 punktÄ ir 1.4 punktÄ taip pat numatyta, kad žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į pastato pirkimo–pardavimo kainÄ .

Nurodo, kad 2007-03-19 sutartimi V. V. ir 2014-03-14 sutartimi R. R. faktiÅ¡kai įgijo nuosavybės teises į po 1/2 dalį pastato ir į žemės sklypo dalį – po 5 arus kiekvienas, todėl jiems turi bÅ«ti pripažintos nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis, kurias užima pastatas ir kurios bÅ«tinos pastatui naudoti pagal paskirtį, – kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų po 5 arus žemės sklypo, kaip numatyta sutartyse, nes sutarčių 1.4 ir 1.3 punktai nėra įgyvendinti, taigi jų padėtis yra sunki, o teisės pažeistos, be to, jie yra sumokėję atsakovams visÄ kainÄ už minėtas žemės sklypo dalis.2.

Atsakovė BUAB „Archista“ atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovų reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, kadangi pardavėja UAB „Archista“ įsipareigojo perleisti žemės sklypo dalies nuosavybės teisę ne konkrečiai kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų, o visiems žemės sklype esančių pastatų savininkams bendrojon dalinėn nuosavybėn su kitais žemės sklypo bendraturčiais, arba pastatų savininkų bendrijai. Vilniaus apygardos teismas nuo 2010-09-16 yra iÅ¡kėlęs bankroto bylÄ atsakovei, iki tol UAB „Archista“ neįvykdė sutartimis, sudarytomis su ieÅ¡kovais, prisiimtų įsipareigojimų, todėl Å¡ie klausimai bus sprendžiami bankroto proceso metu.

Nurodė, kad atsakovė pripažįsta, kad ieškovai turi teisę į maždaug 5 arų ploto žemės sklypo dalis, tačiau nuosavybės teisė į žemę ieškovams gali pereiti tik sutartyse nustatyta tvarka, t. y. bendrojon dalinėn nuosavybėjn su kitais žemės sklypo bendraturčiais, arba pastatų savininkų bendrijai, kurios nariu įsipareigoja tapti pirkėjas, savininkams nesiekiant atidalyti minėtos žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų (sutarčių 1.4–1.3 punktai).

Nurodė, kad nuosavybės teisės bendrojon dalinėn nuosavybėn perdavimÄ komplikuoja tai, kad 1/3 dalis žemės sklypo priklauso S. J. ir Å¡i sklypo dalis yra areÅ¡tuota AB DNB banko už prievolių neįvykdymÄ , kol areÅ¡tas nebus panaikintas, nebus galima perleisti žemės sklypo dalių.3. Trečiasis asmuo „Swedbank,“ AB, atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, kadangi UAB „Archista“ įsipareigojimų „Swedbank“, AB, pagal 2007-09-18 Kredito sutartį Nr. 07-096847-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakÅ¡tu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurį bankui buvo įkeistas 0,5200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, ir hipotekos lakÅ¡tu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurį įkeistas 2 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iÅ¡ minėtų hipotekos lakÅ¡tų, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) ir identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), ginčo žemės sklypas antrÄ ja ir trečiÄ ja eile yra įkeistas „Swedbank“, AB, užtikrinant R. R., V. V. ir J. V. įsipareigojimų įvykdymÄ . Kadangi hipotekos lakÅ¡tuose numatytas draudimas BUAB „Archista“ ir S. J. perleisti įkeistÄ ginčo žemės sklypÄ ar jo dalį be raÅ¡tiÅ¡ko hipotekos kreditoriaus, t. y. „Swedbank“, AB, sutikimo, ieÅ¡kovų reikalavimai turi bÅ«ti atmesti.

Pastato pirkimo–pardavimo ir naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo sutarčių pagrindu BUAB „Archista“ ir S. J. įsipareigojo ateityje sudaryti su ieškovais arba pastatų savininkų bendrija ginčo žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau tokia sutartimi ieškovai galėjo įgyti tik dalį bendrojoje nuosavybėje. Ginčo šalys susitarė, kad pagrindinė ginčo žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis gali būti sudaryta ne su ieškovais, o su pastatų savininkų bendrija, todėl jie neturi teisės reikalauti pripažinti jiems nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalis.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai taip pat nepateikė įrodymų, kad visi ginčo žemės sklype esantys pastatai yra 100 proc. baigtumo ir atiduoti vertinti Valstybinei komisijai, t. y. ieÅ¡kovai neįrodė, kad egzistuoja sÄ lyga, kuriai esant ginčo Å¡alys turėtų sudaryti ginčo žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį.

4. Trečiasis asmuo J. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad 2007-03-19 pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu ieÅ¡kovu V. V. įsigijo 1/2 dalį pastato, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties 1.5 p. buvo susitarta, kad žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į pastato pirkimo–pardavimo kainÄ , Å¡i kaina pardavėjui buvo sumokėta, tačiau nuosavybės teisės į sklypÄ niekuomet nebuvo perduotos.

Todėl mano, kad ieškinys yra pagrįstas, kadangi ji su sutuoktiniu V. V. įsipareigojimus, kylančius iš pirkimo–pardavimo sutarties, įvykdė tinkamai, o nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo jiems nebuvo ir iki šiol nėra perduotos.5. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jį palaiko.6. Trečiasis asmuo R. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka, mano, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir turi būti tenkinti. Nurodė, kad jie kaip ir ieškovai                2007-07-25 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio 0,5200 ha bendro ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)).

Pažymėjo, jog faktiškai tiek jų, tiek ir ieškovų atveju buvo sudaryta ne tik pastato, tačiau ir dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi jie 2007-07-25 sutartimi įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato ir į žemės sklypo dalį – 5 arus. Pritaria, kad kiekvienam iš ieškovų turi būti pripažintos nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis, kurias užima pastatas ir kurios būtinos pastatui naudoti pagal paskirtį, – kiekvienam iš ieškovų po penkis arus žemės sklypo, kaip numatyta jų sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse.

Mano, jog ieÅ¡kovai teisėtai pradėjo valdyti ir naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi (kiekvienas po 5 arus), kuriÄ užima pastatas ir kuri bÅ«tina pastatui naudoti pagal paskirtį.7. Tretieji asmenys L. A. ir A. P. pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį, kuriuose nurodė, jog sutinka su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį tenkinti. Jie 2015-10-16 teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriame pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį pripažinimo. Jie praÅ¡o pripažinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) dalį, lygiÄ 536 kv. m.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog trečiasis asmuo L. A. 2013-03-14 varžytynių akto Nr. 02/14 pagrindu iÅ¡ atsakovo įsigijo 1/2 dalį poilsio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Varžytynių akte nurodyta, jog „pardavėjas BUAB „Archista“ ateityje įsipareigoja perleisti Nekilnojamojo turto bÅ«simam (-iems) savininkui (-ams) žemės sklypÄ bendrojon dalinėn nuosavybėn su kitais žemės sklypo bendraturčiais, kuris bus jų bendrai valdomas bei naudojamas, vadovaujantis LR įstatymais ir teisės norminiais aktais bei ateityje parengtu naudojimosi žemės sklypu planu, nesiekiant atidalinti minėto žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų.

Iki žemės sklypo dalies (apie 5 arai 0,5200 ha bendro ploto žemės sklypo) perleidimo pirkėjo nuosavybėn, pirkėjas turi teisę neatlygintinai naudotis minėta žemės sklypo dalimi. Žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į Nekilnojamojo turto kainÄ â€œ. Å i pastaba yra nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre, tad atitinkamas faktas yra tinkamai iÅ¡vieÅ¡intas tretiesiems asmenims. Taip pat nurodė, kad varžytynių aktas yra patvirtintas trečiojo asmens „Swedbank“, AB, kuri tuo metu buvo BUAB „Archista“ kreditorių susirinkimo pirmininkė, atstovo A.

R. paraÅ¡u. Taigi, kaip pagrindiniam kreditoriui, trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, buvo žinoma apie BUAB „Archista“ turto perleidimo jai sÄ lygas ir prisiimtus įsipareigojimus. Nurodė, jog 2015-07-16 įvyko BUAB „Archista“ kreditorių komiteto susirinkimas, kurio metu dauguma atsakovo kreditorių nutarė įpareigoti atsakovo bankroto administratorių kreiptis į teismÄ dėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ pripažinimo žemės sklype esančių pastatų savininkams, kurie nuosavybės teises į Å¡iuos pastatus įgijo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui ir bankroto proceso metu įsigijo vienÄ poilsio pastatÄ iÅ¡ varžytynių.

Nurodė, jog jiems varžytynių akto pagrindu buvo perleista ne tik nuosavybės teisė į poilsio pastato dalį, bet ir nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį. Varžytynių akte numatytos žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į poilsio pastato dalies kainÄ , nes L. A. jau 2013-02-14 sumokėjo visÄ sumÄ už įsigyjamÄ poilsio pastato dalį, todėl ji yra sumokėjusi ir 536 kv. m žemės sklypo kainÄ . Taip pat atsakovas varžytynių akte numatytÄ 5 arų žemės sklypo dalį yra faktiÅ¡kai perdavęs ieÅ¡kovams – Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį ieÅ¡kovai valdo bei naudoja naudodamiesi įsigyta poilsio pastato dalimi.

Be atitinkamos žemės sklypo dalies valdymo nebūtų įmanoma naudotis ir poilsio pastato dalimi, todėl mano, jog varžytynių akto pagrindu BUAB „Archista“ L. A. perdavė ir nuosavybės teisę į 536 kv. m žemės sklypo dalį.

8. Trečiasis asmuo B. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog sutinka su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, jog ji 2007-07-25 su atsakovais sudarė pastato pirkimo–pardavimo ir naudojimosi pastatu tvarkos sutartį, kurios pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį poilsio pastato, esančio žemės sklype, Å¡is sutarties pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio A. A. nuosavybė. Ji sutartį sudarė tik su sÄ lyga, jog kartu su A pastato nuosavybės teise įgis ir 5 arų žemės sklypo dalį.

9. Tretieji asmenys B. A. ir A. A. 2015-10-16 teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriame pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį pripažinimo. Jie prašė pripažinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalį, lygiÄ 5 arams. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ji, B. A., 2007-07-25 su atsakovais sudarė pastato pirkimo–pardavimo ir naudojimosi pastatu tvarkos sutartį, kurios pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį poilsio pastato, esančio žemės sklype.

Å ios sutarties 1.4 punkte numatyta sÄ lyga, kad atsakovai „įsipareigoja parduoti Pirkėjui penkis arus minėto 0,5200 bendro ploto žemės sklypo, kas pridedamame žemės sklypo plane M1:500, pažymėta indeksu B“. Taip pat sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į Å¡ia sutartimi perduodamo nekilnojamojo daikto kainÄ . Sutarties 3.1 punkte numatyta, jog poilsio pastato dalis parduodama už 532 420 Lt                (154 199,50 EUR), toliau sutartyje apibrėžiant Å¡ios sumos sumokėjimo tvarkÄ .

Sutarties 3.1.1 papunktyje nurodyta, kad 268 000 Lt (77 618 EUR) ieškovė sumokėjo, o atsakovas gavo iki sutarties pasirašymo dienos. 3.1.2 papunktyje įtvirtinta, jog 100 000 Lt (28 962 EUR) ieškovė įsipareigoja sumokėti iki 2007-09-05 įskaitytinai. Sutarties 3.1.3 papunktyje numatyta, kad ieškovė 100 000 Lt (28 962 EUR) įsipareigoja sumokėti per 5 dienas nuo 2006-09-28 atsakovo ir B. A. pasirašytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 3 priede nurodytų darbų atlikimo dienos, bet be lauko elektrinės darbų.

Sutarties 3.1.4 papunktyje įtvirtinta, jog 64 420 Lt (18 657,32 EUR) ieÅ¡kovė įsipareigoja sumokėti per 5 darbo dienas nuo minėtos 5 arų žemės sklypo dalies (pažymėtos indeksu B) pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. Nurodė, jog 2008-09-04 ji su atsakovu sudarė susitarimÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, kuriuo pakeitė pagal 2007-07-25 sutartį ieÅ¡kovės nesumokėtos sumos mokėjimo tvarkÄ . 2009-08-28 ji su atsakovu sudarė dar vienÄ susitarimÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Å iuo susitarimu buvo pakeistas 2007-07-25 Sutarties 3.1.4 punktas, iÅ¡dėstant jį taip: „44 248,60 Lt pirkėjas <...> įsipareigoja sumokėti Pardavėjui <...> per 5 (penkias) darbo dienas nuo minėtos 5 (penkių) arų žemės sklypo dalies (pažymėtos indeksu B) pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo tarp Pardavėjo ir Pardavėjo ir S. J. dienos, tačiau su sÄ lyga, kad bus atlikti visi 2006-09-28 uždarosios akcinės bendrovės „ARCHISTA“ ir B. A. pasiraÅ¡ytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 200609281 priede Nr. 3 nurodyti darbai.“ Susitarimo 2 punkte nurodyta, jog Å¡is susitarimas yra neatskiriama 2007-07-25 Sutarties ir 2008-09-04 Susitarimo dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo dalis, tačiau atsakovas iki Å¡iol nėra atlikęs darbų, nurodytų preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 200609281 3 priede, o tai reiÅ¡kia, jog atsakovas nėra įvykdęs sutarties 3.1.4 punkte, pakeistame 2009-08-28 susitarimu, numatytos sÄ lygos, bÅ«tinos ieÅ¡kovės pareigos sumokėti likusiÄ 44 248,60 Lt sumÄ (12 815,28 EUR) atsiradimui.

Nurodė, jog ieškovė yra sumokėjusi visas likusias sumas, nurodytas sutarties 3.1 punkte, todėl ji neprivalo mokėti 44 248,60 Lt (12 815,28 EUR) ir atsakovas neturi visiškai jokio teisinio pagrindo reikalauti šios pinigų sumos, nes pats nėra įvykdęs savo sutartinių prievolių atlikti atitinkamus darbus.10. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, atsiliepime į trečiųjų asmenų B. A.,                           A. A., L. A. ir A. P. ieškinius nurodė, jog su jų pareikštais savarankiškais reikalavimais sutinka, laiko juos pagrįstais, tačiau jie turi būti patenkinti su išlygomis.

Nurodė, jog B. A., A. A. ir M. A. nėra visiÅ¡kai atsiskaitę su BUAB „Archista“ pagal pirkimo–pardavimo sutartis, todėl žemės sklypo dalis turėtų įgyti ne pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o teismo sprendimo pagrindu, pripažįstant jiems nuosavybės teisę į 5 arus, Nekilnojamojo turto registre turėtų bÅ«ti įregistruotos žymos „Įsiskolinimas už įsigytÄ turtÄ â€œ ir „SÄ lyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“. Nurodė, jog, kaip matyti iÅ¡ B.

A. ir A. A. padaryto žemės sklypo plano, jau yra padaryti ginčo žemės sklypo tikslieji matavimai ir nustatytos ribos koordinačių sistemoje, todėl yra aišku, kokia viso sklypo dalis yra priskirtina kiekvienam pastatui ar jo daliai, todėl jie mano, kad šioje byloje turėtų būti ne tik išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis pripažinimo, bet turėtų būti nustatyta naudojimosi tvarka tomis žemės sklypo dalimis, nuosavybės teisė į kurias bus pripažinta ieškovams byloje.11.

Atsakovė BUAB „Archista“ teismui pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus:

1) pripažinti R. R. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti V. V. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti B. A. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kartu su B. A. nuosavybės teise į 5 arus žemės sklypo įregistruojant žymas „Įsiskolinimas už įsigytÄ turtÄ â€œ ir „SÄ lyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“;

4) pripažinti R. V. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

5) pripažinti A. A. ir M. A. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kartu su A. A. ir M. A. nuosavybės teise į 5 arus žemės sklypo įregistruojant žymas „Įsiskolinimas už įsigytÄ turtÄ â€œ ir „SÄ lyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“;

6) pripažinti V. V. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

7) pripažinti J. G. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

8) pripažinti L. A. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

9) pripažinus pirkėjų R. R., V. V., B. A., R. V., A. A. ir M. A., V. V., J, G., L. A. nuosavybės teises į 5 arus žemės sklypo kiekvienam, pripažinti BUAB „Archista“ nuosavybės teisę į 5,25 aro žemės sklypo ir S. J. nuosavybės teisę į 6,75 aro žemės sklypo. Nurodė, jog 2010-06-08 Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Archista“, bankroto administratore paskirta UAB „Ius Positivum“. Nurodė, jog UAB „Archista“ ir S. J. laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2013 m. vasario mėn. sudarė sandorius, kurių pagrindu fiziniams asmenims atlygintinai pardavė pastatus – poilsio pastatus, esančius žemės sklype, kurio bendras plotas 0,52 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iais sandoriais įsipareigojo perleisti žemės sklypo dalis. Nurodė, jog UAB „Archista“ ir S. J. pirkėjams R.

R., V. V., B. A., R. V., M. A., A. A., V. V. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu pardavė nuosavybės teisę 1/2 dalį pastato – poilsio pastato bendrojon dalinėn nuosavybėn su kitais žemės sklypo bendraturčiais arba pastatų savininkų bendrijai, kurios nariais įsipareigoja tapti pirkėjai, 5 arus 0,500 ha bendro ploto žemės sklypo, savininkams nesiekiant atidalyti minėto žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų, ir nurodė, jog žemės sklypo kaina yra įskaičiuota į parduodamo nekilnojamojo daikto kainÄ . Pardavėja UAB „Archista“ su pirkėju A.

G. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1/2 dalies pastato – poilsio pastato pardavimo ir įsipareigojo parduoti pirkėjui bendrojon dalinėn nuosavybėn su kitais žemės sklypo bendraturčiais arba pastatų savininkų bendrijai, kurios nariu įsipareigoja tapti pirkėjas, 5 arus 0,500 ha bendro ploto žemės sklypo, savininkams nesiekiant atidalinti žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų, sutartyje nurodyta, jog žemės sklypo kaina yra įskaičiuota į nekilnojamojo turto kainÄ .

A. G. ir J. G. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu J. G. perėmė visas teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ UAB „Archista“ ir A. G. sudarytos pastato pirkimo–pardavimo sutarties. Nurodė, jog 2013-02-14 įvykusių varžytynių pagrindu pirkėja L. A. iÅ¡ BUAB „Archista“ nupirko 1/2 dalį pastato – poilsio pastato. Varžytynių akte įtvirtinta, jog BUAB „Archista“ įsipareigoja perleisti žemės sklypÄ bendrojon jungtinėn nuosavybėn su kitais žemės sklypo bendraturčiais, kuris bus jų bendrai valdomas bei naudojamas, nesiekiant atidalinti minėto žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų.

Iki jai perleidžiant minėtÄ Å¾emės sklypÄ ji turi teisę neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi. Nurodyta, jog žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į 1/2 dalies pastato – poilsio pastato kainÄ . Nurodė, jog Å¡ių sutarčių pagrindu jie pirkėjams pardavė po 5 arus žemės sklypo, kuriame stovi pirkėjų įsigyti pastatai, tačiau pirkėjai yra įforminę nuosavybės teises tik į 1/2 dalį pastato – poilsio pastato, o į teisiÅ¡kai įgytų 5 arų žemės sklypo nuosavybės nėra įforminę ir įregistravę vieÅ¡ajame registre, nes Å¡iuo metu 3/4 dalys žemės sklypo (39 arai) nuosavybės teise vis dar be jokio teisinio pagrindo priklauso UAB „Archista“, o 1/4 dalis žemės sklypo (13 arų) – S. J..

Nurodė, jog kol nebus iÅ¡spręstas klausimas dėl R. R., V. V., B. A., R. V., A. A. ir M, A., V. V., J. G., L. A. nuosavybės teisių į 5 arus žemės sklypo kiekvienam pripažinimo, tol BUAB „Archista“ bankroto proceso nepagristai ir neteisėtai nebus galima užbaigti, ir tai sudaro atsakovo reikalavimo pagrindÄ .12. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, palaikė atsakovės BUAB „Archista“ pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu V. V. ir R. R. ieÅ¡kinį, BUAB „Archista“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir trečiųjų asmenų, pareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kus reikalavimus, B. A. ir A. A. reikalavimus patenkino visiÅ¡kai, trečiųjų asmenų L. A. ir A. P. reikalavimÄ patenkino iÅ¡ dalies. 13.1. Nusprendė:pripažinti R. R. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);pripažinti V.

V. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);pripažinti B. A. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);pripažinti R. V. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);pripažinti A.

A. ir M. A. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);pripažinti V. V. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);pripažinti J. G. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);pripažinti L.

A. ir A. P. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);kitÄ trečiųjų asmenų L. A. ir A. P. reikalavimo dalį atmetė.13.

2. Teismas nustatė, kad BUAB „Archista“ nuosavybės teise valdo 5,25 aro žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);nustatė, kad S. J. nuosavybės teise valdo 6,75 aro žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).13.3. Proceso iÅ¡laidų Å¡alims vienai iÅ¡ kitos nepriteisė. Sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-04-14 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ , draudžiantį perleisti šį sklypÄ ir ant jo esantį statinį – poilsio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

Nusprendė panaikinti ir kitÄ Å¡ia nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/02459 sustabdymÄ .13.4. Teismo nuomone, statinių pirkimo–pardavimo sutartys pripažintinos pakankamu pagrindu nuosavybės teisės į konkretaus dydžio sklypo dalį pripažinimui, nesudaro jokio pagrindo reikalauti, kad atsakovų dalys Å¡ioje bendrojoje dalinėje nuosavybėje bÅ«tų lygios su ieÅ¡kovų ir trečiųjų asmenų – pirkėjų dalimis.

Ä® bylÄ nepateikta jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kad S. J. ir BUAB „Archista“ negalėtų likti didesnės nei 5 arų Å¡io sklypo dalys. PrieÅ¡ingai – tiek aptartasis 2008-11-20 planas, tiek proceso dalyvių paaiÅ¡kinimai įrodo, kad įsigydami šį nekilnojamÄ jį turtÄ asmenys dėl to nesiderėjo, buvo planuojama skirti žemės bendroms reikmėms, visi žinojo apie S. J. ketinimÄ pasilikti sau nepatogiÄ naudoti 2 arus sudarančiÄ Å¾emės juostÄ .13.5. Teismas, vertindamas trečiųjų asmenų L.

A. ir A. P. reikalavimus pripažinti, kad jie yra įgiję nuosavybės teisę į 536 kv. m bendro sklypo ploto dalį, nurodė, jog faktas, kad Å¡alys yra sutarę dėl sklypo dalies, kuria naudojasi Å¡ie tretieji asmenys, ir plane pažymėję jÄ didesnę, nei buvo sutarta nuosavybės teisei pagrindÄ suteikiančiu varžytynių aktu, nepagrindžia L. A. ir A. P. pretenzijų į didesnę sklypo dalį, ir Å¡ios dalies jų reikalavimų netenkino. 13.6. Konstatavo, kad atsakovų BUAB „Archista“ ir S. J. nuosavybės teisės į šį bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypÄ yra įgytos ankstesnių sandorių pagrindu, nenuginčytos ir galiojančios, todėl pažymėjo, kad jiems Å¡iuo teismo sprendimu pripažinti nuosavybės teisę nėra tikslo ar pagrindo, nustatė tik jiems liekančias idealiÄ sias dalis Å¡iame sklype – atitinkamai 5,25 ir 6,75 aro.13.7.

Teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo dviem sklypo dalių bendraturčiams – B. A. ir A. A. bei M. A. pripažįstant nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo įregistruoti žymas „Įsiskolinimas už įsigytÄ turtÄ â€œ ir „SÄ lyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“, kadangi Å¡is reikalavimas nepriklauso teismo kompetencijai ir nėra pagrįstas į bylÄ pateiktais dokumentais. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 14. Apeliaciniu skundu tretieji asmenys L.

A. ir A. P. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-16 sprendimo dalį, kuria L. A. ir A. P. buvo pripažinta nuosavybės teisė į 5 arus žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡dėstyti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį taip: „Pripažinti L. A. ir A. P. nuosavybės teisę į žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalį, lygiÄ 536 kv. m“. 14.1.

Nurodo, jog bylos faktinės aplinkybės, žemės sklypo daug ankstesni planai liudija, jog tretiesiems asmenims tenka 536 kv. m žemės sklypo dalis. Atkreipia dėmesį, jog tretiesiems asmenims tenkanti žemės sklypo dalis ir riba yra aiÅ¡kiai matomos, pagal tai buvo suformuoti takai, želdiniai. Tai liudija minėti daug anksčiau už varžytynių aktÄ sudaryti žemės sklypo planai (el. bylos I tomas, l. 42–43, tomas, l. 159–162).14.2. Akcentuoja, jog trečiasis asmuo L. A. varžytynių metu įsigydama poilsio pastato dalį vadovavosi žemės sklypo planu, M 1:500 (pateiktas kartu 2015 m. spalio 15 d. trečiųjų asmenų ieÅ¡kiniu bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotu žemės sklypo planu, el. bylos lapai 159–162, II tomas, el. bylos lapai 42–43, I tomas), kuriame numatyta, jog L.

A. kartu su atitinkama poilsio pastato dalimi tenkanti žemės sklypo dalis yra lygi 536 kv. m. 14.3. Pažymi, jog varžytynių akto pagrindu L. A. kartu su poilsio pastato dalimi BUAB „Archista“ faktiÅ¡kai perdavė bÅ«tent 536 kv. m žemės sklypo dalį, Å¡ia žemės sklypo dalimi naudojasi tretieji asmenys, tai dar kartÄ parodo tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tikrÄ jÄ sutarties esmę, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.15. Apeliantė BUAB „Archista“ pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-118-729/2016 dalį, kuria atsisakyta kartu A.

A. ir M. A. nuosavybės teisėmis į 5 arus žemės sklypo nustatyti žymas „Įsiskolinimas už įgytÄ turtÄ â€œ ir „SÄ lyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti A. A. ir M. A. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, nustatant žymas „Įsiskolinimas už įsigytÄ turtÄ â€œ ir „SÄ lyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“.15.1. Nurodo, kad A. A. ir M. A. nėra sumokėję visos pardavimo kainos pagal 2009 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, mano, kad pastarieji nėra tinkamai atsiskaitę ne tik už 1/2 dalį pastato – poilsio pastato, bet ir už sutartimi parduodamÄ Å¾emės sklypo dalį, kurioje stovi 1/2 dalis pastato – poilsio pastato.

Dėl Å¡ios priežasties, prieÅ¡ingai, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, A. A. ir M. A. pripažinus nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kartu su Å¡ia nuosavybės teise privaloma nustatyti apribojimus, t. y. žymas „Įsiskolinimas už įsigytÄ turtÄ â€œ ir „SÄ lyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“, nes Å¡ie asmenys, kaip minėta, nėra tinkamai atsiskaitę už sutartimi įsigytÄ 1/2 dalį pastato – poilsio pastato ir žemės sklypo dalį. 15.2.

Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje nurodė, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žymas, tačiau apeliantė teigia, kad į bylÄ kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo pateiktas VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as, kuriame yra nurodyta minėtoji aplinkybė, t. y. aplinkybė, kad kartu su A. A. ir M. A. nuosavybės teisėmis į 1/2 dalį pastato – poilsio pastato Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos „Įsiskolinimas už įsigytÄ turtÄ â€œ ir „SÄ lyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“.15.3.

Apeliantė yra įsitikinusi, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl žemės sklypo nuosavybės teisių pripažinimo, privalo iÅ¡spręsti visus su Å¡iuo žemės sklypu ir jo nuosavybės teise susijusius klausimus, įskaitant (bet neapsiribojant) klausimus, susijusius su žemės sklypo nuosavybės teisės suvaržymais ir apribojimais, t. y. nustatyti žymas „Įsiskolinimas už įsigytÄ turtÄ â€œ ir „SÄ lyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“.

16. Apeliantai (ieÅ¡kovai) V. V. ir R. R. pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti 2016 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-l 18-729/2016 ir:

1) pripažinti V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kuriÄ sudaro 5,2 (penki ir dvi deÅ¡imtosios dalys) aro;

2) pripažinti R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kuriÄ sudaro 5,2 (penki ir dvi deÅ¡imtosios dalys) aro.16.1. Teigia, kad ieÅ¡kovai pirkimo–pardavimo sutartimi susitarė nupirkti „apie 5 (penkis) arus minėto 0,5200 ha bendro ploto žemės sklypo“. 16.2. IeÅ¡kovai mano, jog situacija, kai visi asmenys (žemės sklypo bendraturčiai) pirko iÅ¡ esmės vienodus ir analogiÅ¡kus objektus, tačiau turto pirkimo–pardavimo sutartyse buvo neaiÅ¡kiai ir nekonkrečiai nurodytos perkamo žemės sklypo dalys, jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, jog ieÅ¡kovai ir tretieji asmenys turi teisę į mažesnes žemės sklypo dalis nei atsakovai.

Tam ieÅ¡kovai nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo. 16.3. Pažymi ir tai, jog įvertinus žemės sklypo formÄ ir dydį, yra akivaizdu, jog nėra ir nebus įmanoma nustatyti tokios naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos, jog daliai savininkų bÅ«tų nustatyta naudojimosi tvarka 5 arų dydžio sklypo dalimis, o atsakovams 5,25 aro ir 6,75 aro. Pavyzdžiui, ieÅ¡kovo V. V. žemės sklypo dalyje yra valymo įrenginiai, kurie naudojami visų bendraturčių, todėl ieÅ¡kovui pripažinus nuosavybės teisę į 5 arų dydžio žemės sklypÄ , jo teisės ir teisėti interesai dar labiau suvaržomi: nuo valymo įrenginių iki augalų sodinimo vietos privalo bÅ«ti iÅ¡laikytas 2,5 m sanitarinis atstumas, kuris faktiÅ¡kai V.

V. sklypo dalyje sudaro 1,74 aro. Tad faktiniai V. V. interesai, teismui priėmus sprendimÄ , buvo pažeisti.

17. BUAB „Archista“ atsiliepime į trečiųjų asmenų L. A. ir A. P. skundÄ praÅ¡o apeliantų L. A. ir A. P. apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l 18-729/2016 dalį palikti nepakeistÄ . 17.1. Teigia, jog apeliantai neįrodė, jog atsakovas tretiesiems asmenims faktiÅ¡kai perdavė bÅ«tent 5,36 aro žemės sklypo dalį, kad bÅ«tent tokia dalimi naudojasi ir bÅ«tent tokia dalis yra bÅ«tina, kad jie galėtų naudotis poilsio pastatu pagal paskirtį.17.2.

Tikina, kad varžytynių akte įtvirtinta sÄ voka „apie 5 arai“ jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo aiÅ¡kinti, kad apeliantams nuosavybės teisėmis perduotina žemės sklypo dalis sudaro bÅ«tent 5,36 aro, kaip nurodyta anksčiau, „apie 5 arai“ gali reikÅ¡ti daugiau nei 5 arai, mažiau nei 5 arai ar lygiai 5 arai. 17.3. Pažymi, kad pateiktas žemės sklypo planas jokiu bÅ«du neįrodo, kad atsakovas neva suteikė apeliantams nuosavybės teises į 5,36 aro žemės sklypo. Å is planas nėra varžytynių akto priedas, jis net nėra pasiraÅ¡ytas nė vieno subjekto, įskaitant (bet neapsiribojant) paties atsakovo ir apeliantų ar jį rengusių asmenų.18.

Atsiliepime į skundus „Swedbank“, AB, praÅ¡o tenkinti BUAB „Archista“ apeliacinį skundÄ ; netenkinti ieÅ¡kovų V. V. ir R. R. ir trečiųjų asmenų L. A. ir A. P. apeliacinių skundų.

19. BUAB „Archista“ atsiliepime į ieÅ¡kovų V. V. ir R. R. skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.19.1. Nurodo, jog apeliantai neįrodė, jog neva neegzistuoja joks faktinis ir teisinis pagrindas visiems pirkėjams pripažinti nuosavybės teises į 5 arų žemės sklypo dalis kiekvienam, atsakovei BUAB „Archista“ pripažinti nuosavybės teisę į 5,25 aro žemės sklypo, o kitam atsakovui S. J. pripažinti nuosavybės teisę į 6,75 aro žemės sklypo.19.2. Mano, kad atsakovė BUAB „Archista“, kaip dalies žemės sklypo savininkė, turėjo teisę nuspręsti ir teisėtai nusprendė, kokiÄ konkrečiai žemės sklypo dalį perleisti pirkėjams, įskaitant (bet neapsiribojant) ieÅ¡kovus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose.

22. Apeliacinės instancijos teismas 2017-01-19 nutartimi pasiÅ«lė Å¡alims pateikti naujus įrodymus dėl ginčo žemės sklypo iÅ¡ PajÅ«rio regioninio parko direkcijos, dėl žemės sklypo plano, dėl statybos proceso ginčo žemės sklype. Å ie įrodymai buvo pateikti į bylÄ , iÅ¡siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims. Tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, L. A. bei A. P. teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl naujų įrodymų, Å¡ie paaiÅ¡kinimai iÅ¡siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, todėl darytina iÅ¡vada, jog visi įrodymai byloje Å¡alims yra žinomi ir skirti į žodinį bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme netikslinga.23. Å ioje byloje ieÅ¡kovai V. V. ir R. R. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams S. J. ir BUAB ,,Archista“, praÅ¡ydami pripažinti ieÅ¡kovui V. V. nuosavybės teisę į žemės sklypo, nurodyto Å¡ios nutarties 1 punkte, dalį, kuriÄ sudaro 5 arai;

2) pripažinti ieÅ¡kovui R. R. nuosavybės teisę į 5 arų žemės sklypo dalį.L. A. ir A. P. 2015-10-16 teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriame pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį pripažinimo. Jie praÅ¡o pripažinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, lygiÄ 536 kv. m.Tretieji asmenys B. A. ir A. A. 2015-10-16 teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriame pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį, lygiÄ 5 arams, pripažinimo.Atsakovės BUAB ,,Archista“ prieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡ioje byloje buvo nepriimtas, tačiau atsakovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, bylos buvo sujungtos ir atsakovų ieÅ¡kinio reikalavimas buvo suformuluotas                             R.

R., V. V., B. A., R. V., A. A. ir M. A., V. V., J, G., L. A., ieškinyje suformuluotas prašymas pripažinti šiems atsakovams nuosavybės teises į 5 arus žemės sklypo kiekvienam, o jai pačiai, t. y. BUAB „Archista“, pripažinti nuosavybės teisę į 5,25 aro žemės sklypo ir S. J. – nuosavybės teisę į 6,75 aro žemės sklypo. Tokį atsakovės ieškinį pirmosios instancijos teismas patenkino, tačiau neatskleidė bylos esmės. Visų pirma toks atsakovės ieškinys (pirmosios instancijos teismo laikytas priešieškiniu) yra ydingas, nes jis yra pareikštas iš esmės dėl žemės sklypo padalijimo.24.

Šalių nurodytos aplinkybės yra susijusios su BUAB ,,Archista“ ir šios bylos atsakovų, nurodytų priešieškinyje, sudarytų nebaigtų statyti statinio dalių 2007 m. pirkimo–pardavimo sutarčių bei 2013-02-14 varžytynių akto įgyvendinimu. Šios teisės įgyvendinimas siejamas su paminėtų sutarčių 1.3–1.4 p., kuriais BUAB ,,Archista“ bei S. J. įsipareigojo parduoti pirkėjams bendrojon dalinėn nuosavybėn su kitais žemės sklypo bendraturčiais arba pastatų savininkų bendrijai, kurios nariu įsipareigoja būti pirkėjas, apie 5 arus 0,500 ha bendro ploto žemės sklypo, savininkams nesiekiant atidalyti žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų.

Å iose sutartyse nurodyta, jog žemės sklypo kaina yra įskaičiuota į nekilnojamojo turto kainÄ . Be to, sutarčių 1.3 p. Å¡alys buvo įsipareigojusios pasiraÅ¡yti minėtos žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį bei priėmimo–perdavimo aktÄ per 30 darbo dienų nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos.

25. CK 4.48 str. 2 d. nustatyta, jog naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ (turtÄ ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Å ioje byloje nustatyta, jog ginčo sklypas yra (duomenys neskelbtini). Å ioje byloje įrodyta, jog pagal Å¡alių subjektinės teisės į ginčo objektÄ atsiradimo metu galiojusias teisės normas ginčo sklypas negali bÅ«ti dalijamas dalimis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartis bei varžytynių aktÄ R.

R., V. V., B. A., R. V., A. A. ir M. A., V. V., J. G., L. A. neįgijo nuosavybės teisių į konkrečias Å¡alių procesiniuose dokumentuose, jų apeliaciniuose skunduose nurodytas žemės sklypo dalis, teisės negali bÅ«ti ginamos jų pasirinktu bÅ«du. Suformuluodami savo ieÅ¡kinių reikalavimus ieÅ¡kovai ir tretieji asmenys pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 10 d., kurioje įtvirtintas draudimas saugomose teritorijose sklypÄ padalyti dalimis. Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d. nustatyta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

Žemės įstatymo 21 str. 1, 2 ir 3 punktuose yra įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį; laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

26. Pagal konstitucinį teisinės valstybės principÄ negalimas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų iÅ¡vengti įstatymų reikalavimų ir teismo sprendimu jam bÅ«tų konstatuota nuosavybės teisė į konkrečiÄ ginčo sklypo dalį apeinant imperatyviųjų teisės normų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismo procesas nagrinėjamoje byloje vyksta kelerius metus, Å¡ios bylos Å¡alys neatliko jokių veiksmų, kad sudarytų žemės sklypo planÄ , pagal kurį bÅ«tų nustatyta naudojimosi tvarka ginčo žemės sklype, sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendrame sklype, taip pat nesiekė įgyvendinti statinių pirkimo–pardavimo sutarčių punktų dėl žemės sklypų nuosavybės teisių įteisinimo sutartyse nurodytu bÅ«du.

Aplinkybė, jog BUAB ,,Archista“ iškelta bankroto byla, nepašalina pareigos laikytis įstatymų ir sutarties reikalavimų.

27. CK 4.47 straipsnio normoje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iÅ¡ nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal Å¡iÄ normÄ yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 p.). Tačiau tam, kad bÅ«tų galima įgyti nuosavybės teises nurodytais pagrindais, turi bÅ«ti laikomasi tam tikrų įstatyme nurodytų sÄ lygų. Ä®gyjant nuosavybės teisę į daiktÄ pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti Å¡alis turi bÅ«ti teisėta daikto savininkė ir turi aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ perduoti nuosavybės teises, daiktas turi bÅ«ti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi bÅ«ti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka.

Todėl įvertinus Å¡ios bylos pastato pirkimo–pardavimo sutartis bei varžytynių aktÄ darytina iÅ¡vada, jog dėl žemės sklypų Å¡ių pirkimo–pardavimo sutarčių dalys laikytinos tik preliminariomis, nes BUAB ,,Archista“ ateityje įsipareigojo perleisti nekilnojamÄ jį turtÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«simam savininkui bendrojon nuosavybėn su kitais bendraturčiais, kuris bus jų bendrai valdomas ir naudojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir naudojimosi žemės sklypu planu, kuris bus parengtas ateityje, bendraturčiams nesiekiant atidalyti žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų.

Å ios sutarčių dalys aiÅ¡kintinos dvejopai – tiek kaip preliminarÅ«s susitarimai, tiek ir kaip sÄ lyginis sandoris.

28. CK 6.165 straipsnyje įtvirtinta, kad preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (1 dalis). Preliminariojoje sutartyje Å¡alys turi nurodyti terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu Å¡is terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi bÅ«ti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (3 dalis). Jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (4 dalis).

Jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (5 dalis). Å ioje byloje įrodyta, jog tokį preliminarų susitarimÄ ir sÄ lyginį sandorį šalys buvo sudariusios Å¡ios nutarties 24 p. nurodytu pirkimo–pardavimo sutarties tekstu ir įsipareigojimu tapti pastatų savininkų bendrijos nariais, kuriems bÅ«tų parduotas žemės sklypas. Byloje nustatyta, jog nuo 2007 m. kovo mėn. per 30 dienų nebuvo sudarytos pagrindinės žemės sklypų pardavimo sutartys ir nebuvo įkurta bendrija, kuriai bÅ«tų galima parduoti ginčo žemės sklypÄ nedalijant jo dalimis pagal Å¡ios nutarties 25 p. nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ .

29. Byloje įrodyta, jog sandorių Å¡alys nekelia klausimo dėl kainos už žemės sklypÄ sumokėjimo, tačiau Å¡ios bylos Å¡alių teisės negali bÅ«ti ginamos jų pasirinktu bÅ«du, t. y. praÅ¡ant pripažinti kiekvienai iÅ¡ jų nuosavybės teisę į konkrečiÄ sklypo dalį, nes Å¡is sklypas dalimis negali bÅ«ti dalijamas ir tai buvo nurodyta Å¡alių pastatų pirkimo–pardavimo sutartyse, Å¡iÄ nuostatÄ patvirtina ir PajÅ«rio regioninio parko direkcija 2017-01-20 raÅ¡te. Kiekviena sutartinių santykių Å¡alis viena kitos atžvilgiu turi teisę reikalauti arba pareigÄ vykdyti sutartyje nustatytas sÄ lygas.30.

Å ios bylos Å¡alių suformuluotas nagrinėjimo dalykas prieÅ¡taravo Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 10 d., kurioje įtvirtintas draudimas saugomose teritorijose sklypÄ padalyti dalimis, todėl teismo sprendimu iÅ¡ esmės padalijus sklypÄ ir pripažinus nuosavybės teises šis imperatyvus draudimas buvo pažeistas. Šioje byloje susidarė tokia procesinė padėtis, jog apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡eiti už apeliacinių skundų ribų, o apeliacinės instancijos teisme apeliantai iÅ¡kėlė ginčus tik dėl didesnių, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, sklypo dalių, kas atitinka naudojimosi tvarkos ginčo sklype nustatymÄ , ir dėl žymos „Įsiskolinimas už įgytÄ turtÄ â€œ įraÅ¡ymo į A.

A. ir M. A. nuosavybės teisės dokumentus, t. y. reikalavimo, kuris nenagrinėtinas teisme.

31. Įvertinus šalių teisinį santykį, sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas nuostatas dėl bendrijos įkūrimo, darytina išvada, jog ieškinių atmetimas neišspręs šalių ginčo, todėl šios bylos ieškovai (tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, laikytini ieškovais pagal CPK 46 str.), turėtų tikslinti savo reikalavimus, t. y. teikti įrodymus dėl kiekvienam iš jų tenkančios idealiosios ginčo sklypo dalies nustatymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas siekė iÅ¡nagrinėti ginÄÄ apeliacinės instancijos teisme, reikalavo žemės sklypo plano, tačiau nepagrįsta BUAB ,,Archista“ 2017-02-13 raÅ¡te iÅ¡dėstyta pozicija, jog žemės sklypo plano dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neįmanoma parengti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau toks planas yra rengiamas ir esant ginčams tarp pastato bendraturčių. Skundžiamas teismo sprendimas ydingas ir tuo, jog nuosavybės teisės į 5 arus bendrame plote bylos Å¡alims pripažinimas nebuvo siejamas su žemės sklypo plane nustatytomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis, todėl akivaizdu, ieÅ¡kovų reikalavimas galimas tik dėl idealiųjų dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo.32.

Žemės sklypas (nekilnojamasis daiktas) dėl savo esminių savybių civilinėje apyvartoje dalyvauja kaip individualiais požymiais apibrėžtas daiktas (CK 1.109 straipsnis), todėl sutartyje jis negali bÅ«ti apibÅ«dinamas nurodant jo kiekį (žemės plotÄ ). Parduodamas (perkamas) žemės sklypas identifikuojamas nurodant specialiuosiuose teisės aktuose (Žemės, Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymuose ir kt.) nustatytus duomenis (unikalų Nr., kadastro Nr. ir pan.).          33.

BÅ«tina atsižvelgti į tai, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis bÅ«das identifikuoti tokį turtÄ jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali bÅ«ti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudojimui kiekvienam bendratučiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Žemės sklypo planas taip pat yra sudėtinė ir teismo sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę sklypÄ pripažinimo dalis. Å ioje byloje BUAB ,,Archista“ 2017-02-13 raÅ¡te pati nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 10 d. ginčo žemės sklypas negali bÅ«ti padalytas ir suformuotas į atskirus objektus, todėl jos ieÅ¡kinio reikalavimas turėjo bÅ«ti suformuluotas dėl idealiųjų dalių Å¡iame sklype nustatymo.34. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnyje numatyta, jog siekiant iÅ¡saugoti gamtiniu ir kultÅ«riniu požiÅ«riais vertingÄ kraÅ¡tovaizdį steigiami valstybiniai parkai (regioniniai ir valstybiniai).

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d.. įsakymu patvirtinti PajÅ«rio regioninio parko direkcijos nuostatai, kuriuose nustatyti Direkcijos tikslai, – organizuoti PajÅ«rio regioninio parko su jame esančiomis gamtos ir kultÅ«ros paveldo vertybėmis apsaugÄ . Å iems tikslams pasiekti nuostatuose numatytos Direkcijos funkcijos, tarp kurių – fizinių ir juridinių asmenų Å«kinės veiklos regioniniame parke ir jo apsaugos zonoje kontrolė. Vykdydama nuostatuose numatytas funkcijas Direkcija privalo iÅ¡saugoti regioniniame parke esančius gamtos ir kultÅ«ros paveldo objektus, užtikrinti gamtiniu, kultÅ«riniu ir rekreaciniu požiÅ«riais vertingo kraÅ¡tovaizdžio apsaugÄ , užtikrinti sunaikintų ir pažeistų gamtinių bei kultÅ«rinių kompleksų ir objektų (vertybių) atkÅ«rimÄ .

Å ių vertybių apsauga yra vieÅ¡as interesas, nes vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės. PajÅ«rio regioninio regioninio parko direkcija yra vieÅ¡asis juridinis asmuo. Ji veikdama paminėtų teisės aktų pagrindu įgyvendina vieÅ¡Ä jį interesÄ jai valstybės pavestos veiklos srityje. Taigi Direkcija turi specialųjį teisnumÄ (CK 2.74 str. 2 d.). Vienas iÅ¡ juridinio asmens požymių yra tas, kad jis gali bÅ«ti ieÅ¡kovu ir atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1 d.).

Direkcija, turėdama juridinio asmens teises ir pareigas, kaip valstybės institucija, kuriai pavesta vykdyti anksčiau nurodytas funkcijas, apeliacinės instancijos teismui pateikė savo pozicijÄ Â dėl ginčo sklypo ir nurodė, jog žemės sklypo bendraturčiai turi teisę nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , jos derinti su Parko direkcija nereikia, tačiau ji neturi prieÅ¡tarauti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-623 patvirtinto PajÅ«rio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams ir kitiems teisės aktams, todėl Å¡alių pateiktoje naudojimosi tvarkoje Å¡i nuostata turėtų bÅ«ti pažymėta arba svarstytinas klausimas dėl Å¡ios institucijos įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.).

35. Paminėtais motyvais darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo siÅ«lytina Å¡alims tikslinti savo reikalavimus, teikti idealiųjų sklypo dalių apskaičiavimus ir žemės sklypo planus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-16 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai                                                         Irma Čuchraj                                                                                                                                           Erika Misiūnienė                   Almantas Padvelskis