d574696f-e018-466d-878e-5a686effb1ce · Å iaulių apygardos teismas

                                                                      Baudž. bylos Nr. 1A-764-116/2014Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00487-2011-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11.; 2.1.7.4.; 2.4.7.; 3.12.              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 23 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,nuteistajam L.

Z.,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. Z. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 6 MGL (septynių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties litų 00 ct) dydžio bauda.             Į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas L.

Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. balandžio 28 d., vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties litų) baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis).             L. Z. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :              L. Z. nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentÄ , tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas vieningÄ tyčiÄ , kad bÅ«tų teigiamai įvertintas jo rudens semestras (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete, komandos „D.“ trenerio R.

S. vardu parašė paskaitų pateisinimo pažymÄ bei jo vardu pasirašė iÅ¡galvotu paraÅ¡u melagingai nurodydamas, kad lapkričio 11 d., 18 d., gruodžio 2 d., 6 d., 12 d., 13 d., ir sausio 3 d., 9 d., dalyvavo krepÅ¡inio rungtynėse ir turnyruose, taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. žinomai pagamino – suklastojo netikrÄ dokumentÄ , kurį jis pateikė (panaudojo) (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto dėstytojui A. Å .             Apeliaciniu skundu nuteistasis L.

Z. praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir bylÄ nutraukti.              Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas minėtoje nuosprendžio dalyje neteisingai įvertino aplinkybes, kurių pagrindu jį pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , nors jo (L. Z.) veiksmai iÅ¡ esmės nepadarė jokios žalos nei (duomenys neskelbtini) universitetui (toliau – (duomenys neskelbtini)), nei visuomenei, nei valstybei, nei leido atsirasti galimybei tokiai žalai kilti.

Teigia, kad jo veiksmai nesukÅ«rė nei jam pačiam, nei (duomenys neskelbtini) universitetui jokių teisių ar pareigų, jokių juridinių faktų, ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, todėl jo veika, turinti mažareikÅ¡miÅ¡kumo požymių, negalėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.              Pasak L. Z., teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad jis suklastojo dokumentÄ . Pažymi, kad BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra dokumentai, kurie gali bÅ«ti teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, arba kitų teisinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymu.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog dokumentų klastojimo objektas yra valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, taip pat teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog „baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarkÄ , ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė.

Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje yra numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai pavojingumÄ paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių kaip bÅ«tinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiÅ¡kia, kad veikos, BK apraÅ¡ytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011).             Apeliantas pažymi, kad svarbu yra tai, jog jis neturėjo vieningos tyčios ir nesuprato, kad gamina netikrÄ dokumentÄ .

Ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad paskaitų pateisinimo raštelis, kurį dėstytojui A. Š. jis pateikė, nesukėlė jokių teisinių padarinių – pateikdamas šį paskaitų pateisinimo raštelį, jis (L. Z.) neįgavo jokių papildomų teisių ar nebuvo atleistas nuo papildomų pareigų. Vienintelis jo motyvas teikti paskaitų pateisinimo raštelį buvo tas, kad minėtas raštelis buvo reikalingas formaliai patenkinti (duomenys neskelbtini) universiteto lektoriaus A.

Å . praÅ¡ymÄ pateikti pateisinimÄ dėl praleistų paskaitų, nors (duomenys neskelbtini) studentų paskaitų lankomumas nėra reglamentuojamas, o lankomumo žurnalai yra dėstytojų kompetencijoje ir nėra privalomi. Kita vertus, minėtas raÅ¡telis jokios reikÅ¡mės rudens semestro įvertinimui faktiÅ¡kai neturėjo. Pasak L. Z., teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad minėtas raÅ¡telis buvo reikalingas teigiamam rudens semestro įvertinimui. Žodis „teigiamas“ teisine prasme Å¡iame kontekste reiÅ¡kia dėstomo dalyko ar disciplinos įskaitos arba egzamino iÅ¡laikymÄ .

Teigiamas įvertinimas universitete yra pažymys, didesnis už ketvertÄ . Pažymi, kad studentas, gavęs dėstomo dalyko ar disciplinos neigiamÄ Ä¯vertinimÄ (keturi, trys, du, vienas), bÅ«na įtrauktas į akademinių skolininkų sÄ raÅ¡us, netenka teisės mokytis nemokamai, privalo kartoti dėstomo dalyko kursÄ ir sumokėti nustatyto dydžio mokestį už studijų dalykų kreditus.             Skunde taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) universiteto studijų rezultatų vertinimo ir įskaitymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto (duomenys neskelbtini) universiteto 2013 m. gruodžio 18 d.

Senato nutarimu Nr. 279, 3.1. punkte numatyta, jog akademinė skola, tai egzaminų sesijos ar jos pratęsimo metu neiÅ¡laikytas egzaminas arba neatvykimas į egzaminÄ , nepristatytas / neapgintas projektas, kitas studijų programoje numatytas ir teigiamam įvertinimui neatliktas atsiskaitymas. To paties apraÅ¡o 29 punkto 8 dalyje numatyta, jog nepatenkinamai (keturi, trys, du, vienas) įvertinamas studentas, kai yra nepasiekti pagrindiniai dalyko / modulio studijų rezultatai, neįgytos net minimalios kompetencijos. Žinios ir gebėjimai neatitinka dalyko / modulio apraÅ¡e numatytų minimalių (slenkstinių) reikalavimų.

Užduotys neįvykdytos, klausimai neatsakyti arba juose gausu esminių klaidų, ženklių dalykinių, analizės, metodologinių ir techninių trÅ«kumų ir klaidų, net su vertintojo pagalba vertinamasis negali suprasti ir iÅ¡taisyti esminių klaidų.             Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini) fakultete studijuoja KÅ«no kultÅ«rÄ . Viena iÅ¡ kÅ«no kultÅ«ros studijų programos disciplinų yra krepÅ¡inis. Jis taip pat žaidžia krepÅ¡inį (duomenys neskelbtini) universiteto rinktinėje, todėl turi privilegijÄ ir yra atleidžiamas nuo krepÅ¡inio paskaitų lankymo.

Kaip apklausoje parodė liudytojas (duomenys neskelbtini) sporto lektorius A. Å ., studentai gali nelankyti paskaitų, bet jei pristato tai pateisinančiÄ pažymÄ , gauna didesnį balÄ . Taigi nepriklausomai nuo to, ar jis (L. Z.) bÅ«tų pateikęs minėtÄ raÅ¡telį, ar jo bÅ«tų nepateikęs, rudens semestro krepÅ¡inio disciplinos įvertinimas bÅ«tų aÅ¡tuoni, kadangi jam pateikus paskaitų pateisinimo raÅ¡telį, jo pažymys nepakito ir liko aÅ¡tuoni. Taigi jis paskaitų pateisinimo raÅ¡telio pagrindu neįgavo jokių papildomų subjektinių teisių ar nebuvo atleistas nuo atitinkamų pareigų vykdymo.L.

Z. pažymi, kad paskaitų pateisinimo raÅ¡telio pagrindu jam bÅ«tų atsiradusios papildomos teisės bei panaikintos pareigos, jeigu jo rudens semestro krepÅ¡inio disciplinos įvertinimas, iki minėto raÅ¡telio pateikimo, bÅ«tų buvęs neigiamas (nepatenkinamas), o pats raÅ¡telio pateikimo faktas bÅ«tų pagerinęs jo, kaip studento, vertinimÄ Ä¯ teigiamÄ . Jeigu jo (L. Z.) rudens semestras bÅ«tų vertintinas nepatenkinamai, raÅ¡telio pagrindu pagerintas jo rudens semestro vertinimas iki teigiamo bÅ«tų sukėlęs atitinkamas teises ir panaikinęs pareigas – jam (L.

Z.) nebÅ«tų reikėję kartoti disciplinos dalyko kurso, mokėti už mokslÄ , perlaikyti akademinę skolÄ , jis nebÅ«tų pakliuvęs į studentų skolininkų sÄ raÅ¡us. Tačiau nagrinėjamu atveju jo rudens semestro krepÅ¡inio disciplinos vidurkis buvo teigiamas, o tai reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, ar jis bÅ«tų pateikęs paskaitų pateisinimo raÅ¡telį, ar bÅ«tų jo nepateikęs, bet kuriuo atveju už krepÅ¡inio disciplinÄ jis bÅ«tų gavęs teigiamÄ Ä¯vertinimÄ . Apelianto manymu, esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad minėti jo veiksmai nesukÅ«rė jam jokių papildomų teisių ir nepanaikino pareigų.

Taigi, akivaizdu, kad Å¡ie jo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – jo veiksmuose nėra Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.Skunde pažymima ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog „vadovaujantis LR BK 37 str. asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai egzistuoja tik formaliai. IÅ¡ nusikaltimo sudėties požymių, kurių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime gali bÅ«ti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį.

Žalos pobÅ«dis, dydis iÅ¡reiÅ¡kia nusikaltimo pavojingumÄ . Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008).

L. Z. atkreipia dėmesį, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yto nusikaltimo sudėtis yra formali. Nurodo, jog kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamÄ veikÄ , kurių sudėtis formali, padarinių numatymas ir konstatavimas nėra bÅ«tinas, tačiau, sprendžiant LR BK 37 str. taikymo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį esminę reikÅ¡mę turi padarytos žalos dydis.

LR BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veikÄ kaip mažareikÅ¡mę, pirmiausia bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, kurių sudėtis formali“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-449/2012).Taip pat skunde nurodoma, jog veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus.

Todėl ne bet kokie disponavimo suklastotu dokumentu veiksmai daro veikÄ pavojinga ir nusikalstama. Kasacinės instancijos teismo praktikoje akcentuota, kad „šios nuostatos ignoravimas tokio pobÅ«džio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimÄ , taip iÅ¡kreipti baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo, teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-154/2013) .„Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sÄ lygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus“.

„Svarbu tai, kad nors LR BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už disponavimÄ netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).L. Z. pažymi ir tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas.

Teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas kaip įstatymo saugomi gėriai. Teisinė apyvarta suprantama kaip dokumentuose fiksuojamų juridinių faktų, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia teisiniai santykiai, visuma. Teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas – bÅ«tina valstybės valdymo ir normalios visuomeninės tvarkos sÄ lyga.Apelianto teigimu, spręsdamas jo kaltės klausimÄ , teismas visiÅ¡kai nevertino Å¡ios veikos padarinių. Atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) universitetas ne tik nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų jam (L.

Z.) ar teisėsaugos institucijoms dėl padarytos žalos, bet ir apskritai net nekonstatavo galimybės tokiai žalai atsirasti. Tai, anot L. Z., tik patvirtina, kad jo veika (duomenys neskelbtini) universiteto ir visuomenės atžvilgiu tėra mažareikšmė.             L. Z. manymu, bylos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad jo veiksmai nesukėlė jokios žalos ar prielaidos tokiai žalai atsirasti jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, nesukėlė žalos (duomenys neskelbtini) universiteto įvaizdžiui ar valdymo tvarkai, jos nesutrikdė.

Joks subjektas nesikreipė į teismÄ dėl dokumento suklastojimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, taip pat jo veiksmai nesutrikdė valstybės valdymo ir normalios visuomeninės tvarkos, nepadarė joms jokios žalos. Jo (L. Z.) veiksmai nesukėlė nei jam pačiam, nei (duomenys neskelbtini) universitetui jokių teisių ar pareigų, nesukÅ«rė, nepakeitė ir nepanaikino jokių civilinių teisinių santykių, nesukÅ«rė jokių juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, todėl jo veika turėtų bÅ«ti pripažįstama mažareikÅ¡me.

Pažymi, kad baudžiamojoje teisėje galioja ultima ratio (kraÅ¡tutinės priemonės) principas, kuris numato, jog baudžiamieji teisiniai santykiai turi bÅ«ti tik kaip kraÅ¡tutinė priemonė asmenų interesams apsaugoti ir ginti tik nuo pavojingų veikų.              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.              Nuteistojo L. Z. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pažymima, kad BK 300 straipsnio (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 1 dalis nustato, jog tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 300 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ .

Kadangi Å¡ie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ Å¡iame BK straipsnyje nurodytų veikų. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už dokumentų klastojimÄ nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje.

Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas vieÅ¡oje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojinga ir nusikalstama.Ä®statymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali bÅ«ti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įraÅ¡as, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmÄ ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įraÅ¡as, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ (juridinį faktÄ ).

Tai įraÅ¡as, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).Netikro dokumento pagaminimas yra viena iÅ¡ dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu bÅ«du sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formÄ , ir pagal turinį. Ä® tokį dokumentÄ Ä¯raÅ¡oma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

Taigi dokumentu pripažįstamas bet koks raÅ¡ytine forma suraÅ¡ytas aktas, nustatantis faktÄ , kuris gali turėti teisinę reikÅ¡mę. Tačiau pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali bÅ«ti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiÅ¡kia, kad veika daro žalÄ ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms.

BaudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi bÅ«ti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įraÅ¡yti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikÅ¡mės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-235/2014).Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde L.

Z. nurodė, kad jis neturėjo tyčios ir nesuprato, kad gamina netikrÄ dokumentÄ , be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog minėtas raÅ¡telis buvo reikalingas teigiamam rudens semestro įvertinimui, nes jo rudens semestro krepÅ¡inio disciplinos vidurkis buvo teigiamas ir tai reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, ar jis bÅ«tų pateikęs paskaitų pateisinimo raÅ¡telį, ar jo nebÅ«tų pateikęs, bet kuriuo atveju už krepÅ¡inio disciplinÄ jis bÅ«tų gavęs teigiamÄ Ä¯vertinimÄ .

Å iuos L. Z. skundo argumentus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. IÅ¡ byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t. 112 b. l.) matyti, kad (duomenys neskelbtini) universiteto lektorius A. Å . pateikė raÅ¡telį (jo originalÄ ), pasiraÅ¡ytÄ R. S. vardu. Å iame raÅ¡telyje paraÅ¡ytas tekstas: „Lapkričio 11 d., 18 d., gruodžio 2 d., 6 d., 12 d., 13 dienomis ir sausio 3 d., 9 d. L. Z. dalyvavo krepÅ¡inio rungtynėse ir treniruotėse. PraÅ¡au pateisinti praleistas paskaitas. Treneris R.

S.“, raÅ¡telis pasiraÅ¡ytas (1 t. 113 b. l.). Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2011 m. jis buvo JoniÅ¡kio „D.“ komandos treneris, tačiau L. Z. 2011 m. Å¡ioje komandoje jau nebežaidė. RaÅ¡telio, kuris jam buvo parodytas ikiteisminio tyrimo metu jis (R. S.) nerašė, raÅ¡telis raÅ¡ytas ne jo ranka ir ne jo pasiraÅ¡ytas (3 t. 124-125 b. l.). Liudytojas A. Å ., teisiamojo posėdžio metu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, Å¡iuos parodymus patvirtino, taip pat nurodė, kad jam įtarimų dėl pateikto dokumento nekilo, paaiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu studentas pristato pažymÄ , kad nelankė paskaitų, gauna didesnį balÄ , bei pažymėjo, kad jeigu L.

Z. nebÅ«tų pateikęs pažymos, jis bÅ«tų gavęs žemesnį balÄ . L. Z. praleistas jo paskaitas pateisino pateikdamas JoniÅ¡kio „D.“ krepÅ¡inio komandos trenerio pateisinantį raÅ¡telį (4 t. 56 b. l.). (duomenys neskelbtini) sporto centro pateiktoje pažymoje nurodyta, kad L. Z. 2011 m. gruodžio 11 ir 12 dienomis (duomenys neskelbtini) sporto centro varžybose nedalyvavo (1 t. 115 b. l.). Atkreipiamas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje, vykusiame 2013 m. vasario 13 d., L. Z. savo kaltę dėl dokumento suklastojimo pripažino, nurodė, kad raÅ¡telį jis parašė savo ranka, po to paprašė nepažįstamos merginos šį raÅ¡telį perraÅ¡yti ir jį nunešė dėstytojui A.

Å ., kuris prašė pateisinti praleistas paskaitas. RaÅ¡telis jam buvo reikalingas gauti teigiamam rudens semestro įvertinimui. Patvirtino, kad varžybos pažymoje nurodytomis datomis iÅ¡ tikrųjų nevyko (3 t. 51 b. l.). Prokurorui pateikus praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ (5 t. 16 b. l.), L. Z. kaltu nebeprisipažino, nurodė, kad A. Å . paprašė pateikti bet kokį raÅ¡telį, pateisinantį praleistas krepÅ¡inio paskaitas, ir jis pateikė (5 t. 45 b. l.). Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl L.

Z. kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. pagaminus netikrÄ dokumentÄ ir jį panaudojus. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad L. Z. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu raÅ¡telį, pateisinantį praleistas paskaitas (pažymÄ ), parašė siekdamas gauti teigiamÄ rudens semestro įvertinimÄ . Kaip jau minėta, tai, kad liudytojas A. Å . patvirtino, jog tuo atveju, jei L. Z. nebÅ«tų pristatęs minėtos pažymos, jis bÅ«tų gavęs žemesnį balÄ , liudija, jog L.

Z. pateiktas raÅ¡telis (pažyma) nebuvo formalaus pobÅ«džio – jis neabejotinai sukėlė teisines pasekmes. Taigi, sutikti su apelianto skundo argumentais, kad dėstytojui A. Å . pateiktas raÅ¡telis nesukėlė teisinių padarinių, jis buvo reikalingas tik formaliai patenkinti (duomenys neskelbtini) universiteto lektoriaus A. Å . praÅ¡ymÄ pateisinti praleistas paskaitas, pateikus raÅ¡telį jo (L. Z.) įvertinimas nepakito, nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas L.

Z. atliktų veiksmų formaliÄ atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų požymiams, neįvertino realaus nuteistojo padarytos veikos pavojingumo. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis).

Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo, teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-154/2013).Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė į tai, kad L.

Z. savo veiksmais žalos visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms vertybėms nepadarė, taip pat nepadarė esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, jo veiksmai fizinių ar juridinių asmenų teisių nepažeidė, valstybei teisiškai reikšmingų padarinių nesukėlė. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad nors L. Z. veika ir atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikalstama, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla dalyje dėl L.

Z. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:              Panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendį dėl L. Z. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, L. Z., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                     Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                                   Vidmantas Mylė                          Â