Legislator Case Law & Legislation
2019-07-03 Nr. AB-13648-3-61-3-01102-2019-9 AI generated

2019-07-03 Nr. AB-13648-3-61-3-01102-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-07-03 Nr. AB-13648-3-61-3-01102-2019-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-07-03 Nr. AB-13648-3-61-3-01102-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-353-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01102-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 2019 m. sausio 14 d. raštą Nr. 7-187; 2) panaikinti Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 2S-780; 3) įpareigoti atsakovus perkelti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tolimesniam stacionariam gydymui bei taikyti šviesos ir muzikos (relaksacijos) terapiją, išduoti skirtus medikamentus ir tirpalą; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujančios Pravieniškių PN-AK, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) kviesti liudytojus: Pravieniškių PN-AK vyriausiąją slaugos administratorę B. L. ir vedėją M. K., Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotoją E. T. ir Kalėjimo departamento vedėją B. S..

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Pravieniškių PN-AK priimto administracinio akto, įforminto 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. 7-187, kuriuo pareiškėjui buvo paaiškinta, kodėl jam pakanka paskirto tirpalo, taip pat kad Pravieniškių PN-AK administracija negali daryti įtakos Laisvės atėmimų vietų ligoninės sprendimui dėl pareiškėjo neperkėlimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad teisinis reguliavimas nustato privalomą išankstinio ginčų dėl laisvės atėmimo bausmę vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmų ir sprendimų teisėtumo nagrinėjimo ne teismo tvarka tvarką, tačiau ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjančios institucijos netampa ginčo šalimi (atsakovais), nepaisant to, kad skundžiami ikiteismine tvarka priimti aktai (sprendimai). Pareiškėjo su skundu teismui pateikti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK priimtą administracinį aktą ginčijo Kalėjimų departamentui. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Kalėjimų departamentas, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, 2019 m. vasario 19 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 2S-780, kuriame konstatavo, jog skundžiamas Pravieniškių PN-AK atsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl to, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 straipsnio 3 dalimi, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovu bylos procese turi būti Pravieniškių PN-AK, o Kalėjimų departamentas – trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas raštas priimtas Pravieniškių PN-AK, kurio buveinė adresu Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav., yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veikimo teritorijoje, todėl pareiškėjas skundą dėl Pravieniškių PN-AK turėjo teisę paduoti ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o, remiantis ABTĮ 31 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl atsisakė jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, yra išvestiniai reikalavimai, kildinami iš pareiškėjo ginčijamų aktų, todėl teismas taip pat atsisakė juos priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad vienu iš atsakovų jis nurodė Kalėjimų departamentą, kurio buveinė yra Vilniuje, todėl skundą galėjo paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK skundo pateikimo metu.

Pareiškėjo nuomone, teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turi atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS-245-756/2018.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad skundas priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas reikalavo panaikinti Pravieniškių PN-AK raštą, priteisti jam padarytą neturtinę žalą ir įpareigoti Pravieniškių PN-AK atlikti tam tikrus veiksmus. Be to, kadangi Kalėjimų departamentas, kuriam naudodamasis ikiteismine ginčo sprendimo tvarka pareiškėjas skundė Pravieniškių PN-AK veiksmus, jo skundo netenkino, pareiškėjas prašė panaikinti ir Kalėjimų departamento sprendimą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir dėl šios institucijos veiksmų.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Be to, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal ABTĮ 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu (ABTĮ 31 str. 3 d.).

Pareiškėjas skunde atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, t. y. galimai padarytą neturtinę žalą kildina iš šių dviejų Lietuvos valstybės atstovų, kurių buveinės yra skirtingose teritorijose, veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas Kalėjimų departamentui dėl neturtinės žalos atlyginimo yra suformuluotas itin formaliai. Pareiškėjas skunde Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nedetalizuoja, taip pat nepaaiškina, dėl kokių neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Iš pareiškėjo skundo turinio akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas visą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų.

Sprendžiant dėl bylos teritorinio teismingumo, pažymėtina ir tai, kad skundžiamas Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 2S-780, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų (neveikimo) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, skundo pateikimo metu pareiškėjo buvimo vieta buvo Pravieniškių PN-AK, kurios buveinė yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritorijoje. Taigi spręsdama pareiškėjo skundo teismingumo klausimą bei vadovaudamasi proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teismas turi atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS-245-756/2018. Dėl šio atskirojo skundo argumento teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog dėl šalių procesinės padėties ir tinkamo atsakovo nustatymo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju priklausomai nuo skunde nurodytų aplinkybių. Šiuo atveju pareiškėjas skunde visą žalą kildina iš Pravieniškių PN-AK veiksmų ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nedetalizuoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byla teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Kartu teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, vertina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad kiti pareiškėjo reikalavimai, t. y. priteisti neturtinę žalą iš Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, yra išvestiniai iš pagrindinių pareiškėjo skundo reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis vyraujančia ir nusistovėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą. Prašymas priteisti žalą gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 ir kt.).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas teisiškai svarbias faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo motyvai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė