d570d25b-e032-4bc3-8df2-e8ede23ae96a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-94-307/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05908-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.2.; 2.1.16.1.3.; 2.1.16.1.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo M. P. J. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. P. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 30 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2017 m. vasario 6 d. apie 8 val. savo automobiliu „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis į Kauno r., (duomenys neskelbtini), po to laukė jų prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir stebėjo aplinkÄ , kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, panaudodami fizinį smurtÄ â€“ papurÅ¡kę nukentėjusiajai D.

K. į veidÄ aÅ¡arinių dujų bei kumščiu sudavę vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , įsibrovė į nukentėjusiosios namÄ , kur, surišę jai rankas ir kojas, demonstruodami peilį bei grasindami supjaustyti nukentėjusiÄ jÄ , grasindami padegti jos namus, po to tris kartus kumščiu sudavę nukentėjusiajai į pilvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrę į pilvÄ , padarydami kraujosruvÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, poodines kraujosruvas abiejose plaÅ¡takose, deÅ¡inio žasto srityje, kairio dilbio srityje, deÅ¡inėje Å¡launyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus abiejuose rieÅ¡uose, deÅ¡inėje Å¡launyje, kairio dilbio srityje, taip nežymiai sutrikdę nukentėjusiosios sveikatÄ , pagrobė: pinigus – 297 eurus įvairiomis kupiÅ«romis, 300 eurų ir 200 eurų vertės dvi auksines grandinėles ant rankų, penkis auksinius žiedus, kiekvienÄ 200 eurų vertės, tris auksines grandinėles ant kaklo, kurių viena 900 eurų, kitos dvi – po 200 eurų vertės, 200 eurų vertės auksinį pakabukÄ , 200 eurų vertės auksinę monetÄ , bendros 8 eurų vertės du Å¡ampano butelius „A.“, 17 eurų vertės butelį brendžio, automobilio „A.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktus bei D. K. ir V. K. vardu išduotus Lietuvos Respublikos piliečių pasus; po to pagrobė kieme stovėjusį nukentėjusiajai D. K. priklausantį 1 000 eurų vertės automobilį „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. K. 4 522 eurų turtinės žalos.

2. M. P. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. sausio 30 d. apie 10 val. Raseinių r., (duomenys neskelbtini), E. M. namų kieme, pirkdamas iÅ¡ E. M. automobilį „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia įrašė į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, jog automobilio „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra V. J., t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties grafoje „Pirkėjas“ įrašė V. J. vardÄ , pavardę, asmens kodÄ , grafoje „Transporto priemonę pirko“ įrašė V. J. vardÄ , pavardę ir pasirašė V. J. vardu, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

3. M. P. J. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. O. bei T. M., turėdami bendrÄ tikslÄ pelnytis iÅ¡ nukentėjusiojo R. Č., siekdami iÅ¡naudoti jį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms daryti Jungtinėje Karalystėje, 2017 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytÄ dienÄ , Kaune, (duomenys neskelbtini) namo, jis ir L. O. susitarė su T. M., jog Å¡is apgyvendins nukentėjusįjį R. Č. Jungtinėje Karalystėje, Londone, ir suras jam darbÄ bei vers daryti nusikalstamas veikas, o iÅ¡ nukentėjusiojo priverstinio darbo ir nusikalstamų veikų gautas pinigines lėšas pasisavins dalindamiesi tarpusavyje, nukentėjusiajam paliekant minimaliai pragyvenimui bÅ«tinas lėšas.

Po to, pasinaudodamas nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio ir neturi galimybės grÄ Å¾inti M. P. J. 2 000 eurų skolos (pagal tarp jų (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ytÄ vekselį), M. P. J., panaudodamas fizinį smurtÄ , 2017 m. kovo 22 d. nuo 19 val. 30 min. iki 21 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), prie kavinės „V.“, mažiausiai du kartus kumščiu tyčia sudavė nukentėjusiajam R.

Č. į veidÄ , nuskėlė pirmo ir antro dantų implantus virÅ¡utiniame žandikaulyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . Po to M. P. J. ir L. O. M. P. J. automobiliu „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno nukentėjusįjį į rÅ«sį Kaune, (duomenys neskelbtini), kur užrakinę laikė jį nelaisvėje apie dvi valandas. Be to, M. P. J. 2017 m. kovo 27 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, lipdamas laiptais paskui nukentėjusįjį R. Č., tyčia vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jam į nugarÄ .

Po to panaudoję apgaulę, pažadėję nukentėjusiajam darbÄ Jungtinėje Karalystėje, Londone, ardyti automobilius už 60 eurų per dienÄ , iÅ¡ kurių nukentėjusiajam atiteks 10 eurų per dienÄ , neva taip sudarydami nukentėjusiajam galimybę grÄ Å¾inti skolÄ , nepasakant, jog realiai už šį darbÄ mokama daugiau, be to, nuslėpę, kad nukentėjusysis taip pat bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas, M. P. J. ir L. O. taip užverbavo nukentėjusįjį R. Č. vykti į Jungtinę Karalystę, LondonÄ .

Po to laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d., t. y. iki iÅ¡vykimo, M. P. J. bei L. O. apgyvendino nukentėjusįjį L. O. namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), taip jį kontroliavo. 2017 m. kovo 29 d. M. P. J. užsakė mikroautobusÄ , 2017 m. kovo 30 d. vykstantį į Jungtinę Karalystę, LondonÄ , L. O. susitarė su T. M., kad Jungtinėje Karalystėje, Londone, jis pasitiks iÅ¡ Lietuvos gabenamÄ nukentėjusįjį R. Č.. Po to 2017 m. kovo 30 d. apie 15 val. M. P. J. savo automobiliu „A.

R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno nukentėjusįjį prie prekybos centro „M.“ Kaune, (duomenys neskelbtini), sumokėjo mikroautobuso vairuotojui 85 eurus už nukentėjusiojo kelionę ir jį įsodino į mikroautobusÄ , važiuojantį į Jungtinę Karalystę, LondonÄ , tačiau 2017 m. kovo 30 d. apie 15 val. 20 min. Kauno rajone, Ringaudų sen., (duomenys neskelbtini), prie degalinės „T.“, mikroautobusÄ sustabdė policijos pareigÅ«nai ir iÅ¡laipino nukentėjusįjį R.

Č..

4. M. P. J. pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. kovo 17, 18, 19 dienomis Raseinių r., (duomenys neskelbtini), savo močiutės S. A. T. namuose, pasinaudodamas nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, jog jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio ir neturi galimybės grÄ Å¾inti M. P. J. 2 000 eurų skolos (pagal tarp jų (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ytÄ vekselį), neteisėtai vertė nukentėjusįjį R. Č. glaistyti sienas, klijuoti plyteles bei atlikti kitus vonios remonto darbus.

5. M. P. J. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, 2017 m. kovo 30 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, įgijo, t. y. pirko iÅ¡ V. B. už 25 eurus, R. Č. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

6. M. P. J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje turtÄ â€“ pinigus, po 2016 m. gruodžio 28 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo naudojamas automobilis „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas L. Å . vardu), draustas nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, veikdamas kartu su V.

T., jam padedant daryti šį nusikaltimÄ , t. y. M. P. J. praÅ¡ymu 2017 m. kovo 31 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini), UAB ,,A. D.“ patalpose, suklastojus PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), apie tariamai atliktus automobilio „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – 526,36 eurų vertės dažymo darbus, nors darbai realiai nebuvo atlikti, bei persiuntus Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ jam į elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini), M. P. J. 2017 m. kovo 21 d. 12 val. 19 min. persiuntė AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje Å¡iÄ Å¾inomai suklastotÄ 2017 m. kovo 21 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), apie tariamai atliktus automobilio „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – 526,36 eurų vertės dažymo darbus. Po to 2017 m. kovo 23 d. į L. Å . banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) gavo draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 526,36 eurus, tokiu bÅ«du įgijo svetimÄ AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje priklausantį turtÄ â€“ 526,36 eurus.

7. M. P. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su V. T., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ , AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje, turtÄ â€“ pinigus, 2017 m. kovo 21 d. paprašė UAB „A. D.“ direktoriaus V. T. suklastoti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl tariamai atliktų automobilio „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – dažymo darbų. 2017 m. kovo 21 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini), UAB ,,A. D.“ patalpose, UAB „A.

D.“ direktoriui V. T. UAB „A. D.“ vardu iÅ¡raÅ¡ius 2017 m. kovo 21 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 526,36 eurų sumai apie tariamai atliktus automobilio „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – dažymo darbus, nors darbai realiai nebuvo atlikti, bei minėto dokumento tikrumÄ patvirtinus UAB ,,A. D.“ antspaudu bei paraÅ¡u ir tÄ pačiÄ dienÄ persiuntus Å¡iÄ suklastotÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ jam į elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini), M.

P. J. 2017 m. kovo 21 d. 12 val. 19 min. Å¡iÄ Å¾inomai suklastotÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ persiuntė AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje, tokiu bÅ«du panaudojo žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ .

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. P. J. 2017 m. kovo 30 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

9. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi kaltinamajam M. P. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais. Ä®vertinęs bylos duomenų visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

10. Kaltinamasis M. P. J. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir jį iÅ¡ suėmimo paleisti, paskirti jam vienÄ ar kelias Å¡velnesnes už suėmimÄ kardomÄ sias priemones. 10.1. Skunde nurodo, kad baudžiamoji byla nagrinėjama nepagrįstai ilgai ir nebaigta nagrinėti per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ne dėl jo ar jo gynėjo kaltės. Apygardos teismo teisėjas A. UrbÅ¡ys pradėjo nagrinėti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , tačiau 2018 m. spalio 24 d. atleistas iÅ¡ Kauno apygardos teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.

Vadovaujantis BPK 223 straipsniu, byla paskirta nagrinėti teisėjui V. PreikÅ¡ui ir buvo nagrinėjama iÅ¡ naujo, tačiau 2019 m. kovo 12 d. teisėjas V. PreikÅ¡as taip pat buvo atleistas iÅ¡ teisėjo pareigų. Vadovaujantis BPK 223 straipsniu, teisėjas vėl buvo pakeistas, bylÄ pradėjo nagrinėti teisėja J. Vasiliauskienė, tačiau įrodymų tyrimas byloje nėra pradėtas, 2019 m. balandžio 1 d. numatytas posėdis neįvyko, nes neatvyko nukentėjusysis R. Č. ir kaltinamasis T. M.. Kiti posėdžiai numatyti 2019 m. balandžio 16 d. ir gegužės 5 d.

Gynėjas skunde cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimÄ byloje V. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , kuriame nurodoma, jog ilgi tarpai tarp teismo posėdžių rodo, kad teismai nesiėmė priemonių procesui paspartinti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alies tarnybos nepademonstravo reikiamo uolumo nagrinėjant pareiÅ¡kėjams iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ per ilgÄ jų sulaikymo laikotarpį. Kaltinamasis pabrėžia, jog jis laikomas suimtu daugiau nei dvejus metus. 10.2. Skunde nurodoma ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju, sprendžiant suėmimo teisėtumo klausimÄ , reikia atsižvelgti į tokias aplinkybes: padaryto nusikaltimo sudėtingumÄ , bylos tyrimo eigÄ atitinkamose institucijose; paties suimtojo asmens elgesį procese, įvertinant jo pabėgimo galimybes; taip pat aplinkybes, kiek tas asmuo gali įtakoti procesÄ ir kitus asmenis; kiek Å¡io asmens paleidimas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir t. t.

Byloje J. prieÅ¡ LietuvÄ Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad suėmimas gali bÅ«ti taikomas tik tokiu atveju, kai egzistuojantys vieÅ¡ieji interesai aiÅ¡kiai rodo tokio suėmimo taikymo bÅ«tinumÄ ir kai Å¡ie interesai nusveria asmens teisę į laisvę. Teismas pabrėžė, kad bÅ«tina įvertinti pateiktus teisminių institucijų argumentus, ar jie yra „pakankami“ ir „svarbÅ«s“ asmens laisvės suvaržymo atžvilgiu. Byloje S. prieÅ¡ RusijÄ Å¡is teismas nusprendė, kad besikartojantis ir nepakankamai motyvuotų sprendimų pagrindu skiriamas asmens suėmimo pratęsimas, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio nuostatas.

Å ioje byloje, teismas taip pat konstatavo, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali bÅ«ti vertinamas abstrakčiai. Suėmimo paskyrimo/pratęsimo pagrįstumas nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Suėmimas konkrečioje byloje gali bÅ«ti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Kaltinamojo nuomone, iÅ¡dėstyta teismų praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu jis jau atlieka (dar nepaskirtÄ ) laisvės atėmimo bausmę suėmimo sÄ lygomis ir tokiu bÅ«du yra apsunkinama jo teisinė padėtis, nes nuteistieji turi geresnes sÄ lygas atlikinėdami bausmę pataisos namuose, negu jis laikomas suimtu tardymo izoliatoriuje.

Laikant jį suimtu daugiau kaip 2 metus, iÅ¡ esmės visi skundžiamoje nutartyje nurodyti pagrindai yra iÅ¡nykę, teismas pratęsdamas suėmimo terminÄ nesivadovavo BPK 122 straipsnio 7 dalimi ir nepaskyrė Å¡velnesnės kardomosios priemonės, kuria bÅ«tų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. 10.3. Kaltinamasis nesutinka su teismo nustatytais suėmimo pagrindais, numatytais BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Atkreipia dėmesį, jog naujai paskirta teisėja dar nepradėjo įrodymų tyrimo, nėra pagarsintas kaltinamasis aktas.

Taigi naujai bylÄ nagrinėti paskirta teisėja neturėjo galimybių tinkamai susipažinti su visa bylos medžiaga, todėl negalėjo tinkamai ir iÅ¡samiai motyvuoti kiekvieno suėmimo pagrindo. Skundžiamoje nutartyje suėmimo pagrindai grindžiami formaliais argumentais, t. y. formaliai nurodyti ankstesni teistumai, inkriminuotų nusikaltimų sunkumas, ryÅ¡iai užsienyje, tačiau tokius ryÅ¡ius užsienyje gali turėti kiekvienas Lietuvos pilietis. Teismų praktikoje konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neiÅ¡vengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikÅ¡mė mažėja, menksta.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi bÅ«ti tikrinami (analizuojami) konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o formalÅ«s teiginiai, kad asmuo galimai padarė jam inkriminuojamas veikas, bėgs (slėpsis), darys naujus nusikaltimus ar trukdys teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminÄ . 10.4. Kaltinamasis tvirtina, kad teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog jis nėra saistomas stipriais socialiniais ryÅ¡iais.

M. P. J. nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ; sÅ«nų, kuriuo rÅ«pinosi iki suėmimo; nors santuoka buvo nutraukta, su buvusia sutuoktine palaiko glaudžius ryÅ¡ius; turi motinÄ , su kuria taip pat palaiko glaudų ryšį; turi močiutę, kuria jis vienintelis rÅ«pinosi; iki suėmimo dirbo, t. y. pirkdavo ir perparduodavo įvairius daiktus, kartu su buvusia sutuoktine prekiavo mugėse, buvo įsigiję verslo liudijimÄ ; paleistas iÅ¡ suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis taip pat nurodo, jog įsipareigoja tinkamai vykdyti jam paskirtÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. Ankstesni teistumai, įvertinus, kad paleistas iÅ¡ suėmimo jis galėtų įsidarbinti, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai apie ypatingÄ jo pavojingumÄ visuomenei ir bÅ«tinybę laikyti jį izoliuotÄ nuo visuomenės. Be to, jis niekada nėra bėgęs (slėpęsis) nuo teisėsaugos pareigÅ«nų. 10.5. BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatos įpareigoja teismÄ kiekvienu atveju įvertinti, ar Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Suėmimas - tai kraÅ¡tutinė priemonė, skiriama tik iÅ¡imtinais tikslais, kai padaroma motyvuota ir pagrįsta iÅ¡vada, kad kitos kardomosios priemonės neužtikrins procesinių tikslų. 10.6. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas ir tuo pagrindu, kad jis (M. P. J.) ateityje gali daryti kitus nusikaltimus. Å is pagrindas nulemia ir sėmimo skyrimo tikslÄ - užkirsti keliÄ , neleisti daryti naujų nusikaltimų. Tačiau tokiu atveju teismas turėjo spręsti ar Å¡io tikslo negalima pasiekti taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, kurios yra pakankamai veiksmingos vykdant asmens veiksmų kontrolę ir priežiÅ«rÄ , atgrasant nuo nusikalstamų veiksmų.

Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas kompleksas efektyvių kitų kardomųjų priemonių, leidžiančių kontroliuoti asmenį ir užkirsti keliÄ galimam nusikalstamam elgesiui – tai intensyvi priežiÅ«ra, namų areÅ¡tas, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir kt. Ypatingai efektyvi kardomoji priemonė yra intensyvi priežiÅ«ra - įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, leidžianti nepertraukiamai kontroliuoti asmens buvimo vietÄ elektroniniu stebėjimo įrenginiu.

Å i priemonė leidžia policijos pareigÅ«nams bet kuriuo metu kontroliuoti ir žinoti įtariamojo/kaltinamojo buvimo vietÄ ir bet kuriuo momentu daryti poveikį jo elgesiui. Skundžiamoje nutartyje teismas nesvarstė kitų kardomųjų priemonių paskyrimo galimybės, nenurodė argumentų, kodėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebÅ«tų pasiekti jam paskiriant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. 10.7. Kaltinamojo nuomone, teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ , pažeidė BPK 11 straipsnyje įtvirtintÄ proporcingumo principÄ .

Nors jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus, tačiau Å¡iuo metu suėmimo trukmė nėra pateisinama įvertinus Å¡ios bylos aplinkybių visetÄ ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamÄ praktikÄ . Å is teismas, spęsdamas asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, yra ne kartÄ kategoriÅ¡kai pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminÄ (sprendimas byloje Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali bÅ«ti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (spendimai bylose Letellier prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ;

Clooth prieÅ¡ BelgijÄ ; Miuler prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ ; Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ; Bykov prieÅ¡ RusijÄ bei kt.). Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi bÅ«ti tikrinami (analizuojami) konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o formalÅ«s teiginiai, kad asmuo galimai padarė jam inkriminuojamas veikas, bėgs (slėpsis), darys naujus nusikaltimus ar trukdys teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminÄ , nes net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neiÅ¡vengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikÅ¡mė mažėja, menksta.

Tolesnis griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino tęsimas galėtų bÅ«ti vertinamasi kaip Žmogaus ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ arba teisę bÅ«ti paleistam proceso metu, pažeidimas. Asmens teisė į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad institucijos ir jų pareigÅ«nai privalo imtis priemonių, kad procesas vyktų iÅ¡vengiant nereikalingo delsimo.

Atsižvelgdamas į tai, kad toks jo teisių ribojimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, kaltinamasis praÅ¡o jį iÅ¡ suėmimo paleisti, paskirti vienÄ ar kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.

11. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundÄ patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundÄ atmesti. Kaltinamojo M. P. J. skundas tenkinamas 12. Kardomųjų priemonių taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau Å¡ioje proceso stadijoje skundÄ nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę nevertina.

Kaltinamojo kaltės klausimai gali bÅ«ti iÅ¡spręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, užfiksuoti nukentėjusiųjų R. Č., R. K., kaltinamųjų V. T., V. B., liudytojų (D. R. ir kt.) parodymuose, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , apžiÅ«rų protokoluose, specialisto iÅ¡vadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M.

P. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

13. Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam M. P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindus. 13.1. Skiriant suėmimÄ arba pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. 13.2.

M. P. J. kaltinamas padaręs keturis nesunkius, vienÄ apysunkį ir du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Bylos duomenimis M. P. J. teistas, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis kaltinamas padaręs vėliausiu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iki sulaikymo jis oficialiai nedirbo. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , vaikÄ , paleistas iÅ¡ suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokių aplinkybių nepakanka iÅ¡vadai, kad jis saistomas itin stipriais socialiniais ryÅ¡iais.

Todėl apygardos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad egzistuoja tikimybė, jog bÅ«damas laisvėje kaltinamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobÅ«dį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. 13.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad bÅ«damas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ , gali tÄ nusikaltimÄ padaryti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ , gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimÄ , kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Kauno apygardos teismas turėjo formalų pagrindÄ konstatuoti, kad egzistuoja tikimybė, jog M. P. J. bÅ«damas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

14. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Å iuo atveju yra nustatyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, tačiau skirti suėmimÄ ar pratęsti Å¡ios kardomosios priemonės terminÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, jog po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikÅ¡mė mažėja. Kaltinamajam M. P. J. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2017 m. kovo 30 d., t. y. daugiau nei dvejus metus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi bÅ«ti tikrinami (analizuojami) konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o formalÅ«s teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminÄ .

Suėmimo taikymo pagrindai turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai įvertinti ir atspindėti besivystančiÄ situacijÄ . Be to, ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik iÅ¡imtinais atvejais, kai, įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę bÅ«ti paleistam proceso metu, jo paleidimÄ sÄ lygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismÄ .

15. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs ir tai, kad kiekvienÄ kartÄ privalo bÅ«ti įvertintas suėmimo trukmės pagrįstumas, taip pat, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali bÅ«ti vertinamas abstrakčiai, o pareiga užtikrinti, kad konkrečioje byloje suėmimas nevirÅ¡ytų pagrįsto termino, tenka nacionaliniams teismams. Be to, Å¡is teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, kompetentingos nacionalinės institucijos baudžiamajame procese suimtojo kaltinamojo asmens atžvilgiu turi dirbti su „deramu stropumu“ (sprendimas byloje L. prieÅ¡ ItalijÄ , Nr. 2677/95 ir kt.).

Vertindamas ar buvo laikomasi „deramo stropumo“ reikalavimo, Europos Žmogaus Teisių Teismas be kita ko atsižvelgia į proceso sudėtingumÄ , į tai, ar buvo nepagrįsto vėlavimo atvejų, ar institucijos ėmėsi priemonių procesui paspartinti (sprendimas byloje S. prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 2366/07 ir kt.). Bylose W. prieÅ¡ LenkijÄ , B. prieÅ¡ LenkijÄ Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pažymėjo, kad vertinant suėmimo trukmės pagrįstumÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti.

Viename iÅ¡ naujausių sprendimų (byla V. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 56998/16, 56998/16, 58761/16, 60072/16 ir 72001/16) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad Lietuvos teismai, tęsdami pareiÅ¡kėjams taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, nes pareiÅ¡kėjų suėmimo trukmė buvo pernelyg ilga. Sprendime atkreipė dėmesį, kad nebuvo imtasi kokių nors priemonių bylos nagrinėjimui paspartinti, atsižvelgiant į pertraukas tarp posėdžių.

Teismas neįžvelgė jokių valdžios institucijų pastangų nustatant griežtesnį ir veiksmingesnį teismo posėdžių tvarkaraÅ¡tį, siekiant iÅ¡vengti pasikartojančių bylos nagrinėjimo atidėjimų ir atsižvelgęs į tai, padarė iÅ¡vadÄ , kad valdžios institucijos neparodė „reikiamo stropumo“ organizuojant pareiÅ¡kėjams iÅ¡keltos baudžiamosios bylos, kurios metu jie buvo kardomajame kalinime, nagrinėjimÄ .

16. Baudžiamoji byla 2017 m. spalio 3 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylos nagrinėjimas dar nėra baigtas. Bylos nagrinėjimas buvo atidedamas ir skelbiamos pertraukos, nes į posėdžius neatvykdavo kaltinamieji (V. B., T. M., V. T.), kaltinamųjų gynėjai (A. Fominienė, R. Mazurovas), nukentėjusysis R. Č.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo paskirtas nagrinėti teisėjas A. UrbÅ¡ys, kuris 2018 m. spalio 24 d. atleistas iÅ¡ Kauno apygardos teismo teisėjo pareigų. 2018 m. spalio 29 d. nutartimi baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisėjui V. PreikÅ¡ui, 2019 m. kovo 12 d. teisėjas V. PreikÅ¡as atleistas iÅ¡ Kauno apygardos teismo teisėjo pareigų, 2019 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamajai bylai nagrinėti paskirta teisėja J. Vasiliauskienė. Taigi bylos iÅ¡nagrinėti nepavyko dėl objektyvių priežasčių.

17. Jau minėta, kad kaltinamasis M. P. J. praeityje teistas, nesaistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais (paleistas iÅ¡ suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti), tačiau pagrindo iÅ¡vadai apie ypatingÄ jo pavojingumÄ visuomenei nėra. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių nėra baigtas, teismo posėdžiai numatyti 2019 m. balandžio – gegužės mėnesiais, tačiau Å¡iuo metu įrodymų tyrimas byloje nėra pradėtas, 2019 m. balandžio 16 d. teismo posėdis neįvyko, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

Taigi atsižvelgiant į bylos apimtį bei proceso dalyvių skaičių, teisminis bylos nagrinėjimas gali užtrukti. Esant tokioms aplinkybėms didėja tikimybė, jog tolesnis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ bei teisę bÅ«ti paleistam proceso metu, pažeidimas.

Skundžiamoje nutartyje bei ankstesnėse Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse konstatuota, jog kaltinamasis M. P. J. bÅ«damas laisvėje gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, tačiau tęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pakankamai ilgÄ laikÄ , Å¡is pagrįstas manymas, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , nėra pakankamas ir toliau tęsti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ .

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad kaltinamasis M. P. J. laikomas suimtu jau pakankamai ilgÄ laikÄ , t. y. daugiau negu dvejus metus, bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės nepradėtas, taip pat įvertinusi Å¡ios baudžiamosios bylos trukmę ir eigÄ , galimai padaryto nusikaltimo sunkumÄ , kaltinamojo asmenybę, daro iÅ¡vadÄ , kad tolimesnis BPK 119 straipsnio nuostatų įgyvendinimas gali bÅ«ti pasiektas kaltinamajam M. P. J. taikant kardomÄ sias priemones - intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir dokumentų paėmimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 134 straipsniu, n u t a r i a : kaltinamojo M. P. J. skundÄ tenkinti. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi kaltinamajam M. P. J. trims mėnesiams pratęstÄ kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ pakeisti į kitas kardomÄ sias priemones: - intensyviÄ priežiÅ«rÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamÄ jį M. P. J. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ bei neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, adresu: (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose arba darbu.

Intensyvios priežiÅ«ros terminÄ skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios. - dokumentų paėmimÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam M. P. J., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygų pažeidimÄ , taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimÄ , gadinimÄ ar sunaikinimÄ gali bÅ«ti paskirtas suėmimas, jei tam bÅ«tų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis). Nutarties vykdymÄ dėl paskirtų kardomųjų priemonių pavesti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

KaltinamÄ jį M. P. J. paleisti iÅ¡ suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiÅ«ros vykdymo ir kontrolės taisyklių. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Laima Garnelienė Regina Pocienė