d56fd9fb-3c0d-45ee-b25e-bb7ad3bebe95 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-257-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01404-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 28.; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ atsakovėms Energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo, žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas nustatė: P. S. B. 2013-04-29 kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino 2013-05-27 bei 2014-02-18, ir praÅ¡o:

1) panaikinti Energetikos ministerijos 2013-03-27 iÅ¡duoto Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1220 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ 2013-03-27 Leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1220 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,19 Lt/kWh už pareiÅ¡kėjui priklausančios saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo 2013-03-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (iki 2014-01-31 pareiÅ¡kėjo patirta žala, pasireiÅ¡kusi negautų pajamų forma, sudaro 745,08 € (2 572, 6 Lt));

4) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-14, 27-34, 91).PaaiÅ¡kino, kad pagal 2012-10-17 Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu galiojusio Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) nuostatas, valstybė įsipareigojo 12 metų saulės jėgainių, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, pagamintÄ elektros energijÄ supirkti pagal tarifus, galiojančius leidimo plėtrai iÅ¡davimo metu. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad jo įrengtoje saulės jėgainėje, kurios įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, pagamintai elektros energijai bus taikomas 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifas, nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2012-02-06 nutarimu Nr. O3-23.

Nuo 2013-02-01 buvo pakeistas nagrinėjamam ginčui aktualus teisinis reguliavimas ir nustatyta, kad saulės elektrinių, kurių įrengtoji galia yra nedidesnė kaip 30 kW, pagamintai elektros energijai bus taikomi supirkimo tarifai, galiojantys elektros energijos gamybos metu. Leidimas gaminti elektros energijÄ pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas tik 2013-03-27, t. y. galiojant pasikeitusiam teisiniam reglamentavimui, todėl elektrinėje pagamintai elektros energijai, kurios įrengtoji galia yra mažesnė nei 30 kW, bus taikomas Komisijos 2012-09-28 nutarimu Nr. O3-282 nustatytas fiksuotas supirkimo tarifas – 1,25 Lt/kWh.

PareiÅ¡kėjo nuomone, 2013-03-27 Leidimo gaminti elektros energijÄ nuostata, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, pažeidžia jo teisėtus lÅ«kesčius, prieÅ¡tarauja teisinio saugumo, Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principams, taip pat bendrajam teisės principui lex retro non agit. Nors Ä®statymo 20 str. 7 d. yra nustatyta, kad fiksuoti tarifai saulės elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, gali bÅ«ti peržiÅ«rėti, nuo 2013-02-01 galiojantis teisinis reguliavimas gali bÅ«ti taikomas tik toms elektrinėms, kurioms leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas jam galiojant.

Ä®statymo nuostatos vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtina, kad valstybė skatina mažųjų elektrinių plėtrÄ , todėl jų pagamintai elektros energijai supirkti buvo nustatyti fiksuoti tarifai, kurie turėjo galioti dvylika metų. Dėl neteisėtų Energetikos ministerijos veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro negautos pajamos dėl sumažintų pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų taikymo, t. y. po 0,19 Lt/kWh už kiekvienÄ saulės jėgainėje pagamintÄ ir AB „Lesto“ parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo 2013-03-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Energetikos ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 58-64). PaaiÅ¡kino, kad Ä®statymo 13 str. 3 d. 2 p. nustačius, jog elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia turėtų padidėti iki 10 MW, nebuvo įvertinta aplinkybė, kad gali bÅ«ti pateikta 16 000 praÅ¡ymų statyti saulės elektrines, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, taip suminę saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ priartinant prie 500 MW ir 50 kartų virÅ¡ijant Ä®statymo 13 str. 3 d. 2 p. nustatytÄ ribÄ .

Elektros energijos gamyba, naudojant atsinaujinančius energetikos iÅ¡teklius, yra kompensuojama vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, todėl kilo grėsmė, kad nebus užtikrinta darni atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių naudojimo plėtra, nepagrįstai apsunkinti kiti elektros energijos vartotojai, gerokai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams, bÅ«tų pažeisti teisingumo ir protingumo principai, todėl Seimas 2013-01-17 priėmė Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymÄ .

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų. VieÅ¡asis interesas yra dinamiÅ¡kas, kintantis, todėl valstybė gali, o tam tikrais atvejais ir turi keisti Å«kinės veiklos reguliavimÄ (1997-05-06, 2005-05-13, 2006-09-21, 2005-07-08, 2007-05-15 nutarimai). Reguliuodama Å«kinę veiklÄ , valstybė turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti privataus asmens (Å«kinės veiklos subjekto) ir visuomenės interesus, o įstatymo leidėjas turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo.

Konstitucijoje įtvirtinta valstybės priederme siekti bendros tautos gerovės negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, konstitucinėms vertybėms apsaugoti (2008-06-30, 1997-02-13,            2005-05-13, 1999-10-06, 2000-10-18, 2002-04-09, 2004-01-26, 2006-03-30 nutarimai). Atsakovės nuomone, nuo 2013-02-01 įsigaliojusiu teisiniu reglamentavimu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarifų dydžių.

Å iuo reguliavimu sudaroma galimybė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teisingai, aiÅ¡kiai, objektyviai ir laiku nustatyti pagamintos elektros energijos supirkimo tarifus. Pažymėjo, kad ginčijamame leidime įtvirtinta sÄ lyga, kad elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, buvo nustatyta ir pareiÅ¡kėjui 2012-10-17 iÅ¡duotame Leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau jo pareiÅ¡kėjas neginčijo.

Atsakovė nėra įgaliota priimti sprendimų taikyti ar netaikyti tam tikrus elektros energijos supirkimo tarifus, nes jie imperatyviai nustatyti Ä®statyme. Sprendimas nustatyti pareiÅ¡kėjui kitokius elektros energijos supirkimo tarifus prieÅ¡tarautų įstatymų virÅ¡enybės principui ir lemtų Energetikos ministerijos veikimÄ ultra vires. Nors Lietuvos Respublikoje teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjui nėra tiesiogiai suteikta (nėra ir tiesiogiai uždrausta) teisė leisti grįžtamÄ jÄ galiÄ turinčius teisės aktus, tiek teisės teorijoje, tiek ir praktikoje tokia teisė pripažįstama.

Reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu. Konkuruojant keliems teisės principams, taigi ir sveriant kelis teisinius gėrius, vieno iÅ¡ jų ribojimas turi bÅ«ti proporcingas kito svarbai. Keičiant teisinį reguliavimÄ , buvo siekiama užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ bei elektros energijos vartotojų teisėtus lÅ«kesčius, t. y. užtikrinti Å«kio subjektų ir vieÅ¡ojo intereso pusiausvyrÄ .

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, atsakovių nuomone, nėra pagrįstas, kadangi negali bÅ«ti nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys. Skundas atmestinas. Byloje ginčas yra keliamas dėl Energetikos ministerijos iÅ¡duoto 2013-03-27 Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1220 dalies, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl pareiÅ¡kėjo teisės į patirtų nuostolių, kaip turtinės žalos, atlyginimÄ .Nustatyta, kad Energetikos ministerija 2012-10-17 iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-2668 saulės elektrinėje, esančioje Sodų kv.

Nr. 266, 267, Ariogalos m., Ariogalos miesto sen., Raseinių r. sav., kurios įrengtoji galia 0,03 MW (toliau – ir Saulės elektrinė) (b. l. 35). Atlikusi pareiÅ¡kėjo Saulės elektrinės įrenginių techninės bÅ«klės įvertinimÄ , Valstybinė energetikos inspekcija 2013-02-27 iÅ¡davė Energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymÄ Nr. 15Ä®P2-36234 (b. l. 36).2012-10-17 Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Â Nr. LP-2668 pagrindu, Energetikos ministerija 2013-03-27 iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui LeidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1220 Saulės elektrinėje (b. l. 21).

PareiÅ¡kėjas nesutinka su Leidime gaminti elektros energijÄ nustatyta elektros energijos gamybos sÄ lyga, t. y., kad pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, todėl praÅ¡o Å¡iÄ leidimo dalį panaikinti ir įpareigoti Energetikos ministerijÄ nustatyti, kad saulės elektrinėje pagamintai elektros energijai bÅ«tų taikomi supirkimo tarifai, galioję Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu.

Toks pareiÅ¡kėjo reikalavimas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad dėl nuo 2013-02-01 pasikeitusio teisinio reglamentavimo atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos srityje, pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotame Leidime gaminti elektros energijÄ nepagrįstai buvo nustatyta, jog pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, ir taip pažeisti teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principai, taip pat principas lex retro non agit.

PareiÅ¡kėjo nuomone, jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomas iki 2013-02-01 galiojęs teisinis reglamentavimas, pagal kurį iÅ¡pildžius nustatytas sÄ lygas (pastačius elektrinę ir gavus leidimÄ ) 12 metų, pagamintai elektros energijai turėjo bÅ«ti taikomas fiksuotas supirkimo tarifas, t. y. 1,44 Lt/kWh. Iki 2013-02-01 galiojusiame Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 20 str. 1 d., 7 ir 8 d. buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, kuris taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, o tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir jų galimi didžiausi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms Leidimas plėtrai iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Pagal nurodytas Ä®statymo nuostatas, iki 2013-02-01 atitinkamam Å«kio subjektui taikomo fiksuoto elektros energijos supirkimo tarifo nustatymo momentas buvo siejamas su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo diena. Minėta, kad pareiÅ¡kėjui Leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-2668 buvo iÅ¡duotas 2012-10-17 (b. l. 35).Nuo 2013-02-01 įsigaliojus Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija), pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas.

Ä®statymo 20 str. 6 d. nustatyta, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ . Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai.

PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos. PareiÅ¡kėjui Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1220 buvo iÅ¡duotas 2013-03-27 (b. l. 21).Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia faktinė situacija, kai Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo metu galiojo teisinis reguliavimas, nustatantis, kad pagamintos elektros energijos supirkimo tarifas nustatomas pagal Å¡io leidimo iÅ¡davimo metu galiojusį reglamentavimÄ , o leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu – pagal Å¡io leidimo iÅ¡davimo metu galiojantį reglamentavimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, keisdamas teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡imčių, taikomų Å«kio subjektams, kuriems leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duoti iki 2013-02-01, nenustatė.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ , teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) teismų praktikai ir tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turėtų bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turėtų bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Minėtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, užtikrinant iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos teismai privalo, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia, žemesnės instancijos teismams (vadinasi, teismų jurisprudencija turi bÅ«ti prognozuojama).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje, priimtoje iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje byloje, kurioje buvo susiklosčiusi tapati faktinė ir teisinė situacija, skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tapačiais argumentais (Nr. A143-2834/2013), konstatavo, kad, priimdamas Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymÄ , įstatymų leidėjas nustatė, kad juo bus siekiama užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ , gaminant energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, ir kaip skatinimo priemones nustatė fiksuotÄ tarifÄ bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimÄ .

Pagal Ä®statymo redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013-02-01, tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡duotas po nustatytų supirkimo tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus. Iki                   2013-02-01 gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėsti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumÄ iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, jį įgyvendinti investuojant į elektrinės statybÄ ir nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo) jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs didelių nuostolių. Pagal KonstitucijÄ , riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-05-13 nutarimai).IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, teisinio reglamentavimo atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių srityje pakeitimas ir sumažintų pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų taikymas yra pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.), nes Ä®statymo nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui.

Valstybė turi pareigÄ Å«kinę veiklÄ reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai, todėl bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , visÄ laikÄ negali bÅ«ti vienodas ir gali kisti. Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-05-31, 2008-12-04 nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. BÅ«tent tai, kad ginčas yra susijęs su valstybės parama energetikos srityje, lemia itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius.

Tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia, vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ . PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad Å«kio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lÅ«kesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių, tačiau tokie pakeitimai turi bÅ«ti adekvatÅ«s siekiamiems tikslams ir negali paneigti įgytų teisių esmės, pažeisti proporcingumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012-06-29 nutarimas).

Be to, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, įgytos teisės esmė negali bÅ«ti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas, net ir atlikus jos turinį lemiančius pakeitimus, iÅ¡lieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikÅ¡minga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog, net ir pakeitus ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , skatinimo sistemos priemonių taikymas nebuvo visiÅ¡kai panaikintas, nes nustatytas fiksuotas tarifas ir toliau taikomas dvylika metų (Ä®statymo 20 str. 6, 7 d.).

Be to, byloje nenustatyta, kad tolesnis saulės elektrinės eksploatavimas iÅ¡ esmės bÅ«tų praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negalėtų net minimaliai užtikrinti intereso, kurio buvo siekta įgyjant leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos. Atsižvelgiant į tai negali bÅ«ti konstatuota, kad nuo 2013-02-01 pakeitus teisinį reglamentavimÄ yra paneigiama, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad Ä®statymo 20 str. 6 d. nuostatos faktiÅ¡kai pradėtos taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ , todėl pagrindo teigti, kad Å¡i norma veikia retrospektyviai, nėra.Ä®vertinusi iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos pateiktÄ nagrinėjamai bylai aktualų teisės normų taikymo aiÅ¡kinimÄ ir atsižvelgusi į byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , t. y. kad Leidimas gaminti elektros energijÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas po 2013-02-01, jokių įrodymų, sudarančių pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tolesnis saulės elektrinės eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio pareiÅ¡kėjas siekė, įgydamas LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus (kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos), S. B. nepateikė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo susiklosčiusiÄ situacijÄ vertinti kitaip, nei nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija.

Teismo nuomone, jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjo, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ginčijama Energetikos ministerijos 2013-03-27 Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1220 dalis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis jo iÅ¡davimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pagrįsta teisės aktais, todėl paliktina galioti nepakeista.

PareiÅ¡kėjo skunde pareikÅ¡tas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio, todėl, atmetus skundo reikalavimÄ dėl leidimo dalies panaikinimo, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,19 Lt/kWh už pareiÅ¡kėjui priklausančios saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo 2013-03-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK                   6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Kaip nurodyta anksčiau, Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1220 pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas vadovaujantis jo iÅ¡davimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Energetikos ministerija veikė savo kompetencijos ribose ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė, dėl pasikeitusio Ä®statymo nuostatų taikymo nebuvo pažeisti teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir proporcingumo principai, todėl nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti nustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. valdžios institucijų neteisėti veiksmai.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, pagrindo spręsti dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo nėra, o pareiÅ¡kėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Teismui 2014-02-18 buvo pateiktas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnis tiek, kiek jame įtvirtintas naujas fiksuotų tarifų dydžių nustatymo principas, atitinka KonstitucijÄ (b. l. 84-90).Konstitucijos 110 str. 1 d.

įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ (Konstitucijos 110 str. 2 d.). AnalogiÅ¡kas kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ pagrindas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d.

Proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , tačiau jame iÅ¡dėstyti argumentai teismo nesaisto ir praÅ¡ymo pagrįstumÄ teismas vertina savarankiÅ¡kai. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl pagrindu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-14 nutartis a. b.                              Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis a. b.

Nr. A756-152/2009). Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiÅ«riu bylos proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam praÅ¡ymui iÅ¡spręsti netaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 3 d., nustatantis, kad teismo sprendime bÅ«tina atsakyti į visus pareikÅ¡tus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009,             Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012).

Be to, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai administracinę bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. A143-2834/2013, kurioje taip pat buvo praÅ¡oma kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , abejonių dėl Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymo atitikties Konstitucijai nekilo.Atsisakius patenkinti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmestinas ABTÄ® 44 str. 1 d. numatytu pagrindu.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija                                                                  nusprendė:

P. S. Bružo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .       Teisėjai                                                                                             Rytis Krasauskas                                                                                                                   Mefodija Povilaitienė                                                                                                                   JÅ«ra Marija Strumskienė