d56fa532-a66c-4e35-be3a-fbacf59c52b2 · Klaipėdos apygardos teismas



Civilinė byla Nr. e2A-691-460/2023

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01700-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8;

(S)

3.3.1.18.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) apeliacinį skundÄ ir suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kimu prisidėjusio prie apeliacinio skundo, dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų S. M., R. B., R. V., L. D., A. K., J. M., V. R. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Rietavo savivaldybės administracija, valstybės įmonė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėjai Plungės apylinkės teisme prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamÄ jÄ senatį į grÅ«dų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Patikslintu pareiÅ¡kimu prašė laikyti, kad savo pareiÅ¡kime suformuluotu reikalavimu visi pareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , jog pareiÅ¡kėjai įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamÄ jÄ senatį kiekvienas į po 1/7 grÅ«dų sandėlio (įskaitant priestatÄ ir rÅ«sį) dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 1998 m. gruodžio 15 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 13 Žemės Å«kio bendrovė „Giliogeris“ komisija už pajinius įnaÅ¡us (30949,07 Lt) perdavė grÅ«dų sandėlio pastatÄ (inv. Nr. 1062) bendrovės nariams. IÅ¡ Žemės Å«kio bendrovės „Giliogiris“ 1998 m. gruodžio 15 d. pažymos nustatė, kad grÅ«dų sandėlio pastatas, inv. Nr. 1062, perduotas pagal perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. 13, neinventorizuotas neturint lėšų. Pastato savininkai pastatÄ inventorizuos savo lėšomis.

Grūdų sandėlį įsigiję minėtame perdavimo– priėmimo akte nurodyti asmenys pradėjo jį valdyti ir naudoti kaip savo nuosavybę ir palaipsniui grūdų sandėlio turimas dalis pardavė pareiškėjams. Pareiškėjas S. M. savo dalį įsigijo iš D. S. (2009 m. rugpjūčio 20 d. sutartis); pareiškėjas R. B. savo dalį įsigijo iš B. B. (2011 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis), bei iš K. Š. (2001 m. vasario 5 d. pirkimo sutartis); pareiškėjas R. V. savo dalį įsigijo iš D.

R. (D. R. sūnaus raštiškas paliudijimas) bei iš S. S. (2012 m. liepos 15 d. pirkimo sutartis); pareiškėja L. D. savo dalį įsigijo per E. N. (J. N. dalis) (2004 m. rugsėjo 13 d. pirkimo susitarimas), iš A. K. (2005 m. gegužės 10 d. pirkimo susitarimas), iš A. K. (2004 m. gegužės 10 d. pirkimo susitarimas) bei iš R. G. (2006 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo susitarimas); pareiškėjas A. K. savo dalį įsigijo iš I. R. (2003 m. gegužės 7 d. pirkimo aktas), iš S. B. (2004 m. kovo 8 d. pirkimo aktas), iš S. B. (2002 m. gegužės 15 d. pirkimo aktas), bei iš R.

G. S. (2004 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo aktas); pareiÅ¡kėjas J. M. savo dalį įsigijo iÅ¡ Å . (2000 m. sausio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis), bei iÅ¡ Z. I. (2000 m. kovo 5 d. pirkimo sutartis), papildomai nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie sandėlio pardavimÄ , nes tokie duomenys neegzistuoja, K. Å . turėjo du aruodus, vienÄ pardavė pareiÅ¡kėjui R. B., o J. M. įgijo sandėlio dalį iÅ¡ K. Å . sutuoktinės, todėl interesų pažeidimo nebuvo; pareiÅ¡kėjas V. R. savo dalį įsigijo iÅ¡ B.

R. (A. R. dalis) (2012 m. lapkričio 24 d. pirkimo pažyma), iÅ¡ J. Č. (2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo aktas) bei iÅ¡ Z. G. (2012 m. gegužės 30 d. pirkimo sutartis). Teigė, jog kadangi grÅ«dų sandėlis dėl lėšų stygiaus nebuvo inventorizuotas ir neįregistruotas vieÅ¡ajame nekilnojamojo turto registre, pareiÅ¡kėjai siekia įforminti savo daiktines teises į įsigytÄ daiktÄ , yra kreipęsi dėl grÅ«dų sandėlio kadastrinių matavimų bylos parengimo. IÅ¡ parengtos bylos matyti, kad grÅ«dų sandėlis statytas 1974 metais, jam suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjai, įsigiję grÅ«dų sandėlį perėmė jo valdymÄ , disponavo kaip savu, jį remontavo prižiÅ«rėjo, tvarkė sandėlio aplinkÄ , mokėjo už jam teikiamÄ elektros energijÄ , Å¡ios paslaugos tvarkomos per pareiÅ¡kėjÄ R. V., kuris sudarinėjo sutartis dėl energijos tiekimo, gauna ir apmoka sÄ skaitas. Pažymėjo, jog sandėlio savininkams-pareiÅ¡kėjams nuo pat 1998 metų jokių pretenzijų niekada niekas nereiÅ¡kė. Žemės Å«kio bendrovės „Giliogiris“ pajininkų grÅ«dų sandėlio valdymas yra atsiradęs teisėtai, iÅ¡ jų teisėtai sandorių pagrindu valdymÄ perėmė pareiÅ¡kėjai, kurie tęsė grÅ«dų sandėlio naudojimÄ , taip pat nuo pat 1998 metų iki Å¡iol jokių duomenų apie tai, kad į pastatÄ pretenduotų kiti asmenys arba bÅ«tų pareikÅ¡tos kitokios pretenzijos dėl pareiÅ¡kėjų bei prieÅ¡ tai buvusių valdytojų valdymo, nėra.

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau - VÄ®) Turto bankas atsiliepimu su pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu nesutiko, ir pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus prašė pareiÅ¡kimo netenkinti, civilinę bylÄ nagrinėti VÄ® Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog norint, kad bÅ«tų konstatuojamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas, pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas turi atitikti visas įstatymo nustatytas sÄ lygas, kaip pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė neįregistruotas vieÅ¡ajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai; daiktas valdomas nepertraukiamai; visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); ir valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Mano, kad Å¡iuo atveju svarbu nustatyti ar pareiÅ¡kime nurodytas turtas neiÅ¡liko valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumÄ valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Nurodė, kad byloje nepateikta savivaldos institucijų vestų Å«kinių knygų iÅ¡raÅ¡ai dėl pareiÅ¡kime nurodyto statinio įraÅ¡ymo į jas, todėl neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu statinys buvo suformuotas, taip pat pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjai nenurodė priežasčių dėl kurių Å¡is statinys nebuvo inventorizuotas. Mano, jog pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nurodyti teiginiai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį į grÅ«dų sandėlį, turėtų bÅ«ti pagrįsti papildomais raÅ¡ytiniais įrodymais.

3. Suinteresuotas asmuo Rietavo savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog iÅ¡ bylos dokumentų ir pateiktų aplinkybių matyti, kad yra pagrindas pareiÅ¡kimo tenkinimui, todėl neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo tenkinimui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Pažymėjo, kad Rietavo savivaldybės teritorijoje esantis statinys neregistruotas vieÅ¡ajame registre, neįtrauktas į Rietavo savivaldybės beÅ¡eimininkio turto sÄ raÅ¡Ä , Rietavo savivaldybė į šį statinį neturi jokių interesų.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriuo neprieÅ¡tarauja, kad teismas tenkintų pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ , jeigu bus nustatytos visos sÄ lygos ir aplinkybės, bÅ«tinos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Nurodė, jog informacijos apie tai, kas yra minėto turto, t. y. grÅ«dų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius neturi.

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu neprieÅ¡tarautų pareiÅ¡kimo tenkinimui tuo atveju, jei bus nustatyti visi teisės aktuose bei suformuotoje teismų praktikoje nurodyti pagrindai pareiÅ¡kimo tenkinimui. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad uždaroji akcinė bendrovė „Europlanas“ sudarytoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (registro Nr. 44/2774497) esančioje statinio schemoje neatsispindi www.regia.lt tinklalapio ortofoto (žemės pavirÅ¡iaus iÅ¡ oro foto fiksavime) matomas statinys ar statinio dalis, kuris sujungtas ar sublokuotas su Pastatu ir pagal matomus duomenis turi tÄ patį adresÄ , kaip ir Pastatas. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, yra pagrindas spręsti, ar Å¡io statinio ar statinio dalies savininko neįtraukus į procesÄ , nebus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Mano, kad byloje turėtų bÅ«ti pateikti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad Pastatas pastatytas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatytas ir priimtas naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Teigė, kad Inspekcija neturi duomenų, jog pirmiau minėtas Pastatas bÅ«tų pastatytas savavaliÅ¡kai, tačiau tas faktas, jog per visÄ statinio eksploatavimo laikÄ nebuvo konstatuotas savavaliÅ¡kos statybos faktas, savaime nereiÅ¡kia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naÅ¡tos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiÅ«rÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų S. M., R. B., R. V., L. D., A. K., J. M. ir V. R. pareiÅ¡kimas patenkintas. Teismas nusprendė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. M., R. B., R. V., L. D., A. K., J. M., V. R. pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybės teise kiekvienas įgijo į po 1/7 dalį grÅ«dų sandėlio (įskaitant priestatÄ ir rÅ«sį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sprendimo motyvai:

6.1. Teismas sprendė, kad daiktas – grÅ«dų sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sÄ lygas.

6.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 1998 m. gruodžio 15 d. surašytas žemės ūkio bendrovės Giliogeris sudarytos komisijos perdavimo – priėmimo aktas Nr. 13, kuriame nurodyta, kad už pajinius įnašus grūdų sandėlio pastatas, inv. Nr. 1062, perduodamas bendrovės nariams.

6.3. Byloje pateikti dokumentai, kaip pažymos, pirkimo – pardavimo aktai, sutartys ir kt., iš kurių matyti, jog buvo perleistos turtinės teisės pareiškėjams.

6.4. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas ir Klaipėdos regioninio Valstybės archyvo TelÅ¡ių filialo duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog Plungės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Rajono architektų archyvinio fondo dokumentuose, t. y. 1965 - 1985 m. valstybinių pastatų perdavimo - priėmimo eksploatacijai aktuose, duomenų apie Rietavo savivaldybėje Giliogirio kaime esantį grÅ«dų sandėlio pastatÄ nerasta.

6.5. Nors archyvuose apie sandėlio pastatymÄ ir perdavimÄ duomenų nėra iÅ¡likę, tačiau pareiÅ¡kėjų pateikta kadastrinių matavimų byla, iÅ¡ kurios matyti, jog sandėlis nėra sujungtas su jokių kitų savininkų patalpomis, o vientisas pastatas, bei statinio apžiÅ«ros aktas patvirtina, kad pastatas pastatytas laikantis tuo metų galiojančių teisinių aktų reikalavimų, tai yra buvo nekilnojamasis daiktas (grÅ«dų sandėlis) nėra savavaliÅ¡ka statyba, o buvo sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

6.6. Teismas konstatavo, kad žemės Å«kio bendrovės „Giliogiris“ pajininkai bendrovės nariai visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ buvo įsitikinę, o pareiÅ¡kėjai yra įsitikinę, jog niekas neturėjo daugiau už pajininkus bei nupirkus grÅ«dų sandėlį teisių į minėtÄ sandėlį. PareiÅ¡kėjai sandėlį nepertraukiamai naudojo ir valdė teisėtai, byloje nėra duomenų, kad valdymas bÅ«tų neteisėtas, dėl to teismas sprendė, kad visÄ valdymo laikÄ grÅ«dų sandėlis pareiÅ¡kėjų buvo valdomas teisėtai, atvirai ir kaip savas. Be to, aptariamÄ sandėlį pareiÅ¡kėjai valdė nepertraukiamai daugiau kaip deÅ¡imt metų, t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais argumentais:

7.1. Nustatytas reglamentavimas rodo, kad statybos žemės Å«kio srityje buvo griežtai reglamentuotos bei vykdomos parengus sÄ matas, projektinę dokumentacijÄ , iÅ¡skyrus statybai sklypÄ , atitinkantį teritorijų planavimo dokumentus, iÅ¡davus statybÄ leidžiantį dokumentÄ bei ekspertavus statybos dokumentacija. Toks teisinis reguliavimas rodo, kad pastatų statybos metu bei vėliau buvo privalomi statybos teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai, be kurių statybos objektai negali bÅ«ti vertinami kaip pastatyti teisėtai, o kartu negali bÅ«ti civilinėje apyvartoje, t. y. privačios nuosavybės teisės objektu. Teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡ esmės netyrė aplinkybių, ar pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyti pastatai yra pastatyti teisėtai, ar gali bÅ«ti civilinėje apyvartoje ir tuo pačiu – ar galima nustatyti juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo ir valdo nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ .

7.2. PareiÅ¡kėjų pateiktas statinio apžiÅ«ros aktas suraÅ¡ytas 2023 m. vasario 13 d. (toliau ir ApžiÅ«ros aktas) negali bÅ«ti pagrindu tokiam vertinimui, nes pačiame akte nurodytas apžiÅ«ros tikslas – nustatyti statinio ir jo konstrukcijų techninę bÅ«klę – nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadas apie statinio statybos teisėtumÄ .

7.3. Nesant byloje surinkta pakankamai duomenų, neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, teismas negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo.

8. Suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kimu prisidėjęs prie apeliacinio skundo praÅ¡o skundÄ tenkinti.

8.1 Nurodo, jog bylÄ nebuvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtintų grÅ«dų sandėlio, kaip nekilnojamojo turto objekto, suformavimo teisėtumÄ .

8.2 Šioje civilinėje byloje nesant pakankamai įrodymų, kurių pakaktų pareiškėjų prašomam faktui konstatuoti, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti jų pareiškimo.

9. PareiÅ¡kėjai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o netenkinti apeliacinio skundo, palikti nepakeistÄ teismo sprendimÄ . Atsiliepimas motyvuojamas tokiais argumentais:

9.1 Apeliantė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, papildomus duomenis dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo, tačiau tokių duomenų nepateikė.

9.2 Pati apeliantė nepateikė jokių įrodymų dėl statybos neteisėtumo.

9.3 Statinys ilgÄ laikÄ Å¾inomas valstybės institucijoms, dėl to manyti, kad jis pastatytas neteisėtai, nėra įtikinama.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Teismas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

12. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

13. Žemės Å«kio bendrovė „Giliogeris“ komisija 1998 m. gruodžio 15 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 13 už pajinius įnaÅ¡us (30949,07 Lt) (8963,47 Eur) perdavė grÅ«dų sandėlio pastatÄ (inv. Nr. 1062) bendrovės nariams. IÅ¡ Žemės Å«kio bendrovės „Giliogiris“ 1998 m. gruodžio 15 d. pažymos nustatyta, kad grÅ«dų sandėlio pastatas, inv. Nr. 1062, perduotas pagal perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. 13, neinventorizuotas neturint lėšų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog statybos žemės Å«kio srityje buvo griežtai reglamentuotos bei vykdomos parengus sÄ matas, projektinę dokumentacijÄ , iÅ¡skyrus statybai sklypÄ , atitinkantį teritorijų planavimo dokumentus, iÅ¡davus statybÄ leidžiantį dokumentÄ bei ekspertavus statybos dokumentacija. Toks teisinis reguliavimas rodo, kad pastatų statybos metu bei vėliau buvo privalomi statybos teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai, be kurių statybos objektai negali bÅ«ti vertinami kaip pastatyti teisėtai, o kartu negali bÅ«ti civilinėje apyvartoje, t. y. privačios nuosavybės teisės objektu. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡ esmės netyrė aplinkybių, ar pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyti pastatai yra pastatyti teisėtai, ar gali bÅ«ti civilinėje apyvartoje ir tuo pačiu – ar galima nustatyti juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo ir valdo nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ . Valstybės įmonė Turto bankas tokiems apeliantės argumentams pritaria.

15. Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuodamas teismų praktikÄ bylose dėl įgyjamosios senaties yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma: 1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).

17. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi į nekilnojamÄ jį daiktÄ , sukurtÄ statybos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tas faktas, jog per visÄ statinio eksploatavimo laikÄ nebuvo konstatuotas savavaliÅ¡kos statybos faktas, savaime nereiÅ¡kia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naÅ¡tos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ , be kita ko, nurodė, kad statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ , sutinka su apeliante, jog tai, kad per visÄ ginčo sandėlio egzistavimo laikotarpį nebuvo konstatuota savavaliÅ¡ka statyba, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog statyba yra teisėta ir pareiÅ¡kėjai, norėdama nekilnojamuosius daiktus įgyti įgyjamosios senaties pagrindu, be kita ko, turėjo įrodyti ir jų statybos teisėtumo faktÄ .

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, ypatingosios teisenos bylose privalėdamas bÅ«ti aktyvus (CPK443 straipsnio 8 dalis), įpareigojo proceso dalyvius teikti įrodymus, pagrindžiančias aplinkybes apie statinio teisėtÄ statybÄ â€“ teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjus įpareigojo pateikti duomenis, kurie leistų teismui įsitikinti, kad Pastatas pastatytas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatytas ir priimtas naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka (pateikiant įrodymus iÅ¡ savivaldybių, valstybės institucijų, archyvuose esančius duomenis ar pan.).

21. Pasisakydamas Å¡iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjai nėra ir nebuvo ginčo Pastato statytojai, be to, pajininkai, kuriems 1998 m. gruodžio 15 d. buvo perduotas Pastatas, irgi nebuvo Pastato statybų užsakovai, statytojai, todėl minėti asmenys negalėjo ir negali disponuoti pirminiais dokumentais, kurie leistų jiems įrodinėti, jog pradėjo ir vykdė Pastato statybÄ , gavę nustatyta tvarka statybos leidimus ir laikėsi statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (tokiu atveju galbÅ«t nereikėtų kreiptis į teismÄ ). Taigi pareiÅ¡kėjai statybos teisėtumÄ Ä¯rodinėjo kitomis leistinomis priemonėmis.

22. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai, atlikę paruoÅ¡iamuosius veiksmus iki teisminio proceso (kadastriniai matavimai, kt.) vykdė Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį bei kreipėsi į valstybės institucijas. Byloje pateikti Klaipėdos regioninio Valstybės archyvo TelÅ¡ių filialo duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog Plungės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Rajono architektų archyvinio fondo dokumentuose, t. y. 1965 - 1985 m. valstybinių pastatų perdavimo - priėmimo eksploatacijai aktuose duomenų apie Rietavo savivaldybėje Giliogirio kaime esantį grÅ«dų sandėlio pastatÄ nerasta, taip pat nurodyta, jog Plungės rajono „Lenino keliu” (nuo 1990 m. Giliogerio) kolÅ«kio naujai pastatytų pastatų perdavimo - priėmimo eksploatacijai aktai Klaipėdos regioninio valstybės archyvo TelÅ¡ių filialui saugoti neperduoti. Taigi dokumentai, kurie pareiÅ¡kėjams leistų įrodyti, kad Pastatas galbÅ«t statytas teisėtai, į valstybės archyvÄ nebuvo perduoti ir / arba neiÅ¡liko. Apeliacinės instancijos teismas primena, jog byloje nėra iÅ¡likusio ir perduoto įstatymų nustatyta tvarka statybos leidimo, o apeliantė kvestionuoja 49 metų (statinio statybos pradžios ir pabaigos metai – 1974) senumo pastato statybos teisėtumÄ , skaičiuojant laikotarpį nuo pastato pastatymo iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dienos. LogiÅ¡ka, kad tokie dokumentai, keičiantis santvarkoms, žemės Å«kio bendrovių formoms, jų pavadinimams ir darbuotojams, galėjo ir neiÅ¡likti. Jeigu tokie dokumentai bÅ«tų iÅ¡likę, pareiÅ¡kėjams nebÅ«tų bÅ«tinybės kreiptis į teismÄ naudojantis įgyjamosios senaties institutu. Vien tai, jog dokumentai neperduoti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jų apskritai nebuvo, jog pareiÅ¡kėjų įgyti statiniai buvo pastatyti neteisėtai ar buvo nelegalÅ«s.

23. Dera pažymėti, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos apžvalgoje „Teisės aktų, reglamentavusių teritorijų planavimo, statybos ir valstybinės statybos kontrolės tvarkÄ Lietuvoje 1947–1992 metais, sÄ raÅ¡as“ nurodoma, kad sovietmečiu Lietuvoje dominavo valstybinė ir kooperatinė statyba ir tokia pat nuosavybės teisė į statinius. Privati statyba ir privačios nuosavybės teisė į statinius buvo leidžiama tik asmeninėse namų valdose. Kaimo vietovėje statinių teisinis registravimas nebuvo vykdomas. Kadangi <...> statytojai statybos dokumentus dažniausiai yra praradę, valstybės institucijos gauna daugybę piliečių praÅ¡ymų padėti įteisinti turimus senus statinius, atsižvelgusi į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2003 m. kovo 3 d. priėmė nutarimÄ Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus“ (Žin., 2003, Nr. 24-990). Jame nustatyta, kad statinių savininkai gali įregistruoti nuosavybės teises į statinius, pastatytus kaimo vietovėse iki 1991 m. liepos 25 d., pateikę Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui buvusių apylinkių tarybų arba dabar esančių seniÅ«nijų pažymas, kad pageidaujami teisiÅ¡kai registruoti statiniai yra įraÅ¡yti Å«kinėse knygose. Kai Å«kinėse knygose jie neįraÅ¡yti, numatytos kitos galimybės įteisinti kaimo vietovėse esančius senus statinius. IÅ¡ minėto teisinio reguliavimo matyti, jog kaip yra Å¡iuo atveju, Pastato teisinis registravimas nebuvo reikalingas, pajininkai Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 nustatyta tvarka jo registracijos neatliko, tačiau asmenims suteikiama galimybė įteisinti turimus senus statinius.

24. Detaliau analizuojant statybos (ne)teisėtumÄ atkreiptinas dėmesys, jog neteisėtos statybos buvo ir yra draudžiamos tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal dabar galiojantį CK. Leidimus statyti žemės Å«kio pastatus nuo 1959 metų nustatyta tvarka iÅ¡duodavo rajonų architektai (vėliau – architektai inspektoriai).

25. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto 1966 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. 37 „Dėl gamybinės paskirties objektų priėmimo naudoti tvarkos ir rajonų architektų funkcijų dalinio pakeitimo“ nurodyta, jog baigtus statyti ar rekonstruoti ir paruoštus naudoti gamybinės paskirties objektus užsakovai (statytojai) pateikia priimti valstybinėms priėmimo komisijoms.

26. Pastato statybos laikotarpiu, be kitko, reguliavusiu statybos teisėtumÄ , Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintų Kaimo gyvenviečių statymo taisyklių 3 punkto 2 dalyje buvo nustatyta, kad kaimo gyvenviečių statymo bei teritorijų tvarkymo, taip pat visų rekonstruojamų ir naujai statomų objektų statybos kontrolę vykdo vietinės Tarybos, rajonų architektai ir rajonų architektai – inspektoriai. Å ių taisyklių 29 punkte buvo reglamentuojama, kad statybÄ galima pradėti, tik turint paruoÅ¡tÄ , nustatyta tvarka suderintÄ techninę dokumentacijÄ ir gavus rajono architekto – inspektoriaus leidimÄ . Bet kokių pastatų, įrenginių bei inžinerinių tinklų statyba be techninės dokumentacijos ir leidimo yra laikoma savavaliÅ¡ka ir draudžiama.

27. Siekdama sutvarkyti kolÅ«kių ir tarpkolÅ«kinės statybos objektų projektinės sÄ matinės dokumentacijos rengimÄ ir titulinių sÄ rašų tvirtinimÄ , Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1973 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 352 „Dėl kolÅ«kių ir tarpkolÅ«kinės statybos objektų titulinių sÄ rašų bei projektinės sÄ matinės dokumentacijos tvirtinimo“ be kitko, nutarė nustatyti Å¡iÄ vykdomų iÅ¡ kolÅ«kių ir tarpkolÅ«kinių organizacijų lėšų statybų ir tyrinėjimo bei projektavimo darbų bÅ«simųjų metų statybai titulinių sÄ rašų ir techninių (techninių darbo) projektų tvirtinimo tvarkÄ , pvz., pradedamoms kolÅ«kių ir tarpkolÅ«kinių įmonių statyboms, kurių sÄ matinė kaina iki 0,3 mln. rublių, titulinius statybų sÄ raÅ¡us tvirtina kolÅ«kio (tarpkolÅ«kinės įmonės) valdyba; kurių sÄ matinė kaina 0,3 mln. rublių ir daugiau,– kolÅ«kio (tarpkolÅ«kinės įmonės) valdyba, suderinusi klausimÄ ...>.

28. Kad statybos nebÅ«tų laikomos savavaliÅ¡komis, Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto (toliau ir VSRK) 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali bÅ«ti pradėta tik gavus atitinkamÄ leidimÄ ; leidimus statyti ar rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir civilinius pastatus iÅ¡ valstybinių, kooperatinių ir kolÅ«kinių lėšų duoda rajonų architektai inspektoriai, o leidimus statyti pramonės, žemės Å«kio ir kitus objektus (iÅ¡skyrus aukščiau iÅ¡vardintus) įformina rajonų architektai, derindami Å¡ių objektų statybos arba rekonstrukcijos techninę dokumentacijÄ . VSRK 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 nustatė tvarkÄ , kad rajonų architektai, suderinę žemės Å«kio pastato (komplekso) projektÄ , jame padaro įraÅ¡Ä â€žLeidžiama statyti“, o atskiras statybos leidimas nebeiÅ¡duodamas. Svarbiausias dėmesys buvo skirtas baigtų statyti objektų priėmimui naudoti.

29. IÅ¡ minėto reglamentavimo matyti, kad ne tik Å¡iuo metu, tačiau ir sovietmečiu svarbiausias dėmesys statybų metu buvo skirtas leidimų iÅ¡davimui, statybų priežiÅ«rai, baigtų statyti objektų priėmimui naudoti. Matyti, kad reikalavimai pastatytų statinių baigtumui ir statybos vykdymo dokumentų įforminimui buvo griežtinami. Todėl šį procesÄ reguliuojantys teisės aktai buvo ne kartÄ keičiami. Atkreiptinas dėmesys, kad sovietmečiu buvo vykdomi patikrinimai, revizijos. Verta paminėti ir tai, kad ginčo statinys nėra smulkus statybos objektas, pvz.: priestatas prie namo, sandėliukas, nėra pastatytas atokioje vietoje, o yra vieÅ¡oje vietoje matomas stambus statybos objektas, kuris nuo 1974 m. buvo ir yra matomas, žinomas.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien leidimo statyti nebuvimas arba jo neradimas nereiÅ¡kia, kad 1974 m. statinys pastatytas be leidimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡o 9, 10 punktai). Aplinkos ministro ir teisingumo ministro 2003 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 158/89 patvirtinta Senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarka, kurios 7.1 punktu Senų statinių patikrinimo organizatoriai ir vykdytojai buvo įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dokumentų, iÅ¡vardytų tvarkos 6 punkte, gavimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar praÅ¡omiems patikrinti seniems statiniams nesuraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktai, ar nevykdomos jų savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ros. Minėtame nutarime nustatyta ir tai, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, iÅ¡vardyto Å¡io sÄ raÅ¡o 2-6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylÄ , parengtÄ pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimÄ dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

31. Aktualu pažymėti, kad iÅ¡ 2023 m. vasario 13 d. statinio apžiÅ«ros akto iÅ¡vados matyti, kad Pastatas iÅ¡ esmės atitinka su konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis ir pan. susijusius teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti pastatai, pastatyti 1974 m. laikotarpiu. Å iÄ iÅ¡vadÄ pasirašęs kompetentingas asmuo apžiÅ«rėjo pastatÄ vietoje, apžiÅ«ros rezultatus aprašė ir apžiÅ«ros rezultatų pagrindu konstatavo, kad Pastatas pastatytas ir priimtas naudoti galiojusių teisinių aktų nustatyta tvarka, Pastatas yra tvarkingas, pavojingų nukrypimų, deformacijų ar įtrÅ«kimų nepastebėta ir galima eksploatuoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ios iÅ¡vados patikimumu. Apeliantė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti, kad ginčo pastatas įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų pripažintas savavaliÅ¡kos statybos objektu.

32. Teismas sprendžia, kad nors nėra jokių pirminių ginčo objekto sukÅ«rimo dokumentų (statybos leidimo, projekto ir pan.), pagrindžiančių, kad jų nurodyti statiniai buvo sukurti ir įforminti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų, tačiau taip pat tuo metu galiojo teisės aktai, numatantys atsakomybę už savavaliÅ¡kÄ statybÄ , todėl iÅ¡ minėto reglamentavimo, kitų įrodymų darytina tikėtina prielaida, kad pastato statybai ŽŪB „Giliogiris“ turėjo iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ bei pastato statybÄ užbaigus – valstybės priėmimo komisijos aktÄ , kitu atveju bendrovė nebÅ«tų galėjusi pastato apskaityti bei perleisti kitam asmeniui (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pridėtina, kad tikėtina, jog sandėlis buvo apskaitomas Å«kinėse knygose, nes turėjo inventorinį Nr. 1062.

33. Vertinant skundo argumentus dėl pastato statybos neteisėtumo, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir su apeliaciniu skundu bei asmens, prisidėjusio prie skundo, nepateikė leistinų įstatymo įrodymų, kad ginčo statinys įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų pripažintas savavaliÅ¡kos statybos objektais (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Pastatas nuo pat jo įgijimo laikotarpio 1985 m. buvo valdomas su pertraukomis, jokios valdžios institucijos, kartu ir atsakingos už statybos priežiÅ«rÄ , jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys nereiÅ¡kė pretenzijų, reikalavimų dėl pastatų naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Apeliantė, valstybės institucija, kontroliuojanti neteisėtas statybas bei taikanti priemones jų neteisėtiems padariniams paÅ¡alinti, bÅ«tų ėmusi kokių nors veiksmų neteisėtos statybos padariniams paÅ¡alinti, t. y. buvo pareikÅ¡ti atitinkamų daiktinių savininko teisių gynimo ieÅ¡kiniai, pradėtos procedÅ«ros dėl nuosavybės teisės įgijimo į beÅ¡eimininkį, priimti sprendimai dėl neteisėtų statybų padarinių Å¡alinimo ir kt. Taip pat pažymėtina, jog statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieÅ¡ 40 metų, byloje nėra įrodymų, jog dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijose atliekamas tyrimas, arba yra įtarimų, kad statyba pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

34. Visų Å¡ių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryÅ¡ys leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo pastatas buvo pastatytas teisėtai. Tokia iÅ¡vada suponuoja nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi fakto nustatymo sÄ lygų visumÄ , kadangi dėl kitų sÄ lygų ginčo nekyla.

35. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį, nes iÅ¡analizavo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygų visumÄ , visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius duomenis ir nustatė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo pagrįstumui įvertinti reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

36. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

39. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.

40. Pareiškėjai duomenų apie jų patirtas išlaidas nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Maškevičienė