d56e1272-ad7e-4361-ab82-e53b49d1263a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3808-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-02131-2014-7             Procesinio sprendimo kategorija 1.4; 6.3.1; 68; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Egidijos Puzinskaitės,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjai J.

G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jurgitai BertaÅ¡iÅ«tei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. G. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:1. PareiÅ¡kėja J.

G. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama:– panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Valdyba) 2014-03-12 sprendimÄ Nr. (6.5)I-2322 „Dėl metinių draudžiamųjų pajamų koeficientų apskaičiavimo“ (toliau –Sprendimas Nr. (6.5)I-2322);– įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių 2004–2013 metų metinius draudžiamųjų pajamų koeficientus mažinti proporcingai pervestoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms;– kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 straipsnio 5 daliai, 6 straipsnio 1 daliai, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatoms.2.

PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Sprendimas Nr. (6.5)I-2322 neiÅ¡samus, jis net nepavadintas sprendimu. Valdyba Å¡iuo raÅ¡tu pareiÅ¡kėjos skundÄ tik persiuntė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – ir Ministerija), taip pripažindama, kad yra problema dėl pažeistų pareiÅ¡kėjos teisių, tačiau sprendimo, atstatančio jos teises, nepriėmė, nenurodė, kokiu bÅ«du ir kada bus atstatytos, todėl ji turėjo teisę kreiptis į VyriausiÄ jÄ administracinių ginčų komisijÄ (toliau – Komisija), kuri yra iÅ¡ankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.PareiÅ¡kėja nurodo, kad Å¡ioje byloje ginčas yra kilęs dėl teisės. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, apdraustojo asmens 2002 ir kiekvienų vėlesnių metų draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens atitinkamų kalendorinių metų draudžiamÄ sias pajamas dalijant iÅ¡ tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į staÅ¾Ä , ir iÅ¡ tų metų draudžiamųjų pajamų, o ne skaičiuojamas nuo pajamų dalies, kaip kad klaidingai yra pateikta formulėje.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turėjo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių metinius draudžiamųjų pajamų koeficientus bei draudžiamųjų pajamų, pagal kurias skaičiuojamas 2004–2013 metų koeficientas, nustatyti proporcingai pervestoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms, atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtÄ valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Nors Pensijų sistemos reformos įstatymas nustato proporcingÄ senatvės pensijų mažinimÄ , atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtÄ valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį, kaupiant pensijų įmokas pensijų kaupimo bendrovėje, „Sodros“ mokama papildoma pensijos dalis mažinama neproporcingai pervestų įmokų sumai.

Koeficientas c nevertina visų draudžiamųjų pajamų bei asmens sumokėtų įmokų „Sodrai“ nuo uždirbtų asmens pajamų ir taip „Sodros“ mokama pensija mažinama neproporcingai.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja, remdamasi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais skunde iÅ¡dėstytais motyvais, prašė skundÄ tenkinti.3. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ (b. l. 63–64), kuriame praÅ¡o bylÄ nutraukti.

Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:Metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo tvarkÄ nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnis, kurio 4 dalyje nustatyta, kad jei asmuo Å¡io įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymÄ pasirinko dalyvavimÄ pensijų kaupime ir nuo visų atitinkamais kalendoriniais metais jo gautų draudžiamųjų pajamų į pensijų fondÄ buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, apskaičiuojant jam valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydį jo metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas už kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus apskaičiuojamas metinį draudžiamųjų pajamų koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, dauginant iÅ¡ dydžio c, apskaičiuojamo pagal formulę c = (tp – tk) / tp.

Joje:tp – tų metų valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalis, skirta senatvės pensijos papildomai daliai, patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;tk – tų metų kaupiamosios pensijų įmokos tarifas, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.Vadovaujantis šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatomis, pareiškėjai senatvės pensijos amžius sukaks 2035-03-09, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išduoti draudžiamųjų pajamų koeficientai jai nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Skiriant pareiÅ¡kėjai senatvės pensijÄ , draudžiamųjų pajamų koeficientai bus skaičiuojami vadovaujantis tuo metu galiosiančiais teisės aktais, o teisines pasekmes jai sukels priimtas sprendimas dėl senatvės pensijos skyrimo, kurį pareiÅ¡kėja galės skųsti tuo metu galiosiančių teisės aktų nustatyta tvarka.Teismo posėdyje atsakovo atstovė, remdamasi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais, prašė skundÄ atmesti.4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 65–68).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja 2004–2013 metais dalyvavo pensijų kaupime pagal Pensijų sistemos reformos įstatymÄ , kurio 6 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, pasirinkusiems dalyvavimÄ pensijų kaupime pagal Pensijų sistemos reformos įstatymÄ , senatvės pensijų dydis Pensijų įstatymo nustatyta tvarka proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtÄ valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Taigi kaupimo dalyvių senatvės pensijos mažinamos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatant senatvės pensijos dydį, kaupimo dalyviams, kitaip nei asmenims, nedalyvavusiems pensijų kaupime, apskaičiuojami tų metų, kuriais asmuo dalyvavo pensijų kaupime pagal Pensijų sistemos reformos įstatymÄ , draudžiamųjų pajamų koeficientai. Asmenų, kurie nedalyvavo pensijų kaupime, metiniai draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o kaupimo dalyvių metinių draudžiamųjų pajamų koeficientų apskaičiavimo tvarka nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4–5 dalyse.

Pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant kaupimo dalyviui senatvės pensijos dydį jo metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas už kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus apskaičiuojamas metinį draudžiamųjų pajamų koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, dauginant iÅ¡ dydžio c, apskaičiuojamo pagal formulę c = (tp – tk) / tp. Dydis c, iÅ¡ kurio dauginamas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas papildomai senatvės pensijos daliai apskaičiuoti, iÅ¡reiÅ¡kia matematiÅ¡kai proporcingai sumažėjusias asmens lėšas, likusias papildomai senatvės pensijos daliai finansuoti po to, kai kaupimo dalyvių kaupiamoji įmoka pervedama į asmens pasirinktÄ pensijų fondÄ â€“ kuo didesnė papildomai pensijos daliai skirto tarifo dalis pervedama į pensijų fondÄ , tuo mažesnė asmens sumokėtos įmokos dalis lieka papildomai senatvės pensijos daliai finansuoti.Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.5.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ , kuriame prašė jos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 55–62). Nurodo, kad pensijų kaupimo dalyviu asmuo tampa sudarydamas pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove, t. y. įgyvendindamas savo paties apsisprendimÄ ir vadovaudamasis sutarčių sudarymo laisvės principu. Todėl pareiÅ¡kėjos teiginys, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta pensijų kaupime dalyvavusių asmenų senatvės pensijos apskaičiavimo metodika pažeidžia žmogaus prigimtinę teisę bÅ«ti traktuojamam vienodai su kitais, nėra pagrįstas, kadangi nutylimas tas faktas, kad dalyvavimas pensijų kaupime yra asmens laisvės sudaryti sutartis padarinys, ir tai, kad lėšos, kurios asmens apsisprendimu buvo pervestos į jo pensijų sÄ skaitÄ ir dėl kurių sumažėja valstybinio socialinio draudimo sistemos įsipareigojimai asmens atžvilgiu, yra jo nuosavybė, kuria, sukakus senatvės pensijos amžiui, asmuo galės disponuoti įstatymų nustatyta tvarka, o pensijų kaupimo dalyviui mirus – Å¡ios asmens lėšos galės bÅ«ti paveldėtos pagal įstatymÄ arba testamentÄ .

Jei proporcingas pensijos mažinimas bÅ«tų taikomas taip, kaip jį supranta pareiÅ¡kėja (t. y. vertinant dalimi nuo bendrojo valstybinei socialinio draudimo pensijai skirtojo tarifo), tuomet mažinimas dėl dalyvavimo pensijų kaupime turėtų bÅ«ti taikomas visoms asmeniui skiriamoms pensijoms ir visai pensijai (ne vien papildomai jos daliai). Atkreiptinas dėmesys, kad pensijos mažėjimÄ skaičiuojant nuo viso pensijų tarifo, tokiam asmeniui tapus nedarbingu ar iÅ¡ dalies darbingu, turėtų bÅ«ti mažinama ir jam skiriama netekto darbingumo pensija, o tokiam asmeniui mirus – už jį skiriamų naÅ¡lių ir naÅ¡laičių pensijų dydžiai, o tai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų leidėjo keliamam tikslui.Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.Teismaskonstatuoja:PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.1.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėja Valdybai 2014-02-10 pateikė skundÄ â€žDėl neproporcingai sumažintos pensijos“, kuriame nurodė, kad jai yra neproporcingai apskaičiuoti 2004–2013 metų draudžiamųjų pajamų koeficientai, kad dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo asmenys, dalyvaujantys pensijų kaupime, ir jame nedalyvaujantys už tÄ pačiÄ Ä¯mokos dalį gaus skirtingo dydžio pensijas.

Å iame skunde pareiÅ¡kėja Valdybos prašė vadovautis Pensijų sistemos reformos įstatymo 6 straipsniu.IÅ¡nagrinėjusi šį skundÄ Valdyba 2014-03-12 priėmė ginčijamÄ SprendimÄ Nr. (6.5)I-2322.PareiÅ¡kėja 2014-03-14 dėl Sprendimo Nr. (6.5)I-2322 pateikė skundÄ Komisijai, kuri 2014-03-31 sprendimu Nr. 3R-122(AG-93/05-2014) bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ nutraukė kaip nepriskirtinÄ Komisijos kompetencijai.2. Å ioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. (6.5)I-2322 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių metinius 2004–2013 metų draudžiamųjų pajamų koeficientus mažinti proporcingai pervestoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms.PareiÅ¡kėja skunde mini turinti teisę apskųsti VAGK sprendimÄ , tačiau iÅ¡ skundo turinio matyti, kad ji Å¡io sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neginčija, taip pat dėl to neteikia argumentų.

Vadinasi, VAGK 2014-03-31 sprendimas Nr. 3R-122(AG-93/05-2014) nėra Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.3. Valdyba Sprendime Nr. (6.5)I-2322 nurodė, kad apskaičiuoti pareiÅ¡kėjos 2004–2013 metų draudžiamųjų pajamų koeficientus kitaip, nei Å¡iuo metu nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4–5 dalyse, nėra teisinio pagrindo, taip pat informavo, kad pareiÅ¡kėjos skundÄ persiuntė Ministerijai, kuri pagal kompetencijÄ rengia ir teikia Vyriausybei teisės aktų projektus.Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio, kuriame sureguliuota, kaip turi bÅ«ti apskaičiuotas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, 4, 5 dalyse (pagal 2009-04-28 įstatymÄ Nr. XI-232 Å¡ios nuostatos taikomos nuo 2009-01-01) nustatyta:„4.

Jei asmuo, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymÄ pasirinko dalyvavimÄ pensijų kaupime ir nuo visų atitinkamais kalendoriniais metais jo gautų draudžiamųjų pajamų į pensijų fondÄ buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, apskaičiuojant jam senatvės pensijos dydį jo metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas už kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus apskaičiuojamas metinį draudžiamųjų pajamų koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, dauginant iÅ¡ dydžio c, apskaičiuojamo pagal formulę c = (tp – tk) / tp.

Joje:tp – tų metų valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalis, skirta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai, patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;tk – tų metų kaupiamosios pensijų įmokos tarifas, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu buvo patvirtinti keli kaupiamosios pensijų įmokos tarifai, taikomi atskirais laikotarpiais atitinkamai apdraustųjų asmenų kategorijai patvirtinti tarifai, o šių asmenų metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.5.

Jeigu tais metais, už kuriuos apskaičiuojamas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių į pensijų fondÄ nebuvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, ar (ir) gavo (gauna) valstybinio socialinio draudimo paÅ¡alpas ir nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokas, iÅ¡ dydžio c (Å¡io straipsnio 4 dalis) dauginama tų metų asmens pajamų, nuo kurių į pensijų fondÄ buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma.

Prie gautos sumos pridedama tais metais asmens gautų pajamų, nuo kurių į pensijų fondÄ nebuvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma ar (ir) priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo paÅ¡alpos ir nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos, o po to metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas Å¡io straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka. Jeigu tais metais, už kuriuos apskaičiuojamas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, buvo apskaičiuoti keli dydžiai c, atitinkamu laikotarpiu asmens gautų pajamų, nuo kurių į pensijų fondÄ buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma dauginama iÅ¡ to laikotarpio dydžio c.

Gautos sumos sudedamos ir metinis asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas Å¡io straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka.“Pagal Pensijų sistemos reformos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį dalyviams (t. y. asmenims, pagal šį įstatymÄ pasirinkusiems kaupti pensijų įmokÄ pensijų kaupimo bendrovėje ir su pensijų kaupimo bendrove sudariusiems pensijų kaupimo sutartį, kuri įregistruota Valdybos administruojamame Pensijų kaupimo sutarčių registre) valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtÄ valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį, už laikotarpį, kurį asmuo nebuvo pensijų kaupimo dalyvis, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis jam nemažinamas.4.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4, 5 dalyse (pagal 2009-04-28 įstatymÄ Nr. XI-232 Å¡ios nuostatos taikomos nuo 2009-01-01), Pensijų sistemos reformos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad asmenims, pasirinkusiems kaupti pensijos dalį pensijų kaupimo bendrovėje, proporcingai mažinamas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis, dėl tokio mažinimo Å¡iems asmenims atitinkamai sumažėja ir metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, kurio apskaičiavimo tvarka nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4, 5 dalyse.5.

Valdyba, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.6.

Ä®vertinus Sprendimo Nr. (6.5)I-2322 turinį Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4, 5 dalyse (pagal 2009-04-28 įstatymÄ Nr. XI-232 Å¡ios nuostatos taikomos nuo 2009-01-01), Pensijų sistemos reformos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų kontekste darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos 2014-02-10 skundÄ Valdyba teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog apskaičiuoti pareiÅ¡kėjos 2004–2013 metų draudžiamųjų pajamų koeficientus kitaip, nei Å¡iuo metu nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4–5 dalyse, nėra teisinio pagrindo.

Taip pat Valdyba pagrįstai pareiÅ¡kėjos skundÄ persiuntė Ministerijai, kuri pagal kompetencijÄ rengia ir teikia Vyriausybei teisės aktų projektus.Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad Valdyba neturėjo pagrindo įpareigoti Vilniaus skyrių 2004–2013 metų metinius draudžiamųjų pajamų koeficientus mažinti proporcingai pervestoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms.PareiÅ¡kėja teigia, kad Sprendimas Nr. (6.5)I-2322 neiÅ¡samus, jis net nepavadintas sprendimu, Valdyba Å¡iuo raÅ¡tu pareiÅ¡kėjos skundÄ tik persiuntė Ministerijai, taip pripažindama, kad yra problema dėl pažeistų jos teisių, tačiau sprendimo, atstatančio pareiÅ¡kėjos teises, nepriėmė, nenurodė, kokiu bÅ«du ir kada bus atstatytos jos teisės. Ä®vertinus Å¡iuos argumentus nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad jie nepagrįsti.7.

Vadinasi, priimdama ginčijamÄ SprendimÄ Nr. (6.5)I-2322, Valdyba nepažeidė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4, 5 dalyse (pagal 2009-04-28 įstatymÄ Nr. XI-232 Å¡ios nuostatos taikomos nuo 2009-01-01), Pensijų sistemos reformos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, gero administravimo principo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti SprendimÄ Nr. (6.5)I-2322 ir įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių 2004–2013 metų metinius draudžiamųjų pajamų koeficientus mažinti proporcingai pervestoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms.8.

PareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 straipsnio 5 daliai, 6 straipsnio 1 daliai, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatoms.Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas nuspręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ , jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu nuspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Taigi tiek pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, tiek pagal ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalį teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ tik tais atvejais, kai, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams.Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas nagrinėja, ar įstatymai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ jis netiria teisės akto atitikties tos pačios galios teisės aktui ir kad tai yra pagrindas atsisakyti nagrinėti atitinkamÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (Konstitucinio Teismo 2009-11-10 sprendimas).

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, dėl kurio 17 straipsnio 4 dalies konstitucingumo pareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , ir Pensijų sistemos reformos įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas yra tos pačios galios teisės aktai, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 straipsnio 5 daliai, 6 straipsnio 1 daliai, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatoms, atmestinas kaip nepagrįstas.Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatos atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja šį savo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad, pasak jos, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (pagal 2009-04-28 įstatymÄ Nr. XI-232 Å¡ios nuostatos taikomos nuo 2009-01-01) asmenims, pasirinkusiems kaupti pensijos dalį pensijų kaupimo bendrovėje, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis mažinamas neproporcingai, nes dėl tokio mažinimo Å¡iems asmenims metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas sumažėja daugiau nei tiems, kurie pensijos dalies pensijų kaupimo bendrovėje nekaupia.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, dėl kurio mažėja asmenims, pasirinkusiems kaupti pensijos dalį pensijų kaupimo bendrovėje, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis, negalima vertinti atsietai nuo kituose įstatymuose, inter alia Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme, įtvirtintų nuostatų, pagal kurias: įmokų tarifai – tai draudėjų, apdraustųjų, savarankiÅ¡kai dirbančių ar valstybiniu savanoriÅ¡kuoju socialiniu draudimu apsidraudusių asmenų mokamų įmokų dydžių matas atskiroms socialinio draudimo rÅ«Å¡ims, nustatomas siekiant užtikrinti pakankamÄ finansavimÄ Å¡ių rÅ«Å¡ių socialiniam draudimui vykdyti (2 straipsnio 19 dalis), Å¡io fondo biudžeto pajamų pagrindÄ sudaro, be kita ko, draudėjų, apdraustųjų, savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriÅ¡kuoju socialiniu draudimu, įmokos (3 straipsnio 1 dalis), Å¡io fondo biudžeto iÅ¡laidų pagrindÄ sudaro iÅ¡laidos atskiroms socialinio draudimo rÅ«Å¡ims, tai yra: pensijų socialiniam draudimui, lėšos, pervedamos į pensijų fondus, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, nedarbo socialiniam draudimui, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui (5 straipsnio 1 dalis).

Taip pat vertinant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad asmenims, kurie pasirinko kaupti pensijos dalį pensijų kaupimo bendrovėje, atitinkamai sumažėja įmokos į socialinio draudimo fondo biudžetÄ dydis, nors tokiems asmenims, kaip ir tiems, kurie pensijos dalies pensijų kaupimo bendrovėje nekaupia, visa apimtimi yra garantuojamos tokios iÅ¡mokos iÅ¡ socialinio draudimo fondo biudžeto kaip ligos ir motinystės socialinio draudimo, nedarbo socialinio draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, kurių dydis nėra mažinamas vien todėl, kad asmuo pasirinko kaupti pensijos dalį pensijų kaupimo bendrovėje.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „asmenims skiriamos ir mokamos senatvės pensijos dydis, kai senatvės pensijų sistema grindžiamu socialiniu draudimu, negali nepriklausyti ar menkai priklausyti nuo to, kiek laiko ir kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines Å¡ių pensijų mokėjimo prielaidas. <...> Tokių taisyklių nustatymas yra įstatymų leidėjo diskrecija.

Jas nustatydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti teisingumo, socialinės darnos reikalavimų. Valstybės įsipareigojimų mokėti tam tikro dydžio pensijÄ , kai mokėjimai grindžiami valstybiniu socialiniu draudimu, negalima atsieti nuo asmens indėlio sudarant materialines Å¡ios pensijos mokėjimo prielaidas, tokių įmokų mokėjimo laiko bei jų dydžių“ (žr., pavyzdžiui, 2003-12-03 nutarimÄ ).Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ vertinant kartu su teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, ir atsižvelgiant į oficialios Konstitucinio Teismo doktrinos nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo abejoti, kad Å¡ioje nuostatoje, įgyvendindamas iÅ¡ Konstitucijos kylančiÄ diskrecijÄ nustatyti metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento skaičiavimo taisykles, įstatymų leidėjas nepaisė teisingumo, socialinės darnos reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo abejoti, kad pareiÅ¡kėjos ginčijama Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalis prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Vadinasi, pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netenkintinas.9. Å iame sprendime konstatavus, kad nėra teisinio pagrindo naikinti SprendimÄ Nr. (6.5)I-2322 ir įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių metinius 2004–2013 metų draudžiamųjų pajamų koeficientus mažinti proporcingai pervestoms valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokoms, taip pat netenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismasn u s p r e n d ė:Netenkinti praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .PareiÅ¡kėjos J.

G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                  Rytis Krasauskas                                                                               Mefodija Povilaitienė Egidija Puzinskaitė