N-662-1205-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N662-1205/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00748-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 46

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. ir B. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. J. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 3 d., apie 13.00 val., neturėdamas techninio projekto įvesti elektrą ir bendraturčių sutikimo, savavališkai kasinėjo bendro naudojimo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. atliko kasinėjimo darbus neturėdamas leidimo ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 160 straipsnyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimu J. M. už ATPK 160 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 150 Lt bauda.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad nukentėjusiajai B. D. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta, o jos neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad J. M. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta jo paties paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-722/2009 duomenimis ir liudytojo A. D. parodymais. Taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas 2009 m. lapkričio 3 d., o už šio pažeidimo padarymą administracinė nuobauda J. M. buvo paskirta Institucijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimu, kuris iki šiol nėra panaikintas, tačiau dar yra neįsiteisėjęs, todėl ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti terminai skiriant asmeniui administracinę nuobaudą dar nebuvo pasibaigę. Pasisakydamas dėl asmeniui paskirtos nuobaudos individualizavimo, teismas pabrėžė, kad J. M. pažeidimą padarė būdamas 77 metų amžiaus, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau asmens atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Be to, atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog minėtu pažeidimu būtų padaryta kokia nors žala aplinkiniams, o pažeidimas padarytas netyčia, neturint tikslo nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad visos šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant J. M. administracinę nuobaudą, todėl ji paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir nuobaudos skyrimo tvarkos.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M. prašo peržiūrėti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį ir panaikinti jam paskirtą 150 Lt baudą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo prašė kartu spręsti klausimą dėl B. D. ir A. D. veiksmų jo atžvilgiu, kai buvo savavališkai nukirstas elektros kabelis, dėl ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo pirkti naują kabelį ir jį prijungti. Teigia, kad B. D. ir A. D. taip pat yra užgrobę bendrosios nuosavybės teise priklausančius ūkinius pastatus bei nuolat savavaldžiauja. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju niekam žalos nepadarė, o prijungęs elektros kabelį, duobę užkasė ir viską sutvarkė. Atkreipia dėmesį, kad elektros energijos inspektorius neturėjo jokių pretenzijų dėl elektros kabelio pravedimo, be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parodė B. D. elektros įvado projektą. Pabrėžia, jog jam jau 79 metai, todėl sunku siekti savo teisių gynybos teisminiuose procesuose.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji B. D. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį dalyje, kuria buvo netenkintas B. D. skundas, ir priimti naują sprendimą, padidinant Institucijos nutarimu J. M. paskirtą baudą nuo 150 Lt iki 950 Lt. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis minėtoje dalyje yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, jog nagrinėjamu atveju J. M. pažeidimą padarė tyčia, anksčiau už analogišką pažeidimą skirta nuobauda nepasiekė administracinei nuobaudai keliamų tikslų, todėl nagrinėjamu atveju skirtinas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkis.

Atsiliepimu į B. D. apeliacinį skundą J. M. prašo nukentėjusiosios skundą atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti. Mano, kad B. D. skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, jog būtent nukentėjusioji sąmoningai, piktybiškai ir sistemingai pažeidinėja jo kaip bendraturčio teises bei teisėtus interesus. Pažymi, kad jokio tyčinio pažeidimo nepadarė, kadangi, siekdamas atstatyti elektros tiekimą į jam priklausančią namo dalį, dėl to kreipėsi į B. D., be to, nagrinėjamu atveju jokia žala nebuvo padaryta.

Atsiliepimu į J. M. ir B. D. apeliacinius skundus Institucija prašo teismo dėl skundų pagrįstumo spręsti savo nuožiūra. Tačiau kartu pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole J. M. inkriminuotas kaltinimas atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra įrodytas byloje esančia medžiaga. Teigia, jog Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, objektyviai ir visapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, mano, kad nagrinėjamu atveju J. M. nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atkreipia dėmesį, jog įrodymų vertinimo ir nuobaudos skyrimo klausimai yra Institucijos ir teismo prerogatyva, todėl B. D. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia ginčijamų Institucijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumo. Taip pat tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pasibaigę ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Nagrinėjamu atveju J. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 160 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog ATPK 160 straipsnyje atsakomybė inter alia įtvirtinta už kelių, gatvių, kiemų, šaligatvių, skverų, parkų, aikščių ir inžinerinių tinklų apsaugos zonoje kasinėjimą be atitinkamo leidimo <...>. Taigi ATPK 160 straipsnio dispozicija yra blanketinė norma, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog J. M. 2009 m. lapkričio 3 d., apie 13.00 val., neturėdamas techninio projekto įvesti elektrą ir bendraturčių sutikimo, savavališkai kasinėjo bendro naudojimo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. atliko kasinėjimo darbus neturėdamas leidimo. Kita vertus, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei ginčijamame Institucijos nutarime nenurodyta, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtos aplinkybės netyrė ir dėl jos nepasisakė. Tuo tarpu, remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Taigi, remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

J. M. ir B. D. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė