d56d23b7-af65-48bc-aeeb-eacaaf24d86c · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-623-413/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13330-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: S 2.4.2.2; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Dianos Labokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1416-877/2018 pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Domus Altera“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos padarinių paÅ¡alinimo, trečiasis asmuo AB Å iaulių bankas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) teismui pateiktu ieškiniu prašė:

1) pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-449;

2) įpareigoti B UAB ,,Domus Altera“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,8696 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant jame esančius pastatus ir statinius;

3) tuo atveju, jei BUAB „Domus Altera“ per teismo nustatytÄ terminÄ neatlaisvins 0,8696 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos paÅ¡alinti pastatus, esančius sklype, ir iÅ¡registruoti visas daiktines teises, visus juridinius faktus, susijusius su Å¡iais nekilnojamaisiais objektais, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, visas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ BUAB „Domus Altera“;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovei 2016 lapkričio 28 d. atlikus atsakovei BUAB ,,Domus Altera“ iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ buvo nustatyta, jog žemės sklype esantys nekilnojamieji objektai nenaudojami, sklypas apaugęs savaiminiais krÅ«mų želdiniais, Å«kinė veikla pagal nustatytÄ Å¾emės sklypo paskirtį nevykdoma. Todėl yra pagrindas 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį pripažinti negaliojančia vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, o sklype esančius statinius paÅ¡alinti atsakovės lėšomis.

3. Atsakovė BUAB ,,Domus Altera“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsikirtimuose į jai pareikštus reikalavimus nurodė, kad inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, neturi įgaliojimų atlikti veiksmų, kurie nenumatyti teisės aktuose. Byloje nėra nustatyta, jog ginčo statinių statyba būtų neteisėta, todėl Inspekcija neturi teisės ar pareigos griauti galimai teisėtai įgytus statinius. II.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės požiÅ«rį ir elgesį, kuomet ginčijamos sutarties sudarymo metu apie pastatų bÅ«klę buvo sprendžiama vien tik iÅ¡ vieÅ¡ojo registro duomenų, o siekiant nutraukti sutartį – remiantis jau faktine pastatų bÅ«kle, nors ji nuo sutarties sudarymo dienos iÅ¡ esmės nepablogėjo, sprendė, kad toks ieÅ¡kovės elgesys yra neatsakingas ir nesÄ Å¾iningas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu kitu geresniu, nei valstybinės žemės nuomos sutartis, bÅ«du bÅ«tų užtikrintas vieÅ¡asis visos visuomenės interesas racionaliai naudoti valstybinę žemę ir gauti iÅ¡ to naudÄ visai visuomenei.

Byloje nustatęs, kad pastatai ir statiniai nėra sunykę, faktiÅ¡kai egzistuoja ir yra iÅ¡nuomoti asmeniui, kuris juos naudoja pagal paskirtį, kad faktinės aplinkybės, buvusios nuomos sutarties sudarymo metu, iÅ¡ esmės nepasikeitė, teismas sprendė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nebuvo teisinio pagrindo tokios sutarties sudarymui ar kad buvo pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 28 punkto nuostatos. Todėl teismas atmetė ieÅ¡kinį kaip neįrodytÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai laikė, jog ieÅ¡kovės įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su statinių sunykimu, nusidėvėjimu bei nenaudojimu pagal paskirtį, nepagrįstos ir neįrodytos.

IeÅ¡kovės konstatuota faktinė situacija žemės sklype patvirtina, kad atsakovei priklausantys statiniai yra nenaudojami ir sunykę. Tai, kad pastatų nusidėvėjimo procentas VÄ® Registrų centras duomenimis sudaro 53 ir 57 procentus tik patvirtina statinių nenaudojimÄ ir jų sunykimÄ . Toks didelis nusidėvėjimo procentų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre kaip tik ir reiÅ¡kia jų netinkamumÄ naudojimui ir eksploatavimui pagal paskirtį, taip pat bÅ«tinybę juos remontuoti ar rekonstruoti. 1.2.

Žemės sklypas gali bÅ«ti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypas nėra ir negali bÅ«ti naudojamas, o apleistų, nykstančių, fiziÅ¡kai sunykusių liekanų (griuvėsių) negalima laikyti statiniais, kas leidžia teigti, kad žemės sklypas nėra užstatytas (liekanų neįmanoma naudoti ar eksploatuoti pagal paskirtį). Statinių likučiai (liekanos, griuvėsiai) neatitinka statinio sÄ vokos, nefunkcionuoja, nėra naudojami ir negali bÅ«ti naudojami (funkcionuoti) pagal paskirtį.

Tarnybai Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kėjo jau po ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, kitu atveju sutartis nebÅ«tų buvusi sudaryta. 1.3. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, jog nepateikta įrodymų, kad nuomos sutarties nutraukimas yra ekonomiÅ¡kai naudingas ir atneÅ¡ valstybei daugiau naudos. Valstybinę žemės nuomÄ reglamentuojantys teisės aktai nenustato pareigos vertinti, ar tokiais atvejais valstybė patirs iÅ¡ to didesnę naudÄ , taip pat nėra teisės akto, nustatančio, kad visa valstybinė žemė bÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡nuomota ar kad valstybinės žemės nuomos tikslas gauti kuo didesnę ekonominę naudÄ , pajamas. 1.4.

Teismas nepagrįstai nusprendė priteisti beveik visas praÅ¡omas bylinėjimosi iÅ¡laidas, neatsižvelgiant nei į bylos (ne)sudėtingumÄ , nei apimtį, nei į nedidelę rengtų procesinių dokumentų ir laiko sÄ naudas, bÅ«tinas jų parengimui (nevertindamas neprotingai didelio valandų skaičiaus). Teismas neatsižvelgė į tai, kad praÅ¡ymuose dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nurodytos nepagrįstai didelės sumos, jog nei praÅ¡ymuose, nei pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose paslaugos nedetalizuotos, nenurodytas paslaugoms teikti sugaiÅ¡tas laikas, nepateikta duomenų, susijusių su iÅ¡laidų apskaičiavimo pagrindimu, ir pan.

Nebuvo pateikti tai įrodantys žiniaraščiai, apskaitos lapai, nežinia, kiek laiko truko konsultacija, nenurodyta, kokiomis datomis bei kiek laiko buvo atstovauta teisme, nepateikta duomenų, kaip buvo skaičiuojamas advokato atlygis už suteiktas paslaugas ir kt.. Nors priteistos bylinėjimosi išlaidos ir neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, tačiau joms pagrįsti pateikti įrodymai kelia abejonių dėl jų suteikimo pagrįstumo, todėl teismas priteisė jų per daug.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė BUAB ,,Domus Altera“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 2.1. Apeliantė nenurodė jokių teisinių ir faktinių aplinkybių, paneigiančių, kad teisėtai pačios apeliantės sudaryta nuomos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso. 2.2.

Žemės sklype esantys pastatai nėra sunykę ir yra naudojami bei tvarkomi tiek, kiek tai yra protinga, atsižvelgiant į UAB ,,Domus Altera“ kaip bankrutuojančios įmonės teisinį statusÄ . Apeliantės pateikiami įrodymai tikrosios pastatų ir žemės sklypo naudojimo padėties neatspindi, nes fiksuoja daugiau nei metų senumo situacijÄ . Tuo tarpu B UAB ,,Domus Altera“ pateikti įrodymai patvirtina pastatų ir statinių tinkamo naudojimo faktÄ . 2.3. Tenkinus apeliacinį skundÄ ir įpareigojus atsakovę nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus, bÅ«tų pažeistos atsakovės nuosavybės teisės ir pakenkta UAB ,,Domus Altera“ kreditorių turtiniams interesams. 2.4.

Visos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ apeliantės priteistos pagrįstai ir remiantis jų suteikimo faktÄ tinkamai patvirtinančiais įrodymais.

9. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantė, kvestionuodama teismo sprendimÄ , nurodo argumentus tik dėl teismo atmestų pirmojo ir antrojo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų bei dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliantė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, tačiau apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepasisako dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kinys inspekcijos atžvilgiu atmestas kaip pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.

10. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantė dirbtinai siekia sukurti teisiÅ¡kai ydingÄ situacijÄ , kai bankas negali gauti naudos iÅ¡ BUAB ,,Domus Altera“ turimo turto realizavimo. Nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia darytų tiesioginę neigiamÄ Ä¯takÄ BUAB ,,Domus Altera“ kreditorių galimybei maksimalia apimtimi patenkinti savo reikalavimus. Visos bylinėjimosi iÅ¡laidos banko naudai priteistos pagrįstai, remiantis jų suteikimo faktÄ tinkamai patvirtinančiais įrodymais ir buvo sÄ lygotos pačios ieÅ¡kovės procesinio elgesio, todėl nemažintinos.

11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ , panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimÄ ir 2018 m. birželio 26 d. priėmė naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino negaliojančia 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-449, įpareigojo BUAB ,,Domus Altera“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,8696 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant jame esančius pastatus ir statinius. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

12. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant ginčo žemės nuomos sutartį egzistavo bÅ«tina tam prielaida – atsakovei priklausančių statinių eksploatavimas, kurio pagrindu galėjo atsirasti atsakovės teisė be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 29 d. patikrinimo vietoje metu nustatė, kad sklype esantys statiniai nenaudojami, sklypas apaugęs savaiminiais krÅ«mų želdiniais, veikla pagal nustatytÄ paskirtį (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) nėra vykdoma ir Å¡ias aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos, kas rado statinių nenaudojimo ir žemės sklypo nereikalingumo statiniams eksploatuoti faktÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, kaip pastatų savininkė, neturi teisės į ginčo žemės sklypo nuomÄ ne aukciono bÅ«du. Todėl su atsakove B UAB ,,Domus Altera“ 2015m. gruodžio 23 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d., 6.551 str. 1 d., Žemės įstatymo 9 str., 6 str.1 d., Taisyklių 28.1. punktas).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovės BUAB „Domus Altera“ kasacinį skundÄ , 2019 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria BUAB ,,Domus Altera“ įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,8696 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant jame esančius pastatus ir statinius, ir Å¡ioje dalyje bylÄ perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka. KitÄ Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

14. Kasacinis teismas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-449, kuria 35 metams BUAB ,,Domus Altera“ buvo iÅ¡nuomotas 0,8696 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame esantis pastatas – siurblinė (statyba baigta 1965 metais, fizinis nusidėvėjimas pagal 1999 m. liepos 26 d. nustatytus kadastro duomenis 53 proc.) nėra eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį, o sandėlis (statyba baigta 1985 metais, fizinis nusidėvėjimas pagal 1997 m. balandžio 25 d. nustatytus kadastro duomenis 57 proc.) neegzistuoja, negalėjo bÅ«ti sudaryta, todėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. birželio 26 d. sprendimu pagrįstai 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-449 pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyviosioms įstatymo normoms.

15. Kasacinio teismo nutartyje dėl teisės į žemės sklypÄ praradimo padarinių nurodyta, kad pasekmės, kurias patirs asmuo teismine tvarka pripažinus, kad jis prarado teisę į žemės sklypÄ , kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl jo ar ne dėl jo kaltės, ar jam suteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypu, kokia yra žemės sklypo savininko valia.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad valstybė dėl jai kaip savininkei bÅ«dingo subjektiÅ¡kumo nuosavybės teises įgyvendina per atitinkamas institucijas, kurių veiklÄ reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos, sprendė, kad teismine tvarka pripažinus, jog asmuo prarado teisę lengvatine – ne aukciono – tvarka nuomoti jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ , toks asmuo gali bÅ«ti įpareigojamas nugriauti statinius, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartis pripažinta negaliojančia dėl jo kaltės ir pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ nenustatyta galimybė tokiam statinių savininkui suteikti teisę kitu bÅ«du naudotis valstybine žeme, perleisti statinius valstybei ar trečiajam asmeniui arba tokia galimybė, jeigu ji ir nustatyta pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , neįgyvendinama ne dėl valstybės institucijų, kurių kompetencijai priskiriamas tokių klausimų sprendimas, kaltės.

17. Pažymėjo, kad iÅ¡ esmės kitaip vertintina teisės į žemės sklypÄ praradimo padarinių prasme situacija, jeigu teismine tvarka pripažįstama, kad asmuo prarado teisę lengvatine – ne aukciono – tvarka nuomoti jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ dėl valstybės institucijų klaidų, susijusių su tokio žemės sklypo nuoma. Vadinasi, sprendžiant dėl teisės į žemės sklypÄ praradimo padarinių, kai teismine tvarka pripažįstama, kad asmuo prarado teisę lengvatine – ne aukciono – tvarka nuomoti jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ , esminę reikÅ¡mę turi subjektų, dėl kurių kaltės prarasta tokia teisė, ir jų atsakomybės laipsnio nustatymas, nuo kurio priklauso teisės į žemės sklypÄ praradimo padarinių Å¡alinimo naÅ¡tos paskirstymas.

18. Ä®vertinusi tai, kad dėl tokių BUAB ,,Domus Altera“ teisės į 0,8696 ha valstybinės žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), praradimo padarinių apeliacinės instancijos teismas nusprendė nenurodydamas jokių motyvų, teisėjų kolegija konstatavo esant absoliutų Å¡ios sprendimo dalies negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl sprendė, kad yra pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria BUAB ,,Domus Altera“ įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,8696 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant jame esančius pastatus ir statinius, ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka.

Perdavus bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti Å¡iam teismui (CPK 93 straipsnis). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 7 d. nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pasiÅ«lė ieÅ¡kovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos per 20 dienų pateikti teismui paaiÅ¡kinimus dėl 2019 m. kovo 15 d. apeliacinės instancijos teisme gautų atsakovės BUAB „Domus Altera“ paaiÅ¡kinimų ir dėl kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, nurodytų 2019 m. vasario 7 d. nutarties 36, 37, 38, 39, 41, 43 punktuose, bei per minėtÄ terminÄ aptarti ir informuoti teismÄ apie taikaus ginčo sprendimo bÅ«dus.

21. Tuo pagrindu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas keletÄ kartų, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo Å¡alys jokių duomenų ir informacijos apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

22. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas).

23. Valstybės, kaip savininkės, įgyvendinančios nuosavybės teises siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ , santykiai su kitais savininkais grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, inter alia (be kita ko), reiÅ¡kia, kad Å¡iuose santykiuose turi bÅ«ti užtikrinta teisinga visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyra.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡ioje byloje atsakovės kasacinį skundÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-449, kuria 35 metams BUAB ,,Domus Altera“ buvo iÅ¡nuomotas 0,8696 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame, kaip nustatyta Å¡ioje byloje, esantis pastatas – siurblinė (statyba baigta 1965 metais, fizinis nusidėvėjimas pagal 1999 m. liepos 26 d. nustatytus kadastro duomenis 53 proc.) nėra eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį, o sandėlis (statyba baigta 1985 metais, fizinis nusidėvėjimas pagal 1997 m. balandžio 25 d. nustatytus kadastro duomenis 57 proc.) neegzistuoja, negalėjo bÅ«ti sudaryta, todėl sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-449 pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyviosioms įstatymo normoms.

25. CK 4.105 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypÄ , atlyginama ant Å¡io žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypu (1 dalis). Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinių savininko kaltės, tai statinių savininkui atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis žemės sklypo savininko lėšomis (2 dalis).

Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali bÅ«ti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinio savininko susitarimu gali bÅ«ti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami (3 dalis).

26. Statinių savininkas gali bÅ«ti įpareigojamas nugriauti statinius, jeigu egzistuoja Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) statinių savininkas kaltas dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu;

2) statinių savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypu;

3) žemės sklypo savininkas ir statinių savininkas nesusitaria dėl statinių perleidimo žemės sklypo savininkui ar žemės sklypo savininko sutikimu trečiajam asmeniui.

27. Taigi, sprendžiant dėl teisės į žemės sklypÄ praradimo padarinių, kai teismine tvarka pripažįstama, kad asmuo prarado teisę lengvatine – ne aukciono – tvarka nuomoti jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ , esminę reikÅ¡mę turi subjektų, dėl kurių kaltės prarasta tokia teisė, ir jų atsakomybės laipsnio nustatymas, nuo kurio priklauso teisės į žemės sklypÄ praradimo padarinių Å¡alinimo naÅ¡tos paskirstymas.

28. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 22 d. sprendimu buvęs žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas padalijant jį į 22 žemės sklypus, tarp jų ir į ginčo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas ieÅ¡kovės. Å iame žemės sklype esantys pastatai ir statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovei BUAB „Domus Altera“.

Bankroto administratorius 2015 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovei pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypus, tarp jų ir (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ir BUAB „Domus Altera“ 2015 m. gruodžio 23 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 8SŽN-449, kuria ieÅ¡kovė trisdeÅ¡imt penkeriems metams iÅ¡nuomojo atsakovei BUAB „Domus Altera“ 0,8696 ha valstybinės žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

29. Å iuo metu minėta valstybinės žemės nuomos sutartis yra pripažinta negaliojanti nuo jos sudarymo momento, konstatavus, kad tokia sutartis iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti sudaryta. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė neįrodinėjo atsakovės BUAB „Domus Altera“ kaltės dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. Atsakovės teigimu, valstybinės žemės nuomos santykiai tarp Å¡alių susiklostė nuo 1994 m., kai atsakovė UAB „Domus altera“ valstybinės žemės nuomos teise valdė pradinį žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini).

Nusprendus detaliuoju planu padalinti žemės sklypÄ prie esamų statinių suformuojant mažesnius žemės sklypus, kurie yra reikalingi Å¡ių statinių eksploatavimui, pati ieÅ¡kovė iÅ¡davė planavimo sÄ lygas detaliojo plano rengimui, o vėliau ir suderino parengtÄ detalųjį planÄ . Pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius ieÅ¡kovė priėmė sprendimÄ padalinti pradinį žemės sklypÄ , suformuojant 22 sklypus, tarp jų, kaip minėta, ir ginčo žemės sklypÄ . Tik po Å¡ių žemės sklypo detaliojo planavimo procedÅ«rų atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl ginčo valstybinio žemės sklypo nuomos.

Taigi, atsakovė tik inicijavo valstybinės žemės nuomos procedÅ«rÄ , o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos pareiga buvo patikrinti atsakovės praÅ¡ymo pagrįstumÄ ir vadovaujantis teisės aktais nustatyti, ar yra pagrindas atsakovei iÅ¡nuomoti ne aukciono bÅ«du valstybinę žemę. Nagrinėjamu atveju į bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų, kuriais vadovaujantis bÅ«tų pagrindas spręsti, kad ginčijamos sutarties sudarymui esminės reikÅ¡mės turėjo atsakovės neteisėti veiksmai (kaltė), Å¡ios aplinkybės neįrodinėjo ir ieÅ¡kovė.

30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmeniui praÅ¡ant iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomÄ , privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę praÅ¡omu bÅ«du iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymu galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015).

31. Minėta, kad duomenų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl ginčijamos sutarties sudarymo, byloje nesurinkta.

32. Å ios nutarties 26 pastraipoje minėta, kad statinių savininkas gali bÅ«ti įpareigojamas nugriauti statinius, jeigu egzistuoja nurodytų sÄ lygų visuma. Nagrinėjamu atveju statinių savininko (atsakovės) kaltė nebuvo nustatyta, taip pat nepateikta duomenų, kad statinių savininkui bÅ«tų suteikta teisė kitu teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypu, ar kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl statinių perleidimo žemės sklypo savininkui ar žemės sklypo savininko sutikimu trečiajam asmeniui.

33. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo BUAB ,,Domus Altera“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,8696 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant jame esančius pastatus ir statinius, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 34. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 7 d. nutarties 47 punkte nurodė, kad perdavus bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui. Remdamasi šiuo išaiškinimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad turi būti paskirstytos visų byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į galutiniais teismų procesiniais sprendimais ieškovės patenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1 dalis).

36. IeÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų ieÅ¡kovė nepateikė. Atsakovė BUAB „Domus Altera“ pirmosios instancijos teisme patyrė iÅ¡ viso 5 949,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., e. b. l. 100-111), o trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ – 4 688,72 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (2 t., e. b. l. 114-122).

37. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde ginčijo atsakovės BUAB „Domus Altera“ ir trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pirmosios instancijos teisme, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė neatsižvelgdamas nei į bylos sudėtingumÄ , nei į rengtų procesinių dokumentų ir bylos medžiagos apimtį, jos sudėtingumÄ ir kt., nes Å¡iems bylos dalyviams procesinius dokumentus rengė tos pačios advokatų kontoros advokatai.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų pobÅ«dį, jų susidarymo priežastis ir, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino rengtų procesinių dokumentų kokybę, jiems parengti reikalingÄ valandų skaičių. Ta aplinkybė, kad atsakovės BUAB „Domus Altera“ ir trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ procesinius dokumentus rengė ta pati advokatų kontora, nesudaro pagrindo mažinti kurio nors iÅ¡ Å¡ių byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes rengti procesiniai dokumentai tik nedidele dalimi grindžiami tais pačiais teisiniais argumentais, tačiau jie iÅ¡ esmės motyvuojami skirtingai.

Be to, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog nagrinėjama byla buvo nesudėtinga. Tai paneigia tiek civilinės bylos proceso eiga, tiek šioje byloje spręsti teisiniai klausimai, susiję su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais, kurie buvo plačiai analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, taip pat ypatingu atsakovės, kaip bankrutavusio juridinio asmens statusu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad mažinti tiek atsakovės BUAB „Domus Altera“, tiek trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydį nėra pagrindo.

38. Atsakovė BUAB „Domus Altera“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 267,74 Eur, trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ – 1 162,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., e. b. l. 188-192, 193-197). Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktais, maksimalus užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sudaro 1 150,11 Eur (884,8 Eur (2017 m.

IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) x 1,3). Todėl, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis mažintinas iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydžio (1 150,11 Eur), atsižvelgiant į Å¡ių procesinių dokumentų parengimo kokybę, bylos sudėtingumÄ Å¡ios nutarties 37 punkte nurodytais aspektais.

39. Šioje byloje ieškovė pareiškė tris neturtinio pobūdžio reikalavimus, iš kurių galutiniais teismų procesiniais sprendimais, t. y. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimu ir šia nutartimi, yra patenkintas tik vienas reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-449 pripažinimo negaliojančia, t. y. patenkinta 33,33 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta 66,67 proc. ieškinio reikalavimų. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma tenkinti ieškinį pilna apimtimi, apeliacinės instancijos teisme taip pat patenkinta 33,33 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, o atmesta 66,67 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas.

40. Šioje byloje valstybei mokėtinas žyminis mokestis nepriteistinas, nes bylos šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktai). Atsakovei BUAB „Domus Altera“ iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsižvelgiant į šios nutarties 36 ir 38 punktuose nustatytus priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius, sudaro 4 733,01 Eur ((5 949,05 Eur + 1 150,11 Eur) x 66,67 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ šioje byloje dalyvavo atsakovės pusėje, jam taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsižvelgiant į šios nutarties 36 ir 38 punktuose nustatytus priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius, kas sudaro 3 892,75 Eur ((4 688,72 Eur + 1 150,11 Eur) x 66,67 proc.). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įpareigojimo BUAB ,,Domus Altera“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,8696 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant jame esančius pastatus ir statinius, palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Domus Altera“ (juridinio asmens kodas 133543150) iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 4 733,01 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt tris eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ (juridinio asmens kodas 112025254) iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 3 892,75 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Diana Labokaitė