2013-06-26 Nr. AB-3322-3-61-3-00713-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-422/2013 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00713-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 26 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas R. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas išnagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. vasario 18 d. raštą Nr. (1.23)7R-1251 ir sudaryti atskirą grupę Teisingumo ministerijoje, kuri užsiimtų suimtiesiems aktualių klausimų sprendimu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. balandžio 15 d. sumokėti 100 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis negali atlikti jokių finansinių operacijų, tačiau šis argumentas niekaip neatspindi jo turtinės padėties. Nurodė, kad jokių kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo sunkią finansinę padėtį, byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, kad yra galimybė žyminį mokestį sumokėti ir per kitus asmenis, padarė išvadą, jog nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio, todėl jo prašymą atmetė. Atskirai nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad pareiškėjas 2013 m. kovo mėnesį kreipėsi į teismą dažniau kaip vieną kartą, t. y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė du skundus. Todėl įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį.

III.

Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį ir priimti skundą jį atleidžiant nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas nurodo, kad jis neturi sąskaitų bankuose ir negauna jokių socialinių išmokų ar kitokių pajamų, todėl neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jo galimai piktnaudžiavo teisminės gynybos teise. Pažymi, jog nežinojo, jog kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį laikytinas piktnaudžiavimu. Nurodo, jog 2013 m. kovo mėn. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl žmogaus sveikatai kenksmingų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje, t. y. svarbiais klausimais. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą iki 2013 m. balandžio 15 d. sumokėti 100 Lt žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. kovo mėnesį kreipėsi į teismą dažniau kaip vieną kartą, t. y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė du skundus ir tokiu būdu piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalis numato, kad jog teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teises (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, kadangi dėl susiklosčiusių aplinkybių pareiškėjas į teismą kreipėsi antrą kartą per vienintelį 2013 m. kovo mėnesį (taip pat su skundu dėl sveikatai kenksmingų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje), o anksčiau į teismus kreipęsis nebuvo. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad yra sunkioje materialinėje padėtyje, dėl kurios neišgalėtų sumokėti 100 Lt mokesčio, todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėjas atskirąjį skundą bei prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvuoja tuo, kad būdamas sulaikytas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime kaip suimtasis, negali atlikti jokių finansinių operacijų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, jog būdamas suimtas kardomosios priemonės pagrindu, o ne įkalintas bausmės atlikimui, jis neturi objektyvių galimybių tiek pateikti informacijos apie jo finansinę padėtį, tiek ir atlikti finansinius sandorius. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas

nepagrįstai atsisakė atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš

dalies, jį atleidžiant nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Skundo priėmimo

klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad būtų įvertintas skundo atitikimas kitiems Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams skundo turiniui ir formai. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio

3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija n u t a r i a:

pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti, pareiškėją R. M. atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius