d569c460-a97c-4be4-b351-69ecfd4e3dbb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

CivCivilinė byla Nr. 1-373-957/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27692-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 30 d. Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui E. R., atsakovams L. S., A. G., E. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. R. ieÅ¡kinį atsakovams L.

S., A. G., E. Å . dėl negautų pajamų priteisimo.              Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas E. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L. S., A. G. ir E. Å . 1600 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio UAB „G.“ jis ėjo vyr. orlaivio palydovo pareigas. 2015 m. gegužės 16 d.

įvykusio konflikto metu E. Å ., L. S. ir A. G. nesunkiai sutrikdė jam sveikatÄ , už kÄ jie buvo nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-957/2017 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį. Minėtu teismo nuosprendžiu, be kita ko, buvo nuspręsta pripažinti jam teisę į civilinio ieÅ¡kinio dėl negautų pajamų patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

IeÅ¡kovo teigimu, 2015 m. gegužės 24 d. jis turėjo iÅ¡skristi į suplanuotÄ komandiruotę į Graikijos RespublikÄ , tačiau dėl atsakovų sukeltų traumų neiÅ¡skrido, todėl neteko 1600 Eur planuotų pajamų. IeÅ¡kovo teigimu, į GraikijÄ jis iÅ¡skrido tik 2015 m. liepos 1 d., t. y. po 37 dienų, o jo pateikiama UAB „G.“ 2017 m. lapkričio 17 d. pažyma patvirtina, kad jo negautos pajamos yra 1600 Eur. IeÅ¡kovo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir jam kilusių neigiamų padarinių, t. y. negautų pajamų (3 t., b. l. 104-110).Atsakovai E. Å ., L.

S., A. G. analogiÅ¡ko turinio atsiliepimais praÅ¡o atmesti E. R. ieÅ¡kinį. Atsiliepimuose nurodoma, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė teismui beveik analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ , koks jau buvo reiÅ¡kiamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-957/2017, t. y. priteisti 1600 Eur negautų pajamų, tačiau su Å¡iuo reikalavimu jie nesutinka dėl kelių priežasčių. Pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas pasikeitė, kadangi baudžiamojoje byloje jis reiÅ¡kė 1605 Eur dydžio reikalavimÄ dėl negautų pajamų, o Å¡iame ieÅ¡kinyje reiÅ¡kia 1600 Eur dydžio reikalavimÄ .

Atsakovų teigimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodė jokiais įrodymais nepagrįstÄ negautų pajamų sumÄ , todėl reikalavimo keitimas neturėjo jokios reikÅ¡mės, kadangi vis tiek Å¡i suma yra pačio ieÅ¡kovo iÅ¡galvota. Antra, ieÅ¡kovas turėjo galimybę pateikti įrodymus dėl reikalaujamos negautų pajamų sumos priteisimo jau sprendžiant šį klausimÄ baudžiamojoje byloje, tačiau to nepadarė, todėl Å¡ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo kaltės. Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovas neturėtų praÅ¡yti jam padengti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių galėjo ir nekilti, jeigu pats ieÅ¡kovas bÅ«tų pateikęs teismo praÅ¡omus įrodymus baudžiamojoje byloje.

Trečia, ieÅ¡kovo pateikta UAB „G.“ parengta pažyma neįrodo aplinkybės, jog ieÅ¡kovas tikrai turėjo vykti į GraikijÄ darbiniais tikslais, kadangi tokiÄ pažymÄ pagal darbuotojo praÅ¡ymÄ gali parengti visos įmonės. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis tuo metu ir dabar dirba pažymÄ parengusioje įmonėje ir kad jis iÅ¡ tiesų buvo suplanavęs vykti į minėtÄ kelionę darbiniais reikalais. Ketvirta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 153,90 Eur jo turtinei žalai, patirtai dėl laikinojo nedarbingumo, atlyginti (skaičiuojant gautas pajamas už paskutinius tris mėnesius), taigi ieÅ¡kovui buvo beveik pilnai kompensuotas jo nedarbingumo laikotarpis.

Atsakovų manymu, ieÅ¡kovo teiginiai, kad neva jis uždirba pajamas tiktai vasarÄ , nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Penkta, ieÅ¡kovui baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-957/2017 buvo priteista visa apimtimi ne tik turtinė žala, tačiau ir neturtinė, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas gavo pakankamÄ ir teisingÄ atlygį už patirtÄ traumÄ (3 t., b. l. 123-125, 127-129, 130-132).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais bei prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, jog praÅ¡o priteisti apie 1600 Eur, paklaida dvideÅ¡imt keli eurai, savo praÅ¡ymÄ grindžia įmonės pateiktais įrodymais. Pajamas jis prarado dėl atsakovų kaltės. Papildomai paaiÅ¡kino, kad į GraikijÄ jis turėjo iÅ¡skristi 2015 m. gegužės 24 d., tačiau susiklosčius ieÅ¡kinyje nurodytai situacijai, į GraikijÄ jis iÅ¡skrido liepos 1 d. Nurodė, jog dienpinigiai buvo skiriami ne vien maitinimo iÅ¡laidoms padengti, Å¡iuos pinigus jie galėjo leisti eidami kažkur po darbo.Atsakovai posėdžio metu palaikė savo atsiliepimuose nurodytas aplinkybes.

Papildomai nurodė, jog sutinka atlyginti kažkokiÄ trÅ«kstamÄ sumÄ , susijusiÄ su prarastu darbo užmokesčiu, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡omais priteisti dienpinigiais.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl negautų pajamų Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti nuostolius (žalÄ ) (CK 245 straipsnio 1 dalis). ŽalÄ paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).Å ioje byloje ieÅ¡kovas E. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L.

S., A. G. ir E. Å . 1600 Eur turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti, kurias jis patyrė dėl atsakovų prieÅ¡ jį padaryto nusikaltimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Ä®statymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiÅ¡kam nuostolių atlyginimui.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos Å¡alies neteisėtų veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos Å¡alies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad L.

S., A. G. ir E. Å . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl ieÅ¡kovo E. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (3 t., b. l. 47-75). IÅ¡ bylos medžiagos (specialisto iÅ¡vados) matyti, kad ieÅ¡kovas E. R. dėl atsakovų padarytos nusikalstamos veikos buvo nedarbingas laikotarpiu nuo nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. birželio 29 d. (1 t., b. l. 56). Taigi Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovas negalėjo dirbti savo darbovietėje UAB „G.“ pagal 2015 m. vasario 27 d. sudarytÄ darbo sutartį (2 t., b. l. 54-58) ir jam suplanuotÄ darbo grafikÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. liepos 1 d. jam detalizuotas planuojamų skrydžių laikas, trukmė, darbo naktį laikas, darbo Å¡venčių dienomis laikas (3 t., b. l. 193).

Taip pat Å¡ios bendrovės pateiktas darbo užmokesčio paskaičiavimas pagal grafikÄ patvirtina, kad esant darbo grafike minėtam darbo laikui E. R. bÅ«tų buvę iÅ¡mokėta 378,08 Eur pagrindinės algos, 43,98 Eur už darbÄ naktį, 11,27 Eur už darbÄ Å¡venčių dienomis, 1295 Eur dienpinigių į Graikijos RespublikÄ už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. birželio 29 d. Viso atskaičius mokesčius suplanuota E. R. iÅ¡mokėti 1624,33 Eur (3 t., b. l. 194). Taigi, pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad minėtos ieÅ¡kovo E. R. pajamos buvo numatytos gauti iÅ¡ anksto ir ieÅ¡kovas pagrįstai galėjo tikėtis tokias pajamas gauti esant normaliai jo darbinei veiklai.

Tokia išvada darytina ir įvertinus paties ieškovo E. R. pateiktas pažymas apie vėlesniais laikotarpiais jo iš UAB „G.“ gautas pajamas už 2015 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, atitinkamai 1563,94 Eur, 1041,84 Eur ir 1300,45 Eur (2 t., b. l. 59-60), kurios nėra pernelyg nutolusios nuo jo prašomos priteisti negautų pajamų sumos. Byloje pateikta UAB „G.“ pažyma apie E. R. pajamas patvirtina, kad už 2015 metų gegužės mėnesį jam nieko neišmokėta, o už birželio mėnesį išmoka nenurodyta (3 t., b. l. 188).

Pats ieÅ¡kovas E. R. apklausiamas teisme nurodė, kad už nedarbingumo laikotarpį jam iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kuri jam priskaičiavo 153,90 Eur ligos paÅ¡alpos bei iÅ¡mokėjo 121,57 Eur (1 t., b. l. 65), kas matyti ir iÅ¡ E. R. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (2 t., b. l. 59). Taigi, akivaizdu, kad E. R., iÅ¡skyrus socialinio draudimo iÅ¡mokÄ , daugiau jokio darbo užmokesčio nedarbingumo laikotarpiu negavo, o tai sugretinus su pirmiau nurodytomis jo nedarbingumo priežastimis rodo, kad jis patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl padarinių, kilusių dėl atsakovų L.

S., E. Å . bei A. G. neteisėtų veiksmų (t. y. dėl pastarųjų padarytos nusikalstamos veikos). Remiantis aukščiau aptartais įrodymais ir nurodytais argumentais, darytina iÅ¡vada, kad atsakovai yra atsakingi už padarytÄ Å¾alÄ bei turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.Nustatant negautų pajamų dydį teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas E. R. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovų priteisti jam 1600 Eur dydžio negautas pajamas ir bÅ«tent tokio dydžio ieÅ¡kinį palaikė teismo posėdžio metu.

Tokia suma remiantis UAB „G.“ pateiktu paskaičiavimu atitinka ieÅ¡kovui E. R. suplanuotų darbų apimtis (3 t., b. l. 191-194, 197-198). Å iame kontekste pažymėtina, kad esminę negautų pajamų dalį sudaro E. R. numatyti iÅ¡mokėti dienpinigiai į Graikijos RespublikÄ , kurie sudaro 1295 Eur (3 t., b. l. 194). BÅ«tent su dienpinigių suma iÅ¡ esmės nesutinka atsakovai, nes, pasak jų, nėra pagrindo negautų dienpinigių pripažinti negautomis pajamomis, kadangi jie nėra darbo užmokestis, nuo jų nėra mokami mokesčiai, o E. R. nebuvo iÅ¡vykęs į GraikijÄ , tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta iÅ¡moka už nedarbingumo laikotarpį rodo, kad E. R. darbo užmokestis yra gerokai mažesnis.

Teismas tokius ieÅ¡kovų argumentus atmeta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kalbant apie bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkÅ«rimÄ ne kartÄ pasisakyta, kad nors dienpinigiai ir nepatenka į darbo užmokesčio sÄ vokÄ , tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneÅ¡a naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Taigi dienpinigių netekimas taip pat gali bÅ«ti pripažintas negautomis pajamomis. Å iame kontekste teismas pažymi, kad E. R. dienpinigiai apskaičiuoti laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto „Maksimalių dienpinigių dydžių sÄ raÅ¡o“, kuriame nustatyta, kad Graikijos Respublikoje maksimalus vienos dienos dienpinigių dydis yra 35 eurai.

Apskaičiuotų dienpinigių dydis tris kartus virÅ¡ija jo pagrindinę algÄ , t. y. bÅ«tent dienpinigiai sudaro esminę jo mėnesinių pajamų dalį ir laikytini pagrindiniu jo pragyvenimo Å¡altiniu. Pažymėtina, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ stiprina ir UAB „G.“ pateiktas 2018 m. balandžio 19 d. atsakymas į paklausimÄ Nr. 2018-01-19/1, kuriame nurodoma, kad nepaisant to, jog dienpinigiai E. R. buvo mokami padengti padidėjusias iÅ¡laidas komandiruotėse, tačiau objektyviai įmonė komandiruotės metu darbuotojui suteikia apgyvendinimÄ , pasirÅ«pina jo transportavimu, o visi dienpinigiai iÅ¡ esmės skirti maitinimosi iÅ¡laidoms padengti (3 t., b. l. 197-198).Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinys dėl ieÅ¡kovo E. R. 1600 Eur negautų pajamų, jų tarpe ir dienpinigių, priteisimo tenkintinas, tačiau iÅ¡ Å¡ios sumos atskaitytini 121,57 Eur, kuriuos už nedarbingumo laikotarpį jam kaip nedarbingumo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (1 t., b. l. 65).

Todėl ieÅ¡kovui E. R. iÅ¡ atsakovų E. Å ., L. S. ir A. G., priteistini 1478,43 Eur turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti (1600-121,57=1478.43). Å iuo atveju taikytina solidari atsakovų atsakomybė, kadangi nusikalstama veika padaryta bendrais jų veiksmais ir bÅ«tent bendri jų veiksmai nulėmė žalos atsiradimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir metinių palÅ«kanų IeÅ¡kovo E. R. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ E. Å ., L. S. ir A. G. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas – 48 Eur žyminio mokesčio (3 t., b. l. 109).Å ie ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini.Pagal Lietuvos Rerspublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Tuo tarpu CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo; ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ieÅ¡kovas E. R. Å¡iuo atveju nepagrįstai sumokėjo 48 Eur žyminį mokestį, todėl Å¡is mokestis gražintinas ieÅ¡kovui.IeÅ¡kovo E. R. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ E. Å ., L. S. ir A. G. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo netenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Å ios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palÅ«kanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iÅ¡ delikto. Procesinės palÅ«kanos yra skirtos kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti yra bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-505/2010).

Baudžiamajame procese civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palÅ«kanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už termino įvykdyti piniginę prievolę, kylančiÄ iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, praleidimÄ , o Å¡iuo atveju nuteistųjų atsakovų E. Å ., L.

S. ir A. G. piniginė prievolė yra kilusi ne iÅ¡ sutarties, o iÅ¡ delikto. CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, palÅ«kanų pagal prievolę atlyginti žalÄ nenumato.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 43 centus turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtÄ 48 eurų žyminį mokestį (2017 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymas, AB SEB bankas) iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Å¡iuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu.Atmesti ieÅ¡kovo E. R. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ E. Å ., L.

S. ir A. G. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                     Marijus Kursevičius