2020-04-15 Nr. AB-7432-3-63-3-00228-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-311-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00228-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litimbera“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litimbera“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litimbera“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Darbo inspekcija) 2020 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. SD-129-149 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) 1 punktą, pakeičiant Nelaimingo atsitikimo darbe 2018 m. birželio 22 d. akto Nr. 1 11 punktą.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, jog ginčijamą sprendimą gavo 2020 m. sausio 9 d., o kitą dieną įmonės vadovas išvyko į komandiruotę Norvegijoje, todėl dėl organizacinių nesusipratimų terminas skundui paduoti buvo praleistas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas sprendimas priimtas 2020 m. sausio 6 d., pareiškėjas jį gavo 2020 m. sausio 9 d., o į teismą kreipėsi 2020 m. kovo 9 d.,. t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą skundui paduoti.

Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, esktraordinariomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad įmonės vadovas buvo išvykęs į komandiruotę nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 13 d. negali būti pagrindu atnaujinti terminą, nes nuo vadovo grįžimo iš komandiruotės iki kreipimosi į teismą dienos praėjo beveik du mėnesiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo interesus nuo 2018 m. birželio 4 d. atstovauja kvalifikuotas teisininkas advokatas D. Ž. (atstovavimo sutartis), todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog terminą skundui paduoti praleido dėl aplinkybių nepriklausiusių nuo jo valios, todėl netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Litimbera“ nelaimingo atsitikimo tyrime nuo pat pradžių atstovavo advokatas, todėl įmonės darbuotojai buvo įsitikinę, jog atsakovas būtent advokatui persiųs dokumentus, dėl ko įmonės vadovo apie gautą sprendimą nebeinformavo. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių organizacinių nesusipratimų terminas su skundu kreiptis į teismą buvo praleistas. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas UAB „Litimbera“ atstovo advokato D. Ž. apie priimtą sprendimą neinformavo, advokatas apie tyrimo pabaigą sužinojo tik savo iniciatyva kreipęsis į Darbo inspekciją.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodytas termino skundui paduoti praleidimo aplinkybe įvertino formaliai, lemiamą reikšmę suteikęs faktui, kad nuo ginčijamo sprendimo įteikimo įmonei praėjo ilgas laiko tarpas. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad proceso šalis savo interesus tiek teisme, tiek ikiteisminėse institucijose gali ginti pačios arba per atstovus. Nagrinėjamu atveju UAB „Litimbera“ su advokatu D. Ž. 2018 m. birželio 4 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 279, suteikusią teisę advokatui atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus teismuose, prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigose, arbitražuose, valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose. Dėl nurodytų priežasčių tiek UAB „Litimbera“, tiek jos atstovas advokatas D. Ž. turėjo pagrindą sąžiningai tikėtis, kad visus klausimus Darbo inspekcija spręs per paskirtą atstovą. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą, kadangi jo interesus atstovauja kvalifikuotas teisininkas (advokatas), patvirtina, jog teismas neatskleidė pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti atnaujinimo priežasties esmės, t. y. kad UAB „Litimbera“ praleido terminą kreiptis į teismą būtent todėl, jog Darbo inspekcija apie priimtą sprendimą neinformavo advokato, kuris, jei būtų tinkamai informuotas, būtų UAB „Litimbera“ vardu laiku su skundu kreipęsis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu, administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad pareiškėjas praleido Darbo inspekcijos 2020 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. SD-129-149 apskundimo terminą, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimo priežastimis nurodo aplinkybes, jog Darbo inspekcija apie 2020 m. sausio 6 d. priimtą sprendimą neinformavo UAB „Litimbera“ advokato, o įmonės darbuotojai buvo įsitikinę, kad atsakovas būtent advokatui persiųs dokumentus, dėl ko UAB „Litimbera“ vadovo apie įmonėje gautą sprendimą nebeinformavo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas ginčijamą 2020 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. SD-129-149 gavo 2020 m. sausio 9 d., tačiau į teismą dėl minėto sprendimo apskundimo kreipėsi 2020 m. kovo 9 d., t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą apskundimo terminą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog Darbo inspekcija neinformavo pareiškėjo atstovo apie priimtą sprendimą, nepripažintina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi pareiškėjo minimos ABTĮ 48 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą atstovui, taikytinos tik teisminio proceso metu. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas priimtas atlikus papildomą tyrimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau –Nuostatai) X skyriaus „Skundų dėl įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktų nagrinėjimas“ nuostatų nustatyta tvarka, pagal kurią procesiniai dokumentai, susiję su papildomu tyrimu, įteikiami darbdaviui (įmonei) (Nuostatų 82, 51, 65 p.). Nagrinėjamu atveju Darbo inspekcijos 2020 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. SD-129-149 buvo išsiųstas ir įteiktas darbdaviui UAB „Litimbera“, todėl nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas netinkamai informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad UAB „Litimbera“ darbuotojai neinformavo įmonės vadovo apie iš Darbo inspekcijos gautą sprendimą, kadangi buvo įsitikinę, jog atsakovas būtent advokatui persiųs dokumentus, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Būtent vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą (be kita ko, ir gaunamų dokumentų tvarkymą / apskaitą), todėl ši nurodyta priežastis negali būti pripažinta objektyvia ir nepriklausančia nuo vadovo valios. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turėjo būti atidus ir rūpestingas, operatyviai reaguoti į įmonėje gautus dokumentus, kuriuos, kaip patvirtino ir pats pareiškėjas, jis gavo laiku. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. (kai UAB „Litimbera“ vadovas grįžo iš komandiruotės) iki 2020 m. kovo 4 d. (kai pareiškėjo atstovas el. paštu kreipėsi į atsakovą dėl informacijos suteikimo) nebuvo pakankamai aktyvūs ir nesidomėjo Darbo inspekcijoje atliekamu papildomu tyrimu. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis terminui pateikti skundą atnaujinti, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios ir pakankamai svarbios terminui skundui paduoti atnaujinti, nusprendžia netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litimbera“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė