2018-03-28 Nr. AB-6697-3-62-3-01652-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-905-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01625-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) atliko laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki skundo surašymo (2016 m. rugpjūčio 16 d.), sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, nes dalį ploto užėmė baldai (lovos), nebuvo kur pasidėti drabužių (laikydavo suspaustus krepšiuose). Žiemą miegamosiose vietose šalta dėl per mažo kiekio radiatorių. Nebuvo įrengta ventiliacijos, o vėdinimas per langus rudenį, žiemą ir pavasarį labai atvėsindavo oro temperatūrą patalpoje. Pareiškėjo nuomone, vienam žmogui nusiprausti duše reikia 15 min., dėl didelio kiekio nuteistųjų vienam žmogui tenka nusiprausti tik vieną kartą per 14 dienų. Pasivaikščiojimo kiemelis per mažas, todėl būdavo priverstas stovėti, ypač, kai kambariuose vyksta dezinfekavimo darbai, po kurių į patalpą būna negalima užeiti apie 3 valandas. Po dezinfekcijos blakių dar labiau padaugėdavo, likusios gyvos blakės naktimis kanda dar labiau, todėl visas kūnas būdavo sukandžiotas, atsirasdavo spuogų, vočių. Blakių įkandimai erzinantys, skausmingi ir nemalonūs, kyla grėsmė užsikrėsti ligomis. Kiekviename būryje yra įrengtos virtuvėlės, tačiau jos per mažos nuteistųjų kiekiui, jose nėra įrengtos kriauklės, todėl, nešant karštą puodą ar keptuvę iki prausyklos (apie 10–15 m) kyla pavojus verdančiu vandeniu ar karšta keptuve (įkaitusiu aliejumi) apiplikinti kitą žmogų. Trečiojo lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge per mažai sėdimų tualetų ir pisuarų, todėl susidaro eilės. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam rytais visą laiką skaudėdavo galvą, per naktį tekdavo kelis kartus pabusti, ryte prabusdavo nervingas ir neišsimiegojęs, patyrė psichologinį, dvasinį, emocinį stresą, pergyvenimus. Prašė skirti teismo ekspertizę į Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus būrius ir brigadas, kuriose jis buvo laikomas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu (b. l. 8–14, 61–62) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Dienotvarkėje numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose. 3-io sektoriaus gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, kamerų tipo patalpose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais). Vienam nuteistajam išduodama: skalbiamasis muilas – 200 g. vieną kartą per mėnesį, tualetinis muilas – 100 g. vieną kartą per mėnesį, tualetinis popierius – 1 rulonas vieną kartą per mėnesį, kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g. muilo. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuoti nežymūs sveikatos sutrikimai, todėl visi jo nurodyti argumentai dėl pablogėjusios sveikatos susijusios su įkalinimo sąlygomis yra nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalą. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Nurodė, kad šiuo metu Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama dar viena administracinė byla (Nr. I-4068-422/2016) pagal to paties pareiškėjo skundą tam pačiam atsakovui dėl netinkamų kalinimo sąlygų, „subkultūros“ egzistavimo, todėl išreiškė nuomonę, kad racionaliam bylų išnagrinėjimui, tikslinga jas sujungti į vieną administracinę bylą.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b. l. 97–103) pareiškėjo A. Š. skundą patenkino iš dalies, priteisė jam iš atsakovo, atstovaujamo Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 68 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1396-552/2016; 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014) sprendė, kad atsakovo nuomonė nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad ši byla privalo būti sujungta su kita atsakovo nurodyta byla; bylų pagal nurodytus pareiškėjo skundus nagrinėjimas atskirai gali turėti neigiamos įtakos šio administracinio proceso koncentruotumui bei operatyvumui, todėl bylos nesujungtinos.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d.

8. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

9. Teismas nurodė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktai reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) bei 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

11. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN 2-ame sektoriuje pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 12-ą būrį, 2-ą brigadą, kurioje vienam asmeniui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto, į 6 būrį 2-ą brigadą, kurioje vienam asmeniui teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto; laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d. (24 paras) už režimo pažeidimus nuobaudas atliko 20 būrio 7 brigados kamerų tipo patalpoje, kurioje vienam asmeniui teko 3,46 kv. m ploto; Pravieniškių PN 3-iame sektoriuje už režimo pažeidimus nuobaudas atliko 8-oje kamerų tipo patalpoje, kurioje vienam asmeniui teko 3,91 kv. m gyvenamojo ploto. Kadangi duomenų apie kartu su pareiškėju tam tikroje patalpoje buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš toje patalpoje esančio miegamųjų vietų skaičiaus. Todėl teismas sprendė, kad 24 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinama Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma (turėjo būti 3,6 kv. m, buvo 3,46 kv. m) ir pareiškėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose, buvo pažeista. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerų tipo patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius, nuteistųjų reikmenys, dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

12. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą, pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – ir kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui; 5.10 p.), esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui; 5.11 p.). Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (toliau – ir Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos) nurodyta, kad tualete turi būti įrengta po klozetą arba unitazą ir po pisuarą dvylikai asmenų, tačiau nei šis, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja virtuvėlių patalpų plotų, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl per mažos virtuvėlės atmestina kaip nepagrįsta.

13. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas deklaratyviu. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad klozetų, pisuarų ir praustuvių skaičius galėjo neatitikti Patalpų aprūpinimo inventoriumi normų reikalavimų, tačiau vertino, kad aplinkybės dėl tualetų patalpų nepritaikymo tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, yra neatsiejamai susijusios su minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir tai vertintino kaip šio pažeidimo dalį.

14. Teismas nustatė, kad į bylą pateiktas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-541 patvirtintas 2-ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų maudymosi duše grafikas patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo teisę nustatytu grafiku maudytis duše. Byloje nėra duomenų, kad dėl maudymosi duše laiko ar periodiškumo jis buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės yra pažeidžiamos, o šiuo metu aplinkybių dėl negalėjimo naudotis dušu pagal nustatytą grafiką nustatyti negalima, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui teisę naudotis dušu, neteisėtumu.

15. Teismas nurodė, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 24 punktą bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, tačiau, jo nuomone, langus atidarius šaltuoju periodu nukrenta patalpos oro temperatūra. Atsakovo pateiktoje 2016 m. rugsėjo 23 d. pažymoje teigiama, kad 2-o ir 3-io sektoriaus gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kamerų tipo patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas arba įrengtą mechaninę patalpų vėdinimo sistemą. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo išvadai, kad gyvenamųjų ar kamerų tipo patalpų vėdinimas neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su nenaikinamais buitiniais parazitais (blakėmis) gyvenamosiose patalpose, t. y. su HN 76:2010 60 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimu. Atsakovo į bylą pateikta 2014 m. sutartis Nr. KN-P-2014/392/76-145, sudaryta su UAB „Dezinfa“ ir Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas teismui nekėlė abejonių, jog Pravieniškių PN-AK nuolat atliekami kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbai, tačiau kenkėjų (ir blakių) vėl atsirasdavo. Todėl teismas sprendė, kad, nors ir vykdydamas teisės aktuose nustatytus veiksmus, atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu neužtikrino HN 76:2010 60 punkto reikalavimų – t. y. neužtikrino, kad gyvenamosiose patalpose nebūtų blakių, dėl to pareiškėjas galėjo patirti papildomus nepatogumus, pakankamus žalos faktui konstatuoti.

17. Teismas nurodė, kad Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos numato, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje turi būti dviejų dalių plautuvė (1 vnt). Atsakovas pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad virtuvėlėje nėra plautuvės, nepaneigė, todėl teismas, atsižvelgęs į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose, vertino, kad virtuvėlė įrengta pažeidžiant Patalpų aprūpinimo inventoriumi normas ir buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

18. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl per žemos oro temperatūros gyvenamuosiuose kambariuose, dėl per mažo kiekio radiatorių, todėl šios aplinkybės laikytinos nustatytomis.

19. Teismas vertino pareiškėjo teiginius, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam skaudėdavo galvą, ryte prabusdavo nervingas, neišsimiegojęs, atsirado spuogų, vočių, patyrė psichologinį, dvasinį, emocinį stresą, pergyvenimus. Įvertinęs pareiškėjo Asmens sveikatos istoriją ir Sveikatos priežiūros tarnybos 2016 m. rugsėjo 8 d. pažymą, teismas sprendė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie gyvena laisvėje, sveikatos būklės ir atsirandančių sveikatos sutrikimų. Nors į sveikatos priežiūros specialistus pareiškėjas kreipėsi ne kartą, tačiau Asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, jog jis būtų skundęsis dėl vabzdžių įkandimų, dėl to atsiradusių spuogų ar vočių, todėl minėti pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2016 m. rugsėjo 7 d. pažymoje nurodoma, kad A. Š. į Psichologinės tarnybos specialistus dėl nuolatinio streso, nervinės įtampos nesikreipė. Teismas sprendė, kad minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini kaip nepagrįsti.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas išreiškė abstraktų prašymą dėl teismo ekspertizės į Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus būrius ir brigadas, kuriose jis buvo laikomas skyrimo, tačiau prašymo nekonkretizavo, nenurodė, į kokius klausimus teismo ekspertas turėtų atsakyti. Teismas, turėdamas diskreciją spręsti dėl ekspertizės būtinumo, vertino, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo abstraktaus prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo, nes bylą galima išspręsti remiantis joje surinktais duomenimis ir įrodymais, todėl toks pareiškėjo prašymas netenkintinas.

21. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK iš viso 24 paras kamerų tipo patalpoje neužtikrino pareiškėjui teisės aktais nustatytos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo buitinių parazitų naikinimo, patalpų šildymo, praustuvės virtuvėlėje nebuvimo, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs pažeidimų pobūdį, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

22. Teismas nurodė, kad nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs minėtų pasekmių ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Teismas vertino ir bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK bendrąsias sąlygas: įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Į kamerų tipo patalpą pareiškėjas buvo patalpintas dėl savo paties elgesio (atliko nuobaudą už režimo pažeidimą), todėl byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę sąlygomis, grubiai pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

23. Įvertinęs pažeidimo trukmę, pobūdį, nesant duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ir į Psichologinę tarnybą, nesant įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, ar, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 200,00 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 24. Pareiškėjas A. Š. padavė apeliacinį skundą (b. l. 100–103), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tinkamai įvertinti neturtinę žalą ir priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. patenkinti jo skundą.

25. Pareiškėjas nurodo, kad jam Pravieniškių PN-AK buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, kurios pažeidė higienos normų reikalavimus, Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie su juo kalėjusių asmenų skaičių 12 būrio 2 brigadoje ir 6 būrio 2 brigadoje, o tuo metu, kai jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 12 būrio 2 brigadoje ten buvo 22 miegamosios vietos, nurodė kartu kalėjusius asmenis. Pareiškėjo teigimu, jam teko mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus plotas. Gyvenamųjų patalpų vėdinimas vyko tik per atidaromus langus. Buitinių parazitų – blakių, įkandimų gydytojai nefiksuodavo. Dėl naudojimosi dušu reikšdavo prašymus žodžiu, tačiau pareigūnai dėl skundų grasindavo uždarymu į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjo vertinimu, jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas, turėtų būti priteisiamas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo A. Š. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK iš viso 24 paras kamerų tipo patalpoje neužtikrino pareiškėjui teisės aktais nustatytos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo buitinių parazitų naikinimo, patalpų šildymo, praustuvės virtuvėlėje nebuvimo, todėl Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurios dydį teismas įvertino 200 Eur.

28. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su nustatytu ploto pažeidimu, jo teigimu duomenys dėl 12 būrio 2 brigados ir 6 būrio 2 brigados netikslūs, nes 12 būrio 2 brigadoje buvo 22 miegamosios vietos, be to, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl vėdinimo, buitinių parazitų padarytos žalos, naudojimosi dušu tvarkos.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų, dėl to, kad 12 būrio 2 brigadoje buvo 22 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko mažiau ploto, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.). Vis dėl to pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., EŽTT 2016 m. sprendimą byloje M. prie Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) ir kt.).

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo buvimo metu 12-ajame būryje, 2-oje brigadoje vienam asmeniui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto ir Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Nors pareiškėjas ginčija atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumą, teigia, kad minėtoje patalpoje su juo buvo laikomi 22 asmenys, apeliaciniame skunde išvardino jų pavardes, teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodytus duomenis (b. l. 9), Pravieniškių PN-AK pažymą dėl nuteistojo A.

Š. (b. l. 19), 2016 m. birželio 9 d. pažymą Nr. 77-1219 (b. l. 20), 2016 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. S-27697 (b. l. 61–62), su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis sutinka. Iš minėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 12-o būrio 2-oje brigadoje gyveno nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. vasario 10 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. Pravieniškių PN-AK 2016 m. birželio 9 d. pažymoje Nr. 77-1219 minėtos patalpos nurodytas plotas buvo 52,18 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, Minėta pažyma iš esmės atitinka ginčui aktualų laikotarpį, byloje nėra duomenų, kad patalpos plotas ar miegamųjų vietų skaičius vėliau būtų keitęsi.

Pareiškėjas kitų įrodymų, paneigiančių atsakovo atstovo pateiktus rašytinius įrodymus, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK teiktais duomenimis. Tas pats taikytina ir dėl 6 būrio 2 brigados patalpų. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl pareiškėjo atžvilgiu padaryto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto pažeidimo pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto reikalavimai buvo pažeisti laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d. (24 paras) pareiškėjui atliekant paskirtą nuobaudą 20 būrio 7 brigados kamerų tipo patalpoje, kurioje vienam asmeniui teko 3,46 kv. m ploto.

Dėl nurodytų aplinkybių egzistuoja pagrindas šiuo pareiškėjo nurodytu aspektu konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (CK 6.271 str.). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjui 24 paras nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali ploto norma, tačiau taip pat pažymėtina, jog ši norma buvo pažeista nežymiai, iki teisės aktais garantuojamos gyvenamojo ploto normos trūko 0,14 kv. m.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl kitų higienos normų pažeidimų: vėdinimo, naudojimosi dušu, buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose buvimo, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr. nutarties 31 p.), pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir papildomai jų nekartoja.

34. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo kalintas jam neužtikrinant minimalios ploto normos, buvo nustatyta kitų higienos normų, nuteistųjų materialinio aprūpinimo normų pažeidimų. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

35. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, susijusių su nepakankamu buitinių parazitų naikinimu, patalpų šildymu, praustuvės virtuvėlėje nebuvimu, vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (200 Eur) yra proporcingas ir adekvatus atsakovo padarytam pažeidimui.

36. Duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, byloje nepateikta. Be to, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų lygiaverčių subjektų. Nors pareiškėjas ir teigia, kad jo sveikatos sutrikimai dėl buitinių parazitų įkandimų ir nusiskundimai, pateikti žodžiu, dėl naudojimo dušu tvarkos, nebuvo fiksuojami, jis nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo kalinimo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė