d5683ef1-1f49-4ccc-838f-e5250127b8e2 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-187-866/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14200-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12; 3.3.4.2.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020 pagal kreditorių O. B. (O. B.) ir I. B. pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkui A. V. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. V. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020.

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 20 d. priėmė teismo įsakymÄ pagal kreditorių O. B. ir I. B. (toliau abu kartu – kreditoriai) pareiÅ¡kimÄ dėl 6 750 Eur skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

3. Teigė, jog kreditoriai pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nurodė melagingÄ informacijÄ dėl skolos priteisimo, todėl teismo įsakymas buvo priimtas nepagrįstai.

4. Pažymėjo, jog teismo įsakymas nebuvo pareiÅ¡kėjui tinkamai įteiktas, dėl to neteko galimybės pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus ir gintis nuo kreditorių reikalavimų, taip buvo pažeista CPK 436 straipsnio 7 dalies nuostata, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytÄ terminÄ skolininkas nepareiÅ¡kia prieÅ¡taravimų dėl kreditoriaus pareiÅ¡kimo. Taigi, nurodė, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – iÅ¡duodant teismo įsakymÄ yra padaryta aiÅ¡ki proceso teisės taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ Ä¯sakymÄ .

5. Suinteresuoti asmenys O. B. ir I. B. (kreditoriai) atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir proceso neatnaujinti bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo suinteresuotų asmenų naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas teigia tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl tarp Å¡alių sudarytos sutarties vykdymo, o teismo įsakymas ir kiti byloje reikÅ¡mingi dokumentai pareiÅ¡kėjui buvo įteikti tinkamai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020, priteisė suinteresuotiems asmenims O. B. ir I. B. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 290,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

8. Teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo prašymo turinio spręstina, kad teisės taikymo klaida jis laiko tai, kad teismo įsakymas, pranešimas ir kreditorių pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo jam nebuvo faktiškai įteiktas.

9. Teismas, vadovaudamasis civilinės bylos Nr. L2-19631-294/2020 duomenimis nustatė, jog procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas kreditorių pareiškime, 2019 m. gruodžio 23 d. rezervacijos sutartyje AV-P0105, taip pat deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Todėl teismas nutarė, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesinius dokumentus pakartotinai išsiųsti pareiškėjui Gyventojų registre nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikyti juos tinkamai įteiktais praėjus 30 dienų nuo pašto pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 20 d. teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 4 d.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teismas civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020 turėjo pagrindÄ laikyti, kad procesiniai dokumentai skolininkui (pareiÅ¡kėjui nagrinėjamoje byloje) buvo įteikti tinkamai ir įsiteisėjusį teismo įsakymÄ iÅ¡siųsti kreditoriams. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginius, jog jam nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ , nes procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, leidžiančių manyti, jog byloje buvo priimtas neteisingas sprendimas ir egzistuoja pagrindas bylÄ atnaujinti. Ä®vertinęs į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo įsakymu, kuriuo buvo priteista iÅ¡ skolininko kreditorių sumokėtos piniginės lėšos pagal 2019 m. gruodžio 23 d. rezervacijos sutartį AV-P0105, buvo padaryta aiÅ¡ki akivaizdi teisės taikymo klaida, todėl laikė, jog bylos atnaujinimo pagrindo pagal CPK 366 straispnio 1 dalies 9 punktÄ , pareiÅ¡kėjas neįrodė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė 12. PareiÅ¡kėjas (apeliantas) A. V. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

13. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, apelianto vertinimu, naikintina.

14. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, nes teismo įsakymas nebuvo pareiÅ¡kėjui tinkamai įteiktas, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – iÅ¡duodant teismo įsakymÄ yra padaryta aiÅ¡ki proceso teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ Ä¯sakymÄ .

15. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. teismo įsakymÄ , kreditorių pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo ir teismo praneÅ¡imÄ pareiÅ¡kėjas gavo tik 2020 m. rugsėjo 18 d., kai nuvyko į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ir susipažino su civiline byla. Apie civilinę bylÄ sužinojo 2020 m. rugsėjo 17 d., kai elektroniniu paÅ¡tu gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ apie antstolio Rimanto VižainiÅ¡kio iÅ¡siųstus dokumentus pareiÅ¡kėjui.

16. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų, kad teismo įsakymas, praneÅ¡imas dėl kreditoriaus reikalavimo, buvo teikiami nepasiraÅ¡ytinai, nesiaiÅ¡kino, kodėl ant voko nebuvo bÅ«tinųjų paÅ¡to siuntos rekvizitų. Nurodo, jog byloje yra vokas su teismo rekvizitais, ant Å¡io voko priekinės dalies yra atskira mėlynos spalvos žyma su atskira grafa „praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus pristatymo data“. Å iÄ grafÄ privalo užpildyti paÅ¡tininkas, kai jam nepavyksta procesinio dokumento įteikti asmeniÅ¡kai, todėl jis turi nurodyti konkrečiÄ datÄ , kada jis adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliko praneÅ¡imÄ apie įteiktinus dokumentus.

17. Nagrinėjamu atveju, anot pareiÅ¡kėjo, ant teismo voko Å¡i privalomai pildoma grafa nebuvo užpildyta, todėl teismui negalėjo bÅ«ti žinoma, nuo kurios bÅ«tent dienos turėjo bÅ«ti skaičiuojamas trisdeÅ¡imt dienų terminas. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat negalima nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų teikęs papildomus paklausimus ar užklausas AB „Lietuvos paÅ¡tas“ dėl papildomos informacijos apie praneÅ¡imo palikimÄ adresato vietoje datos.

18. Teigia, jog civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020 teismas ne tik priėmė teismo įsakymÄ , nors kreditorių reikalavimas nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu (mokėjimo dokumento nėra pateikta byloje), bet ir nesiėmė protingų priemonių, kad teismo įsakymas bÅ«tų įteiktas. Nurodo, jog naudojasi teismų elektroniniu paslaugų portalu „EPP“, tačiau nei Å¡iomis priemonėmis, nei elektroniniu paÅ¡tu apie priimtÄ teismo įsakymÄ nebuvo informuotas.

19. Nurodo, jog teisės normos taikymo klaida buvo padaryta ne dėl priimto teismo įsakymo ar jo turinio (ne materialinis teisinis pagrindas), bet dėl paties civilinio proceso, kai pareiškėjui netinkamai buvo įteikti procesiniai dokumentai, konkrečiai teismo įsakymas ir siūlymas pateikti savo prieštaravimus.

20. Taip pat nurodo, jog pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kreditoriai nurodė melagingÄ informacijÄ dėl skolos priteisimo; pateikė teismui ne galutinę tarp Å¡alių (pareiÅ¡kėjo ir kreditorių) sudarytÄ rezervacijos sutartį; kreditoriai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal Å¡alių (pareiÅ¡kėjo ir kreditorių) sudarytÄ galutinę rezervacijos sutartį, t. y. neįsigijo turto sutartu laiku, todėl pareiÅ¡kėjai neturi teisės atgauti sumokėtÄ rezervacijos mokestį.

21. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio ir neįvertino, kad kreditoriai nepateikė savo žodžius pagrindžiančių įrodymų (pavyzdžiui, kad įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, buvo gavę finansavimÄ ir iki sutarto termino galėjo įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ ), o pateikti dokumentai tik patvirtina, kad bÅ«tent kreditoriai klaidina teismÄ .

22. Už atskirojo skundo parengimÄ praÅ¡o priteisti 450 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

23. Kreditoriai O. B. (O. B.) ir I. B. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nepriimti apelianto su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų arba iÅ¡reikalauti apelianto pateikti originalų (autentiÅ¡kÄ , pirminį) 2020 m. sausio 17 d. 20 valandų 45 minutės elektroninį laiÅ¡kÄ su priedu; priteisti iÅ¡ apelianto kreditorių naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo parengimÄ â€“ 302,05 Eur.

24. Nurodo, jog kreditorių vertinimu, teismas įteikimÄ Ä¯vykdė tinkamai, o pareiÅ¡kėjas sÄ moningai neatsiėmė jam bandomų įteikti dokumentų tiek faktinės gyvenamosios vietos, tiek registruotos gyvenamosios vietos adresu. Pabrėžia, jog adresÄ (duomenys neskelbtini) apeliantas kaip tinkamÄ procesinių dokumentų įteikimui nurodo ir savo atskirajame skunde.

25. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesumokėto žyminio mokesčio už pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo yra nepagrįsti, atsiliepime pateikia į jį inkorporuotÄ Å¾yminio mokesčio sumokėjimÄ pagrindžiantį dokumentÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

27. Å ios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 28. Su atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas teikia naujus įrodymus civilinėje byloje, tačiau nepraÅ¡o jų prijungti prie nagrinėjamos bylos.

29. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatÄ , apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

30. Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 20 punktÄ ).

31. Kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodinėja aplinkybių, dėl kurių minėti nauji įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, be kita ko, minėti įrodymai susiję su kilusio ginčo esme, o ne nagrinėjama byla dėl pagrindo atnaujinimo civilinės bylos nagrinėjimÄ , taigi neturės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , todėl nepriimtini.

32. Be kita ko, 2021 m. sausio 27 d. pareiÅ¡kėjas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, jog kreditoriai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , taip pat suklastojo byloje pateiktus duomenis. Nurodo aplinkybes, susijusias su kilusio ginčo esme, o ne su nagrinėjama byla, todėl teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai byloje taip pat nepriimtini. Dėl proceso atnaujinimo pagrindų 33. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl kreditoriaus pareiÅ¡kimo per dvideÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie teismo įsakymo iÅ¡davimÄ Ä¯teikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieÅ¡taravimus pareiÅ¡kia pasibaigus Å¡ioje dalyje nurodytam terminui, skolininko praÅ¡ymu teismas terminÄ prieÅ¡taravimams pareikÅ¡ti gali atnaujinti.

Å iomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiÅ«ra, be kita ko, tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentÄ Ä¯teiktu pagal įstatymÄ bÅ«du. Tačiau jeigu skolininkas praÅ¡o atnaujinti procesÄ byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

34. PareiÅ¡kėjas, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, vadovaujasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, teigdamas, jog procesiniai dokumentai jam buvo įteikti netinkamai, todėl teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ . Nurodo, jog dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, priimto 2020 m. gegužės 20 d. sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 18 d., taigi, praleido terminÄ pateikti prieÅ¡taravimams dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.

35. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais.

Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „Pagirių Å¡iltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Č.

G. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-468/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015, kt.) 37. PareiÅ¡kėjas teigia, jog teismas civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020 pasinaudojo CPK 123 straipsnio nuostatomis ir įteikė procesinius dokumentus palikdamas juos pareiÅ¡kėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nepagrįstai, neiÅ¡naudojęs visų įmanomų procesinių dokumentų įteikimo galimybių.

38. CPK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniÅ¡kai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymÄ . To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

Jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vienÄ kartÄ . Jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grÄ Å¾intinoje pažymoje.

Procesinis dokumentas Å¡iuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarkÄ ir praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkÄ , ir praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus formÄ .

39. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamÄ kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ asmens teisė bÅ«ti informuotam apie teismo procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam yra viena iÅ¡ asmens teisės į teisingÄ teismÄ garantijų. Teisė į teisingÄ teismÄ â€“ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Ä® Å¡ias principines nuostatas turi bÅ«ti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

40. Nors minimoje kasacinio teismo praktikoje ir Å¡ioje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, tačiau iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s nagrinėjamoje byloje vertinant aplinkybes, kurios laikytinos svarbiomis sprendžiant klausimÄ dėl prieÅ¡taravimų priėmimo ir/ar įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo, kuomet taikoma procesinių dokumentų įteikimo teisinė fikcija.

41. Taigi, vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pažymėtina, jog tuo atveju, kai teismo įsakymas yra priimtas prieÅ¡ Å¡alį, kuri apie pradėtÄ civilinę bylÄ buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo bÅ«du, tokiai Å¡aliai pateikus prieÅ¡taravimus dėl kreditoriaus pareiÅ¡kimo praleidus CPK 439 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi bÅ«ti atnaujinamas terminas prieÅ¡taravimams dėl kreditoriaus pareiÅ¡kimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybÄ ir teisingÄ teismo procesÄ .

42. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali bÅ«ti atnaujintas Å¡iame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal teismų praktika, įstatymo sÄ voka „užbaigta byla“ reiÅ¡kia, jog civilinis ginčas buvo iÅ¡nagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nėra.

43. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas pateiktÄ praÅ¡ymÄ grindžia ne CPK 439 straipsnyje nustatytu skolininko prieÅ¡taravimų pateikimo institutu, bet remdamasis CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais dėl proceso atnaujinimo. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 30 punktas).

44. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas pareiškėjui vadovaujantis teisine fikcija grindžiamu būdu, t. y. laikant, jog procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas prieštaravimams pateikti, o šiuo nagrinėjamu atveju, pritaikytas proceso atnaujinimo pagrindas, nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Dėl įteikimo vadovaujantis teisine fikcija grindžiamu būdu pagrįstumo 45. Pareiškėjas, grįsdamas savo atskirojo skundo reikalavimus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 išaiškinimais.

46. Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi iÅ¡naudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitÄ asmens buvimo vietÄ , naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismÄ ir kt. Tik iÅ¡naudojęs Å¡ias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , suformavęs specialiÄ paÅ¡to siuntÄ , kuri leistų palikti praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018.

Teismų praktika. 2018, 50, p. 278-289, 28 punktas).

47. Nagrinėjamu atveju, civilinės bylos Nr. L2-19631-294/2020 duomenimis, nustatyta, jog procesiniai dokumentai pareiÅ¡kėjui buvo siunčiami: adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas kreditorių pareiÅ¡kime, 2019 m. gruodžio 23 d. rezervacijos sutartyje, taip pat deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Tuomet, teismas vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesinius dokumentus pakartotinai iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui Gyventojų registre nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė juos tinkamai įteiktais praėjus 30 dienų nuo paÅ¡to praneÅ¡imo apie įteiktinus dokumentus palikimo pareiÅ¡kėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Be kita ko, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, teismas taip pat tikrino pareiÅ¡kėjo duomenis apie darbo vietÄ , bei nustatė, jog pareiÅ¡kėjas savo darbovietės neturi.

48. Be kita ko, vadovaujantis minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 išaiškinimais, teismas turi įsitikinti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, taigi, turi įsitikinti, kad pašto siuntos saugojimo terminas, pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus pristatymo data yra pažymėti ant pašto siuntos.

49. Taigi, taip pat sutiktina su apelianto pozicija, jog nagrinėjamu atveju, kaip ir minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos atveju, ant paskutinės paÅ¡to siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje vietoje prezumpcijÄ , tam skirtoje vietoje nėra žymos, kada siunta buvo palikta pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje vietoje. Taigi, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 519 „Dėl procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos apraÅ¡o ir praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus formos patvirtinimo“ (toliau – apraÅ¡as) nuostatas, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad praėjo trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir yra pagrindas pripažinti dokumentus įteiktais.

50. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis aukščiau paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu laikytina, kad įteikimo, vadovaujantis teisine fikcija grindžiamu būdu procedūra nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo tinkamai įgyvendinta.

51. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, prieitina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – atnaujinti procesÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020, (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14200-2020-0), ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo A.

V. atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-19631-294/2020, (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14200-2020-0), ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja Asta Pikelienė