2022-09-28 Nr. AB-23717-4-68-3-00760-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-597-415/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00760-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. M. M. M. ir S. Q. M. M., atstovaujančių savo nepilnamečiam vaikui M. A. M. M., (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. M. M. M. ir S. Q. M. M., atstovaujančių savo nepilnamečiam vaikui M. A. M. M., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S60771 pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. birželio 3 d. gautas pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. M. M. M. ir S. Q. M. M. (toliau – ir pareiškėjai), atstovaujančių savo nepilnamečiam vaikui M. A. M. M., (duomenys neskelbtini) ir gyvenančių Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, A. Jaroševičiaus g. 10B, Vilniuje, skundas dėl atsakovo – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S60771 (toliau – ir Sprendimas), panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo M. A. M. M. – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Taip pat pareiškėjai pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2022 m. sausio 25 d. Sprendimo paduoti. Prašyme nurodyta, kad sprendimai buvo įteikti 2022 m. vasario 26 d., jų reikšmės nesuprato, tai yra nežinojo, kad bus ribojama judėjimo laisvė, todėl neišreiškė prašymo, kad nori juos skųsti ir pageidauja advokato. Nemoka lietuvių kalbos ir nežino Lietuvos įstatymų, todėl negalėjo laiku apskųsti sprendimų. Prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi dėl teisinių žinių stokos ir lietuvių kalbos nemokėjimo, negalėjo pateikti skundo, todėl apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

II. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartimi buvo nutarta prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo netenkinti ir atsisakyti priimti skundą.

Teismas pažymėjo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsni. 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015).

Teismas nustatė, kad Departamentas 2022 m. sausio 25 d. priėmė Sprendimą įleisti M. A. M. M., (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, taip pat priėmė sprendimą apgyvendinti M. A. M. M. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Teismas pabrėžė, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalį, skundas dėl šio sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjai, atstovaudami savo nepilnamečiam vaikui M. A. M. M., (duomenys neskelbtini), su minėtu Sprendimu buvo supažindinti 2022 m. vasario 26 d., taigi sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. kovo 12 d. Skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. birželio 3 d., t. y. žymiai praleidus apskundimo terminą.

Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjai, siekdami apskųsti Departamento Sprendimą prašė suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat nėra pažymėta, kad priimto Sprendimo turinio jie nesuprato. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjai, atstovaudami savo nepilnamečiam vaikui M. A. M. M., supažindinti su Sprendimu su juo sutiko ir nenurodė, kad nori jį skųsti apeliacine tvarka. Kitų duomenų, kad pareiškėjai būtų prašę suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar kad tokią pagalbą teikti buvo atsisakyta, nėra pateikta.

Teismas pabrėžė, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Taip pat teismas pažymėjo, jog teismui nepateikta duomenų ir įrodymų apie tai, kada pareiškėjai apsisprendė teikti skundą, nėra duomenų, kas parengė šį skundą, kaip ir nėra duomenų, kad pareiškėjai supranta lietuvių kalba surašytą skundo turinį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A20.-511-1123/2022 ir priimti nagrinėti pareiškėjų skundą iš esmės.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, jog nors teismas akcentavo, kad pareiškėjai turėjo elgtis protingai ir apdairiai, tačiau jie yra užsieniečiai, kurių šalies teisinė sistema paremta ne Europoje suformuotomis teisinėmis tradicijomis, bet islamo tikėjimo dogmomis. Todėl atitinkamai ir pareiškėjų elgesys buvo kitoks, t. y. pareiškėjai suprato, kad priimant Sprendimą juos apgyvendinti Lietuvos Respublikoje, bus suteiktos panašios teisės, nebus varžoma jų judėjimo laisvė arba ji bus suvaržyta laikinai. Tik vėliau pareiškėjams buvo išaiškinta, jog jie gali nesutikti su jiems siūlomomis elgesio taisyklėmis ir būdais, kad yra ir kitos alternatyvios apgyvendinimo sąlygos. Todėl, pareiškėjų manymu, jų argumentai, kad jie nesuprato savo teisių ir galimybių, yra pagrįsti ir suprantami, kadangi pareiškėjai atvyko iš kitos šalies, kurios tiek kultūra, tiek teisė paremta kitais principais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, nepateikti įrodymai apie tai, kad pareiškėjai išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, nepateikti ir įrodymai, kad buvo atsisakyta tai daryti.

Nustačius, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Departamento Sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi ir 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, aktuali Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatyta, kad skundas dėl tokio pobūdžio sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę užsienietis turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad Departamento Sprendimas priimtas 2022 m. sausio 25 d., su Sprendimu pareiškėjai supažindinti 2022 m. vasario 26 d., todėl skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2022 m. kovo 12 d. įskaitytinai, tačiau pareiškėjai skundą teismui padavė 2022 m. birželio 3 d., t. y. praleidę Įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą. Byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo ir neatnaujino termino skundui paduoti. Teismas nepripažino svarbiomis ir objektyviomis pareiškėjų nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis.

Administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022 ir kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019 ir kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių praleistas įstatyme nustatytas terminas kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022 ir kt.).

Taigi kiekvienu atveju teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, savo nuožiūra sprendžia, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas, kuris elgėsi sąžiningai, turėtų turėti galimybę pasinaudoti teise kreiptis į teismą, gindamas savo galbūt pažeistas teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad pareiškėjai su Sprendimu buvo supažindinti 2022 m. vasario 26 d., Sprendime nurodė, jog su juo sutinka ir nereiškė pageidavimų dėl advokato paskyrimo bei kreipimosi į teismą, konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėjų galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklausė nuo jų pačių veiksmų. Pabrėžtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas neatitinka šio reikalavimo, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai buvo nepakankamai rūpestingi, apdairūs, o aplinkybės, dėl kurių praleistas terminas, negali būti pripažintos nepriklausiusiomis nuo pareiškėjų valios, todėl negali pateisinti termino skundui paduoti praleidimo.

Nors pareiškėjai skunde ir atskirajame skunde nurodo, jog nesuprato priimto Sprendimo turinio ir kad juo bus suvaržyta pareiškėjų nepilnamečio vaiko judėjimo laisvė, tačiau šiuos pareiškėjų teiginius paneigia aplinkybės, patvirtinančios, jog pareiškėjams Sprendimo turinys buvo perskaitytas ir išaiškintas, pareiškėjai suprato Sprendimo turinį bei patvirtino tai Sprendime savo parašu. Iš Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjams skirtingomis, tarp jų ir jiems suprantama, kalbomis buvo išaiškinta jų teisė apeliacine tvarka skųsti Sprendimą ir gauti nemokamą teisinę pagalbą, tačiau pareiškėjai patys, savo valia, jos atsisakė. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatytos objektyvios aplinkybės, galėjusios užkirsti kelią pareiškėjams laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę Sprendimui apskųsti (atsižvelgus ir į tai, jog pareiškėjai teismui teikė procesinius dokumentus lietuvių kalba). Pareiškėjai šiuo atveju turėjo būti aktyvūs ir pareigingi, t. y. sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir siekti laiku paduoti skundą (pasitelkdami į pagalbą valstybės skiriamą advokatą), tačiau patys pasirinkdami tokį savo pasyvų procesinį elgesio modelį prisiėmė riziką dėl netinkamo ir pavėluoto jų teisių gynimo realizavimo. Teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų subjektų arba išorinių veiksnių, padariusių įtaką Įstatyme nustatyto termino skundui paduoti praleidimui, todėl pareiškėjų nurodomos priežastys pagrįstai pripažintos subjektyviomis ir priklausiusiomis nuo pareiškėjų valios ir veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina, kad analogiškas vertinimas pateiktas LVAT 2022 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-595-575/2022, kurioje teismas vertino tas pačias faktines aplinkybes.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti nagrinėti pareiškėjų skundą. Pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama, nenustatyta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. M. M. M. ir S. M. M. M., atstovaujančių savo nepilnamečiam vaikui M. A. M. M., atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys