d5639767-e47d-4440-aee9-bcfc5efee1fd · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-844/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27245-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1, 2.1.15.1.1, 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ievai Juzvikienei, dalyvaujant prokurorei Ž. M., nuteistajam A.

G., jo gynėjai advokatei Kristinai Raulinaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš A. G. 1088,83 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt aštuoni eurai 83 centai) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš A. G. 1072,79 Eur (vienas tūkstantis septyniasdešimt du eurai 79 centai) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai. R. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A.

G. 200 Eur (du Å¡imtai eurų) neturtinei žalai ir 1214 Eur (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai keturiolika eurų) turtinei žalai atlyginti R. R. naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. G. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. apie 17.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo penktos laiptinės panaudojo nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu fizinį smurtÄ â€“ pastÅ«mė R. R., dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, ir deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip du kartus į kairį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R.

R. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairio raktikaulio lūžiu. II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. ir jo gynėja advokatė Kristina Raulinaitienė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir A. G. atžvilgiu nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai bei atmesti visus civilinius ieÅ¡kinius.

Taip pat apeliaciniame skunde suformuluotas alternatyvus prašymas netenkinus ankstesniojo – pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės ir paskirti A. G. 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 323,86 Eur. 1.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, lakoniškai ir formaliai padarė bendro pobūdžio nemotyvuotas išvadas, kurios nėra neginčijamai patvirtintos baudžiamosios bylos įrodymų bei duomenų visuma, todėl nepagrįstai A.

G. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, tačiau tokie įrodymai pirmosios instancijos teismo nebuvo surinkti.

Taip pat apylinkės teismas visiÅ¡kai nepagrįstai netaikė in dubio pro reo principo ir nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, kurie nebuvo nuoseklÅ«s. 1.2. Taip pat skunde keliama versija, kad apylinkės teismas neįvertino tai, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilusio konflikto metu nuteistasis veikė bÅ«tinosios ginties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir neginčytinai nurodė, kad tarp apelianto ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, tačiau pažymėjo, kad konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, bÅ«tent jis elgėsi agresyviai, puolė apeliantÄ , spyrė jam ir pasiÅ¡alino iÅ¡ laiptinės, kÄ patvirtino byloje liudytojomis apklaustos A.

B., A. I., I. B., tačiau apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad konfliktui persikėlus į laukÄ , t. y. apeliantui iÅ¡bėgus paskui nukentėjusįjį ir ten vykstant grumtynėms tiek apeliantas, tiek nukentėjusysis veikė puolamai, ko pasėkoje nukentėjusiojo kėsinimasis lauke nebuvo pavojingas, todėl apelianto veiksmų negalėjo vertinti bÅ«tinÄ jÄ gintimi. 1.3. Skunde teigiama, kad A. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu labai aiÅ¡kiai nurodė, jog jis gynėsi jau nuo lauke nukentėjusiojo vėl pradėtų smurtinių veiksmų jo atžvilgiu.

Laiptinėje įvykęs smurtinių veiksmų panaudojimas tik parodo, jog nukentėjusysis buvo konfliktiÅ¡kai nusiteikęs, nevengė prieÅ¡ jam nepatikusį asmenį naudoti smurtinių veiksmų, o apeliantui tik sudarė pagrindÄ manyti, kad nukentėjusysis ir toliau vykdys realius smurtinius veiksmus jo atžvilgiu. Tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tent lauke kilęs konfliktas turėtų bÅ«ti vertinamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygų kontekste. Nuteistasis neturėjo jokios tyčios nukentėjusiajam padaryti skundžiamame nuosprendyje nurodytus sužalojimus, jo tikslas buvo tik sulaikyti R.

R. ir iÅ¡siaiÅ¡kinti jo agresyvaus elgesio priežastis. Kad ne nukentėjusysis buvo muÅ¡amas, o tarp vyrų vyko grumtynės, nurodė įvykį lauke mačiusi liudytoja O. B.. Tik išėjus iÅ¡ laiptinės dėl vėl prasidėjusio nukentėjusiojo puolimo, o Å¡iam nukritus ant žemės siekė jį sulaikyti nuo tolimesnių smurto veiksmų, nes kaip nurodė apeliantas, nukentėjusysis ir toliau tęsė agresyvius veiksmus, kumščiavosi net ir nukritęs ant žemės. Kadangi nukentėjusysis nukritęs ir toliau aktyviai kumščiavosi, apeliantas sudavė jam, tačiau akcentuotina, jog tokius apelianto veiksmus sÄ lygojo iÅ¡skirtinai pačio nukentėjusiojo smurtinis ir provokuojantis elgesys, ginantis nuo tokių veiksmų.

Kadangi byloje nebuvo jokių įrodymų, kurie paneigtų nurodytÄ Ä¯vykių versijÄ , todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo asmens nuteisti remdamasis tik prielaidomis, kad galimai nebuvo nuo ko apeliantui išėjus iÅ¡ laiptinės gintis, tokia teismo iÅ¡vada padaryta nepagrįstai, nesant tam jokių teisinių motyvų. 1.4. Skunde nurodoma, kad nėra pagrindo tikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie viso baudžiamojo proceso metu buvo skirtingi bei nenuoseklÅ«s. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis visiÅ¡kai painiojosi nurodydamas, kur prasidėjo įvykis, kokie asmenys buvo kartu, kaip vyko grumtynės ir kt.

Tokius parodymus vertinti, kaip patikimus ir jų pagrindu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Negana to, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės nesutampa su apeliantui pareikÅ¡tu kaltinimu „pastÅ«mė R. R. dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, ir deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į kairį petį“, nes nukentėjusysis teigia, kad jam smÅ«giuota buvo stovint, o ne jį pastÅ«mus. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pagal kaltinime nurodytÄ sužalojimo mechanizmÄ apeliantas nuteistas bÅ«ti negalėjo, nes nukentėjusysis nurodė visiÅ¡kai kitokį jo sužalojimo mechanizmÄ .

PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusysis realiai pasikėsino į apelianto sveikatÄ , tai patvirtina ne tik nuteistojo, bet ir byloje apklaustų liudytojų parodymai bei paaiÅ¡kinimai, paties nukentėjusiojo parodymai. Taigi, nors A. G. veiksmai R. R. atžvilgiu formaliai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau jie buvo atlikti nesiekiant tyčia sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatos, o buvo sÄ lygoti pavojingos jam situacijos (nukentėjusiojo veiksmų - kumščiavimosi) ir buvo nukreipti apsiginti nuo R.

R. smurtavimo nuteistojo atžvilgiu. 1.5. Nagrinėjamu atveju, nors baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1549/2021 patvirtinta, jog nukentėjusysis patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje nėra jokių patikimų įrodymų, jog minėti sužalojimai buvo bÅ«tent apelianto neteisėtų veiksmų pasekmė, turint tyčiÄ juos sukelti. IÅ¡ byloje esančių įrodymų negalima padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog apeliantas bÅ«tų tyčia sudavęs nukentėjusiajam ar jį nugriovęs, suprasdamas, kad tokio smÅ«gio ar griuvimo metu nukentėjusysis patirs kokį nors kÅ«no sužalojimÄ , tuo tarpu surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo ir apelianto susistumdymas bei R.

R. griuvimas įvyko bÅ«tent dėl pačio nukentėjusiojo atliekamų veiksmų prieÅ¡ apeliantÄ . Todėl, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas paremtas ne esminių faktinių duomenų apie nusikaltimo padarymÄ analize, o atskirų detalių vertinimu, neįvertinant apklaustų asmenų parodymų santykio su kitais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, nei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, nei liudytojų, nei nukentėjusiojo parodymai, objektyviai nepatvirtina to fakto, jog apeliantas atliko veiksmus tyčia. 1.6.

Taip pat apeliaciniame skunde keliamas ir paskirtos bausmės dydžio klausimas, nurodant kad paskirta bausmė yra per griežta ir neproporcinga, todėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas turi būti sutrumpintas. Pažymėtina, jog apelianto asmenybė charakterizuojama teigiamai, jis nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre nesilankė, juose neregistruotas, dirbantis. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtent nukentėjusiojo provokuojantis elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o tai neabejotinai yra apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė Å¡ias aplinkybes, tačiau faktiÅ¡kai spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ visų paminėtų aplinkybių neįvertino. Teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių konkrečių motyvų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl paskyrus trumpesnį laisvės apribojimo terminÄ , apelianto atžvilgiu nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir tikslai. Å iuo atveju svarbu įvertinti ir tai, jog kaltinimÄ palaikiusi prokurorė prašė skirti mažesnį, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo terminÄ , kas tik patvirtina, jog apeliantas nėra tiek pavojingas, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant artimÄ bausmės vidurkiui laisvės apribojimo terminÄ . 1.7.

Apeliantai nesutinka ir su teismo nukentėjusiajam priteistos 1 214,41 Eur turtinės žalos suma. Visų pirma, nagrinėjamo įvykio iniciatorius buvo bÅ«tent pats nukentėjusysis ir jo provokuojantis elgesys bei smurtiniai veiksmai, ko pasėkoje apeliantas veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl civiliniai ieÅ¡kiniai jo atžvilgiu iÅ¡vis negalėjo bÅ«ti tenkinami. Antra, pirmosios instancijos teismo priteista turtinės žalos suma yra per didelė ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nevertino to, jog iÅ¡ byloje pateiktų Sodros duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo iÅ¡mokėta ne civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma 694,77 Eur suma, o 860,18 Eur suma (atskaičius mokesčius).

Tokios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog R. R. nurodė melagingas aplinkybes ir bandė apgauti teismÄ dėl jam iÅ¡mokėtų sumų, taip siekdamas nepagrįstai pasipelnyti apelianto sÄ skaita. Neneigtina, jog R. R. nedarbingas buvo 76 kalendorines dienas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog visos Å¡ios dienos buvo darbo dienos. Skunde nurodyta, kad nukentėjusiojo valandinis atlyginimas sudarė 2,84 Eur, o darbo dienos kaina - 22,72 Eur, o tai reiÅ¡kia, kad už laikotarpį, kurį buvo nedarbingume, nukentėjusysis bÅ«tų uždirbęs ne civiliniame ieÅ¡kinyje ir skundžiamame nuosprendyje nurodomÄ 1 909,12 Eur sumÄ , o 1 181,44 Eur (52 darbo dienos per minėtÄ laikotarpį).

Tai reiškia, jog dėl patirto nedarbingumo R. R. negavo 323,86 Eur pajamų (1 181,44 - 860,18 = 321,26), o tai yra beveik keturis kartus mažiau nei civiliniu ieškiniu prašyta ir pirmosios instancijos teismo priteista suma.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo susijusio su turtinės žalos atlyginimu, o likusioje dalyje apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. G. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

6. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

7. Anksčiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus bylos medžiagÄ , apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus.

Jame ne tik iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Teismas iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistojo kaltės padarė įvertinęs kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , kartu patikrinęs įrodymų patikimumÄ , todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais apie atsietÄ , formalų ar nevisapusiÅ¡kÄ Ä¯rodymų vertinimÄ . Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant A.

G. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

8. Analizuojant nuteistojo bei jo gynėjos advokatės apeliacinio skundo turinį matyti, kad nėra ginčijamos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y., kad buvo kilęs konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo R. R. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, kad nukentėjusįjį pastūmė, dėl ko jis pargriuvo ant grindinio, kad nuteistasis kelis kartus trenkė / smogė kumščiu nukentėjusiajam nurodytu laiku ir kad tie smūgiai galėjo būti į paties sritį, tačiau nesutinkama su tuo, kad visų šių aplinkybių apylinkės teismas nevertino, kaip būtinosios ginties.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis gynėsi nuo konflikto iniciatoriaus R. R., kadangi jis pirmasis pradėjo naudoti smurtinius veiksmus (spyrė nuteistajam vienÄ kartÄ koja), teigiant, kad R. R. buvo konfliktiÅ¡kai nusiteikęs, nevengė naudoti smurtinių veiksmų, o A. G. tik sudarė pagrindÄ manyti, kad nukentėjusysis ir toliau vykdys realius smurtinius veiksmus nuteistojo atžvilgiu jiems bÅ«nant lauke, todėl A. G. ir jo gynėjos teigimu yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinosios ginties nuostatos.

Apeliantai taip pat skunde nurodo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikė nukentėjusiojo R. R. parodymams, kurie, anot apeliantų, viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir teisingi.

9. Apygardos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto skunde nurodytais motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais siekiama, kad A. G. atžvilgiu nebÅ«tų taikoma baudžiamoji atsakomybė, esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei, yra nepagrįsti ir atmetami.

Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. G. kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais bei jais rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai A.

G. pripažino kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes byloje surinkti įrodymai patvirtina faktÄ , kad jis tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. R. sveikatÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai. Dėl bÅ«tinosios ginties (BK 28 straipsnis) 10. Nagrinėjamu atveju apeliantai ginčija apylinkės teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad A. G. veiksmuose yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis, t. y., kad A.

G. jausdamas realų pavojų savo sveikatai sudavė kelis kartus nukentėjusiajam, todėl jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami bÅ«tinosios ginties principu. Nuteistojo ir jo gynėjos advokatės teigimu, bÅ«tent nukentėjusysis pirmasis puolė jį (nuteistÄ jį A. G.), plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, pirmasis atliko smurtinius veiksmus nuteistojo atžvilgiu, o A. G. tik gynėsi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, paneigtas bylos duomenimis, todėl atmestinas.

11. Kolegija pažymi, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

12. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

13. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų A. G. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliaciniame skunde nurodomÄ faktÄ , jog nuteistasis gynėsi nuo agresyvių R. R. veiksmų ir puolimo. Byloje iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina tokios apeliaciniame skunde iÅ¡sakytos bei iÅ¡dėstytos pozicijos. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vertindamas visus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, netaikydamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės – bÅ«tinosios ginties, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kuriuo teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti.

14. Bylos medžiaga patvirtina, kad bÅ«tinosios ginties sÄ lygos buvo nagrinėjamos ir aptariamos pirmosios instancijos teisme. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas padarė motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas, kad nebuvo pavojingo kėsinimosi BK 28 straipsnio prasme, todėl A. G. nekilo teisė gintis, panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. R.. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog buvo kilęs abipusis konfliktas, jo dalyviai iÅ¡ pradžių konfliktavo žodžiu, vėliau perėjo prie fizinio smurto.

Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad nebuvo nustatytas joks tiesioginis realus pavojus nuteistajam, ko pasėkoje galėtų gintis ir jo veiksmai bÅ«tų vertinami kaip bÅ«tinoji gintis, kadangi apeliantų įvardijamas pavojingas veiksmas, nukentėjusiojo spyris A. G., iÅ¡ esmės nebuvo pavojingas, kadangi konfliktui persikėlus į laukÄ , nukentėjusiojo smurtiniai/konfliktiniai veiksmai iÅ¡ esmės buvo nutrÅ«kę – po jau minėto spyrio A. G. nukentėjusysis (R. R.) iÅ¡ esmės neatliko jokių veiksmų, kuriais galėtų bÅ«ti siekiama pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

Neginčytinai nustatyta, kad R. R. veiksmai nekėlė realaus pavojaus A. G., o paties nuteistojo A. G. elgesys konfliktinėje situacijoje buvo neatsakingas ir nulemtas pykčio bei kerÅ¡to už jo atžvilgiu panaudotÄ fizinį smurtÄ (spyrį koja), iÅ¡vejant R. R. iÅ¡ daugiabučio laiptinės, pastumiant bei pargriaunant ant grindinio bei viena ranka prispaudus prie grindinio kitos rankos kumščiu suduodant ne mažiau kaip du kartus į kairį petį, dėl to nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kadangi nuteistasis tokiais veiksmais sulaužė R.

R. kairės pusės raktikaulį.

15. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad pagal teismų praktikÄ muÅ¡tynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai bÅ«na puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad tarp apelianto A. G. ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu pats nukentėjusysis elgėsi agresyviai, puolė nuteistÄ jį, spyrė jam, pasiÅ¡alino iÅ¡ laiptinės, tÄ patvirtino apklausti liudytojai (A.

B., I. B., O. B.). Ir nors konfliktui persikėlus iÅ¡ daugiabučio laiptinės į laukÄ , nukentėjusysis nebekėlė jokios realios grėsmės bei pavojaus A. G., neatliko jokių realių veiksmų, tačiau apeliantas, norėdamas atkerÅ¡yti, iÅ¡bėgo paskui nukentėjusį į laukÄ , bandė jį sulaikyti ir tokiu bÅ«du įsivėlė į grumtynes, kurių metu R. R. atsidÅ«rė ant žemės, o A. G., bÅ«damas virÅ¡uje, sudavė smÅ«gius jam į krÅ«tinės sritį, ko pasėkoje padarė kaltinime nurodytÄ sužalojimÄ .

Taigi, vykstant grumtynėms lauke, abi pusės veikė puolamai, todėl jų veiksmai negali bÅ«ti pateisinami bÅ«tinÄ jÄ gintimi. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo aplinkybių vertinimu, kad nukentėjusiojo elgesys laiptinėje spiriant koja, tiek lauke, galimai, suduodant smÅ«gius buvo provokuojantis, tačiau teisingai ir pagrįstai apylinkės teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent toks R. R. kėsinimasis / elgesys nebuvo pavojingas, jokio realaus pavojaus A. G. negalėjo pajausti, neturėjo tam pagrindo, todėl sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas nesant bÅ«tinosios ginties situacijos.

Nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

16. Sutikti su apeliacinio skundo argumentais bei nuteistojo duotais parodymais, jog jis gynėsi nuo konflikto iniciatoriaus R. R., teisėjų kolegijai nėra pagrindo, kadangi tokiÄ iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , teisėjų kolegija laiko kaip nuteistojo gynybinę versijÄ . Nors ir byloje yra nustatyta, kad R. R. koja spyrė nuteistajam vienÄ kartÄ , iÅ¡ rankų iÅ¡mušė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kad tarp jų buvo kilęs konfliktas, tačiau Å¡is veiksmas negali bÅ«ti vertinamas realaus pavojaus atsiradimu A.

G. atžvilgiu. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, jog konflikto iniciatorius buvo pats nuteistasis, kuris savarankiškai nusprendė išsiaiškinti, kas galėjo prišlapinti namo laiptinėje. Natūralu, jog nuteistajam nepatiko neblaivaus, pašalinio asmens buvimas namo laiptinėje, todėl jis, kaip teigia ir nukentėjusysis, nemandagiai pasiūlė jam išeiti iš jos ir dėl to tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvyko konfliktas.

Kolegijos vertinimu, nuteistasis bÅ«damas blaiviu, protingu, pareigingu asmeniu, matydamas, kad jo gyvenamojo namo laiptinėje yra paÅ¡alinių, neblaivių asmenų, galėjo praneÅ¡ti bendruoju pagalbos telefonu apie galimai daromÄ teisės pažeidimÄ , kviesdamas į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nus, o ne savivaliauti, eskaluoti konfliktÄ su neblaiviu asmeniu, ir Å¡iam paprieÅ¡taravus dėl tokio jo elgesio dar ir savotiÅ¡kai jį „pamokyti“. Toks nuteistojo elgesys negali bÅ«ti pateisinamas ir toleruojamas.

17. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, surinktus įrodymus vertino selektyviai ir tendencingai, nevertino visos buvusios konfliktinės situacijos įvykio metu, nevertino visų įrodymų viseto, o esamus įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis, kad nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais. Teisėjų kolegija, atmesdama vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, jog neva apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo R.

R. parodymais priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is minėtasis apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad visgi yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo R. R. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, t. y., liudytojų I. B. ir O. B. parodymai, garso įraÅ¡as iÅ¡ skambučio bendrajam pagalbos centrui, specialisto iÅ¡vada. Akivaizdu, kad netikėti, nesiremti bei kritiÅ¡kai vertinti nukentėjusiojo parodymus, apylinkės teismas neturėjo tam pagrindo.

Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad apylinkės teismas atidžiai tyrė visus byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas, todėl teigti, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, įrodymai vertinti selektyviai ir tendencingai – nėra tam jokio pagrindo.

18. Ä®vertinus specialisto iÅ¡vadÄ , nukentėjusiojo R. R. ir liudytojų I. B. ir O. B. parodymus, daroma iÅ¡vada, kad Å¡ie duomenys paneigia nuteistojo ir jo gynėjos advokatės aiÅ¡kinimÄ ir pateiktÄ argumentÄ , kad byloje nėra duomenų, jog bÅ«tent dėl nuteistojo atliktų veiksmų atsirado specialisto iÅ¡vadoje nurodytos pasekmės (kairės pusės raktikaulio kÅ«no lūžis). IÅ¡ byloje esančių duomenų, kuriuos apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai laikė įrodymais, nustatyta, kad nukentėjusiojo parodymus apie atliktus nuteistojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtino dvi liudytojos (I. B., O. B.), kurios matė, kaip nuteistasis A. G. pargriovė ir mušė nukentėjusįjį R. R., todėl teigti, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo tyčios – nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Å¡is skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

19. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra A. G. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiojo atžvilgiu išdava. Nustatyta, jog tarp atsiradusių pasekmių ir A. G. neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad nuteistasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, dėl menkavertės dingsties pastūmęs nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindinio, prispaudė viena ranka nukentėjusįjį prie grindinio ir kitos rankos kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip du kartus.

Tokie atlikti smurtiniai veiksmai patvirtina A. G. motyvuotÄ tikslÄ , sužaloti nukentėjusįjį. Smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu nuteistasis turėjo numatyti, o įvertinusi nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis kolegija sprendžia, jog neabejotinai ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, kad tokie padariniai labai tikėtini, realÅ«s ar net neiÅ¡vengiami, tačiau vis tiek elgėsi pavojingai, nedėjo pastangų iÅ¡vengti sunkių padarinių, jų norėjo ir sÄ moningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Remiantis paminėtu, A. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės 20. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistajam A. G. sutrumpinti paskirtos bausmės terminÄ , t. y. vietoje laisvės apribojimo 1 metų laikotarpiui paskirti laisvės apribojimÄ 3 mėnesiams, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta bei neproporcinga.

21. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

23. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2021).

24. Nagrinėjamu atveju aktuali ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia bÅ«tinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

25. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dalyje dėl bausmės skyrimo, nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. G. paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , nėra per griežta, bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė, bausmės rÅ«Å¡is ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

Apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad A. G. nuteistas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , už kurio padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, kuri yra pati Å¡velniausia iÅ¡ minimo straipsnio sankcijoje įtvirtintų alternatyvių bausmių.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, parinkdamas A. G. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumÄ . Kaip nustatyta, A. G. padarė vienÄ nesunkų, tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 138 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y., kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Apylinkės teismas, parinkdamas tiek bausmės rūšį, tiek nustatydamas paskirtos bausmės terminÄ atkreipė dėmesį į tai, kad A. G. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra, yra dirbantis, todėl sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad apylinkės teismas nevertino Å¡ių aplinkybių, akivaizdu, kad nėra pagrindo, nes skirdamas bausmę apylinkės teismas vertino Å¡ias nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias bÅ«tina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti skiriama Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės apribojimas, nustatant bausmės dydį mažesnį nei sankcijoje nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

28. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobÅ«džiu ar jo asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, taip pat apeliantai tokių aplinkybių nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl Å¡velninti paskirtÄ bausmę (sutrumpinant terminÄ iki minimalaus) ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti A.

G. paskyrus laisvės apribojimo bausmę 1 metų laikotarpiui, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta. Dėl civilinių ieškinių 29. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. ir jo gynėja advokatė Kristina Raulinaitienė nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai visiškai patenkino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo R.

R.. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai iÅ¡ A. G. nukentėjusiojo R. R. naudai priteisė 1214 Eur, Å¡i suma turėtų bÅ«ti mažinama iki 323,86 Eur. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas dalyje dėl nepagrįstai priteistos turtinės žalos dydžio iÅ¡ nuteistojo, yra pagrįstas, todėl Å¡ioje dalyje skundas tenkinamas ir keistinas skundžiamas nuosprendis dalyje dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

30. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiÅ¡kęs civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1dalis, 2 dalis).

31. Pagal civilinį įstatymÄ turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktÄ , bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127-/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

32. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. R. buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ A. G. priteisti jam 1214,41 Eur turtinės žalos atlyginimÄ dėl uždarbio dalies praradimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neatidžiai, neįvertindamas bei nepatikrindamas civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos informacijos civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos tenkino pilna apimtimi ir iÅ¡ nuteistojo A. G. nukentėjusiojo R.

R. naudai priteisė 1214 Eur turtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, jog R. R. dėl padaryto sužalojimo buvo taikomas gydymas, kurio metu jis negavo atlyginimo, bet gavo nedarbingumo paÅ¡alpÄ , kuri buvo mažesnė nei atlyginimo, kurį bÅ«tų gavęs, jei bÅ«tų dirbęs, vidurkis. Å is skirtumas, anot teismo ir nukentėjusiojo – 1214,41 Eur, kurį apylinkės teismas ir priteisė iÅ¡ nuteistojo, kadangi apylinkės teismo nuomone, turtinės žalos dydis pagrįstas dokumentais, iÅ¡ kurių matyti, kad už nedarbingumo laikotarpį – 76 darbo dienas - R.

R. buvo iÅ¡mokėta 694,77 Eur nedarbingumo iÅ¡moka, o vidutinis valandinis atlyginimas už 2021 metus sudarė 3,14 Eur, darbo dienos kaina – 25,12 Eur, 76 darbo dienų kaina – 1909,12 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl patirto nedarbingumo R. R. negavo 1214 Eur, todėl Å¡iÄ sumÄ pripažino turtine žala ir priteisė iÅ¡ nuteistojo.

33. Teisėjų kolegija su tokiu apylinkės teismo argumentavimu negali sutikti, jis yra klaidingas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į nukentėjusiojo pateiktus duomenis, neatliko tikslių skaičiavimų dėl negauto uždarbio nedarbingumo laikotarpiu, netikrino faktinių aplinkybių kiek iš tikrųjų nukentėjusiajam buvo pervesta piniginių lėšų iš Valstybinio socialinio draudimo, todėl netinkamai išsprendė civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo.

34. PareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje R. R. nurodė, kad už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. spalio 25 d., kuomet jis buvo nedarbingume, gavo 694,77 Eur nedarbingumo paÅ¡alpÄ ir apylinkės teismas tokiais nukentėjusiojo teiginiais patikėjo, tačiau byloje pateikti pačio nukentėjusiojo dokumentai (2 t., b. l. 146), patvirtina, kad vis dėlto nukentėjusiajam Valstybinis socialinis draudimo fondas iÅ¡ viso už visÄ nedarbingumo laikotarpį iÅ¡mokėjo 860,18 Eur sumÄ (atskaičius mokesčius).

35. Nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis buvo 76 (septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ios) kalendorinės dienos, iÅ¡ kurių darbo dienų buvo 52 (penkiasdeÅ¡imt dvi). Tiek nukentėjusysis, tiek apylinkės teismas skaičiuodamas negautÄ darbo užmokestį nedarbingumo laikotarpiu, nepagrįstai skaičiavo, kad negautÄ darbo užmokestį sudaro visos 76 dienos. Apeliaciniame skunde visiÅ¡kai teisingai nurodyta bei apskaičiuota, kad nedarbingumo laikotarpiu buvo 52 (penkiasdeÅ¡imt dvi) darbo dienos, už kurias ir privalo bÅ«ti skaičiuojamas negautas darbo užmokestis, o ne už viso nedarbingumo laikotarpį, todėl aukÅ¡tesnysis teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais bei apskaičiavimais.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad nei nukentėjusysis, nei apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo valandinį darbo užmokestį. Tiek nukentėjusysis, tiek apylinkės teismas valandinį darbo užmokestį skaičiavo remdamasis visomis 2021 metais gautomis pajamomis (vertino ir pajamas gautas jau gerokai po įvykusio įvykio), tačiau toks skaičiavimas negalimas ir yra ydingas, kadangi negautų pajamų negalima apskaičiuoti remiantis ir pajamomis gautomis jau po įvykusio įvykio. Be kita ko, toks skaičiavimas prieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės reabilitacijos iÅ¡mokų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ laikinojo nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį.

Tuo tarpu Ligos ir motinystės socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 283 redakcija), 7 punkte numatyta, jog vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis ligos ir profesinės reabilitacijos iÅ¡mokoms apskaičiuojamas paeiliui einančių 3 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ laikinojo nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį, draudžiamÄ sias pajamas dalijant iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).

36. Taigi, remiantis aukščiau nurodytu reglamentavimu bei kartu prie civilinio ieÅ¡kinio pateiktu dokumentu dėl darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio (2 t., b. l. 148), nukentėjusiojo valandinis atlyginimas sudarė 2,84 Eur/h, o darbo dienos kaina – 22,72 Eur. Tai reiÅ¡kia, jog už laikotarpį, kurį buvo nedarbingume, nukentėjusysis bÅ«tų uždirbęs ne civiliniame ieÅ¡kinyje ir skundžiamame nuosprendyje nurodytÄ 1909,12 Eur sumÄ , o 1181,44 Eur (52 (penkiasdeÅ¡imt dvi) darbo dienos per visÄ nedarbingumo laikotarpį (22,72 Eur x 52 d. d. = 1181,44 Eur)), vadinasi, kad R. R. negavo 321,26 Eur pajamų (1181,44 Eur – 860,18 Eur = 321,26 Eur), o tai yra beveik keturis kartus mažiau nei civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡yta ir pirmosios instancijos teismo neteisingai priteista suma. Todėl civiliniu ieÅ¡kiniu iÅ¡ A. G. priteista suma turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. R. mažintina iki 321,26 Eur.

37. Apygardos teismas dėl kitų civilinių ieškinių plačiau nepasisakys, kadangi nenustačius būtinosios ginties apelianto A. G. veiksmuose, pagrindo abejoti Kauno teritorinės ligonių kasos bei Sodros pateiktais civiliniais ieškiniais bei priteistomis sumomis, teisėjų kolegijai pagrindo nėra.

38. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendis dalyse dėl būtinosios ginties fakto nebuvimo bei paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl civiliniu ieškiniu priteistos turtinės žalos dydžio nukentėjusiajam R. R., todėl šioje dalyje nuteistojo A. G. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir civiliniu ieškiniu priteista suma turtinei žalai atlyginti mažinama iki 321,26 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo A. G. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti: iÅ¡ nuteistojo A. G. nukentėjusiajam R. R. priteistÄ 1214 Eur (tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų keturiolikos eurų) sumÄ turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 321,26 Eur (trijų Å¡imtų dvideÅ¡imt vieno euro ir dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių centų).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Judita Sungailaitė Laima Å eputienė Vaidas Vasiliauskas