2015-10-21 Nr. AB-20402-3-61-3-03196-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1271-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03196-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Kybartų pataisos namus ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, grąžinti iš jo sąskaitos nuskaitytas lėšas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. Č. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Kybartų pataisos namus ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos grąžinti iš jo sąskaitos nuskaitytas lėšas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 20 d. gautas (paštu išsiųstas 2015 m. rugpjūčio 12 d.) pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti, nes pareiškėjas praleido terminą jam paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugsėjo 7 d. gautas (paštu išsiųstas 2015 m. rugsėjo 4 d.) pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties panaikinimo. Pareiškėjas paaiškino, jog neginčija fakto, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis jam buvo įteikta 2015 m. birželio 29 dieną. Nurodė, kad tą pačią dieną gavo dar šešis vienetus korespondencijos, tačiau dėl blogos sveikatos jų iškart neperžiūrėjo. Sveikatai negerėjant 2015 m. liepos 2 d. buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje gydėsi iki 2015 m. liepos 16 dienos. Asmeninius daiktus buvo palikęs Kybartų pataisos namų sandėlyje. Voką su teismo nutarties nuorašu pasiėmė 2015 m. rugpjūčio 1 ar 3 dieną.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 148 straipsniu, 149 straipsnio 3 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2015 m. birželio 29 d., todėl paskutinė atskirojo skundo dėl šios nutarties padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi, buvo 2015 m. liepos 6 diena. Tačiau pareiškėjo atskirasis skundas Kybartų pataisos namuose užregistruotas išsiuntimui 2015 m. rugpjūčio 12 d., t. y. suėjus įstatymo nustatytam terminui.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, sutrukdžiusios laiku kreiptis teisminės gynybos ir taip efektyviai apginti galimai pažeistas teises. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas Kybartų pataisos namų 2015 m. birželio 29 d. pareiškimas Nr. 1/2-4090 rodo, jog E. Č. savo parašu patvirtino, kad gavo uždarą voką byloje Nr. I-9541-244/2015, todėl žinojo, jog voke yra teismo dokumentai. Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėjas termino praleidimą grindžia abstrakčiu teiginiu apie pablogėjusią sveikatą, nepatvirtina teiginio konkrečiais įrodymais.

Teismas pripažino, kad pareiškėjas terminą paduoti teismui atskirąjį skundą praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, bet dėl paties laisva valia pasirinkto elgesio modelio – pasyviai dalyvauti savo galimai pažeistų teisių gynimo procese. Kitų objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo lemti atskirojo skundo padavimo termino praleidimą, teismas byloje nenustatė. Teismas darė išvadą, kad atskirojo skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą nėra.

II. Pareiškėjas E. Č. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Pareiškėjas nesutinka su teismo nutartimi ir pabrėžia, kad atsakovas gali nurašyti jo lėšas iš sąskaitos tik tuo atveju, jeigu jos yra didesnės nei minimali mėnesinė alga. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties padavimo terminą. Pareiškėjas paaiškina, kad kelias dienas prieš gaunant 2015 m. birželio 29 d. teismo nutartį dėl 2015 m. birželio 18 d. nutarties, jam pablogėjo sveikata, dėl to gavęs keletą jam adresuotų laiškų už jų įteikimą pasirašė, tačiau nesusipažino su jų turiniu, atidėjo vėlesniam skaitymui. 2015 m. liepos 2 d. buvo išvežtas į ligoninę, kurioje buvo gydomas iki 2015 m. liepos 16 dienos. Pareiškėjas nurodo kreipęsis į Kybartų pataisos namų administraciją, prašydamas išduoti pažymą apie jo gydymąsi ligoninėje 2015 m. liepos 2-16 dienomis, tačiau jam buvo pasakyta, kad tokią pažymą išreikalauti gali teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties paduoti, konstatavęs, kad atskirojo skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą nėra.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 3 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2015 m. birželio 29 d. (b. l. 5), tad paskutinė atskirojo skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi, 66 straipsnio 4 dalimi, buvo 2015 m. liepos 7 diena. Tačiau pareiškėjo atskirasis skundas Kybartų pataisos namų užregistruotas išsiuntimui 2015 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 11), t. y. suėjus įstatymo nustatytam terminui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, konstatavęs, kad jo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys. Teismas nenustatė objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo lemti atskirojo skundo padavimo termino praleidimą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su minėta teismo išvada sutinka.

Praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis ar pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas atskirasis skundas, skundo padavimo teismui terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d. 148 str.). Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Svarbu atsižvelgti į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad, spręsdamas praleisto terminų atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrįstas pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl to jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Kaip minėta, siekiama apskųsti 2015 m. birželio 18 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2015 m. birželio 29 d., taigi atskirasis skundas turėjo būti paduotas ne vėliau nei 2015 m. liepos 7 d., tačiau užregistruotas išsiuntimui tik 2015 m. rugpjūčio 12 d., t. y. terminą praleidus daugiau nei mėnesiu.

Atskirajame skunde pareiškėjas kaip objektyvią aplinkybę, nepriklausiusią nuo jo valios ir sutrukdžiusią laiku pateikti atskirąjį skundą, nurodo tai, jog 2015 m. liepos 2-16 dienomis gulėjo ligoninėje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atskirasis skundas užregistruotas išsiuntimui tik 2015 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praėjus ženkliai daugiau laiko nei įstatyme įtvirtintas 7 dienų terminas. Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis jam įteikta 2015 m. birželio 29 d., tačiau nurodo, kad, kol gydėsi ligoninėje, asmeninius daiktus buvo palikęs Kybartų pataisos namų sandėlyje. Voką su teismo nutarties nuorašu pasiėmė 2015 m. rugpjūčio 1 ar 3 dieną. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl po 2015 m. liepos 16 d., kai, jo teigimu, pareiškėjas buvo išrašytas iš ligoninės, su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi susipažino tik 2015 m. rugpjūčio 1 ar 3 dienomis. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, pateisinančių atskirajam skundui nustatyto 7 dienų termino praleidimą, jį skaičiuojant ir nuo jo nurodomos susipažinimo su teismo nutartimi dienos – 2015 m. rugpjūčio 1 ar 3 dienos. Kaip minėta, pareiškėjo atskirasis skundas buvo pateikta išsiuntimui tik 2015 m. rugpjūčio 12 d., t. y. taip pat praleidus 7 dienų terminą net ir jį skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 3 dienos. Kadangi pareiškėjas nepagrindė, kodėl delsė išsiųsti atskirąjį skundą po jo nurodomos išrašymo iš ligoninės datos, atskirojo skundo prašymas išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius jo gydymąsi ligoninėje 2015 m. liepos 2-16 dienomis, netenkintinas. Net ir byloje esant įrodymams, pagrindžiantiems pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie gydymąsi ligoninėje, tai nesudarytų pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti pareiškėjui terminą atskirajam skundui paduoti.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju net įvertinus faktą, jog pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankami operatyviai. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (atskirojo skundo padavimo termino) nesilaikė, atskirąjį skundą pateikė teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Skundžiamoje teismo nutartyje yra aiškiai nurodyta jos apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus, laikydamasis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą netenkintas, teisėjų kolegijos vertinama kaip teisėta ir pagrįsta. Pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius