2023-06-12 Nr. AB-11747-3-61-3-01068-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-850-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01068-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Sugintų ruoša“ ir N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Sugintų ruoša“ ir N. A. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės bioenergija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tibersita“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sugintų ruoša“ (toliau – ir Bendrovė, Paramos gavėja) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 21R-142 (AG-25/07-2020) (toliau – ir Komisijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. SKP-99 „Dėl UAB „Sugintų ruoša“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos sugrąžinimo“ (toliau – ir NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas); 3) Bendrovės atžvilgiu taikyti 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatuojant, kad suėjo 4 m. patraukimo atsakomybėn terminas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas UAB „Sugintų ruoša“ skunde nurodė:

2.1. NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas nutraukti sutartį yra neteisėtas ir nepagrįstas, sukuriantis didžiulę žalą Bendrovei, jos darbuotojams ir valstybei, o Komisijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimas yra nekonkretus, nes iš jo turinio neaišku, kokiais konkrečiais pažeidimais jis yra kaltinamas, dalis argumentų yra deklaratyvaus pobūdžio, neišsamūs, sprendime motyvuojama deklaratyviais teiginiais, ignoruojami jo argumentai.

2.2. Bendrovė pateikė teisingą informaciją, taip pat neslėpė informacijos, turinčios reikšmės priimti sprendimą suteikti paramą ir išmokėti paramos lėšas arba tinkamai vykdyti paramos paraiškos ir projekto kontrolę. Bendrovė veikė tuo pačiu adresu, kaip ir kiti paramos gavėjai, tai buvo vertinama 2013 m. ir 2015 m., tačiau ši aplinkybė nei vienu atveju nebuvo vertinama kaip pažeidimas ar faktas, įrodantis sąsajumą su kitais subjektais. Bendrovė kartu su UAB „Šilutės bioenergetika“ vykdė tą pačią veiklą, tačiau jos visiškai negalima sieti su N. A. ir UAB „Timbersita“ projektais, todėl NMA teiginys, kad vienas projektas buvo išskaidytas į keturis, yra nepagrįstas ir nelogiškas. Tarp minėtų subjektų nebuvo ir funkcinio ryšio – veiklos nesavarankiškumo, todėl Agentūros kriterijus jo atžvilgiu buvo taikomas nepagrįstai, nedetalizuojant objektyvių duomenų bei įrodymų. Faktas, jog bendrovės buvo įsteigtos ir įregistruotos tą pačią dieną, negali būti laikomas pažeidimu, be to, šis faktas Agentūrai buvo žinomas, kadangi NMA 2013 m. vykdė vertinimą, o 2015 m. atliko tyrimą.

2.3. NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas prieštarauja įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintiems principams, kurie yra privalomi viešojo administravimo subjektams įgyvendinant jiems priskirtas funkcijas.

2.4. Buvo pažeista pareiškėjo teisė apsiginti, nes išdėstytų aplinkybių vertinimas ir pažeidimų nustatymas yra nesuprantamas, formalus, su daug neatitikimų. Nėra aišku, kuo konkrečiai Bendrovė yra kaltinama, kaip ir visiškai neaiškios Agentūros ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) itin formaliai atliktos administracinės procedūros. Taip pat Agentūros administravimo veiksmuose yra aiškios ir neginčijamos dviprasmybės, priimti sprendimai ir veiksmai atlikti nerūpestingai, neatidžiai, nesilaikant gerojo administravimo principo, klaidinant Bendrovę, nesilaikant pareigos aktyviai padėti paramos gavėjams (UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergetika“, UAB „Timbersita“ ir N. A., toliau – ir Paramos gavėjai) siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į paramą. Agentūra netinkamai vadovavosi ir nepagrindė sprendimo teisės aktais, pažeidė normų galiojimo laike taisykles bei konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

2.5. Bendrovei taikomos priemonės buvo neproporcingos ir neadekvačios. Agentūra, spręsdama dėl sankcijos, jos neindividualizavo ir tinkamai nemotyvavo, nevertino padaryto pažeidimo sunkumo, jo pobūdžio, pažeidimo padarymą lėmusių aplinkybių. Pareiškėjui neaišku, kodėl skirta griežčiausia sankcija, nors projektą pratiškai įvykdė pagal savo įsipareigojimus, paramos sutartį ir programos priemonių tikslus bei turinį.

2.6. Jeigu pažeidimas būtų pripažintas pagrįstu, jo padarymo ir baigtumo laikas turi būti 2011 m. lapkričio 29 d., kai buvo pateikta paraiška, o senaties termino suėjimo diena – 2015 m. lapkričio 29 d. Jeigu būtų pripažinta, kad pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, 4 m. senaties terminas būtų suėjęs 2017 m. liepos 12 d. konstatavus pažeidimą.

3. Pareiškėjas N. A. (toliau – ir Paramos gavėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 21R-175 (AG-26/06-2020) (toliau – ir Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas); 2) panaikinti NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. SKP-100 „Dėl N. A. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas); 3) jo atžvilgiu taikyti Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatuojant, kad suėjo 4 m. senaties terminas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir Bendrovės skundas. Taip pat skunde nurodoma:

4.1. Nėra aiškus kaltės turinys ir objektyvūs duomenys. Nesuprantama, kuo remiantis Komisija darė išvadą, kad pareiškėjo susietumas su kitais trimis subjektais yra neabejotinas pagal geografinį, ekonominį, funkcinį ir asmeninį kriterijus. Paramos gavėjų sąsajų dėstymas yra neatitinkantis padarytų išvadų dėl sąsajumo, todėl neaišku, su kuo konkrečiai jis yra siejamas. Pareiškėjas yra siejamas tik pagal geografinį ryšį, tačiau kyla klausimas, ar vienoje vietovėje veikiantys subjektai gali būti vertinami kaip pažeidėjai, įgiję paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, ir dėl to baudžiami maksimalia sankcija. Sprendimas dėl pareiškėjo sutarties nutraukimo akivaizdžiai neatitinka bylos faktinės situacijos, pagrįstos bylos medžiaga.

4.2. Nei viena institucija, kuri analizavo jo veiksmų turinį ir teisėtumą, konkrečiai neįvardijo, kokius neteisėtus veiksmus ir kada jis atliko, su kuo konkrečiai ir kokiais neteisėtais veiksmais jis kūrė dirbtines sąlygas. Nenurodoma ir to, kas yra tie keli subjektai, kuriuos sieja tie patys ryšiai ir kurių užtenka sukurti dirbtines sąlygas, ar tarp tų subjektų pareiškėjas patenka, kokius teisės aktus ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jis pažeidė.

4.3. Agentūros ir Ministerijos priimti sprendimai, atliktos administracinės procedūros prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia bei tarnybinės pagalbos, atsakomybės už priimtus sprendimus, gerojo administravimo principams.

4.4. 2011–2012 m. NMA gavo paraiškas su išsamia, objektyvia, realia informacija apie visus Paramos gavėjus, 2011–2013 m. atliko Paramos gavėjų pateiktų paraiškų, duomenų įvertinimus ir pripažino juos tinkamais, sudarė paramos sutartis, kurių pagrindu Paramos gavėjai investavo apie 40 proc. nuosavų lėšų. Asmeninėmis lėšomis didino bendrovių įstatinį kapitalą, realiai vykdė ūkinę veiklą, griežtai laikėsi sutarčių, visus pakeitimus atliko gavę NMA sutikimus. 2013 m. liepos 10 d. dėl tariamo sąsajumo buvo atliktas rizikos vertinimas, tačiau sąsajumas nebuvo nustatytas. 2015 m. birželio 3 d. buvo pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas, kuriame sąsajumas taip pat nebuvo nustatytas, tačiau atlikus įvertinimą 2019 m. ir vertinant tas pačias aplinkybes, buvo nustatytas esminis pažeidimas. Dėl šių priežasčių NMA sprendimas laikytinas nesuprantamu ir neaiškiu. Pareiškėjo veiksmai nuo pat paraiškos pateikimo dienos Agentūros buvo tikrinami ir vertinami kaip atitinkantys sutarties bei teisės aktų reikalavimus, todėl neteisėtų veiksmų nėra.

4.5. Pareiškėjui taikomos priemonės (sankcijos) yra neproporcingos ir neadekvačios, nes Agentūra turėjo individualizuoti jas pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, tačiau to nepadarė.

4.6. Jeigu Agentūros sprendimas būtų pripažintas pagrįstu, jo padarymo ir baigtumo laikas yra 2012 m. gegužės 31 d., o senaties termino suėjimo diena – 2016 m. gegužės 31 d. Net ir tuo atveju, jei laikytina, kad tariamas pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, jo pabaigos data turi būti siejama su konkretaus projekto užbaigimo data – 2015 m. vasario 2 d., tad senaties terminas būtų suėjęs 2019 m. vasario 2 d.

4.7. Agentūra ir Ministerija buvo šališka, nes jų elgesys nuo paraiškos pateikimo iki įtariamo pažeidimo išvadų patvirtinimo nepaaiškinamai pakito, kadangi vertinant tą patį klausimą, esant tapačioms faktinėms aplinkybėms, jį įvertino visiškai priešingai. Taip pat skundą išnagrinėjo šališka Komisija. 2020 m. vasario 24 d. posėdžio metu Komisijos nariai rankose laikė segtuvus, su iš anksto surašytu sprendimu. Be to, kiti trys administraciniai ginčai dėl Paramos gavėjų paramų susigrąžinimo, Komisijos jau buvo išnagrinėti ir priimti jiems nepalankūs sprendimai. Pareiškėjas Komisijos nariams pateikė nušalinimą, tačiau jis buvo atmestas.

5. Atsakovas NMA atsiliepime į UAB „Sugintų ruoša“ skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

5.1. 2011 m. lapkričio 29 d. gavo Bendrovės pateiktą paraišką Nr. 3VK-KE-11-1-007972-PR001 (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Paraiška buvo įvertinta ir 2012 m. spalio 2 d. su pareiškėju buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 3VK-KE-11-1-007972-PR001. Pareiškėjas tapo Paramos gavėja, kuri įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KE-11-1-007972-PR001 „Pakaitinio kuro gamybos verslo vystymas “ (toliau – ir Kuro gamybos projektas), nepažeisdama paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Kuro gamybos projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

5.2. Sprendimas dėl sutarties nutraukimo visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. 2015 m. įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimų išvada buvo baigta 2015 m. rugpjūčio 7 d., taigi atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą 2015 m. NMA neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie 2015–2018 m. vykusius pardavimus. Be to, 2015 m. įtariamo pažeidimo tyrimas buvo atliekamas UAB „Timbersita“ atžvilgiu, pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tik vienas įtariamo pažeidimo tyrimas, kurio pagrindu ir priimtas NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas. Vertinimas nebuvo priešingas, nes 2015 m. Agentūra negalėjo būti surinkusi įrodymų, kuriais remiantis buvo priimtas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas. Pareiškėjas neatliko visų projekto keitimų ir neįvykdė visų įsipareigojimų su Agentūros sutikimu. 2013 ir 2015 m. NMA neturėjo ir net negalėjo turėti visų duomenų, kuriais grindžiamas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas, todėl ir nenustatė pareiškėjo padaryto pažeidimo.

5.3. Visus Paramos gavėjus siejo geografinis ryšys. NMA sprendime taip pat pagrindė Paramos gavėjų ekonominį ryšį (visi veiklą vykdo toje pačioje vietoje, bendrovės ir fizinis asmuo veikia kaip skirtingi asmenys, bet suderintai kaip grupė – tą pagrindžia veiklą rodantys dokumentai). Funkcinis ryšys taip pat detaliai pagrįstas sprendime, o asmeninis ryšys pagrindžiamas nurodant giminystės ryšiais susijusius pareiškėją ir Paramos gavėjus – UAB „Timbersita“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ – dėl steigimo proceso dalyvavo giminystės ryšiais susiję asmenys, todėl akivaizdu, jog Agentūros sprendime yra detaliai pagrįstas pareiškėjo sąsajumas su kitais trimis Paramos gavėjais.

5.4. Bendrovė buvo išklausyta ne vieną kartą (teikė paaiškinimus), pareiškėjas kelis kartus prašė atidėti posėdį, kad galėtų tinkamai susipažinti su nustatytu pažeidimu, todėl pareiškėjas yra susipažinęs su sankcijos skyrimo aplinkybėmis.

5.5. Atsakovas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-213 „Dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika (toliau – ir Metodika), nes NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo priėmimo metu jau galiojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) nuostata, nukreipianti į Metodiką. Tik surinkęs pakankamai įrodymų dėl dirbtinai sukurtų sąlygų, atsakovas priėmė skundžiamą NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą. Pažeidimas yra nuolatinio pobūdžio, nes buvo daromas nuo 2013 m. iki 2018 m.

5.6. NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendime išsamiai aprašytos visos aplinkybės dėl sankcijos skyrimo. Skiriant sankciją, Agentūra atsižvelgė į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Nustatytas pažeidimas sudarė pagrindą skirti sankciją – neteisėtai gautos paramos grąžinimą ir paramos sutarties nutraukimą ir ji skirta pagrįstai bei proporcingai.

5.7. Senaties terminas negali būti taikomas, nes pažeidimas buvo pradėtas 2013 m. ir baigtas 2018 m. lapkričio mėn., jis buvo daromas nuolat, todėl senatis pradedama skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio mėn.

5.8. Tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek teikdama išvadą Ministerijai, tiek priimdama skundžiamą sprendimą NMA įvertino visas pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir visus veiksmus atliko nešališkai ir objektyviai. Komisija patvirtino, kad Agentūra aiškiai ir motyvuotai išdėstė tiek teisės aktus, reglamentuojančius susijusių asmenų kriterijus, tiek teismų praktiką, kurioje pasisakyta dėl susijusių asmenų, tiek teisės aktuose nustatytus paramos tikslus bei apribojimus, kuriuos pareiškėjas pažeidė, tiek faktines aplinkybes, kurių pagrindu daromos išvados dėl Paramos gavėjų sąsajų.

6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo N. A. skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

6.1. 2012 m. gegužės 31 d. pareiškėjas pateikė paraišką Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 m. taisykles. 2013 m. spalio 10 d. su pareiškėju buvo pasirašyta paramos sutartis ir pareiškėjas tapo Paramos gavėju. Tą pačią dieną Paramos gavėjas pasirašė su Agentūra Paramos sutartį Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-PR001, kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-PR001 „Pakavimo ir fasavimo cecho atidarymas“ (toliau – ir Pakavimo ir fasavimo projektas). 2013 m. gruodžio 18 d. buvo gautas prašymas keisti investicijas, o 2014 m. sausio 9 d. susitarimu Agentūra leido keisti investicijas ir terminus. 2014 m. liepos 3 d. Agentūra gavo prašymą, kuriame pareiškėjas prašė leisti atsisakyti pastato statybos, o paramą panaudoti biriems produktams pervežti skirtos puspriekabės bei granulių / skiedrų pakavimo linijoms įsigyti. Agentūra neprieštaravo pakeitimams ir 2014 m. liepos 7 d. pasirašė susitarimą. Pareiškėjas 2014 m. vasario 27 d. pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-MP001 kompensuoti patirtas išlaidas. 2014 m. balandžio 23 d. Paramos gavėjui išmokėta 89 831,44 Eur. 2015 m. sausio 29 d. Paramos gavėjas pateikė antrąjį (galutinį) mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-MP002. 2015 m. balandžio 14 d. Paramos gavėjui išmokėta 81 134 Eur paramos suma. 2015 m. vasario 2 d. gauta galutinė Pakabimo ir fasavimo projekto įgyvendinimo ataskaita. Iš viso išmokėta 170 965,44 Eur paramos suma.

6.2. Agentūra sprendimą susigrąžinti paramą priėmė įvertinusi visas aplinkybes. Sprendime nurodė, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai nepaneigė padaryto pažeidimo, pateikė lentelę, kuri įrodė, kad Agentūra atsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus.

6.3. 2015 m. įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimų išvada buvo baigta 2015 m. rugpjūčio 7 d., taigi, atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą, 2015 m. NMA neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie 2015–2018 m. vykusius pardavimus. Be to, 2015 m. įtariamo pažeidimo tyrimas buvo atliekamas UAB „Timbersita“ atžvilgiu. Pareiškėjo atžvilgiu Agentūroje buvo pradėtas tik vienas įtariamo pažeidimo tyrimas, kurio pagrindu ir priimtas NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas. Agentūros vertinimas nebuvo priešingas, nes 2015 m. ji neturėjo surinkusi įrodymų, kuriais remiantis priimtas NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas. Pareiškėjas turėjo derinti visus projekto pakeitimus su Agentūra, tačiau to nedarė (ne visus pakeitimus atliko su NMA sutikimu ir įvykdė ne visus įsipareigojimus). Tai, jog NMA 2013 ir 2015 m. nenustatė pareiškėjo padaryto pažeidimo, nėra ir negali būti vertinama kaip klaida, nes NMA tuo metu neturėjo ir net negalėjo turėti visų duomenų, kuriais grindžiamas NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas. Pareiškėjas pažeidimą darė nuolat – nuo 2015 iki 2018 m. lapkričio mėn.

6.4. Visus keturis Paramos gavėjus sieja geografinis ryšys, NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendime pagrįstas ir ekonominis, funkcinis ryšiai, pagrįstas ir sąsajumas su kitais trimis Paramos gavėjais. Pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo užtikrinti, kad įmonė bus savarankiška mažiausiai 7 m. nuo paramos sutarties pasirašymo dienos (nesilaikė 2013–2018 m.). Pareiškėjas keletą kartų prašė atidėti posėdį, kad galėtų tinkamai susipažinti su nustatytu pažeidimu, prašymas buvo tenkintas, todėl jis yra puikiai susipažinęs su sankcijos skyrimo aplinkybėmis.

6.5. Pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir jis baigėsi 2018 m., tuo metu jau galiojo Administravimo taisyklių nuostata, nukreipianti į Metodiką, todėl Agentūra sprendime tinkamai ja vadovavosi. Normos, draudžiančios paramos gavėjui dirbtinai sukurti išmokoms gauti reikalingas sąlygas, siekiant įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, ir nustatančios gautos naudos panaikinimą egzistavo dar prieš pareiškėjui pateikiant paraišką.

6.6. Susiję asmenys teikė keturis projektus ir gavo paramą, nors realiai veikė kartu. Agentūra niekada neteigė, kad jos priimti sprendimai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisingi. Paramos gavėjo atžvilgiu Agentūra nebuvo priėmusi jokio sprendimo dėl sukurtų dirbtinių sąlygų, taip pat iki 2018 m., Paramos gavėjo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks įtariamo pažeidimo tyrimas. Tik surinkusi reikiamus įrodymus, NMA galėjo priimti sprendimą ir taikyti sankciją.

6.7. NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendime išsamiai aprašytos visos aplinkybės dėl sankcijos skyrimo. Pareiškėjas nesilaikė teisės aktų nuostatų, todėl negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, o NMA nebuvo davusi garantijų pareiškėjui, kad net ir nustačius pažeidimą parama bus nesusigrąžinama. Pareiškėjas nevykdė paramos sutarties nuostatų, o tiksliau prisiimtų įsipareigojimų, sukūrė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, todėl skiriant sankciją Agentūra atsižvelgė į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos padaryti pažeidimą. Nustatytas pažeidimas sudarė pagrindą skirti sankciją – neteisėtai gautos paramos grąžinimą ir paramos sutarties nutraukimą.

6.8. Pažeidimas pradėtas 2015 m., o baigtas 2018 m. lapkričio mėn. Pažeidimas buvo daromas nuolat, todėl senatis pradedama skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio mėn. Kadangi senaties terminas yra 4 m., skunde nurodyti teiginiai, jog NMA praleido senaties terminą sankcijai už padarytą pažeidimą taikyti, atmestini.

6.9. Atsakovas negalėjo patvirtinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kas buvo Komisijos narių segtuvuose, tačiau paaiškino, jog Komisija ir šalys sėdi priešingose pusėse, todėl abejotina, kad pareiškėjo atstovai galėjo įžiūrėti, kas yra Komisijos narių segtuvuose. Komisija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pateikė išsamų sprendimą.

6.10. Komisija pagrįstai patvirtino, kad Agentūra 2019 m. lapkričio 21 d. sprendime aiškiai ir motyvuotai išdėstė tiek teisės aktus, reglamentuojančius susijusių asmenų kriterijus, tiek teismų praktiką, kurioje pasisakyta dėl susijusių asmenų, tiek teisės aktuose nustatytus paramos tikslus bei apribojimus, kuriuos pareiškėjas pažeidė, tiek faktines aplinkybes, kurių pagrindu daromos išvados dėl paramos gavėjų sąsajų ir kas buvo pažeisti, tokiu būdu sukuriant paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados gali turėti įtakos UAB „Šilutės bioenergetika“ ir UAB „Timbersita“ teisėms ir pareigoms, ypač atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra pradėtos dvi administracinės bylos pagal UAB „Šilutės bioenergetika“ ir UAB „Timbersita“ skundus dėl Agentūros 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SKP-102 ir 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SKP-103, kuriais iš esmės už tuos pačius pažeidimus, kurie yra aptariami ir nagrinėjamoje byloje, nuspręsta nutraukti paramos sutartis atitinkamai su UAB „Šilutės bioenergetika“ ir UAB „Timbersita“ bei priimti sprendimai susigrąžinti išmokėtas paramas (administracinė byla Nr. eI3-572-860/2021, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00923-2020-1 ir administracinė byla Nr. eI3-579-811/2021, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01128-2020-9).

10. Atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (UAB „Šilutės bioenergetika“ ir UAB „Timbersita“) teisių ir pareigų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą teismui nagrinėti iš naujo.

11. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukė UAB „Timbersita“ ir UAB „Šilutės bioenergija“, kurie pateikė atsiliepimus į skundus.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Timbersita“ atsiliepime į skundus prašė juos atmesti. Atsiliepime nurodė:

12.1. Atsakovas tikslingai klaidino teismą formaliai deklaruodamas, jog visi Paramos gavėjai, t. y. UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergija“, N. A. ir UAB „Timbersita“, yra tarpusavyje susiję vienokiais ar kitokiais ryšiais. Pagrįsta pareiškėjų pozicija, jog kiekvienas subjektas turi būti individualizuotas atskirai, išskiriant kiekvieną ryšį su kiekvienu Paramos gavėju, tiksliai nurodant kas su kuo siejasi. Iš pareiškėjų skundų matyti, jog atsakovas Paramos gavėjus siejo geografiniu, ekonominiu, funkciniu ir teisiniu-asmeniniu ryšiais. Atsakovas nepagrįstai teigė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pats nevykdė realios veiklos, ar kad toji veikla buvo vykdoma kaip kito projekto dalis. UAB „Timbersita“ nėra jokiais ryšiais susieta su kitais subjektais, nors būtent taip ir deklaruoja atsakovas.

12.2. UAB „Timbersita“ faktinė vykdomo projekto vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. visai kita geografinė vieta, nei pareiškėjų vykdomo projekto. Paramos gavėjai, teikdami paraišką, nurodė teisingus adresus ir jų neslėpė. Be to, atsakovas 2012 m. gruodžio 3 d. leido UAB „Sugintų ruoša“ pakeisti adresą, todėl neaišku, kodėl atsakovas anksčiau nenustatė tarpusavio ryšio. Paramos gavėjai vykdo skirtingas veiklas, UAB „Timbersita“ teikia statybos paslaugas, kurios nėra susijusios su biokuro gamybos ar pakavimo paslaugomis. Trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo veiklos yra visiškai skirtingos, todėl skirtinga ir infrastruktūra, ir naudojama įranga. Visi faktai apie minimų juridinių asmenų steigimą atsakovui buvo žinomi nuo paraiškos gavimo dienos, be to, buvo atliktas ne vienas įmonės patikrinimas, tačiau atsakovas jokių pažeidimų nenustatė.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės bioenergija“ atsiliepime į pareiškėjų skundus, iš esmės išdėstė tokius pačius argumentus kaip ir UAB „Timbersita“ bei nurodė palaikantis pareiškėjų skunduose išdėstytus reikalavimus.

III. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė.

15. Teismas nustatė, kad UAB „Sugintų ruoša“ 2011 m. lapkričio 29 d. pateikė Agentūrai Paraišką, kurios IV dalyje „Projekto santrauka“ nurodė, kad ji įsteigta 2010 m., siekiant vystyti pakaitinio kuro, kurio pagrindinė sudedamoji šiaudai, šienas ir kiti žoliniai pašarai, gamyba. Kuro gamybai bus naudojamos žemės ūkio ir miškų ūkiuose susidarančios medienos (apie 10 proc.) ir šiaudų, šieno (apie 90 proc.) atliekos. Pakaitinio kuro gamybos veiklą numatoma vykdyti (duomenys neskelbtini) nuomojamame ūkinės paskirties pastate. Veiklai būtinos minimalios investicijos: biomasės smulkinimo, presavimo ir briketavimo įranga. Projekto investicijas numatoma įgyvendinti 2 etapais. Šios investicijos leis vykdyti ne mažesnes kaip 3 000 l per metus pakaitinio kuro gamybos apimtis. Pareiškėjas su Agentūra 2012 m. spalio 2 d. sudarė Paramos sutartį (2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. vasario 18 d. ir 2013 m. kovo 12 d. - susitarimus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3), pagal kurią susitarė, jog, įgyvendinus projektą nepažeidžiant šios sutarties sąlygų, paraiškoje priimtų įsipareigojimų ir teisės aktų reikalavimų, pareiškėjui bus skirta 689 780 Lt paramos lėšų. Paramos sutartyje nurodyta, jog parama bus suteikiama naujai technikai ir įrangai įsigyti. Projektas turi būti įvykdytas iki 2012 m. gruodžio 31 d., susitarimu Nr. 3, projekto įvykdymo terminas atidėtas iki 2013 m. birželio 30 d. Agentūra, gavusi Ministerijos pritarimą, ginčijamu 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu nustačiusi, kad pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, bei neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, nusprendė pareiškėjui taikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją nutraukiant paramos sutartį.

16. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas N. A. pateikė 2012 m. gegužės 31 d. paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 m. taisykles. Agentūra su pareiškėju sudarė 2013 m. spalio 10 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį Nr. 3VĮ-KL-12-1-010519-PR001 su pakeitimais, kuria pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Pakavimo ir fasavimo cecho atidarymas“. Pareiškėjas įsipareigojo, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti esminiai projekte numatytos vykdyti veiklos pakeitimai, kurie paveiktų projekto pobūdį ir sąlygas arba suteiktų pernelyg didelio pranašumo privačiam ar viešajam juridiniam asmeniui, įvykių dėl paramos lėšomis įgyto turto nuosavybės pobūdžio pasikeitimo arba dėl projekte numatytos veiklos nutraukimo ar perkėlimo į kitą vietą arba kitaip keistų projekte ar sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami mažiausiai 7 metus nuo sutarties pasirašymo dienos.

17. Agentūros 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo ataskaita Nr. V-Kl-1031202 nustatyta, kad nevykdoma projekte numatyta veikla - įranga stovi nepritvirtinta ant betoninių grindų, neprijungta prie elektros įvadų. Atstovo teigimu, įranga sugedusi nuo 2018 m. sausio 15 d., todėl veikla nevykdoma. Apžiūrint įsigytą pakavimo įrangą kilo įtarimas, kad ši įranga gali būti nenaudota, nes faktiškai nesimato jos naudojimo požymių. Apžiūrint šiuo projektu įsigytą investiciją pastebėta, kad toje pačioje teritorijoje yra dar 4 projektų viešinimo stendai:

UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergija“, B. J. A. ir V. A. Agentūra 2018 m. spalio 29 d.–2018 m. lapkričio 29 d. atliko pakartotinę patikrą vietoje (toliau – ir Pakartotinė patikra) ir 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. S-VL-0279771 jos ataskaitą pateikė pareiškėjui N. A. Agentūros 2019 m. vasario 20 d. Įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimo išvada Nr. PTI-11 (toliau – ir Tyrimo išvada) siūloma paramos gavėjui N. A. taikyti sankciją - išmokėtos 170 965,44 Eur paramos susigrąžinimą bei nutraukti paramos sutartį.

Paramos gavėjai 2019 m. liepos 1 d. rašytiniais paaiškinimais Ministerijos prašė nepritarti Agentūros tyrimo išvadoms ir Agentūros sprendimui taikyti sankcijas Paramos gavėjams. Agentūra, gavusi Ministerijos pritarimą, 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu nustačiusi, kad pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą bei neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, nusprendė pareiškėjui taikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją nutraukiant paramos sutartį.

Agentūra 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. BRK-7323 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ pateikė pareiškėjui prašymą grąžinti 170 965,44 Eur. Agentūra, vertindama pareiškėjų paraiškas paramai gauti už 2016 m., nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPĮ) 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto ir 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatomis, jie laikytini susijusiais asmenimis dėl susiformavusių veiklos santykių kaip bendrai veikiančių fizinių asmenų grupė.

NMA nustatė, kad pareiškėjai atitinka susijusios įmonės arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupės kriterijų, nes UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergija“, N. A. ir UAB „Timbersita“ yra tarpusavyje susiję geografiniais, ekonominiais, funkciniais ryšiais. Pareiškėjai, nesutikdami su Agentūros priimtais sprendimais, kreipėsi į Komisiją, kuri 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. vasario 27 d. sprendimais jų skundus atmetė.

18. Teismo vertinimu, atsakovas, vertindamas pareiškėjų paraiškos atitiktį kriterijui „ar yra susijusios įmonės arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupė“, t. y. ar yra ekonominiai, geografiniai, funkciniai, asmeniniai ryšiai, požymiai, liudijantys esant susijusioms įmonėms / kartu veikiančių fizinių asmenų grupei, nustatė, kad pareiškėjai atitinka susijusios įmonės arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupės kriterijų, nes UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergija“, N. A. ir UAB „Timbersita“ yra tarpusavyje susiję geografiniais, ekonominiais, funkciniais ryšiais. Iš byloje esančių duomenų bei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, jog pareiškėjai 2013–2018 m. neveikė savarankiškai, o buvo priklausomi nuo UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“, todėl teismas nurodė, jog Paramos gavėjai rinkoje veikė kaip vienas ekonominis vienetas. Kadangi pareiškėjai ir UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“ derino savo veiksmus, siekdami daryti įtaką atitinkamiems komerciniams sprendimams bei tarpusavyje derindami veiksmus dėl paramos gavimo, jie negali būti laikomi ekonomiškai nepriklausomais vienetais, todėl, vadovaudamasis ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendimu byloje Nr. C-110/13 suformuotomis taisyklėmis, teismas sprendė, kad turi būti laikomi susijusiais asmenimis pagal SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto ir 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatas.

19. Teismo vertinimu, ginčijamuose sprendimuose išsamiai aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtino pareiškėjų ir paramos gavėjų UAB „Šilutės bioenergija“, UAB „Timbersita“ susietumą pagal geografinį, ekonominį, funkcinį ir asmeninių ryšių kriterijus. Pareiškėjai jokiais konkrečiais duomenimis nepaneigė Agentūros sprendimų motyvų dėl geografinio ir ekonominio minėtų įmonių ryšio. Sprendimuose pagrįstai nurodyta, jog paramos gavėjai, UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“ po paramos sutarčių pasirašymo bei bendrovių akcininkų pasikeitimo įmonės projektus įgyvendino tame pačiame sklype, kuris nuosavybės teise priklauso bendrovių steigėjams.

Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra trijų projektų įgyvendinimo vieta, o ketvirtą projektą įgyvendinusios bendrovės buveinė registruota tame sklype bei sumontuota dalis investicijų, pagal VĮ Registrų centro išrašą nėra išnuomotas, bet nuosavybės teise priklauso keliems savininkams: 34 proc. V. A.; 26 proc. Ž. D.; 40 proc. N. ir R. A.. Registrų išrašai patvirtino, kad adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 11 d. laikotarpiu registruoti trys statiniai nuosavybės teise priklauso V.

A., registruoti 9 statiniai, iš kurių nuosavybės teise penki priklauso V. A., 3 – N. ir R. A. bei 1 – Ž. D. Dėl mechaninių dirbtuvių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso V. A., 2015 m. gruodžio 21 d. sudaryta nuomos sutartis su UAB „Timbersita“. Dėl garažo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso N. ir R. A., 2011 m. lapkričio 21 d. sudaryta 120 kv. kv. m ploto nuomos sutartis su UAB „Šilutės bioenergija“ ir 2012 m. spalio 18 d. sudaryta 120 kv. m ploto nuomos sutartis su UAB „Sugintų ruoša“.

UAB „Sugintų ruoša“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ įsigyta įranga sumontuota garažo pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris nuosavybės teise priklauso N. ir R. A. Pastatas yra atviras, be sienų ir pertvarų, panašus į stoginę. Taigi, šiuo atveju visi keturi Paramos gavėjai veikė toje pačioje geografinėje teritorijoje. Ekonominį ir funkcinį jų ryšį rodo tai, jog, būdami skirtingi juridiniai asmenys, jie veikė kaip grupė, nes faktiškai naudojo viena kitos produktus ir paslaugas savo Projektuose numatytų produktų gamybai ir paslaugų teikimui.

Iš 2018 m. liepos 19 d. ir 2018 m. lapkričio 29 d. atliktų šių įmonių patikrų vietoje metu nustatytų aplinkybių ir prie jų pridėtų dokumentų matyti, kad UAB „Sugintų ruoša“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ įranga buvo neveikianti ir nepajungta. 2018 m. lapkričio 29 d. patikros į projekto įgyvendinimo vietą vykta du kartus ir nė karto neužfiksuota, jog yra vykdoma gamyba, prie įrenginių dirba darbininkai. Sodros pažymoje nurodyti 25 darbuotojai. Biomasės džiovinimo įrenginiai nenaudojami. Pirmo apsilankymo metu tik 2 iš 6 stūmoklinių presų buvo sumontuoti ir pajungti prie elektros įvado.

Antro apsilankymo metu visi presai buvo sumontuoti ir veikiantys, pastebėtas tik nežymus pagamintos produkcijos, sandėliuojamos šalia įrenginių, kiekis. Paramos gavėjas nevykdė projekte numatytų granulių pardavimų rinkoje.

20. Teismas nurodė, kad UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Sugintų ruoša“ organizuotuose pirkimuose dalyvavo tie patys rangovai, t. y. UAB „Plantramsta“, UAB „Forestin LT“, UAB „Statyk pats“. UAB „Sugintų ruoša“ pirkimus organizavo investicijoms - ekscentriniai stūmokliniai bio masės presai (6 vnt.), laimėtoju paskelbta - UAB „Forestin LT“. UAB „Šilutės bioenergija“ pirkimus organizavo investicijai - ekscentrinis-stūmoklinis biomasės presas, pirkimą laimėjo UAB „Forestin LT“. Taigi faktas, kad komercinius pasiūlymus teikė tie patys tiekėjai, rodo, kad tarp Paramos gavėjų buvo derinami veiksmai.

21. Teismo įsitikinimu, pareiškėjų argumentai, jog įmonės veikė nepriklausomai viena nuo kitos, šiuo atveju teisiškai nereikšmingi, nes teisiškai reikšmingą faktą sudaro būtent faktinis jų veikimas, kuris, kaip rodo bylos aplinkybės, pagrįstai gali būti vertinamas kaip pareiškėjų veikimas susijusių įmonių grupėje. Tai patvirtina ir Agentūros nustatytos aplinkybės dėl teisinio - asmeninio ryšio tarp pareiškėjų ir aptariamų kitų dviejų įmonių. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, visos trys bendrovės įsteigtos 2010 m. rugsėjo 2 d., įregistruotos – 2010 m. rugsėjo 27 d. Bendrovių steigimo procese dalyvavo giminystės ryšiais susiję asmenys: UAB „Šilutės bioenergija“ 100 proc. akcininku ir direktoriumi buvo N. A. (sūnus); UAB „Timbersita“ 100 proc. akcininku ir direktoriumi buvo V. A. (sūnus); UAB „Sugintų ruoša“ Paraiškoje, pateiktoje 2011 m. lapkričio 29 d., akcininku, valdančiu 100 proc. akcijų, nurodytas V. A. (tėvas). Teismas sprendė, kad kiekviena įmonė turėjo steigėjus - fizinius asmenis, kurie buvo ir yra susiję giminystės ryšiais, todėl kiekviena iš įmonių yra laikoma ne savarankiška, o susijusia su įmonių grupe, atsižvelgiant į įmonių santykius, palaikomus per tuos pačius fizinius asmenis.

22. Teismo įsitikinimu, tai, kad Agentūra N. A. projekto administravimo procese davė sutikimus prašomiems veiksmams (kaip atskiriems) ar ankstesnių patikrų metu nustatė atskirus faktus dėl pareiškėjo veiklos savarankiškumo vertinimo, nepašalina Agentūros teisės vertinti minėtas aplinkybes susietai, siekiant nustatyti, ar nebuvo padarytas Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalyje ir 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – ir Reglamentas Nr. 65/2011) 4 straipsnio 8 dalyje numatytas pažeidimas. Atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, matyti, kad UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Timbersita“, UAB „Šilutės bioenergija“ ir pareiškėjo ryšiai laikytini pareiškėjo pažeidimo dalimi, todėl turi būti vertinami faktinių ginčo aplinkybių visumoje, o ne kaip pavieniai veiksmai.

23. Teismas sprendė, kad Agentūra šiuo atveju atsižvelgė į visus objektyvius elementus dėl pareiškėjų veikimo minėtoje grupėje, pagrįstai nurodė, kad tai, jog tų pačių asmenų grupė gavo maksimalią paramą keturiems projektams įgyvendinti, sudaro rimtą kliūtį siekti tikslo paramą skirti kaip įmanoma daugiau paramos gavėjų. Teismo vertinimu, leidžiant paraiškas teikti susijusių subjektų grupėms, labai mažoms įmonėms, atitinkančioms aukščiau minėtus savarankiškumo reikalavimus, būtų sudaromos diskriminacinės sąlygos dalyvauti rinkoje pagal priemonę remiamose veiklose, ir tai neatitiktų šios priemonės tikslų.

24. Nagrinėjamu atveju geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai-asmeniniai ryšiai tarp Paramos gavėjų nevertinti kaip atskiri. Pareiškėjų ir kitų įmonių susietumas šiuo atveju buvo tęstinis procesas. Taigi tai, kad Agentūra šių asmenų projektų administravimo procese davė sutikimus dėl atskirų iš šių tęstinių veiksmų ar patikrų metu nustatė atskirus faktus nepašalina NMA teisės vertinti minėtas aplinkybes susietai, siekiant nustatyti, ar pareiškėjų veiksmai nerodo jų susitarimo ir ar nebuvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 3 d.). Šiuo atveju ekonominių ir funkcinių ryšių tarp pareiškėjų, UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“ pakartotinumas ir sistemiškumas suformavo faktinių aplinkybių visumą, kuri leidžia teigti buvus veiksmų suderinamumą minėtiems ūkio subjektams įsigyjant prekes ir paslaugas iš trečiųjų asmenų, tiek ir naudojantis viena kitos prekėmis ir paslaugomis vykdant veiklą. Be to, esminę reikšmę turi tai, kad pareiškėjai, UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“ paraiškas pateikė, paramos sutartis pasirašė ir projekto įgyvendinimo vietą pakeitė panašiu metu, realus projektų vykdymas taip, kaip numatyta paraiškose, šiuo atveju nebuvo įgyvendinamas. Visa ta įrodo atitinkamų susitarimų tarp jų buvimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sutiko su Agentūros išvadomis, kad minėti veiksmai rodo tikslinį veiksmų tarp Paramos gavėjų derinimą, joms veikiant kaip susietoms įmonėms.

25. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai skunduose nenurodė ir nesirėmė argumentais dėl pažeidimo tyrimo procedūrinių pažeidimų. Teismo vertinimu, pareiškėjai šiuo atveju turėjo pakankamai galimybių pateikti Agentūrai (taip pat Ministerijai) įrodymais pagrįstus argumentus, patvirtinančius, kad jų veiksmai gali būti pateisinami kitaip, nei vien paprastu pranašumo neatitinkančio priemonės tikslų, įgijimu, tačiau matyti, kad tokių argumentų ir įrodymų Agentūrai ir Ministerijai nepateikė.

26. Šiuo atveju vien tai, kad projektas buvo realiai, kaip tai teigia pareiškėjai, įgyvendinamas, nepašalina Agentūros išvados, jog pareiškėjai turėjo siekį dirbtinai sukurti sąlygas paramai (naudai) gauti, išvengiant Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų ribojimų.

27. Pareiškėjai aplinkybių, kurios patvirtintų, kokios buvo bendrų veiksmų priežastys, nenurodė ir įrodymais nepagrindė. Teismas darė išvadą, jog minėtų veiksmų visuma, jų atlikimo laikas šiuo atveju rodo atitinkamų veiksmų tarp įmonių derinimą, nukreiptą į sąmojingą dirbtinių sąlygų sukūrimą bei subjektyvųjį pažeidimo elementą, o pareiškėjai, ginčydami atskirų aplinkybių vertinimą, šiuo atveju neįrodė jokio kito realaus, racionalaus ir paramą reguliuojantiems aktams atitinkančio tikslo ir nepaneigė minėto susieto įvertinimo, kad atitinkami pareiškėjų ir kitų dviejų minėtų įmonių ryšiai parodo, kad jos veikė ir paramos siekė kaip susijusių įmonių grupė, ir šiuo atveju tokiais veiksmais siekė priemonės tikslams prieštaraujančio tikslo - dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti. Todėl Agentūros išvadą, kad buvo dirbtinai sukurtos sąlygos, siekiant gauti paramą, t. y. nors paraiškos buvo pateiktos skirtingų pareiškėjų, tačiau jų steigėjai buvo susiję giminystės ryšiais bei vėliau trijų bendrovių akcijas įgiję asmenys tarpusavyje derino veiksmus, įmonės veikė kontroliuojamos tų pačių giminystės ryšiais susijusių asmenų grupės, sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus ribojimus, teismas pripažino pagrįsta. Šiuo atveju Agentūra atliko ne ūkio subjektų veiklos priežiūrą, kuri reglamentuojama VAĮ IV skirsnyje, o paramos administravimo veiksmus, kuriems minėtos įstatymo nuostatos netaikytinos (VAĮ 43 str.). Be to, kaip minėta, šią paramos susigrąžinimo sankciją Agentūra pareiškėjams taikė ne už iš dalies pasiektus verslo plane numatytus rodiklius, o už Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies pažeidimą

28. Teismas sprendė, jog Agentūros parinkta sankcija yra proporcinga padarytajam pažeidimui, o ir naikinti Agentūros sprendimų nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

29. Vertindamas argumentus dėl senaties, teismas nurodė, kad pareiškėjų pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, o patraukimo atsakomybėn senaties terminas skaičiuotinas nuo patikrinimo pradžios, t. y. 2018 m., kai Agentūra, nutraukdama senaties terminą, ėmėsi pažeidimo tyrimo veiksmų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju Agentūra Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto 4 metų pareiškėjų patraukimo atsakomybėn senaties termino nepraleido.

30. Dėl pareiškėjų išsakytų teiginių, jog Agentūrai apie minimų asmenų sąsajumą galėjo būti žinoma paraiškų pateikimo metu ar vėlesniu laikotarpiu, teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad buvo tokių įtarimų, tačiau nepakako duomenų. Be to, dirbtinės sąlygos retai kada išryškėja projektų pradžioje, nes joms nustatyti būtinas kompleksinis vertinimas, reikalinga įvertinti kaip vykdoma veikla, kuri išryškėja tik per tam tikrą laiką vykdant projektą. Taigi, nagrinėjamu atveju, Agentūra, neturėdama pakankamai įrodymų, negalėjo registruoti pažeidimo.

31. Teismas konstatavo, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai ginčijamais sprendimais nutraukė paramos sutartis su pareiškėjais ir nusprendė susigrąžinti išmokėtas paramų lėšas.

IV. 32. Pareiškėjai UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą ir pareiškėjų skundus tenkinti. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

33.1. Bylą išnagrinėjus antrąjį kartą teismo sprendimas iš esmės buvo perrašytas, papildomai sprendime tik formaliai nurodant teisės aktus, jų nevertinant. Be to, teismo subjektiškumą patvirtina tai, kad 2022 m. balandžio 27 d. posėdžio metu pareiškėjų atstovei paprašius atidėti bylos nagrinėjimą, teisėja iškėlė abejonę dėl tokio poreikio, nurodydama, kad nelabai ką naujo galima pasakyti. Pareiškėjo manymu, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kyla klausimas, ar byla neturėjo būti nagrinėjam trijų teisėjų kolegijos.

33.2. Teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjų skunduose nurodytų vienų iš esminių argumentų - dėl NMA sprendimo neatitikimo VAĮ nuostatoms. Esant priimtiems ir nepanaikintiems NMA aktams, patvirtinantiems Paramos gavėjo tinkamą reikalavimų įgyvendinimą, tikslų pasiekimą, sąsąjumo nebuvimą, NMA šiuo metu visą situaciją vertina priešingai. Tos pačios situacijos priešingas vertinimas yra nesuprantamas ir neaiškus, pažeidžiantis VAĮ nuostatas. Atsakovo pareiga padėti paramos gavėjui įgyvendinti jam Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais suteiktas teises kyla ir iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų, kurie taip pat sietini su VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais individualiam administraciniam aktui. Nagrinėjamu atveju NMA visus Paramos gavėjus pripažino tinkamais paramai gauti bei su jai sudarė sutartis, pagal kurias Paramos gavėjai investavo apie 40 proc. nuosavų lėšų, vykdė ūkinę veiklą ir laikėsi sutarčių sąlygų. 2013 m. liepos 10 d. buvo atliktas rizikos vertinimas, bet sąsajumo nebuvo nustatyta. 2015 m. pažeidimais nebuvo nustatytas, o 2019 m. situacija įvertinta kaip esminis pažeidimas.

33.3. Komisija neįvertino pareiškėjų rašytiniuose paaiškinimuose pateiktos argumentacijos, taip pat iš Komisijos sprendimų neaišku, kada tiksliai buvo padarytas nustatytas pažeidimas, su kuriais subjektais pareiškėjas yra siejamas dėl galbūt neteisėtai sąmoningai derintų veiksmų, siekiant įgyti skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Vertinant vienų kriterijų aspektu – pvz., geografinio ryšio aspektu UAB „Sugintų ruoša“ siejama su UAB „Šilutės bioenergija“ ir N. A.; ekonominio ryšio aspektu – UAB „Sugintų ruoša“ siejama su UAB „Šilutės bioenergija“; funkcinio ryšio aspektu – UAB „Sugintų ruoša“ lyg ir siejama su UAB „Šilutės bioenergija“, tačiau išvadoje tai tiesiogiai nėra įvardinta. Teisinio ir / ar asmeninio ryšio aspektu UAB „Sugintų ruoša“ siejama su UAB „Timbersita“ ir UAB „Šilutės bioenergija“, tačiau tuo pačiu NMA nurodo, kad UAB „Timbersita“ veikla skiriasi nuo kitų Paramos gavėjų ir jos įsigytos investicijos nėra akivaizdžiai kitų Paramos gavėjų veiklą papildančios investicijos, o N. A. veiklai, pasak NMA, turi įtakos UAB „Sugintų ruoša“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ veikla, tačiau daroma galutinė išvada, kad visus keturis Paramos gavėjus sieja tiek geografinis, tiek ekonominis, tiek funkcinis, tiek ir asmeninis ryšiai.

33.4. NMA administravimo veiksmuose yra aiškios ir neginčijamos dviprasmybės, priimti sprendimai ir atlikti veiksmai nerūpestingai, neatidžiai, nesilaikant gerojo administravimo principo, klaidinant Paramos gavėją. Ginčijamuose NMA sprendimuose nėra motyvuotas, individualizuotas sankcijos pareiškėjams taikymas, nėra aišku, kaip nustatyta neva tai padaryta žala. NMA sutinka, kad pareiškėjų veiksmai skirtingi, jie veikė realiai (vykdė veiklą, gavo pajamas, mokėjo mokesčius, sukūrė darbo vietas), todėl turėjo teisę bent į 50 000 Eur paramą. Administravimo taisyklėse numatyta galimybė taikyti dalies paramos susigrąžinimą kaip sankciją, tačiau be jokių motyvų buvo taikyta visiems vienoda maksimali sankcija. Teismo sprendime šios aplinkybės liko nevertintos.

33.5. Teismas nurodė, kad Paramos gavėjų steigėjai yra fiziniai asmenys bei jie yra susiję giminystės ryšiais. Vis dėlto, toks traktavimas tik iš dalies atitinka 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijų 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (toliau – Rekomendacijos) ir SVVPĮ nuostatas, kadangi kaip nurodė teismas, esminis momentas, kurį privalu konstatuoti, yra nustatyti, ar giminystės ryšiais susiję fiziniai asmenys gali daryti lemiamą poveikį. Iš visų Paramos gavėjų veiklos pobūdis yra panašus tik tarp dviejų – UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Sugintų ruoša“, todėl normalu, kad būtent šioms įmonės reikėjo ir panašių įrenginių. Be to, veiklos rūšys, kurias vykdė Paramos gavėjai ir kurioms buvo suteiktos paramos, NMA buvo žinomos jau nuo paraiškų pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, suprantama, kad pirkimuose galėjo dalyvauti tie patys tiekėjai, kadangi būtent jie užsiima tokių įrenginių pardavimu. Ekscentrinių-stūmoklinių biomasės presų pirkime dalyvavo tik trys tiekėjai, todėl nieko nuostabaus ir neteisėto, kad abejus pirkimus laimėjo ta pati UAB „Forestin LT“. Pareiškėjų nuomone, teismo išvados dėl lemiamo poveikio faktoriaus derinant veiksmus, yra niekuo nepagrįstos.

33.6. NMA suteiktas leidimas UAB „Sugintų ruošai“ pakeisti savo veiklos vykdymo adresą yra aktualus ir turi būti vertintinas išsamiai, kadangi tai patvirtina, jog NMA turėjo ir galėjo nustatyti, kaip Paramos gavėjai netinkamai vykdė pareigas, tačiau to nepadarė. Priešingai, vietoj iš karto nustatyto geografinio ryšio, NMA suteikė leidimą visiems subjektams vykdyti veiklą vienoje teritorijoje, tokiu būdu leisdama aiškiai suprasti, kad tai nėra vertinama kaip pažeidimas. Pareiškėjų manymu, teismas nepagrįstai nevertino nei NMA suteikto leidimo UAB „Sugintų ruošai“ pakeisti adresą, nei NMA priimtos rizikos vertinimo išvados, t. y. atsakovo sprendimų, kurie suteikė paramos gavėjams teisėtų lūkesčių, kad visi jie gali veikti vienoje teritorijoje.

33.7. Neaišku, kodėl teismas, vertindamas ekonominį ir funkcinį kriterijus, rėmėsi vien tik dviem epizodais iš veiklos, kuri vyko 8 metus, juolab, kad patikrinimai buvo atliekami kasmet nuo 2013 m. Pareiškėjų manymu, teismas ekonominį ir funkcinį sąsajumo ryšius vertino labai formaliai. Šiuo atveju teismas nenustatė, o ir pati NMA nenurodė, kokiu mastu ir kokiais kiekiais tarpusavyje galėjo prekiauti paramos gavėjai, nors teismas privalėjo įvertinti, ar tarpusavio prekyba tarp paramos gavėjų turėjo lemiamą įtaką, ar neprekiaudami tarpusavyje paramos gavėjai nebūtų galėję pasiekti sutarties tikslų ir kt. Iš bylos medžiagos matyti, kad Paramos gavėjai nustojo prekiauti tarpusavyje, vos tik NMA pateikė tokį nurodymą, tačiau sugebėjo savo veiklą toliau sėkmingai tęsti prekiaudami su trečiaisiais asmenimis. Tai reiškia, kad tarpusavio prekyba nagrinėjamu atveju nebuvo lemiamas veiksnys ir įmonės galėjo vykdyti veiklą bei pasiekti numatytus tikslus prekiaudami išskirtinai su trečiaisiais asmenimis.

33.8. Nustačius, kad įmonių steigėjai yra fiziniai asmenys ir jie susiję giminystės ryšiais, taip pat būtina nustatyti ir kokį lemiamą poveikį jie gali ir ar išvis gali daryti Paramos gavėjams, o esminis momentas – ar apkritai kokį nors poveikį realiai darė. Tačiau šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, o išdėstyta argumentacija liko nevertinta. Pareiškėjai pateikė į bylą nepriklausomo auditoriaus išvadas dėl abiejų pareiškėjų veiklos, iš kurių matyti, kad nepaisant jų steigėjų, įmonės vykdė realias ir atskiras veiklas, prekiavo ne tik tarp Paramos gavėjų, tačiau ir su trečiaisiais asmenimis.

33.9. Net teismui nustačius sąsajumo kriterijus, būtina nustatyti, jog siejami asmenys susitarė ir sąmoningai derino veiksmus, tačiau nei Agentūra, nei teismas nesiėmė veiksmų to nustatyti. Nors byloje Paramos gavėjų susietumą įrodinėja NMA, tačiau teismas šią naštą nepagrįstai perkėlė pareiškėjams, nustatydamas, kad jie nepateikė pakankamai įrodymų, paneigiančių jų valinius susitarimus. Pagal ESTT praktiką subjektyvus elementas gali būti nustatytas įrodžius susitarimą, galintį pasireikšti sąmoningo veiksmų derinimo forma. Išvada, jog pareiškėjai, UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“ yra susiję kartu veikiantys asmenys, nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta, kadangi nenustatytas valinis šalių susitarimas.

33.10. Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas ne tik nuolatos tikrino paramos gavėją, tačiau ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu nusprendė neregistruoti pažeidimo (dirbtinių sąlygų sukūrimo paramai gauti), kadangi sąsajos tarp paramos gavėjų yra nepakankamos. 2019 m., nepasikeitus jokioms aplinkybėms, turint lygiai tą pačią informaciją apie paramos gavėjus ir jų veiklą, tas pats viešojo administravimo subjektas priėmė visiškai priešingą sprendimą. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

33.11. Vadovaujantis ESTT praktika ir Reglamento Nr. 2988/95 nuostatomis, senaties termino taisyklė nurodo, jog kompetentingos institucijos netenka galimybės susigrąžinti iš Bendrijos biudžeto nepagrįstai gautas sumas, nuo ginčijamoms išmokoms reikšmingo pažeidimo padarymo praėjus ketveriems metams. Pareiškėjai 2013 m. liepos 12 d. pateikė galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, todėl laikytina, kad jų tariamai įvykdytas pažeidimas buvo atliktas būtent šią dieną. Pareiškėjų vertinimu, 4 metų terminas dėl patraukimo atsakomybėn suėjo 2017 m. liepos 12 d., o NMA ėmėsi veiksmų tik 2018 m., todėl laikytina, kad senaties terminas yra praleistas.

33.12. Teismas nevertino pareiškėjų aplinkybių dėl atsakomybei kilti sąlygų nebuvimo. Visi pareiškėjų veiksmai buvo tikrinami ir vertinami kaip atitinkantys paramos sutarties ir teisės aktų reikalavimus, todėl akivaizdu, kad nėra sutartinei civilinei atsakomybei kilti pagrindinės sąlygos – paramos gavėjos neteisėtų veiksmų, kaltės bei žalos.

34. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

35. Atsakovas atsiliepime nurodo:

35.1. NMA sprendimai yra individualūs administracinės teisės aktai, atitinkantys VAĮ jiems keliamus reikalavimus. Skundžiami sprendimai priimti išanalizavus pažeidimų padarymo aplinkybes, mastą ir sunkumą, sprendimai individualizuoti, paremti objektyviais faktais, išsamūs ir motyvuoti. NMA sprendimuose pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai, suvestinė, sprendimai pasirašyti tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtinti antspaudu. NMA sprendimai visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

35.2. 2015 m. įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimų išvada buvo baigta 2015 m. rugpjūčio 7 d., todėl, atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą 2015 m., NMA neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie 2015–2018 m. vykusius pardavimus. Be to, 2015 m. įtariamo pažeidimo tyrimas buvo atliekamas UAB „Timbersita“ atžvilgiu, o N. A. ir UAB „Sugintų ruoša“ atžvilgiu NMA buvo pradėtas tik vienas įtariamo pažeidimo tyrimas. Pareiškėjai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ne visus Projekto keitimus atliko su NMA sutikimu ir ne visus įsipareigojimus įvykdė. NMA, nustačiusi, kad pareiškėjai sukūrė dirbtines sąlygas, siekdama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, turėjo teisę, o, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas ir pareigą, imtis veiksmų ir taikyti sankciją. Tai, kad NMA 2013 m. ir 2015 m. nenustatė pareiškėjų padarytų pažeidimų nėra ir negali būti vertinama kaip NMA klaida. Šiuo atveju pažeidimas buvo daromas nuolat nuo 2013 m. iki 2018 m. lapkričio mėn.

35.3. NMA sprendimuose detaliai pagrįstas pareiškėjų sąsajumas su kitais Paramos gavėjais. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Sugintų ruoša“ 2014 m.–2017 m. 100 proc. biomasės granulių pardavė susijusiems asmenims. N. A. 100 proc. 2015 m. pajamų gavo iš susijusių asmenų, 2016 m. 95,4 proc. pajamų buvo gauta iš nustatytų susijusių asmenų, 2017 m. – 98,3 proc. pajamų iš susijusių asmenų, 2018 m. pardavimo pajamų negauta. NMA sprendimuose detaliai nurodytos pareiškėjų gautos pajamos iš susijusių asmenų. Visi keturi Paramos gavėjai projektus įgyvendino tame pačiame sklype, kuris nuosavybės teise priklauso bendrovių teigėjams, t. y. visi keturi Paramos gavėjai veikė toje pačioje geografinėje teritorijoje. Būdami skirtingi juridiniai asmenys ir fizinis asmuo, visi veikė kaip grupė, faktiškai naudojo viena kitos produktus ir paslaugas savo projektuose numatytų paslaugų teikimui ir produktų gamybai.

35.4. Paramos gavėjai, žinodami prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su projektų įgyvendinimu, pažeidę paramos sąlygas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, negalėjo tikėtis, kad NMA to nevertins kaip pažeidimo ir netaikys sankcijos. Be to, NMA niekada nebuvo davusi garantijų pareiškėjams, kad net ir nustačius pažeidimus parama bus nesusigrąžinama, todėl pareiškėjai negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių.

35.5. Nagrinėjamu atveju sąmoningą veiksmų derinimą rodo sprendimuose detaliai aprašyti ekonominiai ryšiai. Kiekviena įmonė turėjo steigėjus – fizinius asmenis, kurie buvo ir yra susiję giminystės ryšiais, visų įmonių projektų buhalterė – A. A., keliuose projektuose dirbo ir kiti darbuotojai (pvz., R. R., A. J.), po paramos sutarčių pasirašymo bei bendrovių akcininkų pasikeitimo įmonės projektus įgyvendino tame pačiame sklype, kuris nuosavybės teise priklauso bendrovių steigėjams, be to, visiems Paramos gavėjams atstovauja ta pati advokatų kontora ir kt. požymiai.

35.6. NMA, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jokių savo sprendimų nenaikino. Apeliaciniame skunde minimas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas, priimtas 2015 m. rugpjūčio 7 d. Įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimo išvados Nr. PTI-137 pagrindu.

35.7. Nagrinėjamu atveju UAB „Sugintų ruoša“ atveju pažeidimas pradėtas 2013 m., N. A. atveju – 2015 m., pažeidimai baigti – 2018 m. lapkričio mėn. Pažeidimai buvo daromi nuolat, todėl senatis pradedama skaičiuoti nuo 2018 m. Atsižvelgus į tai, atmestini apeliacinio skundo teiginiai, jog NMA praleido senaties terminą taikyti sankciją už padarytą pažeidimą.

35.8. Pasirašius paramos sutartis, tarp šalių susiklostė administraciniai teisiniai santykiai administracinės sutarties pagrindu. Dėl specifinio sutarties pobūdžio jai negali būti besąlygiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios civilinių sutarčių sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Taigi NMA sprendimu pareiškėjams netaikoma civilinė atsakomybė.

35.9. Šiuo atveju nustatytas pažeidimas sudaro pagrindą skirti pareiškėjams sankciją – neteisėtai gautos paramos grąžinimą ir paramos sutarčių nutraukimą. Atlikę pažeidimus, pareiškėjai neprisidėjo prie programos ir priemonės tikslų įgyvendinimo, sukūrė dirbtinas sąlygas, remdamasi kuriomis bandė apeiti paramos administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatuose įtvirtintus apribojimus ir reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, NMA skirta sankcija – išmokėtos paramos susigrąžinimas ir paramos sutarčių nutraukimas, yra visiškai pagrįsta bei proporcinga.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės bioenergija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą ir pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo:

37.1. Atsakovas sąmoningai ir tikslingai bando sumaišyti sąsajumą tarp Paramos gavėjų. Agentūra tik formaliai nurodė, kad visi Paramos gavėjai tarpusavyje susiję bei tokiu būdu siekė neteisėto pranašumo paramai gauti. UAB „Timbersita“ projekto vykdymo vieta yra (duomenys neskelbtini), nors, anot NMA, visų Paramos gavėjų adresai yra vienodi: (duomenys neskelbtini). Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, vien juridinio asmens registracijos vieta nėra ir negali būti laikoma teisės pažeidimu. Šiuo atveju Paramos gavėjai vykdo skirtingas veiklas t. y. vieni biokuro gamybą, kiti užsiima pakavimo ir fasavimo paslaugomis ar teikia statybos paslaugas. Norint nustatyti, ar egzistuoja funkcinis ryšys, būtina nustatyti, ar šiuo ryšiu įtariami asmenys gali egzistuoti vienas be kito, tačiau šiuo atveju UAB „Šilutės bioenergija“ savarankiškumas nustatinėjamas nebuvo, nors pagal įmonės veiklą akivaizdu, kad jai veikti individualiai nebūtų kilę jokių kliūčių. NMA visada turėjo informaciją apie Paramos gavėjų steigimo laiką, vietą ar panašią informaciją, todėl tai negali būti laikoma pažeidimu.

37.2. Teismo išvados, kad Paramos gavėjai nevykdė veiklos, nepaaiškina faktų kaip visi subjektai generavo pajamas už vykdoma veiklą, mokėjo mokesčius ir kūrė darbo vietas. Negana to, teismas neįvertino fakto, kad tarpusavyje prekiauti Paramos gavėjams nebuvo uždrausta, o Agentūrai nurodžius sustabdyti tarpusavio prekyba – Paramos gavėjai ją nedelsiant nutraukė ir bendradarbiavo tik su trečiaisiais asmenimis.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Timbersita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą ir pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo:

39.1. Nors visi Paramos gavėjai registruoti vienu adresu, tačiau UAB „Timbersita“ faktinė vykdomo projekto vieta yra visai kita geografinė vieta, nei UAB „Sugintų ruoša“ ar N. A. vykdomo projekto vieta. Be to, UAB „Sugintų ruoša“ pateikė prašymą NMA pakeisti adresą ir NMA jį tenkino.

39.2. Ekonominis ryšys nustatomas tais atvejais, kai paramos gavėjai tarpusavyje vykdo analogišką veiklą. Šiuo atveju Paramos gavėjai vykdo skirtingas veiklas t. y. vieni biokuro gamybą, statybos paslaugomis, pakavimo ir fasavimo paslaugomis. UAB „Timbersita“ teikia statybos paslaugas, kurios nėra niekaip susijusios ar papildančios kitų Paramos gavėjų teikiamas biokuro gamybos ar pakavimo ir fasavimo paslaugas.

39.3. Funkcinis ryšys gali egzistuoti, kai paramos gavėjai gamybos procesą dirbtinai išskiria į skirtingus projektus, tačiau naudojasi ta pačia infrastruktūra siekiant įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Tai reiškia, kad kalbant apie šį ryšį svarbu išsiaiškinti, ar paramos gavėjai galėjo egzistuoti vienas be kito. Trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjų veiklos yra visiškai skirtingos, todėl ir skirtinga tiek įmonių infrastruktūra, tiek naudojama įranga. UAB „Timbersita“ nebuvo dalis jokio bendro projekto, kadangi vykdė savo asmeninę, realią veiklą ir tokiu būdu ne tik sukūrė darbo vietas, tačiau skatino paslaugų plėtrą ir bendrai gerino gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. Be to, UAB „Timbersita“ ne tik formaliai kūrė darbo vietas, tačiau realiai įdarbino darbuotojus ir skatino verslo plėtrą.

39.4. Paramos gavėjai yra susiję teisiniais ir asmeniniais ryšiais, t. y. kad juos sieja tas pats juridinio asmens steigimo laikas ir vieta, tie patys arba artimais ryšiais susiję akcininkai / vadovai ir pan. Bet visi faktai apie juridinių asmenų steigimą buvo žinomi NMA nuo paraiškos paramai gauti pateikimo dienos. UAB „Timbersita“ buvo atliktas ne vienas patikrinimas, kurio metu NMA žinojo, tiek steigimo duomenis, tiek akcininkus, tiek ir turėjo galimybes peržvelgti įmonės pirkimus–pardavimus nuo pat projekto vykdymo pradžios, tačiau jokių pažeidimų anksčiau nenustatė ir nepareiškė jokių pastabų dėl neteisingos vykdomos veiklos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos spendimų nutraukti paramos sutartis ir susigrąžinti išmokėtą paramą.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Apeliantai UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. teigia, kad administracinė byla turėjo būti nagrinėjama ne vieno, o trijų teisėjų kolegijos. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad apeliantai UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. naudojosi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. teikė skundus Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri priėmė atitinkamus sprendimus. Šiuos Komisijos sprendimus pareiškėjai prašo panaikinti šioje byloje. Šia faktine aplinkybe nagrinėjama byla skiriasi nuo apeliantų nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1808-556/2021. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad administraciniuose teismuose bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų nagrinėja vienas teisėjas. Taigi, bylą išnagrinėjus vienam teisėjui, įstatymas nebuvo pažeistas.

43. Apeliantai nurodo, kad teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, jog iš dalies sutampa 2022 m. liepos 4 d. ir ankstesnio 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimų motyvai, kad 2022 m. balandžio 27 d. posėdyje, pareiškėjų atstovei išreiškus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi vienas iš atstovų susirgo tą dieną, teisėja iškėlė abejonę dėl tokio poreikio, nurodydama, jog „nors šiaip iš tiesų rašytiniai dokumentai, viskas išdėstyta, nelabai čia iš tiesų kažką naujo galėtų pasakyti“ teismo šališkumo neįrodo.

44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai ginčijamais sprendimais nutraukė paramos sutartis su pareiškėjais ir nusprendė susigrąžinti išmokėtas paramų lėšas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo apeliantai UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A., visų pirma, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

45. Apeliantai UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. kritikuoja Agentūros pateiktus atskirus įrodymus, bet, visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai byloje vertintini sistemiškai, ir, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad paramos gavėjai UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. kartu su UAB „Šilutės bioenergija“ ir UAB „Timbersita“ tarpusavyje derino veiksmus, vienas projektas dirbtinai išskaidytas į kelis projektus, taip pat pareiškėjai UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. sukūrė dirbtines sąlygas, siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, ir nesilaikė su skirta parama susijusių įsipareigojimų.

46. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, UAB „Sugintų ruoša“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ įsteigtos ir registruotos tą pačią dieną (įsteigtos 2010 m. rugsėjo 2 d., įregistruotos 2010 m. rugsėjo 27 d.). UAB „Sugintų ruoša“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ yra įregistruotos tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos aplinkybių matyti, kad UAB „Šilutės bioenergija“, UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. projektų įgyvendinimo vieta sutampa (įgyvendina projektus žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

47. Paraiškos pateikimo metu UAB „Sugintų ruoša“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ ir N. A. buvo susiję giminystės ryšiais – UAB „Šilutės bioenergija“ 100 proc. akcininku ir direktoriumi buvo N. A. (sūnus); UAB „Sugintų ruoša“ paraiškoje, pateiktoje 2011 m. lapkričio 29 d., akcininku, valdančiu 100 proc. akcijų, nurodytas V. A. (tėvas) (pagal Juridinių asmenų išrašą akcininku jis registruotas nuo 2011 m. lapkričio 30 d.). UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergija“ paraiškos buvo pateiktos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ tą pačią dieną (2011 m. lapkričio 29 d.).

48. UAB „Sugintų ruoša“ nurodė, kad projekto vykdoma veikla - pakaitinio kuro gamyba iš šiaudų, šieno ir kitų žolinių pašarų. Ta pačia veikla paraiškoje nurodė užsiimsianti ir UAB „Šilutės bioenergija“, N. A. paraiškoje nurodė užsiimsiantis pakaitinio kuro (kuris sudarytas medienos ir žolinių pašarų pagrindu) pakavimu. Akivaizdu, kad UAB „Sugintų ruoša“ veikla sutampa su UAB „Šilutės bioenergija“ vykdoma veikla, o N. A. veiklai turi įtakos UAB „Sugintų ruoša“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ veikla, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikalinga šių įmonių veikla.

49. Aplinkybės, kad PVM sąskaitas faktūras už parduotą produkciją tiek UAB „Sugintų ruoša“, tiek UAB „Šilutės bioenergija“ išrašė susijusiems pirkėjams bei viena kitai, kad per 2013–2018 m. projekto priežiūros laikotarpį iš viso parduota granulių už 247 721 Eur, o ir šios produkcijos pirkėjus siejo tie patys vadovai, akcininkai, projekto įgyvendinimo vieta, veikla (per 2013–2018 metų laikotarpį iš viso nesusijusiems asmenims parduota granulių už 8 460 Eur ir tai sudaro tik 3 proc. nuo visų granulių pardavimų per nurodytą priežiūros laikotarpį) rodo, kad reali rinkos konkurencija tarp UAB „Sugintų ruoša“ ir UAB „Šilutės bioenergija“ nevyko.

50. Taip pat teisėjų kolegija pritaria Agentūros nuomonei, kad paramos gavėja UAB „Sugintų ruoša“ nevykdė projekte numatytų granulių pardavimų rinkoje. Bendrovė už biogranulių bei smulkintos biomasės pardavimus pajamas gavo iš kitų bendrovių ir susijusių fizinių asmenų, joms teikė paslaugas, jos veikloje nebuvo funkcinio savarankiškumo.

51. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Agentūros išvada, jog pareiškėjas N. A. didžiąją dalį paslaugų iš projekte numatytos veiklos teikė kitiems paramos gavėjams, kuriuos siejo ta pati vieta, veikla, giminystės ryšiai, yra pagrįsta.

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, nurodytas šios nutarties 46–51 p. bei sąsajas tarp paramos gavėjų UAB „Sugintų ruoša“, N. A. ir susijusių asmenų tiek paramos gavimo, tiek vėlesnėje veikloje, daro išvadą, kad byloje neabejotinai įrodyta, jog UAB „Sugintų ruoša“ 2013–2018 metais neveikė savarankiškai, o buvo priklausoma nuo UAB „Šilutės bioenergija“, N. A., ir susijusios įmonės UAB „Timbersita“, ir visi šie asmenys rinkoje veikė kaip vienas ekonominis vienetas, derino tarpusavio veiksmus ir buvo dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą. Akivaizdu, kad fizinių asmenų grupė, dirbtinai padalijusi investicijas keletui projektų, kuriuos valdo tų pačių asmenų grupė, sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus, dėl to projektai neprisideda prie Europos Sąjungos paramai keliamų tikslų pasiekimo. Tai, kad tų pačių asmenų grupė gavo maksimalią paramą keliems projektams įgyvendinti, sudaro rimtą kliūtį siekti tikslo - paramą skirti kaip įmanoma daugiau paramos gavėjų, todėl UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A., yra netinkami gauti Europos Sąjungos paramos lėšas.

53. Apeliantai UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjų skunduose nurodytų vienų iš esminių argumentų dėl Agentūros sprendimo neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Su šiais argumentais nesutiktina, nes Agentūros sprendimai yra motyvuoti, priimti išanalizavus pažeidimų padarymo aplinkybes, mastą ir sunkumą, sprendimai individualizuoti, paremti objektyviais faktais, išsamūs. Agentūros sprendimuose nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis nustatyti pažeidimai. Ginčijami sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė teismui pateiktus įrodymus ir pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjų argumentų.

54. Nepagrįstais laikytini apeliantų UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. teiginiai, kad Agentūra skundžiamais sprendimais pakeitė savo ankstesnę poziciją, kadangi 2015 m. įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimų išvada buvo baigta 2015 m. rugpjūčio 7 d., taigi, atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą 2015 m., Agentūra neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie 2015–2018 m. vykusius pardavimus tarp ginčijamuose sprendimuose nurodytų susijusių asmenų. Be to, 2015 m. įtariamo pažeidimo tyrimas buvo atliekamas UAB „Timbersita“ atžvilgiu, o N. A. ir UAB „Sugintų ruoša“ atžvilgiu buvo pradėtas tik vienas įtariamo pažeidimo tyrimas, kurio pagrindu ir priimti skundžiami Agentūros sprendimai.

55. Apeliantai teigia, kad nėra aišku, kada tiksliai pažeidimas yra padarytas. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. neįvykdė įsipareigojimo pagal Įgyvendinimo taisyklių 21.24.1 papunktį – paramos gavėja turi užtikrinti, kad „įmonė nėra ir ne mažiau kaip penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos nebus priskiriama įmonei partnerei arba susijusiai įmonei, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme“. Taigi pažeidimas buvo daromas nuolat nuo 2013 iki 2018 m. lapkričio mėn.

56. Apeliantų UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. nuomone, nėra aišku, su kuriais konkrečiai subjektais kiekvienas atskirai pareiškėjas yra siejamas dėl derintų veiksmų, siekiant įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamų Agentūros sprendimų motyvacija yra detali ir iš jų matyti, kad apeliantai siejami tiek tarpusavyje, tiek su su UAB „Timbersita“, UAB „Šilutės bioenergija“. Teisėjų kolegijos nuomone, Agentūros sprendimuose detaliai pagrįstas pareiškėjų sąsajumas su kitais Paramos gavėjais.

57. Apeliantai UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. teigia, kad pateikė į bylą nepriklausomo auditoriaus išvadas dėl abiejų pareiškėjų veiklos, kuriomis remiantis matyti, kad nepaisant jų steigėjų, įmonės vykdė realias ir atskiras veiklas, prekiavo ne tik tarp paramos gavėjų, tačiau ir su trečiaisiais asmenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos auditoriaus išvados yra bendro pobūdžio. Klausimas auditoriui, ar turėjo realios naudos pareiškėjas, yra nesusijęs su šia byla. Auditoriaus atsakymas į klausimą, kiek buvo sukurta naujų darbo vietų projekto įgyvendinimo laikotarpiu, nėra išsamus, nes nėra išskirtas darbuotojų darbas susijęs su projekto veikla ir nėra ekonominės darbuotojų veiklos analizės. Auditorius pardavimo pajamas išanalizavo neišskiriant pajamų susijusių su pagal paramos projektą įsigytais mechanizmais, todėl tokie paaiškinimai bylai nereikšmingi, nėra išsamūs ir nepaneigia skundžiamuose sprendimuose padarytų išvadų.

58. Apeliantų UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino Agentūros suteikto leidimo UAB „Sugintų ruošai“ pakeisti adresą, nei Agentūros priimtos Rizikos vertinimo išvados. Teisėjų kolegijos nuomone, Agentūros suteiktas leidimas pakeisti adresą ir išankstinis rizikos vertinimas nepašalina veiklos gaunant paramą neteisėtumo. Akivaizdu, kad teisėti lūkesčiai iš neteisės nekyla. Paramos gavėjai, žinodami prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su projektų įgyvendinimu, pažeidę paramos sąlygas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, negalėjo tikėtis, kad Agentūra to nevertins kaip pažeidimo ir netaikys sankcijų.

59. Apeliantai teigia, kad subjektyvusis pažeidimo elementas buvo nustatytas netinkamai. Tačiau sąmoningą veiksmų derinimą rodo Agentūros sprendimuose detaliai aprašyti ekonominiai ryšiai, tai, kad kiekviena įmonė turėjo steigėjus – fizinius asmenis, kurie buvo ir yra susiję giminystės ryšiais, tai, kad visų įmonių projektų buhalterė – A. A., keliuose projektuose dirbo ir kiti darbuotojai, tai, kad po paramos sutarčių pasirašymo bei bendrovių akcininkų pasikeitimo įmonės projektus įgyvendino tame pačiame sklype, kuris nuosavybės teise priklauso bendrovių steigėjams, ir kiti NMA sprendimuose aprašyti požymiai.

60. Nepagrįstu laikytinas apeliantų UAB „Sugintų ruoša“ ir N. A. teiginys, jog jie 2013 m. liepos 12 d. pateikė galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, todėl pažeidimas buvo atliktas būtent šią dieną. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas; jei pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas; vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa; senaties terminas nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Nagrinėjamu atveju UAB „Sugintų ruoša“ projekto kontrolės laikotarpis – nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2019 m. spalio 2 d. Tai reiškia, kad UAB „Sugintų ruoša“ iki 2019 m. spalio 2 d. privalėjo laikytis projekte ir paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų. N. A. projekto kontrolės laikotarpis – nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2020 m. spalio 9 d. Tai reiškia, kad N. A. iki 2020 m. spalio 9 d. privalėjo laikytis projekte ir paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų. UAB „Sugintų ruoša“ atveju pažeidimas pradėtas 2013 m., N. A. atveju – 2015 m. Akivaizdu, kad pažeidimai buvo daromi nuolat, taigi, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m., kai Agentūra, nutraukdama senaties terminą, ėmėsi pažeidimo tyrimo veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūra pareiškėjų patraukimo atsakomybėn senaties termino nėra praleidusi, yra pagrįsta.

61. Taip pat nepagrįstais laikytini apeliantų teiginiai, kad Agentūros sprendimuose yra nustatyta maksimali sankcija, o posėdžio metu Agentūros atstovė nurodė, jog po 50 000 Eur paramos pareiškėjai galėjo gauti, be to, žala realiai nepadaryta ir nėra atsakomybės kilimo sąlygų. Visų pirma, nagrinėjamu atveju paramos gavėjai teikė konkrečias paraiškas ir apeliaciniame skunde neprašė minimų 50 000 Eur kiekvienam. Be to, vienas pagrindinių ginčo paramos tikslų yra skatinti kaimo gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, verslumo iniciatyvas kaime, taip pat didinti gyventojų užimtumą ne žemės ūkio srityje. Ginčo ekonomine priemone siekiama, kad parama pasiektų kiek įmanoma platesnį asmenų ratą. Sukurdami dirbtines sąlygas, paramos gavėjai padarė žalą kitiems potencialiems paramos gavėjams, taip pat žala padaryta, nes skiriant keturis kartus didesnę paramą vienam subjektui diskriminuojami kiti rinkos dalyviai, iškreipiama konkurencija. Akivaizdu, kad pareiškėjai apėjo teisės aktuose nustatytus ribojimus, t. y. ribojimą vienam projektui iki 200 000 Eur ir ribojimą, jog paramos gavėjas vienu metu gali įgyvendinti tik vieną investicinį projektą. Pareiškėjai teikė konkrečius projektus, padarė aiškų pažeidimą, prieštaraujantį programos tikslams, už kurį byloje pritaikyta motyvuota ir pagrįsta sankcija. Teisėjų kolegijos nuomone, Agentūros skirta sankcija – išmokėtos paramos susigrąžinimas ir paramos sutarčių nutraukimas, yra pagrįsta bei proporcinga.

62. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Sugintų ruoša“ ir N. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius