d55b7e7c-b5a8-4682-b632-ecc6b2d123cf · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr  Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-177/2015  Proceso Nr. 1-06-1-10013-2010-6  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)  1.1.4.4.5; 1.1.8.1.2; 1.2.14.5.2;  1.2.14.6.2; 1.1.9.6; 2.1.7.4; 2.1.15.1.1                                                                                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

SvajÅ«no Knizlerio, Lino Žukausko,sekretoriaujant: Martynai PauÅ¡aitei, Živilei VoloÅ¡inienei,                           dalyvaujant prokurorui Mariui Å vanui,gynėjams: Mariui Liatukui, Rimai Ražinskienei,nuteistiesiems: L. G., R. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų L. G. ir R. T. gynėjų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ naudai turtinės prievolės panaikinimo apgaule), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ naudai turtinės prievolės išvengimo apgaule), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 92 287,98 Lt PVM lėšų įgijimo apgaule), pritaikius    BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo R. T. pasisavinti UAB „xxx“ turtÄ ), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo R. T. UAB „xxx“ naudai panaikinti turtinę prievolę), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda, nustatant jÄ sumokėti per aÅ¡tuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.L.

G. baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų: BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl tikro dokumento suklastojimo, padarant didelę 296 141 Lt žalÄ ; BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl tikro dokumento suklastojimo, padarant didelę 64 474 Lt žalÄ ; BK 222 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui;R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ turto pasisavinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 180 MGL (22 500 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ naudai turtinės prievolės panaikinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 180 MGL (22 500 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ naudai turtinės prievolės išvengimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 180 MGL (22 500 Lt) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 220 MGL (27 500 Lt) dydžio bauda, nustatant jÄ sumokėti per aÅ¡tuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.R. T. baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų: BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl tikro dokumento suklastojimo, padarant didelę 63 387,58 Lt žalÄ ;

BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl tikro dokumento suklastojimo, padarant didelę 52 823 Lt žalÄ ; BK 222 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.IÅ¡ L. G. priteista valstybei 163 201,96 Lt turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ R. T. ir juridinio asmens UAB „xxx“ solidariai priteista valstybei 94 823 Lt turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ L. G. ir juridinio asmens UAB „xxx“ solidariai priteista valstybei 320 615 Lt turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ L.

G. ir G. F., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, solidariai priteista 1 928 175,61 Lt valstybei konfiskuotino kaip nusikalstamų veikų rezultatas turto vertė.IÅ¡ L. G., G. F. ir R. T., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, solidariai priteista 415 540 Lt valstybei konfiskuotino kaip nusikalstamų veikų rezultatas turto vertė.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti: G. F., juridinis asmuo UAB ,,xxx“ ir juridinis asmuo UAB ,,xxx“, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė :                                                    L.

G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant G. F. pasisavino L. G. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ â€“ UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi UAB „xxx“) priklausantį turtÄ â€“ 1 928 175,91 Lt, o bÅ«tent:2004 m. spalio–2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bÅ«damas UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvo UAB „xxx“), 2002 m. rugpjūčio    8 d. registruotos Vilniaus miesto savivaldybėje, kodas xxx, juridiniu adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdamas UAB „xxx“ turtÄ , veikdamas su G.

S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , valdančiais bei naudojančiais neteisėtai veiklai nuslėpti juridinius asmenis – UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, padedant G. F. iÅ¡ asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , per G. F. už teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įgijo G. S. suklastotus dokumentus:

UAB „xxx“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija PLAST Nr. 041062, 041066, 041068, 041146, 041147, UAB „xxx“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija EUR Nr. 0000131 ir UAB „xxx“ teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ neva pardavė, o UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) neva nupirko paslaugų iÅ¡ viso už 1 941 269,85 litų.

L. G. perdavė Å¡iuos suklastotus dokumentus UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) buhalterinę apskaitÄ bei Å¡ių suklastotų buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu, imituojant atsiskaitymÄ su UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ už neva UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) suteiktas paslaugas, minėtoms įmonėms sumokėti pavedimais per bankÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â 1 928 175,91 Lt.

Teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) atstovui iÅ¡ įmonės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Parex“ banke, į UAB „Plastera“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banko ,,Snoras“ Kauno filiale, pervedus 2004 m. lapkričio 14 d. pavedimu Nr. 655 45 000 Lt, 2004 m. lapkričio     16 d. pavedimu Nr. 690 100 000 Lt, 2004 m. lapkričio 17 d. pavedimu Nr. 717 100 000 Lt, 2004 m. lapkričio 18 d. pavedimu Nr. 711 25 000 Lt, 2004 m. lapkričio 19 d. pavedimu Nr. 709 45 000 Lt, 2004 m. lapkričio 21 d. pavedimu Nr. 707 40 000 Lt, 2004 m. lapkričio 22 d. pavedimu Nr. 705   39 004,91 Lt, 2004 m. gruodžio 13 d. pavedimu Nr. 748 20 000 Lt, 2004 m. gruodžio 14 d. pavedimu Nr. 777 60 000 Lt, 2004 m. gruodžio 14 d. pavedimu Nr. 776 20 000 Lt, iÅ¡ viso          494 004,91 Lt;

į UAB „xxx“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke ,,Snoras“, 2005 m. balandžio 14 d. 50 000 Lt; į UAB „xxx“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke ,,Snoras“, 2005 m. sausio 18 d. 30 000 Lt, 2005 m. sausio 19 d.    90 000 Lt, 2005 m. sausio 20 d. 60 000 Lt, 2005 m. sausio 21 d. 80 000 Lt, 2005 m. sausio 24 d. 135 000 Lt, 2005 m. sausio 25 d. 125 000 Lt, 2005 m. sausio 27 d. 100 000 Lt, 2005 m. sausio 28 d. 50 000 Lt, 2005 m. balandžio 12 d. 50 000 Lt, 2005 m. balandžio 14 d. 36 670,52 Lt, 2005 m. liepos 4 d. 34 000 Lt, 2005 m. liepos 5 d. 35 000 Lt, 2005 m. liepos 7 d. 30 000 Lt,     2005 m. liepos 8 d. 45 000 Lt, 2005 m. liepos 11 d. 48 000 Lt, 2005 m. liepos 12 d. 110 000 Lt, 2005 m. liepos 13 d. 49 000 Lt, 2005 m. liepos 14 d. 47 000 Lt, 2005 m. liepos 15 d. 47 000 Lt, 2005 m. liepos 19 d. 38 000 Lt, 2005 m. liepos 21 d. 48 000 Lt, 2005 m. liepos 25 d. 47 000 Lt, 2005 m. rugpjūčio 1 d. 49 500 Lt, iÅ¡ viso 1 384 171 Lt, o asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , banko mokėjimo kortele bankomatuose išėmus grynuosius pinigus, juos, be iÅ¡ anksto sutartos pinigų sumos už dokumentų iÅ¡raÅ¡ymÄ , per asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , ir per G.

F. arba tiesiogiai jam, L. G. gautus pinigus pasiliko sau ir panaudojo teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Tokiu bÅ«du 2004 m. lapkričio mėn.–2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu L. G., veikdamas su G. S. ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , bei padedant G. F. per 34 nusikalstamos veikos epizodus, veikdamas vieninga tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „Regalis ir partneriai“) priklausantį turtÄ â€“    1 928 175,91 Lt.

Be to, L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant G. F. apgaule UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 296 141 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ , o bÅ«tent:2004 m. lapkričio mėn.–2005 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, Kauno, Vilniaus miestuose, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje, L. G., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , valdančiais bei naudojančiais neteisėtai veiklai nuslėpti juridinius asmenis – UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, padedant G.

F., veikdamas vieninga tyčia, bÅ«damas UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) direktorius ir atstovas bei siekdamas sumažinti UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) į valstybės biudžetÄ mokėtinÄ PVM, pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , UAB „xxx“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos bei prekės turėtų bÅ«ti nurodytos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose kaip tariamai parduodamos UAB „xxx“.

Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , iÅ¡ jo gautus duomenis apie tariamai UAB „xxx“ parduotas paslaugas perdavė per kitÄ asmenį G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu. G. S. L. G. pateiktus duomenis įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: UAB „xxx“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija PLAST Nr. 041062, 041066, 041068, 041146, 041147;

UAB „Euroverslas“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija EUR Nr. 0000131 bei UAB „xxx“ teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ neva pardavė, o UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) neva nupirko paslaugų iÅ¡ viso už 1 941 269,85 Lt. Minėtus dokumentus pasiraÅ¡ius UAB „xxx“ vadovui R. P. ir patvirtinus vardiniu antspaudu, UAB „xxx“ vadovui P. M., Å¡iuos dokumentus asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , perdavė G.

F., o pastarasis – xL. G.. L. G., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , žinodamas, kad pagal jam pateiktus UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ dokumentus sandoriai bei atsiskaitymas pagal sandorius nėra įvykę, pasirašė Å¡iuos dokumentus kaip UAB „xxx“ direktorius ir Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „xxx“ finansininkams, nurodęs juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ bei į juos atsižvelgti, rengiant 2004 m. spalio, lapkričio mėn., 2005 m. sausio, balandžio, liepos, rugpjūčio mėn. PVM deklaracijas.

UAB „xxx“ finansininkai nežinodami, kad jo pateiktose UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos paslaugos realiai UAB „xxx“ nebuvo parduotos ir Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ bei UAB „xxx“ 2004 m. spalio, lapkričio, 2005 m. sausio, balandžio, liepos, rugpjūčio mėn. PVM deklaracijas, tokiu bÅ«du 296 141 Lt sumažindami UAB „xxx“ valstybės biudžetui mokėtinÄ PVM, ir Å¡ias deklaracijas 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 22 d., 2005 m. vasario 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. rugpjūčio 30 d., 2005 m. rugsėjo 26 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Å ermukÅ¡nių g. 4, darbuotojams.

Tokiu bÅ«du L. G., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , padedant G. F. apgaule UAB „xxx“ naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ sumokėti 296 141 Lt PVM. Be to, L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant G. F. apgaule UAB „xxx“ (iki 2004 m. lapkričio 10 d. buvusi „xxx“) naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės sumokėti 64 474 Lt pelno mokesčio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ , o bÅ«tent:2004 m. spalio mėn.–2005 m. spalio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje, L.

G., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , valdančiais bei naudojančiais neteisėtai veiklai nuslėpti juridinius asmenis – UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, padedant G. F., per G. F. pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , UAB „xxx“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos turėtų bÅ«ti nurodytos minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose kaip tariamai parduodamos UAB „xxx“.

Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , iÅ¡ jo gautus duomenis apie tariamai UAB „xxx“ parduotas paslaugas perdavė per kitÄ asmenį G. S., kuris juos įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančių: UAB „xxx“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija PLAST Nr. 041062, 041066, 041068, 041146, 041147; UAB „xxx“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija EUR Nr. 0000131 bei UAB „xxx“ teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytus buhalterinės apskaitos dokumentus ir Å¡iuos dokumentus per kitus asmenis ir per G.

F. pateikė L. G.. L. G., tęsdamas nusikalstamÄ veiklÄ bei žinodamas, kad pagal pateiktus UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ dokumentus sandoriai ir atsiskaitymas nėra įvykę, kaip UAB „xxx“ direktorius pasirašė Å¡iuos dokumentus ir Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „xxx“ finansininkams, nurodęs juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ bei 2004 m. finansinę atskaitomybę. UAB „xxx“ finansininkai nežinodami, kad jo pateiktose UAB „xxx“, UAB „Euroverslas“ sÄ skaitose faktÅ«rose ir UAB „xxx“ teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „xxx“ nebuvo parduotos ir Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei dokumentai yra suklastoti, įtraukė jas į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ bei UAB „xxx“ 2004 m. pelno mokesčio deklaracijÄ , tokiu bÅ«du 64 474 Lt sumažindami UAB „xxx“ valstybės biudžetui mokėtinÄ pelno mokestį, ir Å¡iÄ pelno mokesčio deklaracijÄ 2005 m. spalio 3 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Å ermukÅ¡nių g. 4, darbuotojams.

Tokiu bÅ«du L. G., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , padedant G. F. apgaule UAB „xxx“ naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ sumokėti 64 474 Lt pelno mokesčio. Be to, L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant G. F. apgaule įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų, o bÅ«tent:2005 m. rugsėjo mėn.–2006 m. sausio mėn. laikotarpiu, teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, veikdamas su G.

S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , padedant G. F. iÅ¡ anksto susitarė apgaule sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaudojant suklastotus UAB „xxx“ dokumentus – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. L. G., iÅ¡ anksto žinodamas, jog sandoriai tarp UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ neįvyks, o UAB „xxx“ naudojama tam, kad Å¡ios bendrovės vardu iÅ¡raÅ¡yti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentai bÅ«tų realizuoti tretiesiems asmenims, legalizuojant prekes bei paslaugas, žinodamas, jog UAB „xxx“ neatliko ir neatliks statybos bei remonto darbų, turėdamas tikslÄ apgaule įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų (pridėtinės vertės mokestį), kaip fizinis asmuo, pasitelkęs teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytus fizinius asmenis, atliko statybos darbus.

L. G., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , UAB „xxx“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turėtų bÅ«ti nurodytos minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose kaip tariamai parduodamos UAB „xxx“. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , iÅ¡ jo gautus duomenis per kitÄ asmenį perdavė G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu. G. S. L. G. pateiktus duomenis įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „xxx“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, pažymas:

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05044, prie jos pridėtÄ 2005 m. rugsėjo 5 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/09/05-01, kainų pasiÅ«lymų lentelę, pažymÄ apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už rugsėjo mėn. Nr. 1; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05080, pažymÄ apie 2005 m. spalio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už spalio mėn. Nr. 2; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05115, prie jos pridėtÄ 2005 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. S2005/11/03-01, pažymÄ apie 2005 m. gruodžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, 2005 m. gruodžio 2 d. darbų priėmimo–perdavimo aktÄ ;

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05118, pažymÄ apie 2005 m. gruodžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už gruodžio mėn. Nr.

3. L. G., Å¡iuos dokumentus per G. F. gavęs iÅ¡ asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , žinodamas, kad UAB „xxx“ realiai UAB „xxx“ jokių paslaugų nesuteikė, minėtus dokumentus pateikė pasiraÅ¡yti UAB „xxx“ direktoriui A. V., nežinojusiam, jog UAB „xxx“ paslaugų UAB „xxx“ nesuteikė. A. V. pasiraÅ¡ytus dokumentus perdavė UAB „xxx“ finansininkams ir nurodė juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ bei į juos atsižvelgti, rengiant 2005 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas.

UAB „xxx“ finansininkai nežinodami, kad A. V. pateiktose UAB „xxx“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose bei kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „xxx“ nebuvo parduotos ir Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ bei UAB „xxx“ 2005 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas, tokiu bÅ«du sumažindami 92 287,98 Lt UAB „xxx“ valstybės biudžetui mokėtinÄ PVM, ir Å¡ias deklaracijas 2005 m. spalio 27 d., 2005 m. lapkričio 28 d., 2006 m. sausio 24 d. elektroniniu bÅ«du pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Å ermukÅ¡nių g. 4, darbuotojams bei kaip atsiskaitymÄ už neva UAB „xxx“ atliktus darbus iÅ¡ UAB „xxx“ banko sÄ skaitos              Nr. 037290000004467595, esančios AB „Parex“ banke, mokėjimo pavedimais: 2005 m. spalio    28 d. 49 000 Lt, 2005 m. lapkričio 1 d. 34 000 Lt, 2005 m. lapkričio 2 d. 49 000 Lt, 2005 m. lapkričio 3 d. 33 500 Lt, 2005 m. lapkričio 4 d. 49 000 Lt, 2005 m. lapkričio 4 d. 75 000 Lt, 2005 m. gruodžio 19 d. 45 000 Lt, 2005 m. gruodžio 20 d. 49 000 Lt, 2005 m. gruodžio 21 d. 44 500 Lt, 2005 m. gruodžio 22 d. 48 000 Lt, 2005 m. gruodžio 23 d. 47 000 Lt, 2005 m. gruodžio 28 d.

       34 000 Lt, 2005 m. gruodžio 29 d. 48 000 Lt pervedė į UAB „xxx“ banko sÄ skaitÄ Nr. 500075800052467651, esančiÄ AB banke „Snoras“, iÅ¡ viso 605 000 Lt. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , Å¡iuos pervestus pinigus, iÅ¡ jų į Lietuvos Respublikos biudžetÄ mokėtinÄ PVM, bankomatuose nuėmė grynaisiais ir perdavė L. G. Tokiu bÅ«du L. G. apgaule, veikdamas vieninga tyčia, per 13 nusikalstamos veikos epizodų įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų.                                       R.

T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant L. G. bei G. F. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:2005 m. liepos mėn.–2005 m. gruodžio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, R. T., bÅ«damas UAB „xxx“, 2005 m. kovo 17 d. registruotos valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, kodas xxx, adresu: (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdamas UAB „xxx“ turtÄ , veikdamas su G.

S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, bei asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , padedant G. F., L. G. iÅ¡ asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , per G. F. už teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įgijus ir perdavus R. T. G. S. suklastotus dokumentus: UAB „xxx“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05024, prie jos pridedamÄ 2005 m. liepos 25 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/25-01, kainų pasiÅ«lymų lentelę, pažymÄ apie 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 1;

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija SGT Nr. 05022, 05048, prie jų pridedamÄ 2005 m. liepos 26 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/29-02, pažymÄ apie 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, pažymÄ apie 2005 metų rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 1, atliktų darbų aktÄ Nr. 2; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05023, prie jos pridedamÄ 2005 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos darbų sutartį  Nr. S2005/07/24-03, pažymÄ apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 1;

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05045, prie jos pridedamÄ pažymÄ apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 2; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05021, prie jos pridedamÄ 2005 m. rugpjūčio 9 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/09-04, pažymÄ apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 1; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05047, prie jos pridedamÄ Â pažymÄ apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 2, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „xxx“ neva pardavė, o UAB „xxx“ neva nupirko paslaugų iÅ¡ viso už 415 540,79 Lt, R.

T. Å¡iuos suklastotus dokumentus perdavė UAB „xxx“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ bei Å¡ių suklastotų buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu, imituojant atsiskaitymÄ su UAB „xxx“ už neva UAB „xxx“ suteiktas paslaugas minėtai įmonei, sumokėti pavedimais per bankÄ Â Â 415 540,79 Lt. Teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam UAB „xxx“ atstovui iÅ¡ įmonės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Hansabanke“, į UAB „xxx“ banko sÄ skaitÄ Â Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banko ,,Snoras“ Kauno filiale, pervedus 2005 m. rugsėjo 27 d. 16 459,49 Lt, 2005 m. rugsėjo 27 d. 20 265,62 Lt, 2005 m. rugsėjo 27 d. 3 274,89 Lt, 2005 m. rugsėjo 28 d. 20 000 Lt, 2005 m. rugsėjo 29 d. 29 825,11 Lt, 2005 m. rugsėjo 29 d. 10 174,89 Lt, 2005 m. rugsėjo 30 d. 40 000 Lt, 2005 m. spalio 6 d. 40 000 Lt, 2005 m. spalio 18 d. 40 000 Lt, 2005 m. spalio 20 d. 50 000 Lt, 2005 m. spalio 28 d. 50 000 Lt, 2005 m. lapkričio 22 d. 50 000 Lt, 2005 m. gruodžio 1 d. 45 540,79 Lt, iÅ¡ viso 415 540,79 Lt, o asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , panaudojus banko mokėjimo kortelę bankomatuose išėmus grynuosius pinigus, sau pasilikus iÅ¡ anksto sutartÄ pinigų sumÄ už dokumentų iÅ¡raÅ¡ymÄ , perdavus kitam asmeniui, kuris pinigus perdavė G.

F. arba L. G., L. G. iÅ¡ G. F. arba iÅ¡ kito asmens gautus pinigus atidavė R. T. Tokiu bÅ«du 2005 m. liepos mėn.–2005 m. gruodžio mėn. laikotarpiu R. T., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , padedant G. F. bei L. G., veikdamas vieninga tyčia, per 13 nusikalstamos veikos epizodų pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „xxx“ priklausantį turtÄ â€“ 415 540,79 Lt.

Be to, R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant L. G. bei G. F. apgaule UAB „xxx“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 63 387,58 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ , o bÅ«tent:                          2005 m. rugpjūčio mėn.–2005 m. spalio mėn. laikotarpiu Kauno, Vilniaus miestuose, tiksliai teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , padedant L.

G. bei G. F., L. G. susitarus su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , už teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti R. T. vadovaujamai UAB „xxx“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų su įraÅ¡ytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „xxx“ parduotas paslaugas ir tokiu bÅ«du sumažinti UAB „xxx“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinÄ PVM, R. T. pateikė UAB „xxx“ rekvizitus L. G.. L. G. juos pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , bei nurodė, kokios paslaugos ir prekės turėtų bÅ«ti nurodytos minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose kaip tariamai parduodamos UAB „xxx“.

G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, Å¡iuos duomenis įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „xxx“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, pažymas: PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05024, prie jos pridedamÄ 2005 m. liepos 25 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/25-01, kainų pasiÅ«lymų lentelę, pažymÄ apie 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 1;

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija SGT Nr. 05022, 05048, prie jų pridedamÄ 2005 m. liepos 26 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/29-02, pažymÄ apie 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, pažymÄ apie 2005 m. rugsėjo mėn. atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 1, atliktų darbų aktÄ Nr. 2; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05023, prie jos pridedamÄ 2005 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos darbų sutartį  Nr. S2005/07/24-03, pažymÄ apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 1;

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05045, prie jos pridedamÄ pažymÄ apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 2; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05021, prie jos pridedamÄ 2005 m. rugpjūčio 9 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/09-04, pažymÄ apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 1; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05047, prie jos pridedamÄ pažymÄ apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 2 bei per asmenis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , perdavė L.

G., o Å¡is gautus minėtus suklastotus dokumentus perdavė R. T. R. T. žinodamas, kad UAB „xxx“ realiai UAB „xxx“ jokių paslaugų nesuteikė, minėtus dokumentus pasirašė pats ir pateikė pasiraÅ¡yti vadybininkui A. G., nežinojusiam, kad UAB „xxx“ paslaugų UAB „xxx“ nesuteikė. PasiraÅ¡ytus dokumentus R. T. perdavė UAB „xxx“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ ir į juos atsižvelgti, rengiant 2005 m. rugpjūčio mėn., 2005 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijas.

UAB „xxx“ finansininkai nežinodami, kad R. T. pateiktose UAB „xxx“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose bei kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „xxx“ nebuvo parduotos ir Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ bei UAB „xxx“   2005 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. PVM deklaracijas, tokiu bÅ«du 63 387,58 Lt sumažindami UAB „xxx“ valstybės biudžetui mokėtinÄ PVM, ir Å¡ias deklaracijas 2005 m. rugsėjo 26 d., 2005 m. spalio 26 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Å ermukÅ¡nių g. 4, darbuotojams.

Tokiu bÅ«du R. T., veikdamas su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , padedant L. G. ir G. F. apgaule UAB „xxx“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetÄ sumokėti 63 387,58 Lt PVM. Be to, R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padedant L. G. bei G. F. apgaule UAB „xxx“ naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės sumokėti 52 823 Lt pelno mokesčio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ , o bÅ«tent:2005 m. liepos mėn.–2006 m. spalio mėn. laikotarpiu, tiksliai teisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai teisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, R.

T., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , padedant L. G. bei G. F., per L. G. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , pasiÅ«lius pateikti R. T. vadovaujamai UAB „xxx“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų su įraÅ¡ytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „xxx“ parduotas paslaugas bei tokiu bÅ«du sumažinti UAB „xxx“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinÄ PVM ir pelno mokestį, R.

T. sutiko tokias žinomai suklastotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡ V. S. įsigyti ir įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ . R. T. per L. G. arba G. F. pateikė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , UAB „xxx“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos turėtų bÅ«ti nurodytos minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose kaip tariamai parduodamos UAB „xxx“. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , iÅ¡ R. T. per L. G. arba G. F. gautus duomenis apie tariamai UAB „xxx“ parduotas paslaugas per asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , pateikė G.

S., kuris juos įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „xxx“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, pažymas: PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05024, prie jos pridedamÄ 2005 m. liepos 25 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/25-01, kainų pasiÅ«lymų lentelę, pažymÄ apie 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 1; PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija SGT Nr. 05022, 05048, prie jų pridedamÄ 2005 m. liepos 26 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/29-02, pažymÄ apie 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktus statybos ir remonto darbus, pažymÄ apie 2005 metų rugsėjo mėn. atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 1, atliktų darbų aktÄ Nr. 2;

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05023, prie jos pridedamÄ 2005 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/24-03, pažymÄ apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 1; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05045, prie jos pridedamÄ pažymÄ apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 2; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05021, prie jos pridedamÄ 2005 m. rugpjūčio 9 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/07/09-04, pažymÄ apie 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 1;

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05047, prie jos pridedamÄ pažymÄ apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktÄ Nr. 2, o asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , Å¡iuos dokumentus per        G. F., L. G. pateikė R. T. R. T. žinodamas, kad UAB „xxx“ realiai UAB „xxx“ jokių paslaugų nesuteikė, minėtus dokumentus pasirašė pats ir pateikė pasiraÅ¡yti vadybininkui A. G., nežinojusiam, kad UAB „xxx“ paslaugų UAB „xxx“ nesuteikė.

R. T., toliau tęsdamas nusikalstamÄ veiklÄ ir žinodamas, kad pagal asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , pateiktus UAB „xxx“ dokumentus sandoriai bei atsiskaitymas pagal juos nėra įvykę, Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „xxx“ finansininkams ir nurodė juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ bei 2005 m. pelno mokesčio deklaracijÄ . UAB „xxx“ finansininkai nežinodami, kad R. T. pateiktose UAB „xxx“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „xxx“ nebuvo parduotos ir Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ bei UAB „xxx“ 2005 m. pelno mokesčio deklaracijÄ , tokiu bÅ«du sumažindami 52 823 Lt UAB „xxx“ valstybės biudžetui mokėtinÄ pelno mokestį, ir Å¡iÄ deklaracijÄ 2006 m. spalio 3 d. elektroniniu bÅ«du pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Å ermukÅ¡nių g. 4, darbuotojams.

                          Tokiu bÅ«du R. T., veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , padedant L. G. bei G. F. apgaule UAB „xxx“ naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ sumokėti 52 823 Lt pelno mokesčio.                                                                 Nuteistojo L.

G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas išėjo iÅ¡ kaltinamojo akto ribų ir teisiÅ¡kai įvertino į bylÄ neįtrauktų asmenų veiksmus. Skundžiamu nuosprendžiu L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, veikdamas kartu ne tik su tuo pačiu nuosprendžiu nuteistais G. F. bei R. T., bet ir su G. S. bei asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ . Nors L. G., R. T. ir G. F. suformuluotuose kaltinimuose teismas tiesiogiai neįvardino asmenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , tačiau baudžiamosios bylos duomenys, kaltinamojo akto formuluotės ir pats skundžiamas nuosprendis leidžia minėtus asmenis aiÅ¡kiai identifikuoti.

IÅ¡ byloje pareikÅ¡to kaltinimo darytina aiÅ¡ki iÅ¡vada, jog teismo nurodomi asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , yra V. S. bei M. L.. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas faktiÅ¡kai konstatavo nusikalstamoje veikoje dalyvavus ir M. L. bei V. S., kurie negali gintis nuo tokios teismo iÅ¡vados, nes nebuvo kaltinamieji Å¡ioje byloje. Tokiu bÅ«du teismas išėjo iÅ¡ kaltinimo ribų ir pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalį.Nagrinėjamoje byloje 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi teismas konstatavo, kad ikiteisminių tyrimų atskyrimas, kai L.

G. veikos apraÅ¡omos kaip nusikalstamas veikimas su asmenimis, kurie Å¡ioje byloje nėra patraukti kaltinamaisiais, yra netinkamas, tačiau prokuroras Å¡io kaltinamojo akto trÅ«kumo neiÅ¡taisė, skundžiamame nuosprendyje teismas Å¡io pažeidimo taip pat nepaÅ¡alino. V. S. ir M. L. nedalyvavimas Å¡ioje byloje sukliudė objektyviai įvertinti kaltinimo turinį bei tinkamai iÅ¡tirti bendrininkavimo aplinkybes, o tai nulėmė netinkamÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir neteisingo bei neteisėto nuosprendžio priėmimÄ .

Šioje byloje nebuvo medžiagos, kuria grindžiami įtarimai, kaltinimai V. S. ir M. L., todėl neaišku, ar V. S. ir/ar M. L. baudžiamojoje byloje nėra pateikta papildomų duomenų, paneigiančių L. G. vaidmenį ar veiksmus. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai tuos pačius veiksmus tiria du skirtingi teisėjai skirtingose bylose, nors teisinio santykio dalyviai yra tie patys ir teisinis santykis tas pats. Vadinasi, tokiu būdu sukuriama prielaida arba dviem skirtingiems teismų sprendimams dėl to paties teisinio santykio, arba išankstinės nuomonės pareiškimui.

Nagrinėjamoje byloje nesant kaltinamaisiais patrauktų kitų asmenų, sudarančių bendrininkų ir/ar organizuotÄ grupę, nebuvo tinkamai iÅ¡tirtos visos svarbios aplinkybės bendrininkavimo teisiniam institutui byloje nustatyti.Teismas neteisingai aiÅ¡kino bei taikė BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas, tuo pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ . Teismas pripažino L. G. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ esmės nepateikęs jokių padarytÄ veikÄ pagrindžiančių įrodymų, tiesiog nurodęs, kad byloje nepateikta L.

G. teiginius dėl piniginių lėšų panaudojimo UAB „xxx“ naudai patvirtinančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme L. G. nuosekliai teigė, kad lėšos iÅ¡grynintos turint vienintelį sumanymÄ (tikslÄ ), kuris atspindi tiesioginės tyčios turinį – visas jas panaudoti atsiskaitymui su UAB „xxx“ darbuotojais. Teismas tokius L. G. parodymus atmetė motyvuodamas, jog nėra tai patvirtinančių dokumentų ar liudytojų, tačiau objektyviai neįmanoma reikalauti, kad bÅ«tų pateikti kokie nors dokumentai, patvirtinantys „neoficialių“ grynųjų pinigų panaudojimÄ , tai prieÅ¡tarautų pačiam tokių veiksmų sumanymui – pinigai, pasinaudojant byloje minimomis įmonėmis, ir buvo iÅ¡gryninti tam, kad juos bÅ«tų galima panaudoti įmonės veikloje, oficialiai to nefiksuojant.

Be paties L. G. parodymų, aplinkybę, jog iÅ¡grynintos piniginės lėšos panaudotos atsiskaityti su UAB „xxx“ darbuotojais, patvirtina ir kiti įrodymai: 2008 m. vasario 20 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo; liudytojų A. M., A. V., UAB „xxx“ darbų vadovo D. S. teisme duoti parodymai, liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jeigu nagrinėjant bylÄ nepaneigti kaltinamojo ir liudytojų parodymai, kad iÅ¡gryninti pinigai panaudoti įmonės veikloje, kaltinamasis negali bÅ«ti pripažintas kaltu pasisavinęs turtÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog minėtus įrodymus paneigiančių objektyvių duomenų nėra, skundžiamame nuosprendyje jų neįvardijo ir teismas, o vien teismo nesutikimas su esančiais duomenimis, byloje jų nesugretinus su tokius duomenis paneigiančiais kitais duomenimis, negali bÅ«ti teisėtas pagrindas pripažinti asmenį kaltu. Bylos duomenys patvirtina, kad pinigų iÅ¡gryninimo tikslas nebuvo svetimo turto pasisavinimas, t. y. iÅ¡grynintų lėšų pavertimas L. G. asmeniniu turtu. PrieÅ¡ingai, iÅ¡gryninimo tikslas buvo panaudoti grynuosius pinigus UAB „xxx“ poreikiams, užtikrinant įmonės veiklos tęstinumÄ .

       L. G. veiksmuose nėra ir bÅ«tinojo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios pasisavinti UAB „xxx“ pinigines lėšas. Teismas netinkamai įvertinto bylos aplinkybes ir neteisingai nustatė L. G. kaltės turinį (neįvertino, jog jo psichinis santykis su veika buvo ne turto pavertimas savo asmenine nuosavybe, bet jo panaudojimas įmonės, t. y. turto savininko, naudai). Nesant byloje surinktų įrodymų dėl asmens tyčios turinio pasisavinti svetimÄ turtÄ , nėra pagrindo asmenį pripažinti kaltu.Nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad L.

G. iÅ¡grynintas pinigines lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas apsiribojo tik deklaratyvios, abstrakčios formuluotės „panaudojo <...> nenustatytiems asmeniniams poreikiams“ perraÅ¡ymu iÅ¡ kaltinamojo akto. Beveik dviejų milijonų litų suma, už kurios pasisavinimÄ L. G. nuteistas, yra labai didelė. Jeigu jis iÅ¡ tiesų bÅ«tų asmeniÅ¡kai neteisėtai praturtėjęs tokia suma, tai bÅ«tų nesunkiai pastebėta, vertinant jo turtinės padėties ir/ar valdomo turto pokyčius.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog bylai aktualiu laikotarpiu L. G. įsigijo kokio nors kilnojamojo, nekilnojamojo, materialaus ar nematerialaus turto už du milijonus litų ar jo turto kilmė būtų neaiški, abejotina.Be to, UAB „xxx“ niekada nereiškė jokių pretenzijų ar ieškinių L. G. dėl neva pasisavintų piniginių sumų. To ir negalėjo būti, nes visas išgrynintas lėšas jis panaudojo būtent UAB „xxx“ naudai – atsiskaityti su darbuotojais. Tai patvirtina, kad nėra būtinojo sudėties požymio – turtinės žalos nukentėjusiajam padarymo.

Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių žalos padarymo UAB „xxx“ faktÄ . Žalos padarymo aplinkybė nėra preziumuojama, jÄ teismas turi nustatyti ir pagrįsti konkrečiais, neginčijamais byloje surinktais duomenimis. Jeigu pinigai buvo paimti iÅ¡ įmonės sÄ skaitos ir už juos, kad ir neteisėtai, neįforminant to dokumentais, įsigytos prekės, paslaugos ar kitaip sukurta nauda tai įmonei, jokia turtinė žala nepadaryta. Nagrinėjamoje byloje esant duomenų, jog pinigai panaudoti įmonės naudai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad įmonė patyrė žalos, nes sumokėjimas už darbus įmonės darbuotojams nėra žala, byloje nenustatyta, jog darbuotojams iÅ¡mokėtos akivaizdžiai nepagrįstos sumos.Baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksÄ (toliau – ir BPK) remiasi kaltinamojo nekaltumo prezumpcija, todėl bÅ«tent prokurorui tenka procesinė pareiga pateikti į bylÄ duomenis, patvirtinančius, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ , t. y. prokuroras turi įrodinėti asmens kaltę, o ne kaltinamasis privalo įrodyti savo nekaltumÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkelta gynybai.

Dėl to būtent prokurorui tenka pareiga įrodyti, kad L. G. pasisavino UAB „xxx“ pinigines lėšas, o ne L. G. reikia įrodinėti lėšų nepasisavinus. Skundžiamu nuosprendžiu teismas apskritai netyrė byloje reikšmingos aplinkybės, jog daugelyje statybos objektų buvo atliekami konkretūs statybos darbai, už kuriuos atsiskaityta grynaisiais pinigais. Tiek iš L. G., tiek iš liudytojų A. V., R. P., D. S. parodymų bei operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad UAB „xxx“ statybos darbus vykdė įvairiuose objektuose ir atlikti statybos darbai buvo realūs. Už juos atsiskaityti reikėjo realių lėšų – grynųjų pinigų.

Bylai reikšmingu laikotarpiu UAB „xxx“ dirbo 100–150 žmonių, kiekvienam iš jų buvo kas mėnesį kaip priedas mokama po 1 000 Lt grynaisiais pinigais. Šie duomenys patvirtina L. G. teiginius, jog gautais grynaisiais pinigais buvo atsiskaitoma už realiai atliktus statybos darbus, vykdytus nurodytuose objektuose. Tiek L. G., tiek liudytojas R. P. patvirtino, kad sumokant už darbus grynaisiais jokių dokumentų pinigus gavę asmenys nepasirašydavo (apie tokias aplinkybes girdėję patvirtino ir liudytojai D.

S., A. V.). Ä®vertinus tai akivaizdu, jog neįmanoma iÅ¡ L. G. reikalauti pateikti už atliktus statybos darbus kiekvieno lito sumokėjimÄ patvirtinančių įrodymų.Neproporcingai užsitęsęs ikiteisminis tyrimas bei ikiteisminio tyrimo metu neatlikti tyrimo veiksmai suvaržė gynybos galimybes praÅ¡yti apklausti daugiau asmenų, galinčių patvirtinti analogiÅ¡kas aplinkybes apie iÅ¡ L. G. gautus grynuosius pinigus už atliktus darbus, kadangi objektyviai darosi sudėtinga atsiminti ir surasti prieÅ¡ 8–9 metus dirbusius darbuotojus, kurių buvo daugiau nei 100 ir jie dažnai keitėsi, be to, per tÄ laikÄ UAB „xxx“ buvo parduota, kartu perduodant visus jos veiklos dokumentus, o tai taip pat labai apsunkina buvusių darbuotojų paieÅ¡kÄ .Teismas nepagrįstai nuteisė L.

G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės         (296 141 Lt) turtinės prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį panaikinimo apgaule UAB „xxx“ naudai.             Teismas L. G. kaltę iÅ¡ esmės grindė vien tik byloje esančia specialisto iÅ¡vada Nr. 5-1/119, tačiau Å¡i specialisto iÅ¡vada yra sÄ lyginė, jÄ paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, iÅ¡ jų ir E. J. konsultacinė iÅ¡vada. Be to, dėl aplinkybės apie UAB „xxx“ sÄ skaitas faktÅ«ras teismas nepagrįstai rėmėsi G.

S. parodymais: viena vertus, jis nepatvirtino matęs UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytas kokias nors sÄ skaitas bendrovei „xxx“; kita vertus, G. S. kaip bendradarbiaujančio su teisėsaugos institucijomis asmens parodymai leidžia manyti, kad jo parodymams darė įtakÄ tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai. TÄ patvirtino pats G. S. nurodęs, jog dalį informacijos gavo tyrimo metu iÅ¡ tyrėjų, todėl jo parodymais kaip patikimais byloje nėra pagrindo remtis.Teisme L. G. parodė neperdavęs UAB „xxx“ bei UAB „xxx“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų UAB „xxx“ buhalterei ir nedavęs jai nurodymo į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti jokių sumų, sumokėtų UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“.

Dėl to skundžiamame nuosprendyje nurodyta PVM suma į PVM deklaracijas nebuvo įtraukta. L. G. parodė savo veiksmais siekęs tik gauti įmonei reikalingų grynųjų pinigų, o ne iÅ¡vengti mokesčių, todėl PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, panaudotas gryniesiems pinigams gauti, laikė stalčiuje, UAB „xxx“ pinigus pervedinėjo iÅ¡ viso be sÄ skaitų. Å ios aplinkybės taip pat patvirtina L. G. veiksmuose nesant sukčiavimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios sukčiauti.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitÄ , kuria gali nesinaudoti. Tai reiÅ¡kia, jog vien PVM iÅ¡skyrimas sÄ skaitoje arba vien finansinio mokėjimo vykdymas kitam Å«kio subjektui nesukuria teisinio pagrindo teigti, kad kokios nors PVM sumos buvo įtrauktos į PVM atskaitÄ ir deklaracijÄ . Nagrinėjamoje byloje patikimais įrodymais nepaneigtas L. G. teiginys, jog UAB „xxx“ į PVM atskaitÄ ir deklaracijas neįtraukė jokių sumų, susijusių su UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“.

Buvusi UAB „xxx“ buhalterė J. L. taip pat nepatvirtino L. G. jai davus nurodymus į UAB „xxx“ PVM deklaracijas įtraukti kaltinime nurodytų įmonių PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad tyrimui pateikti tik 2004 m. UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos registrai, susiję su UAB „xxx“, taip pat UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų patvirtintos kopijos.

Daugiau tyrimui nebuvo pateikta jokių kitų UAB „xxx“ apskaitos registrų ir įmonei UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytų apskaitos dokumentų. Turėdama vien Å¡iuos duomenis, specialistė padarė tik prielaidÄ , jog UAB „xxx“ „galėjo į pirkimo PVM atskaitÄ Ä¯traukti viso 296 141 Lt PVM sumÄ â€œ. Aplinkybę, kad iÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados negalima patikimai spręsti, jog į UAB „xxx“ PVM atskaitÄ buvo įtrauktos kokios nors sumos, mokėtos UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, patvirtino ir iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi specialistė.

Teisme ji nurodė, kad iÅ¡vada yra santykinė, t. y. jeigu bÅ«tų nustatyta, kad iÅ¡ tikrųjų atitinkamos PVM sumos buvo įtrauktos į įmonės PVM deklaracijas, tada iÅ¡vadoje pateiktos PVM nepriemokos sumos bÅ«tų vienokios, o jeigu neįtrauktos – kitokios. Specialistė taip pat nurodė netyrusi ir nenustatinėjusi aplinkybių, ar į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ buvo įtraukti kokie nors mokėjimai, atlikti UAB „xxx“, UAB „xxx“ bei UAB „xxx“. Vien tik iÅ¡ PVM deklaracijų, papildomai neturint kitų buhalterinių dokumentų ir registrų, negalima nustatyti, iÅ¡ kokių sumų susideda mokėtinas ir PVM deklaracijoje nurodytas (deklaruotas) PVM.

Tokius specialistės teiginius patvirtina byloje esančių UAB „xxx“ PVM deklaracijų analizė – Å¡iose deklaracijose nėra nurodyta, iÅ¡ kokių Å«kio subjektų gautos ir kokiems subjektams mokėtos PVM sumos įtrauktos į deklaracijos atitinkamas eilutes, todėl vien iÅ¡ deklaracijų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar į jose nurodytÄ pirkimo PVM buvo įtraukti duomenys iÅ¡ UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, ar kitos sumos. Liudytoja J. L. taip pat parodė, kad iÅ¡ UAB „xxx“ deklaracijos negalima konkrečiai pasakyti, kokių įmonių sÄ skaitos atsispindi deklaracijoje, nes ten nurodyti tik skaičiai, nėra sumų iÅ¡klotinės. Norint tai padaryti, reikia imti konkretaus laikotarpio pardavimo dokumentus.

Be to, iÅ¡ UAB „xxx“ 2005 m. sausio, balandžio, liepos, rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijų matyti, kad jos L. G. nepasiraÅ¡ytos, t. y. L. G. nepatvirtino jų turinio teisingumo, pats jų nepildė, netikrino, mokesčių administratoriui nesiuntė. Byloje taip pat nėra duomenų L. G. liepus kam nors pateikti minėtas deklaracijas mokesčių administratoriui, todėl jis negali atsakyti už Å¡iose deklaracijose nurodytų duomenų teisingumÄ . Å ioje byloje nebuvo atliktas iÅ¡samus visos UAB „xxx“ (UAB „xxx“) veiklos už 2004–2005 m. tyrimas, nebuvo vertinami visi prekių ir paslaugų pirkimÄ bei pardavimÄ pagrindžiantys dokumentai.

Dėl to skundžiamo nuosprendžio teiginiai apie neva panaikintÄ turtinę prievolę grindžiami tik prielaida, jog „taip galėjo bÅ«ti“, o prielaidomis grįsti nuosprendį draudžiama.Teisme apklausta specialistė A. S. taip pat negalėjo patvirtinti, kad iÅ¡ viso egzistavo kokios nors UAB „xxx“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, nes byloje jų nėra, jai jos nebuvo pateiktos. Dėl to specialistė negalėjo vadovautis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsniu ir nuo bendrovei UAB „xxx“ pervestos sumos skaičiuoti PVM 18 procentų mokesčio tarifu.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnyje nustatyti atvejai, kaip apskaičiuojama PVM suma, kai asmuo nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, nors privalo tÄ padaryti. Å is įstatymo straipsnis nenumato, jog nesant PVM sÄ skaitos faktÅ«ros PVM galima apskaičiuoti pagal analogijÄ , pritaikius atitinkamÄ PVM mokesčio tarifÄ . Specialistės iÅ¡vada Å¡ioje dalyje nepagrįsta ir neatitinka teisės aktų nuostatų. Teismas Å¡ios aplinkybės tinkamai neįvertino. Neturėdama UAB „xxx“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, UAB „xxx“ apskritai negalėjo į pirkimo PVM atskaitÄ Ä¯traukti jokios PVM sumos ar, juo labiau, pati pagal bendrovei UAB „xxx“ pervestas pinigines lėšas iÅ¡skirti pridėtinės vertės mokestį, nustatyti konkretų jo dydį bei įtraukti jį į PVM atskaitÄ , kadangi tokie UAB „xxx“ veiksmai akivaizdžiai prieÅ¡tarautų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymui.

Specialistės E. J. konsultacinėje iÅ¡vadoje, parengtoje pagal analogiÅ¡kus dokumentus, remiantis kuriais buvo rengiama specialistės A. S. 2010 m. spalio 8 d. iÅ¡vada, pasisakyta, kad nėra galimybių patikimai ir vienareikÅ¡miai nustatyti, ar UAB „xxx“ į savo pirkimo PVM atskaitÄ Ä¯traukė kokias nors sumas, sumokėtas UAB „xxx“ ir UAB „xxx. Taigi Å¡i konsultacinė iÅ¡vada paneigia specialistės A. S. iÅ¡vadÄ . PrieÅ¡taravimų tarp dviejų specialisčių iÅ¡vadų teismas nepaÅ¡alino, nemotyvavo, kodėl konsultacinės iÅ¡vados nelaiko pakankama paneigti A.

S. iÅ¡vadÄ , apsiribojo vien deklaratyviu teiginiu, jog konsultacinę iÅ¡vadÄ vertina bylos įrodymų kontekste, nors pati specialistė A. S. patvirtino jos iÅ¡vadÄ nesant vienareikÅ¡mę. Taigi byloje nesant UAB „xxx“ buhalterinių dokumentų ir registrų už 2005 m., o už 2004 m. pateikus tik pirkimo ir apmokėjimo registrus, neatspindinčius PVM atskaitymo ir PVM sudarančių sumų, nėra pagrindo teigti, kad UAB „xxx“ naudojosi PVM atskaita sumoms, mokėtoms UAB „xxx“, UAB „xxx, UAB „xxx“, taip pat nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog UAB „xxx“ PVM mokėtinos sumos buvo neteisėtai sumažintos ir taip buvo panaikinta turtinė prievolė mokėti PVM į biudžetÄ .

Dėl to teismas nepagrįstai nuteisė L. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl 296 141 Lt turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ pridėtinės vertės mokestį panaikinimo apgaule UAB „xxx“ naudai.L. G. kaltę dėl didelės vertės (64 474 Lt) turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetÄ pelno mokestį iÅ¡vengimo teismas grindė ta pačia specialisto iÅ¡vada Nr. 5-1/119. Tyrimo metu nebuvo skaičiuojama, kokiÄ sumÄ UAB „xxx“ galėjo įtraukti į 2005 m. sÄ naudas, tuo pačiu nebuvo skaičiuota, kiek galėjo sumažinti 2005 m. pelno mokestį.

IÅ¡ UAB „xxx“ pervestų sumų suvestinės lentelės matyti, kad 2004 m. UAB „xxx“ mokėjimo pavedimus atliko tik bendrovei UAB „xxx“, tačiau teismas neturėdamas pagrindo ir prieÅ¡ingai, nei nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, padarė iÅ¡vadÄ , jog sukčiavimas pelno mokesčio srityje pasireiÅ¡kė, atliekant mokėjimus UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ naudai. Apklausta specialistė nurodė, kad iÅ¡ finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) negalima pasakyti, iÅ¡ ko konkrečiai susideda atitinkamos įmonės sÄ naudos, atskaitomybės dokumentuose jos nėra detalizuojamos.

Dėl to negalima paneigti, jog į UAB „xxx“ 2004 m. sÄ naudas sumos, mokėtos UAB „xxx“, galėjo bÅ«ti ir neįtrauktos. 2013 m. rugpjūčio 12 d. E. J. konsultacinėje iÅ¡vadoje, parengtoje pagal analogiÅ¡kus dokumentus, kuriuos tyrė specialistė A. S., nurodyta: „Negalima patikimai nustatyti, kokiÄ sumÄ UAB „xxx“ nuo pervestų piniginių lėšų į UAB „xxx“ sÄ skaitÄ Ä¯traukė (ir ar iÅ¡ viso įtraukė) į savo 2004 m. sÄ naudas ir kiek dėl to sumažino mokėtinÄ pelno mokestį už 2004 m.“.

E. J. savo iÅ¡vadoje iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, jog tam, kad bÅ«tų galima suskaičiuoti, kokiÄ sumÄ UAB „xxx“ nuo pervestų piniginių lėšų į UAB „xxx“ sÄ skaitÄ Ä¯traukė (ir ar apskritai įtraukė) į savo 2004 m. sÄ naudas ar visas pervestas pinigines sumas apskaitė kaip turtÄ , turėtų bÅ«ti pateikti pajamų ir sÄ naudų bei turto straipsnių apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., didžioji knyga už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., pagal kuriÄ parengtos 2004 m. finansinės ataskaitos, ir 2004 m. finansinės ataskaitos bei pelno mokesčio deklaracija.

Taigi byloje vienos specialistės iÅ¡vadÄ paneigia kita specialių žinių turinčio asmens konsultacinė iÅ¡vada. Teismas nesiėmė priemonių tokiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti ir Å¡ioje dalyje nepagrįstai nuteisė L. G.Teismas iÅ¡ esmės nemotyvavo L. G. kaltės dėl didelės vertės (92 287,98 Lt) biudžeto pridėtinės vertės mokesčio įgijimo apgaule, t. y. iÅ¡ teismo motyvų neaiÅ¡ku, kokiais konkrečiais įrodymais vadovaudamasis teismas nuteisė L. G. Tuo padarytas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas.

Byloje nėra jokių duomenų L. G. įgijus minėtÄ PVM sumÄ . Pirma, pirminiame 2011 m. liepos 19 d. kaltinamajame akte Å¡i veika apraÅ¡yta plačiau nurodant, jog gautas iÅ¡grynintas pinigines lėšas L. G. pasidalijo tiksliai nenustatytomis proporcijomis su M. L. ir kitais kaltinamajame akte minimais asmenimis. BylÄ grÄ Å¾inus teisminiam nagrinėjimui po kaltinamojo akto patikslinimo, aplinkybė dėl pasidalijimo nenustatytomis proporcijomis buvo paÅ¡alinta iÅ¡ kaltinamojo akto, nenurodant tokio paÅ¡alinimo priežasčių.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, po 2012 m. rugpjūčio 27 d., kai Vilniaus apygardos teismas nutartimi grÄ Å¾ino bylÄ prokurorui, nebuvo surinkta jokių naujų duomenų apie asmenų veiksmus UAB „xxx“ PVM epizode. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, kuo remdamasis kaltinimÄ palaikantis prokuroras, esant tapatiems bylos duomenims, laikosi skirtingų pozicijų dėl faktinių bylos aplinkybių: vienu atveju teigiama, kad iÅ¡gryninti UAB „xxx“ pinigai buvo pasidalinti, kitu atveju – atiteko tik L.

G. Nemotyvuodamas L. G. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl 92 287,98 Lt PVM įgijimo, teismas dar labiau patvirtino apelianto įsitikinimÄ , jog byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių L. G. kaltę padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Antra, UAB „xxx“ pinigines lėšas, įskaitant ir PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje iÅ¡skirtÄ PVM, bankiniais pavedimais pervedė UAB „xxx“, todėl pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymÄ bÅ«tent UAB „xxx“ tenka pareiga gautÄ PVM sumokėti į biudžetÄ .

Byloje nebuvo tiriama, ar UAB „xxx“, ar kas nors kitas už Å¡iÄ Ä¯monę tikrai nesumokėjo į biudžetÄ PVM nuo UAB „xxx“ pervestų sumų, taip pat nebuvo tiriama, ar, įvertinus UAB „xxx“ teisę į atskaitÄ nuo kitų sandorių, nėra pagrindo UAB „xxx“ sumažinti mokėtinÄ PVM arba jį susigrÄ Å¾inti (jeigu pirkimo PVM virÅ¡ija pardavimo PVM).Trečia, kaltinamajame akte buvo teigiama, kad UAB „xxx“ melagingų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymÄ kontroliavo ne L.

G., o M. L., V. S., G. S. (Å¡ios aplinkybės teismas nepaneigė), todėl byloje turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl minėtų asmenų tikslaus indėlio į Å¡iÄ veikÄ , siekiant nustatyti, ar tikrai Å¡ie asmenys negavo jokios dalies nuo pervestų pinigų, koks jų atsakomybės mastas ir pan. Å i L. G. inkriminuojama veika negalėjo bÅ«ti objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirta bei įvertinta, netiriant kitų veikoje dalyvavusių asmenų indėlio.Ketvirta, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį   L.

G. nuteisė už tai, jog jis apgaule įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų. Tokia teismo formuluotė yra ydinga ir prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.Teismas nepagrįstai nuteisė L. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo R. T. pasisavinti didelės vertės (415 540,79 Lt) UAB „xxx“ turtÄ , taip pat pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo R. T.

UAB „xxx“ naudai panaikinti didelės vertės (63 387,58 Lt) turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetÄ pridėtinės vertės mokestį. L. G. vaidmuo, anot teismo, pasireiÅ¡kė melagingų UAB „xxx“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų užsakymu ir gavimu bei jų perdavimu R. T., dalyvavimu pinigų iÅ¡gryninimo procese. L. G. veiksmų, kuriais jis neva padėjo R. T. padaryti minėtas nusikalstamas veikas, teismas plačiau neaptarė ir neanalizavo, todėl iÅ¡ teismo motyvų neaiÅ¡ku, kokiais konkrečiais įrodymais vadovaudamasis jis nuteisė L.

G. už padėjimÄ R. T.. Tai laikytina esminiu proceso reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto) pažeidimu, sudarančiu savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ nuosprendžiui panaikinti. Pirma, 2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje L. G. nurodė, kad nėra susijęs su R. T. veikla dėl UAB „xxx“, tačiau teismas Å¡ių kaltinamojo teiginių bylos duomenimis nepaneigė, apskritai nepateikė jokių nuorodų į bylos duomenis Å¡iuo klausimu.Antra, byloje apklaustas kaip liudytojas V. S. nepatvirtino L.

G. jo praÅ¡ius kokių nors fiktyvių UAB „xxx“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų UAB „xxx“ naudai. Trečia, byloje nėra duomenų, jog L. G. bendravo su V. S. ar kitais nuosprendyje minimais asmenimis dėl UAB „xxx“ naudai kokių nors fiktyvių, melagingų duomenų iÅ¡raÅ¡ymo ar pateikimo.Ketvirta, vertinant Å¡ias dvi veikas taikytini visi apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto L. G. nuteisimo dėl turto pasisavinimo ir sukčiavimo (trys veikos) įrodinėtinų aplinkybių, teismų praktikos.Be to, teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ L.

G. civilinius ieÅ¡kinius. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus apeliantas padarė iÅ¡vadÄ , kad 163 201,96 Lt turtinė žala (dėl UAB „xxx“ padarytos žalos) iÅ¡ L. G. priteista nepagrįstai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiÅ¡kė L. G. 169 195 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl UAB „xxx“ padarytos žalos valstybei, kuri pasireiÅ¡kė 92 288 Lt PVM ir 76 907 Lt pelno mokesčio nesumokėjimu, tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog L.

G. nebuvo nuteistas už 76 907 Lt pelno mokesčio įgijimÄ ar turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ pelno mokestį iÅ¡vengimÄ apgaule UAB „xxx“ naudai. Šį civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl pelno mokesčio iÅ¡ L. G. priteisimo teismas tenkino akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai.Teismas L. G. nepagrįstai taikė turto konfiskavimÄ ir visiÅ¡kai nemotyvavo sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę iÅ¡ nuosprendžiu nuteistų asmenų.

Pirma, teismo sprendimas priteisti pinigines lėšas iÅ¡ asmenų solidariai yra neteisėtas, prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai. Kita vertus, jeigu teismas priėmė sprendimÄ , kad pasisavintas turtas konfiskuotinas solidariai iÅ¡ nurodytų asmenų, tai reikÅ¡tų, jog paneigiama teismo iÅ¡vada visus pinigus įgijus L. G., nes konfiskuojama tik tai, kas įgyta.Antra, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika dėl UAB „xxx“                   1 928 175,91 Lt pasisavinimo L.

G. inkriminuota kaip atlikta kartu su G. F., G. S. ir asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ . IÅ¡ operatyvinio sekimo metu užfiksuotų duomenų matyti, kad už pinigų iÅ¡gryninimÄ asmenims buvo mokami pinigai (pinigus gaudavo M. L., D. S. ir kt.). Taigi L. G. galimai atgavo ne visÄ 1 928 175,91 Lt sumÄ , bet mažiau. Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiÄ sumÄ sau pasilikdavo kaip atlygį kiti pinigus iÅ¡gryninę asmenys. Teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai netyrė, o nustatyti, ar Å¡i aplinkybė tiriama procese, kuriame kaltinami kiti paminėti asmenys, nėra galimybės, nes L.

G. gynėjo praÅ¡ymas sujungti Å¡iuos procesus buvo atmestas.Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog turto konfiskavimo klausimas tiesiogiai susijęs su tuo, ar nuteistojo veikose yra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Nesant byloje pakankamai duomenų, kad asmuo pasisavino turtÄ , nėra pagrindo turtÄ konfiskuoti. Nei UAB „xxx“, nei UAB „xxx“ nereiÅ¡kė L. G. jokių turtinių pretenzijų, t. y. L. G. jokios turtinės žalos Å¡ioms bendrovėms nepadarė, jų turto nepasisavino (dėl UAB „xxx“ – ir nepadėjo pasisavinti).

Byloje taip pat nenustatyta, jog L. G. praturtėjo ta suma, kuriÄ jis kaltinamas pasisavinęs (padėjęs pasisavinti) ir kuriÄ nuosprendžiu iÅ¡ jo konfiskavo teismas. Dėl to susidaro teisiÅ¡kai ydinga situacija, kai byloje nėra įrodymais paneigta, kad iÅ¡grynintas lėšas L. G. panaudojo bÅ«tent UAB „xxx“ naudai, tačiau Å¡is turtas (analogiÅ¡ka suma) papildomai konfiskuojamas. Tokiu bÅ«du L. G. patiria žalos – iÅ¡grynintus pinigus panaudojęs iÅ¡imtinai įmonės naudai, jis net didesnę sumÄ , nei gavo (kadangi dalį pasiimdavo pinigus iÅ¡grynindavę asmenys) be teisinio pagrindo privalo sumokėti valstybei.

Tokiu bÅ«du teismo nuosprendžiu turto konfiskavimo institutas faktiÅ¡kai prilygintas bausmei.Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl L. G. nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti; atmesti L. G. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius ir panaikinti jam taikytÄ turto konfiskavimÄ .                          Nuteistojo R. T. gynėja apeliaciniame skunde teigė, kad teismas nuosprendyje skirtingai nurodė faktines aplinkybes, susijusias su pinigų perdavimu R.

T.: vienoje nuosprendžio dalyje nurodyta, jog pinigus R. T. perdavė L. G., kitoje – G. F. paimtus iÅ¡ V. S. ar kitų asmenų pinigus ir suklastotus dokumentus perduodavo L. G. ar R. T.. Byloje nėra nustatyta nė vieno fakto, kuris patvirtintų, kad pinigai apskritai buvo perduodami R. T.                                       Teismas nepagrįstai nurodė, jog G. F. vaidmuo nustatytas pagal liudytojo G. S. parodymus, kuriuose jis atskleidė nusikalstamų veikų schemÄ ir įvardino G.

F. kaip tarpininkÄ tarp V. S., M. L., L. G. bei R. T.. IÅ¡ G. S. parodymų matyti, kad Å¡is liudytojas nepažįsta R. T., jis nenurodė jokių sÄ sajų tarp R. T. ir G. F.Teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais L. G. parodymais dėl Å¡ių priežasčių: pirma, teisme L. G. jų nepatvirtino; antra, teismas motyvuotai nepasisakė, kodėl dalimi L. G. parodymų tiki ir jais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus; trečia, teismas rėmėsi parodymais, kurie nebuvo iÅ¡nagrinėti teismo posėdyje, nes Å¡ie L.

G. parodymai nebuvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, be to, L. G. parodymai, kuriais teismas rėmėsi nuosprendyje, duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui.Teismo iÅ¡vados dėl ginamojo R. T. kaltės yra nepagrįstos, nes: pirma, liudytojas G. S. teisme parodė, kad iÅ¡ matymo pažįsta kaltinamuosius, kurių vardai G. ir L., trečiojo kaltinamojo (R. T.) nėra matęs arba neatsimena; ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė R. T. nepažįstantis ir jokių reikalų su juo asmeniÅ¡kai niekada nėra turėjęs, todėl nesuprantama, kuo rėmėsi teismas darydamas iÅ¡vadÄ , jog R.

T. buvo susitaręs su G. S. daryti nusikalstamas veikas; antra, teisme V. S. parodė, kad R. T. nepažįsta; trečia, liudytojai T. T., R. J. M., E. Ž., R. P., K. K., R. P., D. S. parodė R. T. nepažįstantys ir jokių reikalų su juo nėra turėję; ketvirta, R. T. viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus: apie tai, jog UAB „xxx“ realiai jokios veiklos nevykdo, jam tapo žinoma iÅ¡ L. G. tik 2005 m. rugsėjo mėn. pabaigoje; jis buvo prieÅ¡ jo valiÄ ir nieko jam nežinant įtrauktas į nusikalstamÄ veikÄ ; dėl baimės bei pasimetimo nesugebėjo priimti tinkamo sprendimo ir pasiprieÅ¡inti L.

G. valiai; penkta, nuteistieji L. G. ir G. F. teisme nepaneigė R. T. parodymų, jog jis UAB „xxx“ piniginių lėšų nepasisavino ir dėl pasisavinimo nesitarė nei su G. S., nei su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ , nei su nuteistaisiais L. G. bei G. F.; Å¡eÅ¡ta, liudytojas R. P. parodė pas L. G. dirbęs apdailos darbus be darbo sutarties, buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais be jokių dokumentų; septinta, iÅ¡ operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo analizės matyti, kad nebuvo užfiksuoti jokie R.

T. asmeniniai ar telefoniniai kontaktai su G. S., G. F. arba kitais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ ; neužfiksuoti jokie pinigų perdavimo R. T. atvejai nei iÅ¡ L. G. ar G. F., nei iÅ¡ asmenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ ; nebuvo nustatyta, kad R. T. konspiracijos tikslais bÅ«tų įsigijęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriuo bÅ«tų bendravęs su nuteistaisiais L. G. ir G. F. ar kitais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ ; kita vertus, nustatyta, kad L.

G., „realiai organizuodamas statybos ir remonto darbus ir UAB „xxx“ vardu“, organizavo UAB „xxx“ statybos ir remonto darbų priėmimo–perdavimo aktų iÅ¡raÅ¡ymÄ ; L. G. nurodymu statybos ir remonto darbų priėmimo–perdavimo aktus tarp UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡inėjo R. T.; nustatyta ir tai, kad L. G. iÅ¡ UAB „xxx“ bei kitų bendrovių gautomis lėšomis atsiskaitė su fiziniais asmenimis, kurie įvairiuose (iÅ¡ jų ir UAB „xxx“) statybos objektuose nelegaliai atliko statybos ar remonto darbus.

Visi Å¡ie įrodymai ir aplinkybės teismo nuosprendyje nebuvo vertinami, taip pat nenurodyta, kodėl jie buvo atmesti. Nuosprendyje apsiribota vien tik liudytojų, kaltinamųjų, specialistų parodymų perraÅ¡ymu, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo citatomis bei specialistų iÅ¡vadomis, visiÅ¡kai neanalizuotas Å¡ių įrodymų patikimumas ir galimybė jais remtis arba atmesti juos kaip nepatikimus ar nepagrįstus. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė esminį BPK pažeidimÄ , o dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Visų byloje surinktų įrodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog          R. T. parodymai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių nėra paneigti, jais netikėti teismas neturėjo teisinio pagrindo, todėl konstatuotina, kad netinkamai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Teikiant PVM deklaracijÄ 2005 m. rugsėjo 26 d.

R. T. nebuvo žinoma, kad pagal 2005 m. rugpjūčio mėn. pasiraÅ¡ytus dokumentus apie atliktus darbus, iÅ¡ jų ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, UAB „xxx“ jose nurodytų darbų neatliko. Pagal rugpjūčio mėnesio duomenis suformuotos, 2005 m. rugsėjo 26 d. pateiktos PVM deklaracijos duomenys, R. T. įsitikinimu, buvo teisingi, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis, pateikdamas Å¡iÄ PVM deklaracijÄ , siekė apgaule UAB „xxx“ naudai panaikinti turtinę prievolę – sumokėti 50 311,37 Lt pirkimo PVM į Lietuvos Respublikos biudžetÄ .

Sukčiavimas gali bÅ«ti padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Nagrinėjamu atveju R. T., pats bÅ«damas apgautas ir suklaidintas, negalėjo suvokti, kad pateikia neteisingus duomenis, dėl ko buvo panaikinta turtinė prievolė, t. y. jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. Antroji PVM deklaracija už 2005 m. rugsėjo mėn. pateikta 2005 m. spalio 26 d. ir tokiu bÅ«du UAB „xxx“ naudai panaikinta turtinė prievolė sumokėti į biudžetÄ 13 076,21 Lt. R. T. neneigia, kad tuo laiku jam jau buvo žinoma, jog UAB „xxx“ jokių paslaugų UAB „xxx“ neatliko, todėl jo veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Tai nesunkus nusikaltimas, nuo jo padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, todėl konstatuotina, jog yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir baudžiamoji byla Å¡ioje dalyje nutrauktina.Dėl UAB „xxx“ turtinės prievolės iÅ¡vengimo R. T. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas. Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas 2005 m., 2006 m. kovo 1 d. UAB „xxx“ patalpose atlikta krata, kurios metu paimti visi buhalteriniai dokumentai, susiję su UAB „xxx“, tÄ pačiÄ dienÄ R.

T. apklaustas kaip įtariamasis. Tai, kad į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti suklastoti duomenys, jau žinojo ne tik R. T., bet ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, todėl R. T. negalėjo duoti ir nedavė nurodymo įmonės finansininkams pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingai užpildytÄ pelno mokesčio deklaracijÄ . Jeigu finansininkai bÅ«tų informavę R. T., jog pelno mokesčio deklaracijÄ teiks pagal 2005 m. pateiktus duomenis, jis bÅ«tų užkirtęs keliÄ tokiam veiksmui.

Taigi R. T. veiksmuose nėra bÅ«tinojo BK 182 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymio – tyčios, todėl jis iÅ¡teisintinas.              Be to, teismas neteisingai sprendė turtinės žalos atlyginimo klausimus. Nustačius, kad nusikalstamas veikas (turto pasisavinimÄ , turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ ir turtinės prievolės panaikinimÄ ) R. T. padarė padedant kitiems nuteistiesiems L. G. bei G. F., ir atitinkamai kvalifikavus jų veikas, teismas turėjo priteisti solidariai iÅ¡ visų kaltų asmenų valstybės naudai turtinės žalos atlyginimÄ .Teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio turto konfiskavimÄ , taisykles.

BK 72 straipsnyje numatyto turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės negalima tapatinti su civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo klausimo sprendimu. Nors teismas nustatė, kad žala padaryta bendrais nuteistųjų R. T., L. G. ir G. F. veiksmais, konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma iš jų solidariai negali būti išieškoma, nes tai neatitinka BK 72 straipsnio taikymo esmės ir pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnyje, kuriame pabrėžiamas individualus baudžiamosios atsakomybės pobūdis.

Nustatant konfiskuotinÄ sumÄ atsižvelgtina į tai, kokiÄ konkrečiÄ naudÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos gavo kiekvienas asmuo, koks kiekvieno jų vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ ir į kitus duomenis, reikÅ¡mingus konkrečios naudos gavimui identifikuoti. Kaltininko iÅ¡ nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės.Nuteistojo R. T. gynėja apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl R.

T. nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.                          Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.Nuteistųjų L. G. ir R. T. gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų L. G. ir R. T. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs              BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Tačiau teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl L. G. įgijimo 92 287,98 Lt PVM. Be to, teismas netiksliai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio dėl UAB ,,xxx“ padarytos žalos klausimÄ bei netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Dėl to nuosprendis keičiamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais kitiems nuteistiesiems, nuosprendį keičia ir G. F. dėl padėjimo L. G. įgyti 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir konfiskuotinos sumos dydžio.Nagrinėjamoje byloje L.

G. ir R. T. nuteisti jiems inkriminuotas veikas padarę su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ . Dėl Å¡ių asmenų priimtas ir jau įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendis, iÅ¡ kurio matyti, kad            L. G. ir R. T. jiems inkriminuotas veikas padarė, veikdami su V. S. ir M. L..                                                                Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų Nuteistojo R.

T. gynėja apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , priimti teisingÄ nuosprendį.Toks skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus apeliantė pirmiausia sieja su įrodymų vertinimu, nes akcentuoja byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių R.

T. kaltę.BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog vertinusio įrodymus pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Kita sÄ lyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi bÅ«ti vertinami, vadovaujantis įstatymu.

Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir       4 dalyse.Apeliantė skunde teigė, kad teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais        L. G. parodymais ir juos laikyti įrodymu, nes jie teisme nebuvo iÅ¡tirti, L. G. jų nepatvirtino, be to, parodymai duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui.Toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.Pagal teismų praktikÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi, teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste.

Å ie duomenys gali turėti reikÅ¡mės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009 ir kt.). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus bei teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ bei kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje                  Nr. 2K-287/2013).

Nagrinėjamoje byloje vertindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo L. G. parodymus, pirmosios instancijos teismas Å¡ių nuostatų nepažeidė.BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ne visi ikiteisminio tyrimo metu duoti L. G. parodymai, kuriais teismas rėmėsi, patikrindamas kitus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo perskaityti, tačiau Å¡iÄ procesinę klaidÄ iÅ¡taisė apeliacinės instancijos teismas.Byloje nėra jokių duomenų, jog L.

G. buvo kaip nors neteisėtai paveiktas duoti tokio turinio parodymus, kurie užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu.Šiame nuosprendyje jau minėta, kad pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, ir tai yra jo teisė bei pareiga. Jeigu apeliantai ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, dėl to nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Tokie motyvai skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstyti.Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visetu, patvirtinusiu L.

G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir leidusiu padaryti iÅ¡vadÄ , jog jie yra teisingi.Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, kurių turinys bus analizuojamas, aptariant nuteistųjų kaltę.Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi G. S., kaip bendradarbiaujančio su teisėsaugos institucijomis asmens, parodymais, nes jo parodymams darė įtakÄ tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai.Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės       BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu asmens parodymai vertinami pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiÅ¡kumo ir objektyvumo vertinimui turi bÅ«ti skiriamas didesnis dėmesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-276-976/2015 ir kt.).IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo daromas iÅ¡vadas dėl L.

G. kaltės, vertino Å¡io liudytojo parodymų patikimumÄ , t. y. G. S. parodymai palyginti su nuteistojo L. G., kitų liudytojų parodymais, raÅ¡ytine bylos medžiaga. Dėl to teismas pagrįstai pripažino G. S. parodymus įrodymu ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.Aplinkybė, jog tyrėjas G. S. pasakė sÄ skaitų numerius, datas, kai kurių įmonių vadovus, nepaneigia jo parodymų patikimumo, nes jis teisme paaiÅ¡kino, kad neturėjo jokių kontaktų tiesiogiai su įmonėmis, jo darbas buvo iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas faktÅ«ras pagal duomenis, kuriuos jam pateikdavo V.

S. arba M. L. Nepagrįstas nuteistojo L. G. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad nuosprendis suraÅ¡ytas, pažeidus Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , reikalavimus; neaiÅ¡ku, kokiais konkrečiais įrodymais teismas rėmėsi, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.Nuosprendžio apraÅ¡omajai daliai keliami reikalavimai nurodyti BPK 305 straipsnyje. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, jos stadijÄ , aplinkybes, apibÅ«dinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus tokiai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikÅ¡mingus faktus bei aplinkybes.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo teigti, jog apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas – nuosprendis suraÅ¡ytas, laikantis          BPK 305 straipsnio nuostatų, jame iÅ¡dėstytos:

įrodytomis pripažintų apeliantų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai; nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados; bausmių skyrimo motyvai ir kt.Teisėjų kolegija teigia, kad skundžiamas nuosprendis surašytas, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad nagrinėjamos bylos atskyrimas iš ikiteisminio tyrimo dėl V.

S. ir M. L. veikų nulėmė netinkamÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir neteisingo bei neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimÄ .Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti.IÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2010 m. balandžio 23 d. nutarimo dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo matyti, kad ikiteisminius tyrimus nutarta atskirti, nes ikiteisminis tyrimas dėl                G. F., L. G. ir R. T. veikų buvo baigiamas, o kitų nusikalstamų veikų tyrimas dar tęsėsi ir galėjo užtrukti, t. y. atskiriant ikiteisminius tyrimus siekta vykdyti BPK 2 straipsnyje nurodytÄ prokuroro pareigÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (1 t., 1–2 b. l.).Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia prokurorui atskirti ikiteisminio tyrimo dėl konkrečių įtariamųjų padarytų veikų.

Å is prokuroro sprendimas savaime neapriboja galimybės iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylos aplinkybes bei nesuvaržo įtariamojo, kaltinamojo teisės į gynybÄ . Tai, jog asmuo kitoje byloje neturi visų kaltinamojo teisių, nevaržo jo teisės į gynybÄ toje byloje, kurioje jis yra kaltinamasis. BPK 219 straipsnio 2 punkto nuostatos įtvirtina reikalavimÄ kaltinamajame akte nurodyti įtariamÄ jį ir nusikalstamos veikos aplinkybių apraÅ¡ymÄ . Akivaizdu, kad Å¡iuos reikalavimus galima įgyvendinti ir, kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo akto turinio Å¡ioje byloje, jie buvo įgyvendinti.Pažymėtina, kad L.

G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika savo faktinėmis aplinkybėmis yra iš esmės skirtinga nuo susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje, nes        L. G., R. T. ir G. F. nėra kaltinami veikę organizuota grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas.Taigi ikiteisminis tyrimas dėl L. G., R. T. ir G. F. veikų buvo atskirtas, siekiant baudžiamojo proceso tikslų ir nepažeidus baudžiamojo proceso įstatymo.Gynėjas neteisus apeliaciniame skunde nurodęs, jog teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi konstatavo, kad ikiteisminių tyrimų atskyrimas yra netinkamas.

PrieÅ¡ingai, minėtoje nutartyje teismas pasisakė dėl kaltinamojo akto atitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams ir, nustatęs jo neatitikimÄ BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimams, baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė prokurorui minėtiems trÅ«kumams iÅ¡taisyti (13 t., 89–119 b. l.).IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo (15 t., 49 b. l.) matyti, kad, pradėjus bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje ir perskaičius kaltinamÄ jį aktÄ , abu kaltinamieji L. G. ir R. T. į teisėjos klausimÄ aiÅ¡kiai atsakė suprantantys, kuo yra kaltinami.

Taigi jų teisė žinoti, kuo yra kaltinami, taip pat teisė ir galimybė gintis nebuvo pažeistos.Gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigė, kad teismas išėjo iš kaltinamojo akto ribų, nes skundžiamu nuosprendžiu konstatavo nusikalstamoje veikoje dalyvavus M. L. ir V. S., kurie nebuvo kaltinamieji šioje byloje.Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apie M. L. ir V. S. pasisakoma tiek, kiek tai susiję su L. G. ir R. T. padarytomis veikomis, nesprendžiant jų kaltės klausimo.

Nėra padaryta jokių iÅ¡vadų dėl M. L. ir V. S. padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimo, skirtinų bausmių ar kitokių poveikio priemonių.Apeliacinio skundo argumentas dėl M. L. ir V. S. teisės į gynybÄ pažeidimo nagrinėjamoje byloje atmetamas kaip deklaratyvus, nes jis nesusijęs su skundžiamo nuosprendžio teisėtumu.Taigi pirmosios instancijos teismas, nepažeidęs BPK 255 straipsnio reikalavimų, bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir atitinkamas iÅ¡vadas darė tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.Apibendrindama teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.                             Dėl UAB ,,xxx“ turto pasisavinimo Byloje nustatyta, kad L.

G., bÅ«damas UAB „xxx“ direktorius ir pagal einamas pareigas savo žinioje turėdamas UAB „xxx“ turtÄ , laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki 2005 m. rugpjūčio mėn. per 34 nusikalstamos veikos epizodus pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „xxx“ priklausantį turtÄ â€“ 1 928 175,91 Lt.Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu, padarė     BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumÄ ).

Å iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, kokį sumanymÄ turėjo L. G., neteisėtai disponuodamas jo žinioje buvusiu bendrovės turtu: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesams.Apie tokio sumanymo buvimÄ kaltininko veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei padaryta žalos ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.Nuteistasis L. G. neigė pasisavinęs jam inkriminuotÄ UAB ,,Linarsta“ priklausantį turtÄ ir teigė visas kaltinime nurodytas pinigines lėšas naudojęs iÅ¡imtinai bendrovės interesams, t. y. atsiskaitymui su bendrovės darbuotojais.Nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina liudytojai A.

V.,    D. S. ir R. P.Liudytojas D. S. teisme parodė, kad apie pusę metų dirbo statybos darbų vadovu. AtlyginimÄ UAB ,,xxx“ jam mokėjo į banko kortelę pavedimu. IÅ¡ nuogirdų žinojo, kad darbininkams buvo mokama grynais pinigais po 1 000 Lt vokeliuose.Liudytojas A. V. teisme teigė, jog gali bÅ«ti, kad L. G. su darbuotojais atsiskaitydavo grynaisiais.Liudytojas R. P. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dirbo dviejuose objektuose: 2 ar 3 dienas bute Juozapavičiaus g. glaistė sienas ir savaitę po keletÄ valandų BMW centre glaistė bei dažė sienas.

Su juo dar dirbo du draugai, darbo sutartys nebuvo sudarytos. Jiems už darbus sumokėta grynais pinigais, tačiau tikslios sumos neprisiminė (5 t., 55– 57 b. l.).Tokie aptarti liudytojų parodymai, prieÅ¡ingai negu teigė gynėjas, nepatvirtina nuteistojo versijos. Liudytojai A. V. ir D. S. parodė tik girdėję kalbų apie atsiskaitymÄ su darbuotojais grynaisiais pinigais, tačiau nieko konkretaus negalėjo nurodyti. Liudytojas R. P. nors ir pripažino, kad jam bei jo draugams L. G. mokėjo grynaisiais pinigais, tačiau nenurodė, kokia konkreti pinigų suma jiems buvo iÅ¡mokėta.

Be to, R. P. dirbo labai trumpÄ laikÄ â€“ vos daugiau nei savaitę, todėl bÅ«tų neteisinga remtis jo parodymais kaip pagrindiniu įrodymu, pagrindžiant bendrovei priklausančių lėšų panaudojimÄ per beveik vienerių metų inkriminuotÄ laikotarpį.Nuteistojo versijos dėl piniginių lėšų panaudojimo atsiskaitymui su bendrovės darbuotojais nepatvirtina ir gynėjo skunde nurodyti protokolo dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo duomenys bei liudytojo A. M. parodymai.IÅ¡ protokolo dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo duomenų (1 t., 27–117 b. l.) matyti, kad atliekant L.

G. ir kitų bendrininkų telefono abonentų kontrolę nustatyta, jog L. G. iÅ¡grynintomis piniginėmis lėšomis atsiskaito su fiziniais asmenimis, kurie statybos objektuose nelegaliai atlieka statybos ar remonto darbus. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad dėl protokole padarytos Å¡ios iÅ¡vados apie atsiskaitymÄ su darbuotojais nelegaliomis lėšomis, kiek pamena, buvo siunčiamos SMS žinutės. Nebuvo nustatyta, kad kas nors iÅ¡ realiai veikiančių įmonių atstovų mokėtų grynais kažkam iÅ¡ darbuotojų.Kita vertus, versijÄ , jog grynaisiais pinigais buvo mokami atlyginimai, L.

G. iÅ¡kėlė tik teisme. Dėl to atmetamas kaip nepagrįstas gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad ilgas ikiteisminis procesas suvaržė gynybos galimybes praÅ¡yti apklausti daugiau asmenų, kurie patvirtintų L. G. nurodytas aplinkybes, jog grynieji pinigai buvo mokami darbuotojams už atliktus darbus.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl nuteistojo L. G. piniginių lėšų panaudojimo kaip atlyginimo nelegaliai dirbantiems darbuotojams yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, jog jis pasisavino jo žinioje buvusį bendrovės turtÄ .Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad vien kaltininko nurodymas, jog bendrovės pinigai ar turtas buvo naudojami ne asmeniniams tikslams, bet bendrovės reikmėms, nepateikiant konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme.Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Todėl kaltininko tvirtinimas dėl įmonės turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremtas konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012 ir kt.).Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog L.

G. iÅ¡grynintas pinigines lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.Atkreipiamas dėmesys, kad pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti.Nagrinėjamoje byloje aptariamas nusikaltimas buvo baigtas, L. G. gavus iÅ¡grynintus pinigus, nes, gavęs grynuosius pinigus, jis įgijo realiÄ galimybę jais naudotis ir disponuoti savo nuožiÅ«ra. Tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡grynintus pinigus L.

G. panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nepaneigia jo kaltės, nes, nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iÅ¡ įmonės paimtu turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto pasisavinimÄ neturi reikÅ¡mės, kokiems kitiems tikslams toks turtas buvo naudojamas.Nepagrįstas jokiais įrodymais gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nenustatytas BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – UAB „xxx“ padaryta žala.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu nustatė teisingas faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo L.

G. veiksmais UAB „xxx“ padaryta žala.Pažymėtina ir tai, jog BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – padarytos žalos nepaneigia ir tas faktas, kad bendrovė nuteistajam L. G. nereiškė jokių pretenzijų ar ieškinių dėl žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad UAB ,,xxx“ buvo parduota, todėl logiška, jog byloje civilinis ieškinys nepateiktas.Atmestinas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nenustatytas jo ginamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia pasisavinti UAB „xxx“ lėšas.Nagrinėjamoje byloje nustatytas UAB „xxx“ turto pasisavinimo mechanizmas:

Å¡ios bendrovės pinigai buvo pervedami į kitų bendrovių sÄ skaitas pagal fiktyvius sandorius, vėliau juos paimant atgal grynaisiais pinigais. Pinigai buvo iÅ¡gryninami, naudojant keleto bendrovių –           UAB „xxx“, „xxx“, „xxx“ – banko sÄ skaitas, pasinaudojant bankomatais. IÅ¡ bankomatų paimtus pinigus kiti bendrininkai per G. F. arba tiesiogiai perduodavo L. G. Nuteistasis L. G. grynųjų pinigų gavimo fakto neneigia.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog           L.

G. tiesiogine tyčia, t. y. aiÅ¡kiai suvokdamas, kad jo žinioje buvusį bendrovės turtÄ â€“ pinigines lėšas (1 928 175,91 Lt) savinasi neteisėtai ir neatlygintinai, tuo ne tik pažeisdamas bendrovės interesus, bet ir darydamas bendrovei atitinkamo dydžio – 1 928 175,91 Lt – žalÄ , to ir norėjo. Pasisavinto turto vertė žymiai virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , todėl L. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas.                 Dėl UAB ,,xxx“ turto pasisavinimo Byloje nustatyta, kad R.

T., bÅ«damas UAB „xxx“ direktorius ir pagal einamas pareigas savo žinioje turėdamas UAB „xxx“ turtÄ , laikotarpiu nuo 2005 m. liepos mėn. iki  2005 m. gruodžio mėn. per 13 nusikalstamos veikos epizodų pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „xxx“ priklausantį turtÄ â€“ 415 540,79 Lt.Byloje nustatyta, kad UAB ,,xxx“ ir UAB „xxx“ turto pasisavinimo mechanizmas buvo analogiÅ¡kas, t. y. L. G., gavęs iÅ¡ V. S. fiktyvius dokumentus, juos perduodavo R.

T. IÅ¡grynintus pinigus V. S. per G. F. arba tiesiogiai perduodavo L. G., o Å¡is juos perduodavo R. T.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja ginamojo nekaltumÄ grindė tuo, jog R. T. nepažinojo nei G. S., kuris iÅ¡raÅ¡ydavo fiktyvias sÄ skaitas faktÅ«ras, nei V. S..Tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia R. T. kaltės, nes pagal turto pasisavinimo schemÄ R. T. neprivalėjo jų pažinoti. Dėl tos pačios priežasties atmetamas nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo kitas argumentas, kad byloje neužfiksuota jokių R.

T. telefoninių pokalbių su G. S. ir G. F.Apeliantė skunde teigė, kad R. T. nuosekliai tvirtino piniginių lėšų nepasisavinęs, o visas iÅ¡ L. G. gautas pinigines lėšas panaudojęs bendrovės reikmėms.Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ patikrino Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡i versija nepagrįsta, nes, be paties nuteistojo parodymų, jos nepatvirtina jokie kiti duomenys.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡i teismo iÅ¡vada atitinka tiek bylos medžiagÄ , tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje Nr. 2K-7-84/2012 iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad „...kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimÄ jo padarytoje veikoje.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Å i BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali bÅ«ti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui.“Dėl liudytojo R. P. parodymų kaip įrodymo, pagrindžiančio iÅ¡grynintų piniginių lėšų panaudojimÄ , apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė.Å iuo aspektu pažymėtina, jog, pasisavinus patikėtÄ ar kaltininko žinioje esantį turtÄ , tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės.Byloje nustatyta, kad nuteistasis R.

T., bÅ«damas UAB ,,xxx“ vadovas ir savo žinioje turėdamas bendrovei priklausančius pinigus 415 540,79 Lt, Å¡ių piniginių lėšų į bendrovės sÄ skaitÄ negrÄ Å¾ino. Tai reiÅ¡kia, kad tik nuteistasis R. T. valdė, disponavo ir naudojosi Å¡iomis lėšomis savo nuožiÅ«ra.Taigi gynėjos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vados, jog    R. T. pasisavino iÅ¡grynintus pinigus.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog             R.

T. tiesiogine tyčia, t. y. aiÅ¡kiai suvokdamas, kad jo žinioje buvusį bendrovės turtÄ â€“ pinigines lėšas savinasi neteisėtai ir neatlygintinai, tuo ne tik pažeisdamas bendrovės interesus, bet ir darydamas bendrovei atitinkamo dydžio – 415 540,79 Lt – žalÄ , to ir norėjo. Nuteistojo pasisavinto turto vertė žymiai virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas.Nors nuteistojo L.

G. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad L. G. už padėjimÄ R. T. pasisavinti UAB ,,xxx“ pinigines lėšas nuteistas nepagrįstai, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetas pirmosios instancijos teismui leido padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .    Nuteistojo L. G. gynėjas apeliaciniame skunde nedetalizavo, kokius konkrečius įrodymus ir nuosprendžio motyvus ginčija. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl L.

G. kaltės, nusikalstamos veikos įvertinimo bei jos kvalifikavimo.Byloje neginčijamai nustatyta, kad be L. G. pagalbos R. T. nebÅ«tų galėjęs pasisavinti UAB ,,xxx“ turto, nes bÅ«tent L. G. R. T. surado ir pasiÅ«lė fiktyviÄ bendrovę UAB ,,xxx, R. T. iÅ¡ L. G. gaudavo fiktyvias sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias Å¡is įgydavo iÅ¡ V. S..Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.          Dėl UAB ,,xxx“ naudai turtinės prievolės panaikinimo ir iÅ¡vengimo Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingÄ bei pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, veikdamas su bendrininkais, L.

G. apgaule UAB „xxx“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetÄ sumokėti 296 141 Lt PVM bei apgaule UAB ,,xxx“ naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės į valstybės biudžetÄ sumokėti 64 474 Lt pelno mokesčio.Nepagrįstas L. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas L. G. kaltę grindė vien tik byloje esančia specialisto iÅ¡vada Nr. 5-1/119. PrieÅ¡ingai, dėl nuteistojo L. G. kaltės sukčiavus teismas savo iÅ¡vadas pagrindė ne tik specialisto iÅ¡vada, bet paties nuteistojo L.

G. bei liudytojų parodymais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose užfiksuotais duomenimis, telefoninių pokalbių suvestinėmis bei kitais teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl L. G. nusikalstamų veikų įvertinimo bei jų kvalifikavimo.BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės arba jÄ panaikino.Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymÄ ar turtinės teisės įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės iÅ¡vengimo ar panaikinimo bÅ«das ir gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu, jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2013,                    2K-265-693/2015 ir kt.).Apgaulė PVM sukčiavimo bylose dažniausiai reiÅ¡kiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant jai suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus.

Apgaulė neteisėtai pasisavinant PVM ar iÅ¡vengiant pelno mokesčio reiÅ¡kiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į Å«kio subjektų buhalterinę apskaitÄ ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai taip jÄ suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšų ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų bÅ«du arba jos iÅ¡vengti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010,         2K-34/2011 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė L.

G. veiksmuose buvus apgaulę, kuri pasireiÅ¡kė tuo, jog dėl nuteistojo veiksmų atsirado galimybė nemokėti į biudžetÄ PVM mokesčio dėl realiai neįvykusių Å«kinių operacijų. Objektyvi tiesa, siekiant suklaidinti nukentėjusį asmenį (Å¡iuo atveju valstybinę mokesčių inspekcijÄ ), buvo iÅ¡kreipta.Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB ,,xxx“ su Å«kio subjektais UAB „xxx“, UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ neatliko Å«kinių operacijų dėl paslaugų įsigijimo, todėl, Å¡ių bendrovių vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įforminusi įmonės buhalterinėje apskaitoje, sudarė sÄ lygas nepagrįstai padidinti UAB ,,xxx“ sÄ naudas bei siekti mokestinės naudos, sumažinant mokesčius biudžetui.Tai, jog sandoriai tarp UAB ,,xxx“ ir bendrovių UAB „xxx“, UAB ,,xxx“ bei UAB ,,xxx“ buvo fiktyvÅ«s, patvirtina skundžiamame nuosprendyje detaliai iÅ¡dėstyti paties nuteistojo L.

G. bei liudytojo G. S. parodymai, taip pat atliekant operatyvinius veiksmus ir panaudojant technines priemones surinkti įrodymai.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčijo specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-1/119 motyvuodamas tuo, jog ji prieÅ¡tarauja apelianto pateiktai E. J. konsultacinei iÅ¡vadai.Pirmosios instancijos teismas atliko gana iÅ¡samiÄ Å¡ių iÅ¡vadų analizę: palygino jas tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais duomenimis, apklausė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-1/119 suraÅ¡iusiÄ specialistę A.

S..IÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai argumentavo, kodėl nesirėmė konsultacine iÅ¡vada.IÅ¡vada Nr. 5-1/119 nėra prieÅ¡taringa, nes jos sÄ lyginumas rėmėsi specialistės nežinojimu, ar buvo fiktyvios sÄ skaitos faktÅ«ros, tačiau jų buvimÄ Ä¯rodo liudytojai; negalėjimÄ neįtraukti į ataskaitÄ PVM sumų teisme paaiÅ¡kino specialistė A.

S.Neįtikinamas nuteistojo L. G. aiÅ¡kinimas, jog UAB „xxx“, UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ sÄ skaitos neįtrauktos į buhalterinę apskaitÄ , nes jis jas laikė stalčiuje ir jų nepateikė buhalterei, o tuo pačiu jos nebuvo įtrauktos į PVM atskaitÄ .Liudytoja J. L. parodė, kad ji į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė visus jai pateiktus dokumentus, bendrovė buvo tikrinama VMI ir trÅ«kumų jos darbe nebuvo nustatyta. Tai reiÅ¡kia, jog buhalterei buvo pateikti visi dokumentai, iÅ¡ jų ir fiktyvių įmonių PVM sÄ skaitos faktÅ«ros.Tai, kad liudytoja J.

L. tiksliai neįvardijo, kokių konkrečiai įmonių sÄ skaitas faktÅ«ras L. G. jai davė įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , nepaneigia fakto, kad fiktyvių bendrovių dokumentai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitÄ . Suprantama, jog neįmanoma detaliai prisiminti visų aplinkybių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. patvirtino, kad buvo įvykę sandoriai tarp UAB ,,xxx“ ir UAB „xxx“, UAB ,,xxx“ bei UAB ,,xxx“ (5 t., 58–59 b. l.).Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimÄ kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingÄ veiksmų pobÅ«dį, numatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.Vertinant nuteistojo L.

G. veiksmų turinį darytina iÅ¡vada, jog jis suvokė, kad sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (suklastotus dokumentus), numatė nusikalstamus to padarinius – galimybę UAB ,,xxx“ neteisėtai panaikinti bei iÅ¡vengti turtinės prievolės ir to norėjo.Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. G. kaltė padarius jam inkriminuotas veikas įrodyta. Jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.           Dėl UAB ,,xxx“ naudai turtinės prievolės panaikinimo ir iÅ¡vengimo Skundžiamu nuosprendžiu R.

T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaule UAB „xxx“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetÄ sumokėti 63 387,58 Lt PVM bei už tai, kad apgaule UAB ,,xxx“ naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės į valstybės biudžetÄ sumokėti 52 823 Lt pelno mokesčio.Nuteistojo R. T. gynėja apeliaciniame skunde teigė, kad R. T. veikoje nėra Å¡io nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tyčios.Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R.

T., bÅ«damas UAB „xxx“ direktorius ir turėdamas teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, padedant L. G. bei G. F., sukčiavo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, t. y. R. T. teikiant per L. G. melagingus duomenis, buvo pagaminti žinomai netikri dokumentai – PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose užfiksuota melaginga informacija dėl realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „xxx“ tariamai parduotų UAB „xxx“ paslaugų. R. T. nurodymu minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos.

UAB ,,xxx“ pervedant pinigus už imituotas pirktas paslaugas bei už jas tariamai sumokėtÄ pirkimo PVM, VMI teikiamose PVM deklaracijose Å¡ia sumÄ neteisėtai buvo padidintas bendrovės pirkimo PVM, o tuo pačiu neteisėtai sumažintos į biudžetÄ UAB ,,xxx“ mokėtinos PVM sumos. Taigi pateikus mokesčių inspekcijai žinomai suklastotas PVM deklaracijas, minėta institucija buvo suklaidinta dėl mokestinės prievolės dydžio.Nustatytos aplinkybės objektyviai paneigia gynėjos apeliacinio skundo argumentÄ , jog       R.

T. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios sukčiauti. R. T., pateikdamas neteisingus duomenims apie tariamus UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ sandorius bei žinodamas, kad šių neteisingų duomenų pagrindu bus sukurtos ir buvo sukurtos suklastotos PVM deklaracijos, suvokė, kad jos bus pateiktos VMI ir tokiu būdu bus apgauta valstybė.Nuteistojo R. T. aiškinimas nežinojus, jog UAB „xxx“ jokios veiklos nevykdo, atmetamas kaip deklaratyvus.Teismas pagrįstai pripažino R. T. žinojus, kad UAB „xxx“ realiai veiklos nevykdė ir neteikė jokių paslaugų, o tik išrašydavo fiktyvius dokumentus neįvykusioms operacijoms pagrįsti.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R.

T., atlikdamas aptartus veiksmus, veikė sÄ moningai, siekdamas nusikalstamos veikos padarinių. Nekyla abejonių jį supratus naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobÅ«dį, numačius padarinius ir jų norėjus.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. G. buvo pažįstamas su V. S., per kurį buvo gaunamos suklastotos sÄ skaitos faktÅ«ros, R. T. visus duomenis pateikdavo per L. G., iÅ¡ jo jis gaudavo ir iÅ¡grynintus pinigus. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog R.

T. be L. G. pagalbos nebÅ«tų gavęs suklastotų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir nebÅ«tų galėjęs pasinaudoti bendrininkų sukurta sukčiavimo schema.Å ios byloje nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo L. G. parodymus, kad jis neturi nieko bendro su R. T. veikla dėl UAB ,,xxx“.Tai, kad apklaustas kaip liudytojas V. S. nepatvirtino L. G. jo praÅ¡ius kokių nors fiktyvių UAB ,,xxx“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų UAB ,,xxx“ naudai, nepaneigia jo dalyvavimo padarant Å¡iuos nusikaltimus. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu V.

S. nuteistas už padėjimÄ pasisavinti didelės vertės UAB ,,xxx“ priklausantį turtÄ .Kita vertus, G. S. teisme patvirtino, kad UAB ,,xxx“ buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaitų faktÅ«rų UAB ,,xxx“ vardu maždaug už 400 000 Lt.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad įrodyta L. G. kaltė, jog jis padėjo R. T. UAB ,,xxx naudai iÅ¡vengti turtinės prievolės į valstybės biudžetÄ sumokėti 52 823 Lt pelno mokesčio. Tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies akivaizdu, kad už Å¡iÄ veikÄ L.

G. nepripažintas kaltu ir nenuteistas. Nesant byloje paduoto prokuroro apeliacinio skundo, teisėjų kolegija negali virÅ¡yti nuteistojo apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), dėl to laikoma, kad L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas tik už padėjimÄ R. T. UAB ,,xxx“ naudai panaikinti turtinę prievolę į valstybės biudžetÄ sumokėti 63 387,58 Lt PVM.Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad dvi R. T. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o L.

G. viena veika pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.                Dėl pridėtinės vertės mokesčio lėšų įgijimo apgaule Skundžiamu nuosprendžiu L. G. nuteistas už tai, kad padedant G. F. apgaule įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų.Dėl nuteistojo L. G. kaltės sukčiavus teismas savo iÅ¡vadas pagrindė specialisto iÅ¡vada apie UAB ,,xxx“ Å«kinę finansinę veiklÄ , paties nuteistojo, liudytojų A.

V., J. L. parodymais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose užfiksuotais duomenimis bei kitais teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nedetalizavo, su kokiais konkrečiais įrodymais ir nuosprendžio motyvais nesutiko.IÅ¡ 2007 m. liepos 27 d. suraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados Nr. 5-1/100 dėl UAB ,,xxx“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo (9 t., 8–12 b. l.) turinio matyti, kad tyrimo metu nustatyta, jog į UAB ,,xxx“ buhalterinę apskaitÄ buvo įtrauktos keturios UAB „xxx“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis įformintas statybos ir elektros montavimo darbų pardavimas už 512 711,02 Lt ir 92 287,98 Lt PVM.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti darbai UAB „xxx“ nebuvo atlikti, o PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įformintos neįvykusios Å«kinės operacijos su UAB „xxx“, kuri statybos, remonto darbų nevykdė. UAB „xxx“ minėtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenis įrašė į apskaitos registrus, kurių pagrindu priskaičiavo ir valstybinei mokesčių inspekcijai 2005 m. deklaravo iÅ¡ viso 92 287,98 Lt pirkimo PVM, tuo pažeidė 2002 m. kovo 5 d.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalies nuostatas. UAB „xxx“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti visi bÅ«tini rekvizitai, bet jose įvardintų operacijų turinys neatitinka tikrovės, todėl pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatas minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis įformintos neįvykusios Å«kinės operacijos, neturi juridinės galios.

Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad UAB „xxx“ PVM deklaracijose už 2005 m. rugsėjo, spalio bei gruodžio mėn. 92 287,98 Lt nepagrįstai padidino pirkimo PVM ir Å¡ia suma sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, dėl to padaryta 92 287,98 Lt žala valstybės biudžetui.Liudytojai A. V. ir J. L. patvirtino, kad UAB ,,xxx“ jokių darbų bendrovei UAB ,,xxx“ neatliko, tačiau jos dokumentai buvo pateikti buhalterijai, juos pateikė L. G.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad byloje nebuvo tiriama, ar UAB „xxx“ arba kas nors kitas už Å¡iÄ Ä¯monę nesumokėjo į biudžetÄ PVM nuo UAB „xxx“ pervestų sumų.Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes UAB ,,xxx“ negalėjo mokėti PVM į biudžetÄ , kadangi nevykdė jokios veiklos, tik iÅ¡raÅ¡inėjo fiktyvias sÄ skaitas faktÅ«ras.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje įrodyta nuteistojo   L.

G. kaltė sukčiavus, tačiau pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes jo padaryta veika negali bÅ«ti traktuojama kaip svetimo, valstybės biudžetui priklausančio turto įgijimas apgaule.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013 iÅ¡aiÅ¡kinta: esant valstybės teisei reikalauti, kad PVM bÅ«tų sumokėtas į valstybės biudžetÄ , mokėtina PVM suma paprastai tampa valstybės nuosavybe tik tada, kai toks reikalavimas įvykdomas, t. y. pinigai sumokami į valstybės biudžetÄ .

Vien tai, kad PVM sumoka vartotojas ir Å¡is mokestis skirtas valstybei, savaime nereiÅ¡kia, jog pinigų suma, kuri kaip PVM turėjo bÅ«ti asmens sumokėta į valstybės biudžetÄ , kol ji dar nėra sumokėta, jau laikytina tik tokio asmens valdomu valstybei priklausančiu turtu.Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad L. G., padedant G. F., veikdamas tiesiogine tyčia, panaudodamas fiktyvias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, legalizavo tariamai UAB ,,xxx“ parduotas paslaugas. Nurodęs jas įtraukti į UAB ,,xxx“ buhalterinę apskaitÄ , jis turėjo tikslÄ tokiu bÅ«du apgaule iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetÄ 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad L. G., padedant G. F., ne įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 92 287,98 Lt PVM lėšų, bet iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetÄ 92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio, t. y.:2005 m. rugsėjo mėn.–2006 m. sausio mėn. laikotarpiu, teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno miestuose, veikdamas su G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsniu, V.

S. ir M. L. (jie nuteisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu), padedant G. F., iÅ¡ anksto susitarė apgaule sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaudojant suklastotus UAB „xxx“ dokumentus – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. L. G., iÅ¡ anksto žinodamas, kad sandoriai tarp UAB „xxx“ ir UAB „xxx“ neįvyks, o UAB „xxx“ naudojama tam, kad Å¡ios bendrovės vardu iÅ¡raÅ¡yti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentai bÅ«tų realizuoti tretiesiems asmenims, legalizuojant prekes bei paslaugas, žinodamas, kad UAB „xxx“ neatliko ir neatliks statybos bei remonto darbų, turėdamas tikslÄ apgaule iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetÄ pridėtinės vertės mokestį, kaip fizinis asmuo, pasitelkęs teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytus fizinius asmenis, atliko statybos darbus.

L. G., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pateikė V. S. UAB „xxx“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turėtų bÅ«ti nurodytos minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose kaip tariamai parduodamos UAB „xxx“. V. S. iÅ¡ jo gautus duomenis per M. L. perdavė G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu. G. S. L. G. pateiktus duomenis įrašė į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „xxx“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, sutartis, perdavimo–priėmimo aktus, pažymas:

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05044, prie jos pridėtÄ 2005 m. rugsėjo 5 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. S2005/09/05-01, kainų pasiÅ«lymų lentelę, pažymÄ apie 2005 m. rugsėjo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už rugsėjo mėn. Nr. 1; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05080, pažymÄ apie 2005 m. spalio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už spalio mėn. Nr. 2; PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05115, prie jos pridėtÄ 2005 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. S2005/11/03-01, pažymÄ apie 2005 m. gruodžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, 2005 m. gruodžio 2 d. darbų priėmimo–perdavimo aktÄ ;

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGT Nr. 05118, pažymÄ apie 2005 m. gruodžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, vienetinių įkainių lentelę už gruodžio mėn. Nr.

3. L. G., Å¡iuos dokumentus per G. F. gavęs iÅ¡ V. S., žinodamas, kad UAB „xxx“ realiai UAB „xxx“ jokių paslaugų nesuteikė, minėtus dokumentus pateikė pasiraÅ¡yti UAB „xxx“ direktoriui A. V., nežinojusiam, jog UAB „xxx“ paslaugų UAB „xxx“ nesuteikė. A. V. pasiraÅ¡ytus dokumentus perdavė UAB „xxx“ finansininkams ir nurodė juos įtraukti į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ bei į juos atsižvelgti, rengiant 2005 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas.

UAB „xxx“ finansininkai nežinodami, kad A. V. pateiktose UAB „xxx“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose bei kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „xxx“ nebuvo parduotos ir Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ bei UAB „xxx“ 2005 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas, tokiu bÅ«du sumažindami 92 287,98 Lt UAB „xxx“ valstybės biudžetui mokėtinÄ PVM, ir Å¡ias deklaracijas 2005 m. spalio 27 d., 2005 m. lapkričio 28 d., 2006 m. sausio 24 d. elektroniniu bÅ«du pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Å ermukÅ¡nių g. 4, darbuotojams bei kaip atsiskaitymÄ už neva UAB „xxx“ atliktus darbus iÅ¡ UAB „xxx“ banko sÄ skaitos              Nr. 037290000004467595, esančios AB „Parex“ banke, mokėjimo pavedimais: 2005 m. spalio    28 d. 49 000 Lt, 2005 m. lapkričio 1 d. 34 000 Lt, 2005 m. lapkričio 2 d. 49 000 Lt, 2005 m. lapkričio 3 d. 33 500 Lt, 2005 m. lapkričio 4 d. 49 000 Lt, 2005 m. lapkričio 4 d. 75 000 Lt, 2005 m. gruodžio 19 d. 45 000 Lt, 2005 m. gruodžio 20 d. 49 000 Lt, 2005 m. gruodžio 21 d. 44 500 Lt, 2005 m. gruodžio 22 d. 48 000 Lt, 2005 m. gruodžio 23 d. 47 000 Lt, 2005 m. gruodžio 28 d.

       34 000 Lt, 2005 m. gruodžio 29 d. 48 000 Lt pervedė į UAB „xxx“ banko sÄ skaitÄ Nr. 500075800052467651, esančiÄ AB banke „Snoras“, iÅ¡ viso 605 000 Lt. M. L. Å¡iuos pervestus pinigus, iÅ¡ jų į Lietuvos Respublikos biudžetÄ mokėtinÄ PVM, bankomatuose nuėmė grynaisiais ir perdavė L. G.Tokiu bÅ«du L. G., padedant G. F., tyčia per 13 nusikalstamos veikos epizodų apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetÄ 92 287,98 Lt (26 728,45 Eur) pridėtinės vertės mokesčio.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pabrėžė, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismas turi įgaliojimus, esant pagrindui, savo iniciatyva nustatyti iÅ¡ esmės skirtingas inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes.

Ä®gyvendindamas Å¡iÄ teisę, teismas privalo praneÅ¡ti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokiÄ galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ , kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).Atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviams buvo praneÅ¡ta, kad teisėjų kolegija gali svarstyti dėl kitokio veikos kvalifikavimo arba kitokių aplinkybių, objektyviųjų požymių nustatymo, nei nurodyta nuosprendyje, todėl toks nusikalstamos veikos objektyviojo požymio pakeitimas teisme galimas.

Tokia nusikalstamos veikos formuluotė tiksliausiai atitinka objektyviuosius sukčiavimo požymius pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismui pakeitus nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, objektyvųjį požymį, nuteistųjų L. G. ir G. F. veikos kvalifikavimas nesikeičia.      Dėl bausmių Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimÄ abiem kaltininkams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais.

Nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių motyvų dėl paskirtų bausmių, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos.                    Dėl civilinių ieškinių BPK 109 straipsnis įtvirtina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius.Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo L.

G. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, jog teismas suklydo, iÅ¡ L. G. priteisdamas 163 201,96 Lt turtinę žalÄ (dėl UAB „xxx“ padarytos žalos).Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (15 t., 186 b. l.) civilinio ieÅ¡kovo atstovė patikslino byloje pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius ir prašė teismo priteisti: iÅ¡ L. G. (dėl UAB ,,xxx“ žalos) 163 201,96 Lt (iÅ¡ jų 86 294,96 Lt PVM ir 76 907 Lt pelno mokesčio), iÅ¡ R. T. ir UAB ,,xxx“ 94 823 Lt ( iÅ¡ jų 42 000 Lt PVM ir 52 823 Lt pelno mokesčio), iÅ¡ L.

G. ir UAB ,,xxx“ 320 615 Lt (iÅ¡ jų 276 141 Lt PVM ir 44 474 Lt pelno mokesčio).Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo L. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamu nuosprendžiu L. G. nebuvo nuteistas už 76 907 Lt pelno mokesčio įgijimÄ ar turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ pelno mokestį iÅ¡vengimÄ apgaule. Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis dėl 163 201,96 Lt civilinio ieÅ¡kinio priteisimo keičiama, priteista civilinio ieÅ¡kinio suma mažinama iki 86 294,96 Lt (24 992,75 Eur).Nuteistojo R.

T. gynėjos apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo priteisti valstybei turtinės žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ visų kaltų asmenų, atmetamas. Nesant prokuroro ar nukentėjusiojo (valstybės, kuriai atstovauja VMI) apeliacinių skundų, apeliacinės instancijos teisme bylÄ nagrinėjant pagal nuteistųjų gynėjų skundus, negalima pabloginti nuteistųjų padėties.                                                                             Dėl BK 72 straipsnio taikymo Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundų argumentais, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio turto konfiskavimÄ , taisykles.Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. IÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ nusikalstamos veikos.              BK 72 straipsnio 5 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natÅ«ra, teismas iÅ¡ kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .Pagal teismų praktikÄ pripažįstama, jog iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, kad neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose                        Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).

Tais atvejais, kai nusikalstamu bÅ«du užvaldytas turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiÅ¡kiami civiliniai ieÅ¡kiniai, arba kitokiu bÅ«du susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytÄ turtÄ ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu bÅ«du gavęs iÅ¡ jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. G., veikdamas su G. S., V.

S. ir   M. L., padedant G. F., pasisavino didelės vertės UAB „xxx“ priklausantį turtÄ â€“ 1 928 175,91 Lt, o R. T., veikdamas su G. S., V. S. ir M. L., padedant G. F. bei L. G., pasisavino didelės vertės UAB „xxx“ priklausantį turtÄ â€“ 415 540,79 Lt.Taigi nusikalstamu bÅ«du užvaldytos UAB „xxx“ ir UAB ,,xxx“ priklausančios lėšos buvo kaltininkų padarytų nusikaltimų rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ vienÄ konfiskuotino turto rūšį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs solidariai priteisti pinigines lėšas iÅ¡ asmenų, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ .

Be to, skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų dėl BK 72 straipsnio taikymo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2013 priimtoje nutartyje nurodė, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 5 dalį iÅ¡ sukčiavimo bendrininkų konfiskuotini iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialiÄ vertę turintys daiktai ar iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nustatoma ne pagal nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo taisykles, bet pagal bylos duomenis dėl kiekvienam bendrininkui tekusios pinigų sumos ar turto.

Tiems duomenims taikomos visos BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo taisyklės.Nustatant konfiskuotinÄ sumÄ , bÅ«tina atsižvelgti, kokiÄ konkrečiÄ naudÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos asmuo gavo, koks jo vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ , ir į kitus duomenis, reikÅ¡mingus konkrečios naudos gavimui identifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2012).Nuteistasis L. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad už pinigų iÅ¡gryninimÄ mokėjo 10 procentų nuo bendros sumos (5 t., 64–66 b. l.).

Pirmosios instancijos teisme jis kategoriÅ¡kai paneigė Å¡iÄ aplinkybę, tačiau apeliacinės instancijos teisme patvirtino tikrai mokėjęs 10 procentų tarpininkams už paslaugÄ .Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad už netikrų sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymÄ , pinigų iÅ¡gryninimÄ kaip paslaugÄ buvo mokama 10 procentų nuo fiktyvių sandorių sumos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad minėtas paslaugas L. G. ir R. T. teikė G. S., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, V.

S. ir M. L. (dėl jų priimtas jau įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis).                                       Nagrinėjamu atveju 10 procentų nuo UAB ,,xxx“ 1 928 175,91 Lt išgrynintos sumos yra 192 817,59 Lt, o nuo UAB ,,xxx“ 415 540,79 Lt išgrynintos sumos – 41 554,08 Lt. Nuteistasis G. F. kategoriškai neigė dalyvavęs jam inkriminuotose veikose, tačiau G. S. teisme parodė V. S. jam sakius, kad jis dokumentus ir pinigus perduodavo G.

F., o Å¡is – L. G. ir R. T.. Teismas nustatė, kad G. F. vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, tačiau iÅ¡ operatyvinio sekimo metu užfiksuotų duomenų matyti jį buvus pakankamai aktyvų: kontroliuojamais mobiliojo ryÅ¡io telefonais intensyviai kontaktavus tiek su L. G., tiek su V. S. Gavęs informacijÄ apie pervestas pinigines lėšas, jis informuodavo V. S. ir susitardavo, kada V. S., iÅ¡gryninęs pervestas lėšas, perduos jam, o jis jas grÄ Å¾indavo L. G. Byloje nėra jokių duomenų, kokiÄ konkrečiÄ naudÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų gavo G.

F., tačiau Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, kad jam už tarpininkavimÄ nebuvo mokama.Nesant galimybės nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo pasisavintÄ turtÄ , teismas tokio turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ bendrininkų gali iÅ¡ieÅ¡koti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014 ir kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad, vadovaujantis             BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ nuteistųjų L.

G. ir G. F. konfiskuotino turto vertę atitinkanti 1 735 358,32 Lt (502 594,51 Eur) pinigų suma (iš bendros konfiskuotinos sumos atėmus 10 procentų tarpininkams) turi būti išieškota lygiomis dalimis, t. y. po 867 679,16 Lt (251 297,25 Eur), o iš nuteistųjų L. G., R. T. ir G. F. konfiskuotino turto vertę atitinkanti 373 986,71 Lt (108 314,04 Eur) pinigų suma (iš bendros konfiskuotinos sumos atėmus 10 procentų tarpininkams) turi būti išieškota lygiomis dalimis, t. y. po 124 662,24 Lt (36 104,68 Eur).Nuteistojo L.

G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad bendrovės UAB ,,xxx“ ir UAB ,,xxx“ nereiÅ¡kė L. G. jokių pretenzijų, neturi reikÅ¡mės, sprendžiant konfiskavimo taikymo klausimÄ .Å iame nuosprendyje jau minėta, kad BK 72 straipsnyje numatyto turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės negalima tapatinti su civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo klausimo sprendimu.Å iuo aspektu pažymėtina, jog, pasisavinus patikėtÄ ar kaltininko žinioje esantį turtÄ , tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės. Dėl to atmetamas apeliacinio skundo teiginys, kad byloje nenustatyta, jog L.

G. bÅ«tų praturtėjęs.          Dėl aritmetinės klaidos iÅ¡taisymo Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė aritmetinę klaidÄ .Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad L. G. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teismas jam paskyrė 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudÄ .AnalogiÅ¡ka bausmė L. G. paskirta ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos).BK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad skiriama bauda nustatoma MGL dydžiais.Veikų padarymo metu 1 MGL buvo 125 Lt.Atlikus aritmetinį veiksmÄ (125 x 200 = 25 000) akivaizdu, jog už aptariamus nusikaltimus nurodyta pinigine iÅ¡raiÅ¡ka bauda yra teisėjos klaida dėl neatidumo, juo labiau kad nurodydama galutinės bausmės dydį (300 MGL), pinigine iÅ¡raiÅ¡ka jį nurodė teisingai (125 x 300 = 37 500).Taip pat nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta analogiÅ¡ka aritmetinė klaida ir nurodant bausmes juridiniams asmenims UAB ,,xxx“ bei UAB ,,xxx“.

Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės iÅ¡vengimo) teismas jiems paskyrė po 300 MGL (39 000 Lt) dydžio baudÄ , nors turėjo bÅ«ti nurodyta 37 500 Lt (125 x 300 = 37 500). Galutinės bausmės dydis (500 MGL) nurodytas teisingai (125 x 500 = 62 500).Å ios aritmetinės klaidos iÅ¡taisomos ir tai nelaikoma nuteistojo L. G. bei juridinių asmenų teisinės padėties pabloginimu.Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies             3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti:nustatyti, kad L. G. ir R. T. suklastotus dokumentus įgijo ne už tiksliai nenustatyto dydžio, bet už 10 procentų nuo iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų sumos dydžio piniginį atlygį;nustatyti, kad L. G., padedant G. F., ne apgaule įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto          92 287,98 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų, bet apgaule iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti 26 728,45 Eur (92 287,98 Lt) pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ ;iÅ¡ L.

G. valstybei priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti (dėl UAB ,,xxx“ padarytos žalos) sumažinti nuo 163 201,96 Lt iki 24 992,75 Eur, arba 86 294,96 Lt; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti:iÅ¡ L. G. 251 297,25 Eur, arba 867 679,16 Lt (dėl UAB ,,xxx“ lėšų pasisavinimo) ir             36 104,68 Eur, arba 124 662,24 Lt (dėl UAB ,,xxx“ lėšų pasisavinimo); iÅ¡ R. T. 36 104,68 Eur, arba 124 662,24 Lt; iÅ¡ G. F. 251 297,25 Eur, arba 867 679,16 Lt (dėl UAB ,,xxx“ lėšų pasisavinimo) ir 36 104,68 Eur, arba 124 662,24 Lt (dėl UAB ,,xxx“ lėšų pasisavinimo).             Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                                       Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                    Svajūnas Knizleris                                                                                     Linas Žukauskas