2017-11-15 Nr. AB-21048-3-61-3-01942-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5041-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01942-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. H. Z. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. H. Z. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. H. Z. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–9), prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) Imigracijos skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-548 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui B. H. Z. A.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą per 1 mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 29 d. kreipėsi dėl LLG išdavimo skubos tvarka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip direktoriui įmonės, kuri vykdo veiklą paskutinius 6 mėnesius, yra investavusi 14 480 Eur ir įmonėje dirba 3 asmenys. Nors pareiškėjo prašymas buvo pateiktas nagrinėti skubos tvarka, per visą nagrinėjimą nebuvo gautas joks dokumentas, žymintis tai, kad prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka, apie jokius trūkumus pareiškėjas nebuvo informuotas, pareiškėjui net nenurodyta, kad keičiasi nagrinėjimo tvarka, nesivadovauta Įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi. Tik 2017 m. sausio 5 d. pareiškėjui buvo atsiųstas kvietimas į pokalbį, jo prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas. Atsakovui kilo įtarimas, kad pareiškėjo atvykimo tikslas į Lietuvą yra kitas, negu oficialiai deklaruotas, taip pat nepakako prašymą pagrindžiančių duomenų. Pareiškėjo manymu, iš 2017 m. sausio 5 d. pranešimo akivaizdu, kad buvo praleistas terminas tokiam pranešimui pateikti ir nenurodyta visiškai jokia informacija, kokių dokumentų trūksta. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo neveikimas, kuris pasireiškė informacijos nuslėpimu, prieštarauja ne tik Įstatymo normoms, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – ir VAĮ) bei gero viešojo administravimo ir teisinio tikrumo principams, todėl Sprendimas yra neteisėtas, o atsakovo neveikimas negali būti ignoruojamas. Pareiškėjas pabrėžė, kad nustatyti prašymo dėl LLG išdavimo nagrinėjimo pažeidimai privalo sukelti atsakovui teisinius padarinius, todėl prašė teismo ex officio priimti sprendimą taikyti atsakovui poveikio priemones ir panaikinti Sprendimą, priimtą pažeidžiant nurodytas normas. Šiame kontekste pareiškėjas kartu akcentavo, kad atsakovas tik 2017 m. kovo 8 d. išsiuntė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui prašymą patikrinti, ar uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) užsiima deklaruota veikla, todėl kyla pagrįstas klausimas, kokius veiksmus atsakovas atliko iki 2017 m. kovo 8 d.

1.2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas grindžiamas tuo, jog neva nagrinėjant prašymą kilo įtarimas dėl Bendrovės veiklos, nors pareiškėjas pateikė visą informaciją apie Bendrovės vykdomą veiklą, taip pat manoma, kad pareiškėjas neva siekia imituoti Bendrovės veiklą, tačiau su tokiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes jie iš esmės nėra pagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais, Sprendime vieni atsakovo teiginiai prieštarauja kitiems atsakovo teiginiams. Pareiškėjas tvirtino, kad skundžiamame Sprendime atsakovo išreiškiama nuomonė akivaizdžiai neatitinka tikrovės, todėl Sprendimas yra nepagrįstas.

1.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad kviečiamas 2017 m. kovo 28 d. atvyko pas atsakovą apklausai, tačiau atsakovo darbuotojas uždavė tik formalius klausimus, apklausoje siekė išprovokuoti pareiškėją, bet pareiškėjas į visus klausimus atsakė tinkamai ir išsamiai. Atsakovui pakvietus pareiškėją į pokalbį ir diskutavus su juo, jokios aplinkybės, nurodytos paties pareiškėjo, nebuvo pateiktos Sprendime, todėl nesuprantamos Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas nesiekia užsiimti teisėta veikla. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nerodė jokio poreikio gauti papildomus dokumentus, todėl nėra suprantamos Sprendime dėstomos abejonės, kai atsakovas visiškai nesiekė jų pašalinti, be to, tai akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas visiškai nesigilino į prašymo aplinkybes ir neatsižvelgė į pareiškėjo prašymus. Pareiškėjui pokalbio metu visiškai nebuvo pateikiama informacija, kad atsakovas nesusisiekė su Bendrovės darbuotojais, Sprendime neatsižvelgta į tai, kad Bendrovės patalpos šiuo metu renovuojamos, nors apie tai pareiškėjas pasakė pokalbio su atsakovo darbuotojais metu, šios aplinkybės net neminimos Sprendime. Pareiškėjas manė, kad kritiškai vertintini ir atsakovo teiginiai, jog pareiškėjas nesiekė bendradarbiauti, nes pareiškėjas dar iki pokalbio su atsakovo darbuotojais domėjosi telefonu, ar nieko netrūksta, po pokalbio taip pat skambino ir teiravosi, ar nereikia papildomų dokumentų, tačiau nuolat buvo atsakoma, kad dokumentų užtenka, papildomai nieko teikti nereikia. Tuo tarpu iš ginčijamo Sprendimo matyti, jog atsakovas mano, kad dokumentų trūkumas yra. Taigi, pareiškėjo manymu, atsakovas teikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir klaidina tiek pareiškėją, tiek teismą.

1.4. Pareiškėjas pabrėžė, kad visos įmonės turi pateikti balansus už 2016 m. iki kitų metų birželio pirmos dienos ir sumokėti pelno mokestį. Atitinkamai apklausos vykdymo dieną buhalteris dar nebuvo galutinai suformavęs balanso, todėl pareiškėjas negalėjo atsakyti, koks tikslus pelnas bus. Apklausos metu pareiškėjo nebuvo klausinėjama apie darbuotojus, nors atsakovo darbuotojai galėjo nurodyti kartu atvykti ir Bendrovės darbuotojams, tačiau apie juos net neužsiminta, todėl nesuprantama, kaip atsakovo darbuotojai ieškojo Bendrovės darbuotojų.

Apklausos metu pareiškėjas taip pat išsamiai ir nedviprasmiškai paaiškino apie situaciją dėl banko sąskaitos, kad bankas laukia, kol bus išduotas LLG, buvo pateikta banko pažyma apie tai, kad sąskaitos atidaryti negali. Paklaustas apie kompiuterines programas, pareiškėjas pateikė programų įsigijimo sąskaitas faktūras, tačiau nepateikė šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, nes akivaizdu, kad atsakovas to neprašė, todėl atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas nepateikė apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, yra niekiniai.

Po šių dokumentų pateikimo buvo paskambinta atsakovo darbuotojui, kuris vykdė apklausą, tačiau jis patvirtino, kad dokumentus gavo ir nieko papildomai nereikia, formaliai nurodė laukti sprendimo. Be to, Sprendime nenurodoma, kad nuomojamos patalpos šiuo metu renovuojamos, nors tai buvo pabrėžta ir pokalbio metu, tačiau šias aplinkybes atsakovas visiškai ignoruoja, taigi, kyla pagrįstas klausimas, kaip, atsakovo manymu, darbuotojai turi būti savo darbo patalpose, kai patalpos remontuojamos. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuomos sutartis, patalpų remontą žymintys dokumentai buvo pateikti atsakovui, tačiau Sprendime apie tai visiškai neužsimenama. 2017 m. balandžio 11 d. atsakovo pareigūnai patys nuvyko į Bendrovės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikti patikrinimą ir pamatė, kad patalpos remontuojamos, todėl logiškai nesuprantamas Sprendime nurodytas teiginys dėl Bendrovės veiklos imitavimo.

Apklausos metu atsakovo pareigūnui nekilo papildomų klausimų, pareiškėjas buvo išleistas, tačiau, kaip matyti iš Sprendimo, atsakovui kilo daug dvejonių, kurių jis visiškai nesiekė pašalinti. Pareiškėjas dar kartą akcentavo, kad buvo daug kartų skambinama atsakovui teiraujantis, ar nieko netrūksta, žinant atsakovo sprendimų praktiką, kad abejonių jie patys nešalina, tačiau nuolat sulaukta atsakymo, kad nieko netrūksta. Nors atsakovas teigia, kad buvo bandyta išsiaiškinti dėl Bendrovės veiklos vykdymo vietos telefonu ir elektroniniu paštu, pareiškėjas nurodė, kad nebuvo nė vieno skambučio ir joks elektroninis laiškas nepasiekė adreso (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją.

1.5. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi dėl LLG ir papildomai sumokėjo 172 Eur už prašymo išnagrinėjimą per 2 mėnesius, šiam laikotarpiui jis turėjo galiojančią Šengeno vizą, todėl buvo nuspręsta, kad nėra jokio reikalo papildomai kreiptis dėl nacionalinės vizos D. Pareiškėjas pasiliko tęsti numatytos veiklos, visi akcininkai nuolat bendravo ir bendrauja dėl Bendrovės veiklos plėtros. Tačiau atsakovas be jokios aiškios priežasties nusprendė pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą 4 mėnesiams. Nors pranešime apie termino pratęsimą turi būti nurodoma, kokios informacijos trūksta, atsakovas nė karto nesusisiekė su Bendrovės atstovais nei telefonu, nei elektroniniu paštu, o į pareiškėjo skambučius buvo atsakoma, kad nieko netrūksta, jeigu ko nors trūks, atsakovas informuos. Taigi, atsakovas akivaizdžiai nepaisė ir pažeidė VAĮ bei nustatytus terminus, neteikė jokios informacijos, be pagrindo pratęsė terminus, tokiais veiksmais šiurkščiai pažeisdamas teisinį tikrumą ir pareiškėjo teises, o Sprendime pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią reikia vertinti itin skeptiškai.

1.6. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovės pagrindinė veikla – finansinio konsultavimo ir projektų plėtros atstovavimo paslaugų teikimas, susijęs su vėjo energetikos projektų vystymu. Bendradarbiaudama su Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinių projektų vystytojais, Bendrovė ne vienerius metus užsiima būtent konsultavimu vėjo energetikos projektų plėtros klausimais. Pagrindinė Bendrovės veiklos šalis yra Lietuva. Bendrovė šiuo metu yra pasirašiusi keletą sutarčių su Lietuvos ir Estijos bendrovėmis, kurios planuoja ir turi rimtus ketinimus investuoti į Lietuvos energetikos sektorių, konkrečiai – vėjo energetikos projektų statybą ir plėtrą Lietuvoje. Pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientas šiuo metu yra OU „(duomenys neskelbtini)“ (Estija), ši įmonė ketina ir ieško visų galimybių Lietuvoje statyti ne mažesnį kaip 35 MW vėjo jėgainių parką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslas yra surasti šiai įmonei projektą, kuris jau būtų pastatytas arba surasti galimybes, teritoriją, kur tokį projektą OU „(duomenys neskelbtini)“ galėtų įgyvendinti. Planuojama užsakovo investicijų suma į projektą – apie 45 000 000 Eur, planuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvykdžiusi visus įsipareigojimus užsakovui, uždirbs ne mažiau kaip 1 000 000 Eur grynojo pelno. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat teikia finansinio tarpininkavimo paslaugas, ne vienerius metus dirbdama su žymiausiais bankais, kurie specializuojasi vėjo energetikos projektų finansavime, t. y. KFW Ipex Bank ir Deutsche Bank, atstovauja savo klientams šiuose bankuose, atlieka visas paslaugas, susijusias su banko kreditais vėjo energetikos projektų finansavimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“, aktyviai plėsdama savo veiklą, jau pradėjo bendradarbiavimą su vienais iš didžiausių vėjo jėgainių gamintojų „Enercon“ GmBH ir „Siemens“, todėl savo klientams šiuo metu gali suteikti visą paslaugų paketą: nuo projekto analizės iki visiško projekto statybos darbų finansavimo, įrangos tiekimo.

1.7. Pareiškėjas tvirtino, kad jis ir Bendrovė atitinka visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, todėl atsakovas be jokio teisinio pagrindo atsisakė išduoti jam LLG. Pabrėžė, kad visi reikiami dokumentai, pagrindžiantys Įstatyme nustatytus reikalavimus, buvo pateikti atsakovui, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nėra fiktyvi, pateikti duomenys apie Bendrovę, joje dirbančius darbuotojus ir jos vykdomą veiklą taip pat pagrindžia Bendrovės veiklumą. Remdamasis lingvistine Įstatymo analize ir tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavas kapitalas yra 43 440 Eur, Bendrovėje dirba daugiau negu 3 darbuotojai, Bendrovė veiklą vykdo apie 4 metus, pareiškėjas manė, kad šiuo atveju turėjo būti nustatyta, ar Bendrovė yra fiktyvi, tačiau Sprendime nenurodyta / neužsiminta apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvią veiklą. Pareiškėjas akcentavo, kad jis turi pakankamai lėšų tiek verslo vystymui, tiek gyvenimui Lietuvoje. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą bei pareiškėjo būtinumą būti veiklos vykdymo teritorijoje, turėjo būti itin gerai informuotas ir pakankamai gerai išmanyti vėjo energetikos veiklos vystymo ypatumus, procedūras bei kylančias problemas, tačiau Sprendime net neminima energetikos sritis, atsakovas net nesiekė šalinti jam kilusių abejonių, todėl nėra suprantama, kokiu pagrindu atsakovas darė išvadą, jog pareiškėjui nėra būtina būti Lietuvoje, siekiant vykdyti veiklą.

1.8. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju jam atsisakyta išduoti LLG, nes, Migracijos departamento manymu, egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose nustatytos sąlygos. Tačiau pareiškėjas teigė, kad atsakovo nurodytos sąlygos neegzistuoja.

1.9. Pasisakydamas dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo nebuvimo, pareiškėjas rėmėsi Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, apibrėžiančia fiktyvios įmonės sąvoką, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio trečiasis skirsnis (100–105 punktai) detalizuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir pažymėjo, kad skundžiamame atsakovo Sprendime nenurodytas nė vienas Tvarkos aprašo 100 punkte įtvirtintas pagrindas, nes šios situacijos analizė pagrįstai leidžia teigti, kad Bendrovės veikla negali būti traktuojama kaip fiktyvi, kadangi visi pateikti duomenys yra tinkami ir pagrindžia realią Bendrovės veiklą. Tuo tarpu Sprendime nurodyti motyvai nepagrįsti faktine situacija ar teisiniais argumentais, jame nurodyti tik pamąstymai apie pareiškėją, tačiau tokie teiginiai nesudaro teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjas pabrėžė, kad yra verslininkas, jo tikslas – sukurti pelningą verslo planą, o direktoriaus funkcijos yra reikalingos tęsti vykdomos veiklos tikslus, nes pareiškėjas mato plačias verslo galimybes, todėl nutarė plėstis Lietuvoje. Pareiškėjas akcentavo, kad išmano rinką ir žino, kaip vystyti tokio pobūdžio verslą, o vystant veiklą yra būtinas jo buvimas Lietuvoje, prižiūrint veiklos kokybę ir ieškant partnerių, nes veikla yra itin specifinė. Be to, pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą, turėjo nurodyti ir pagrįsti, kokias pareiškėjo prašomo LLG išdavimo sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, patvirtinantys duomenys neatitinka tikrovės arba kokie pateikti dokumentai yra neteisėtai įgyti ar suklastoti, tačiau to nepadarė.

1.10. Dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindo nebuvimo pareiškėjas akcentavo, kad pagal šį punktą išduoti LLG užsieniečiui atsakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas tik nurodė, kad kyla abejonės dėl sąžiningo pareiškėjo tikslo plėtoti verslą ir realios Bendrovės veiklos, o šie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti, taip pat neaiškinama, kokiu pagrindu nelegalios migracijos grėsmė gali kilti ir kokie duomenys, kurie neatitiktų tikrovės, pateikti. Tuo tarpu pareiškėjo veiksmai negali suponuoti nelegalios migracijos grėsmės išvados, nes pareiškėjas nėra pažeidęs nė vieno Lietuvos įstatymo, nepažeidė išvykimo termino.

1.11. Pareiškėjas nurodė, kad, atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG išvadavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Šiuo aspektu pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas visiškai neatsižvelgė į Bendrovės specifiką, t. y. neatsižvelgė į tai, kad Bendrovės paslaugų teikimas susijęs su vėjo energetikos projektų vystymu, Bendrovė nėra mažmeninės prekybos įmonė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pateiktų sąskaitų faktūrų kiekis kokiu nors būdu lemia Bendrovės veiklą.

1.12. Pareiškėjas skunde, be kita ko, pažymėjo, kad atsakovo vyriausiasis specialistas A. E., kuris nagrinėjo pareiškėjo prašymą, apklausė jį pokalbio metu bei nuolat teigė, kad jokios informacijos pareiškėjui nereikia pateikti, turi liudyti ir nurodyti, kokiu pagrindu buvo ignoruojamos Įstatymo normos, kodėl nebuvo nurodoma, kokios informacijos trūksta ar kokius dokumentus būtina pateikti, siekiant išsklaidyti visas abejones dėl pareiškėjo ar Bendrovės veiklos.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 33–43) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas teigė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendimas paremtas surinktais objektyviais duomenimis, todėl atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

2.1. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentui, įvertinus surinktų duomenų visumą, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo, sąžiningo pareiškėjo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios Bendrovės veiklos, todėl buvo konstatuota, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jo tikrieji ketinimai yra kiti, negu oficialiai deklaruoti (t. y. ne vykdyti teisėtą veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje), be to, pareiškėjo valdoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Migracijos departamento manymu, pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad gautų LLG, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

2.2. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG išdavimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų LLG gauti. Migracijos departamentas nurodė, kad prieš priimant ginčijamą Sprendimą buvo atliktas išsamus tyrimas: įvertinti dokumentai, apibūdinantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, apklaustas pareiškėjas, atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas pareiškėjo nurodytu Bendrovės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius). Taigi, atsakovas teigė, kad įrodymai buvo renkami aktyviai, o Sprendimas priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.3. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir kartu pateiktus dokumentus nustatyta, kad Bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti buvo pateikti 7 kasos pajamų orderiai (serija RIZ Nr. 2016/11-01, Nr. 2016/10-001, Nr. 2016/09-001, Nr. 2016/08-001, Nr. 2016/07-001, Nr. 2016/06-001, Nr. 2016/05-001), tariamos finansinės operacijos vyko tik su vienu juridiniu asmeniu – Estijos įmone OU (JSC) „(duomenys neskelbtini)“, kasos pajamų orderius pasirašė Bendrovės direktorius, (duomenys neskelbtini) pilietis S. I. Z. R., kuriam buvo panaikintas LLG.

Visi kasos pajamų orderiai, patvirtinantys Bendrovės finansines operacijas, buvo pasirašyti 2016 m. gegužės–lapkričio mėn. po vieną per mėnesį 1 000 Eur sumai. Remiantis pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalu, parodančiu duomenis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., 2016 m. buvo išrašytos tik minėtos septynios PVM sąskaitos faktūros ir visos su ta pačia Estijoje registruota įmone OU (JSC) „(duomenys neskelbtini)“. Iš pareiškėjo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2015 m. matyti, kad Bendrovė veiklos 2015 m. nevykdė: deklaracijos 18 grafoje „į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nurodyta 0 Eur.

Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 25 d. sudarytu balansu už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., Bendrovė neturi jokio ilgalaikio turto, nors pagal veiklos specifiką tokio turto turėtų turėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikį 51 146 Eur vertės turtą sudaro sumos grynaisiais pinigais, t. y. absoliučiai didžiąją dalį sudaro Bendrovės akcininkų įnašai į Bendrovės nuosavą kapitalą. Pateiktos konsultavimo paslaugų sutartys anglų ir lietuvių kalbomis nesutampa: sutartyje anglų kalba sutariama nuo 2016 m. gegužės 2 d.

„už kiekvieną mėnesį, pradedant nuo šios sutarties pasirašymo dienos“ mokėti 1 000 Eur (Sutarties 3 straipsnio a punktas), o pagal sutarties vertimą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą sutariama mokėti nuo 2016 m. liepos 4 d. Daugiau jokių dokumentų, pagrindžiančių Bendrovės veiklą, nebuvo pateikta. Vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas turėjo įrodyti, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi su prašymu dėl LLG vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.

Taigi, pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą dar iki 2016 m. gegužės 29 d., tačiau, vertinant pareiškėjo pateiktus dokumentus, jų turinį, neatitikimus ir kitas aplinkybes, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi su prašymu dėl LLG vykdytos veiklos.

2.4. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog prašymo išduoti LLG nagrinėjimo metu pareiškėjas turėjo sudarytas visas sąlygas teikti teisėtos Bendrovės veiklos vykdymą patvirtinančius įrodymus, tačiau Migracijos departamentui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla buvo įrodinėjama 7 abejotinos įrodomosios reikšmės sąskaitomis faktūromis su Estijos įmone OU (JSC) „(duomenys neskelbtini)“, o apklausos metu pareiškėjas savo paaiškinimais tik sustiprino abejones dėl pateiktų sąskaitų faktūrų su minėta įmone įrodomosios reikšmės, nes, paprašytas pateikti informaciją apie Bendrovės suteiktas ir atliktas paslaugas šiai įmonei, pareiškėjas atsakė, kad tokios informacijos negali pateikti ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl nurodytai įmonei suteiktų paslaugų (skunde teismui tokie paaiškinimai taip pat nepateikti). Be to, pareiškėjas teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. liepos 4 d. sudarytą konsultavimo paslaugų sutartį su Estijos bendrove „(duomenys neskelbtini)“ gauna pajamas grynaisiais pinigais, tačiau negalėjo paaiškinti, kokiu būdu Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti pinigai įnešami į Bendrovės kasą (nors pareiškėjas su prašymu pateikė kasos pajamų orderius). Nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėjas taip pat nepateikė skunde minimų sutarčių su Lietuvos ir Estijos bendrovėmis, dokumentų, kurie būtų susiję su finansinio tarpininkavimo paslaugų teikimu, ar sutarčių, kurios rodytų, pareiškėjo teigimu, ne vienerius metus Bendrovės vykdomą konsultavimo veiklą vėjo energetikos projektų plėtros klausimais. Tuo tarpu iš pateiktų finansinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų akivaizdu, kad Bendrovė tokia veikla tikrai nesiverčia keletą metų (tai įrodo, pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinė pelno mokesčio deklaracija už 2015 m.).

2.5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo bylą iš Vilniaus AVPK Migracijos valdybos gavo 2016 m. gruodžio 5 d., todėl, priešingai negu teigia pareiškėjas, 2017 m. sausio 5 d. priimant sprendimą sustabdyti pareiškėjo prašymo išduoti LLG nagrinėjimą nebuvo pažeistas Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas. Be to, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, iškilus abejonių dėl Bendrovės vykdomos veiklos, Bendrovės darbuotojų faktinio darbo, pareiškėjo tikrųjų ketinimų Lietuvos Respublikoje, kadangi nepakako pareiškėjo prašymą pagrindžiančių duomenų, 2017 m. sausio 5 d. nusprendė sustabdyti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą ir įpareigoti pareiškėją iki 2017 m. vasario 5 d. asmeniškai atvykti ir apklausos metu pateikti papildomus paaiškinimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos, pareiškėjo įsitraukimo į Bendrovės valdymą. Tačiau pareiškėjas į apklausą nustatytu terminu neatvyko, jis atvyko tik 2017 m. kovo 28 d., todėl nuo šios datos ir buvo atnaujintas prašymo nagrinėjimo terminas. Pareiškėjui taip pat buvo išsiųstas pranešimas, pagal kurį jis galės susigrąžinti valstybinės rinkliavos dalį už tai, kad jo prašymas nebuvo išnagrinėtas skubos tvarka. Šiame kontekste atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dėl jo nagrinėjimo sudėtingumo negalėjo būti išnagrinėtas skubos tvarka: Vilniaus AVPK Migracijos valdyba vykdė Bendrovės patikrinimą, Migracijos departamentas papildomai iškvietė pareiškėją į apklausą ir vėliau tyrė pareiškėjo apklausos metu pateiktus paaiškinimus.

2.6. Atsakovo teigimu, pareiškėjo apklausos rezultatai vertintini kaip paviršutiniški, stokojantys konkretumo ir žinių, pareiškėjas nerodė noro bendradarbiauti ir teikti išsamią informaciją, nors to buvo prašoma; jo pateikiami paaiškinimai būdavo lakoniški ir abstraktūs, nepaaiškinantys vykdomos veiklos, konkrečiai neatsakantys į pateikiamus klausimus. Migracijos departamentas suteikė galimybę pareiškėjui apklausos metu pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, o atsakomybę už pasekmes, kad pareiškėjas šia teise naudojosi neveiksmingai, t. y. pateikdavo nekonkrečius, formalius paaiškinimus ar visai nesugebėdavo atsakyti į klausimus, turi prisiimti būtent pareiškėjas. Taigi, įvertinus duomenų visumą, nagrinėjamu atveju buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo ketinimų vykdyti veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės.

2.7. Atsakovas akcentavo, kad, Migracijos departamentui kilus įtarimų, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, 2017 m. kovo 8 d. Vilniaus AVPK Migracijos valdybai buvo išsiųstas prašymas Nr. (15/4-10)10K-10378 patikrinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima deklaruota veikla, ar joje visą darbo laiką dirba 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Vilniaus AVPK Migracijos valdyba 2017 m. balandžio 11 d. pateikė 2017 m. balandžio 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-15082, kuriame nurodyta, jog buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patikrinti, ar Bendrovė vykdo veiklą, tačiau šiuo adresu nerasta Bendrovės vykdomos veiklos požymių (nebuvo Bendrovės iškabos ar kitos reklamos, skelbiančios apie čia veikiančią Bendrovę, taip pat nustatyta, kad pastatas šiuo metu parduodamas).

Siekiant išsiaiškinti Bendrovės adresą, bandyta susisiekti Bendrovės kontaktiniu telefono numeriu ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko: telefonas išjungtas, o į elektroninį laišką atsakymas negautas. Nors pareiškėjas skunde neigė aplinkybes, kad Vilniaus AVPK Migracijos valdybos pareigūnai bandė susisiekti su Bendrovės atstovais, atsakovas pažymėjo, jog tai neatitinka tikrovės: rengiant atsiliepimą teismui, dar kartą buvo susisiekta su Vilniaus AVPK Migracijos valdybos pareigūnais, vykdžiusiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, ir vėl buvo nurodyta, kad 3 kartus buvo bandoma prisiskambinti telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau telefonas buvo išjungtas, taip pat elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo siųstas elektroninis laiškas su prašymu nurodyti Bendrovės buveinės adresą arba kontaktus, tačiau į šį laišką niekas neatsakė.

Vilniaus AVPK Migracijos valdybai nepavyko susisiekti ir su Bendrovės darbuotojais, nes jų telefono numerių, kuriais jie šiuo metu naudojasi, nustatyti nepavyko, taip pat nežinoma jų buvimo vieta Vilniuje, į kurią būtų galima nuvykti. Patikrinimo metu buvo apklausta (duomenys neskelbtini) gyventoja E. T., kuri paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastate nėra bei jokia komercinė veikla nurodytu adresu nevykdoma. Pareiškėjas Migracijos departamentui kito buveinės adreso, kuriuo vykdys Bendrovės veiklą, išskyrus (duomenys neskelbtini), Vilnius, nenurodė, jokių kitų komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių nepateikė, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas yra formalus, nes jokių sąlygų ten vykdyti ūkinę komercinę veiklą nėra.

Nurodytos aplinkybės taip pat leido Departamentui pagrįstai įtarti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra 3 faktiškai visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, o Bendrovė siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, kad pareiškėjui ir kitiems Bendrovės akcininkams, kurie taip pat yra trečiųjų šalių piliečiai, būtų išduoti LLG. Taigi, atsakovo teigimu, šiuo atveju yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, fiktyvi (rėmėsi Tvarkos aprašo 100.1, 100.3, 100.4, 100.6, 100.9, 100.12 punktais).

Šiame kontekste atsakovas pabrėžė, kad išvada dėl Bendrovės fiktyvumo padaryta, priešingai negu teigia pareiškėjas, ne deklaratyviai nurodant, jog pareiškėjo nuolatinis buvimas nereikalingas Bendrovės valdymui, nors ir tai yra svarbi aplinkybė duomenų visumoje (iš pareiškėjo darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma, jog pareiškėjo darbo laiką Bendrovėje sudarytų tik 1 valanda per savaitę), o išsamiai nurodant surinktus objektyvius duomenis 2017 m. kovo–balandžio mėn. vykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu.

2.8. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime nurodyta, jog surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio užsiimti teisėta veikla kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Be to, remiantis 2017 m. liepos 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 875,27 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o remiantis 2017 m. liepos 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 329,52 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Atsakovo teigimu, tai įrodo, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų mokestinių prievolių. Atsakovas kartu akcentavo, kad atsisakymas išduoti LLG savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti teisėtą veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu), o užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonę.

2.9. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju netikslinga iškviesti liudyti į teismo posėdį Migracijos departamento specialistą A. E., nes visos su byla susijusios aplinkybės ir jų vertinimas pateikti Sprendime.

2.10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą per 1 mėnesį išduoti pareiškėjui LLG, atsakovas pabrėžė, kad administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtus veiksmus, tai lemia valdžių padalijimo principas; teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, ir, teismo sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigojant išduoti leidimą nuolat gyventi, iš esmės pačiam priimti sprendimą išduoti leidimą.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu (II t., b. l. 1–23) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3.1. Visų pirma, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad buvo pažeistos procedūros, dėl kurių skundžiamo atsakovo Sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, teismas pažymėjo, jog šie pareiškėjo teiginiai negali būti laikomi pagrįstais, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti dokumentus, jis buvo apklaustas, t. y. pareiškėjas buvo tinkamai išklausytas, o skundžiamas Sprendimas priimtas įvertinus faktines aplinkybes ir grindžiamas teisinėmis nuostatomis. Teismas kartu akcentavo, kad Migracijos departamentas turi diskrecijos teisę įvertinti, ar reikia reikalauti papildomų duomenų, ar šiuo pagrindu stabdyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procesą.

3.2. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas su skundžiamu Sprendimu taip pat nesutinka ir dėl materialinės teisės netinkamo taikymo, faktinių aplinkybių vertinimo. Pareiškėjo manymu, atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog Bendrovė nevykdo realios veiklos. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, remdamasis surinkta objektyvia medžiaga, taip pat pareiškėjo pateikta medžiaga, duomenimis apie Bendrovės darbuotojus ir jų veiklą, padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovės realios veiklos su OU „(duomenys neskelbtini)“ neįrodo pateikti kasos orderiai ir sutartis. Teismas su tokiu atsakovo vertinimu sutiko, nes visetas duomenų nepagrindžia Bendrovės realios veiklos. Atitinkamai teismas sprendė, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra jokios būtinybės išduoti pareiškėjui LLG.

3.3. Įvertinęs pareiškėjo apklausos, vykusios Migracijos departamente 2017 m. kovo 28 d., stenogramą (vertimą iš anglų kalbos), teismas padarė išvadą, kad apklausos metu pareiškėjas neatsakydavo konkrečiai, aiškiai ir išsamiai į užduodamus klausimus, ypač dėl bendradarbiavimo su Estijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ (iš pradžių pareiškėjas apklausos metu, be kita ko, teigė, kad Bendrovė teikia konsultavimo paslaugas Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl vėjo energetikos vystymo, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių teikiamas paslaugas, negalėjo pateikti, galiausiai nurodė, kad iš minėtos Estijos įmonės iki šios dienos neturi jokio atgalinio ryšio, kad „mes tik tyrinėjame“, negalėjo paaiškinti, kokiu būdu „(duomenys neskelbtini)“ mokamos sumos pasiekia Bendrovę, nurodė, kad Bendrovės darbuotojas A. gauna pinigus iš kažko, su kuo supažindino R., kad nepaisant 600 km atstumo vieni su kitais susitinka, kartu abejojo, kad „gal tai ne taip“), taip pat dėl Bendrovės pelno, nieko neminėjo apie Bendrovės patalpų renovaciją, iš apklausos matyti pareiškėjo blaškymasis, prieštaravimai savo paties anksčiau pateiktiems teiginiams, taigi, pareiškėjo apklausos metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra nekonkretūs, abstraktūs, paviršutiniški ir formalūs bei neįrodo pareiškėjo deklaruojamų tikslų LLG gauti, taip pat nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, jog apklausos metu jis į visus klausimus atsakė tinkamai ir išsamiai.

3.4. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-548, nes pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 bei 14 punktų pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes.

3.5. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą per 1 mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, netenkinus prašymo panaikinti Migracijos departamento 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-548, taip pat netenkinamas. Teismas kartu atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Sodros duomenis nuo 2017 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba jokie darbuotojai (dėl to ginčo nėra), todėl ir dėl šios aplinkybės nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3.6. Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad, netenkinus skundo reikalavimų, šis prašymas taip pat negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis).

III. 4. Pareiškėjas B. H. Z. A. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 26–33), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą, t. y. panaikinti Migracijos departamento 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-548 ir įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, jis priimtas nevisapusiškai išanalizavus faktinę situaciją bei netinkamai taikius teisinius pagrindus, kuriais remiantis būtų galima atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, teismas nepagrįstai palaikė ir formaliai sutiko su atsakovo pozicija. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas, pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas teigia, kad jo nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog jis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikė teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, realiai ketindamas užsiimti nurodyta veikla, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų, neanalizavo Bendrovės veiklos ypatumų.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 39–50) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame įsigilinta į ginčo esmę, iš sprendimo turinio matyti, jog teismo sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo teiktus įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Atsakovo teigimu, skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra pakankami šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui pagrįsti, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 6. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-548 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui B. H. Z. A.“, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą per 1 mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2016 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą Vilniaus AVPK Migracijos valdybai skubos tvarka išduoti jam leidimą laikinai gyventi, dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, Bendrovės akcininkų sprendimą dėl direktoriaus (pareiškėjo) paskyrimo ir su Bendrove sudarytą darbo sutartį, dokumentus apie Bendrovės veiklą, kitų įmonės darbuotojų darbo sutartis ir kt.

8. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-548, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: duomenys, kuriuos apie Bendrovės veiklą pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti; yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ir direktorius yra pareiškėjas, fiktyvi, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

9. Pareiškėjui apskundus šį Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei tenkinti jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

10. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kurie iš esmės yra tik apibendrinto pobūdžio svarstymai apie Migracijos departamento vykdytos procedūros neobjektyvumą ir įrodymų, kuriais grindžiamos atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimų išvados, nepatikimumą: prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė 2016 m. lapkričio 19 d., todėl ginčui aktualios Įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.: Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Tačiau šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

11. Pagal ginčui aktualios redakcijos užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.

12. Įstatymo 40 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, 1 dalies 5 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, 1 dalies 1 punktas (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Įstatymo 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, 1 dalies 2 punktas (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kai jis yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

13. Taigi, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus), tame tarpe – įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, joje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertimu, byloje pateikti duomenys patvirtina Migracijos departamento išvadas, kurioms pritarė pirmosios instancijos teismas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą neatitinka tikrovės: nors pareiškėjas su prašymu pateikė sutartį dėl konsultavimo paslaugų, susijusių su vėjo energetikos vystymu, teikimo Estijos įmonei (duomenys neskelbtini) OÜ, išrašytas sąskaitas bei kasos pajamų orderius dėl lėšų gavimo 2016 m. gegužės–lapkričio mėnesiais, kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos gautų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančius asmenis, iki 2016 m. lapkričio 23 d. vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju buvo (duomenys neskelbtini) pilietis S. I. Z. R., kuris šioje įmonėje direktoriaus pareigose dirbo nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. ir kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas (I t., b. l. 106–108, 177). Jokie įrodymai, patvirtinantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteklius 2016 m. gegužės–lapkričio mėnesiais teikti tokio pobūdžio paslaugas ir realų jų suteikimą, įmonės (duomenys neskelbtini) OÜ, kuri pagal pateiktus duomenis nėra PVM mokėtoja, galimybes vykdyti pareiškėjo įvardyto masto projektą, nebuvo nei nurodyti, nei juo labiau pateikti. Pažymėtina, kad pareiškėjas, skunde teismui teigęs, jog Migracijos departamento pareigūnai, jokių pastabų dėl dokumentų trūkumo tyrimo metu nereiškę, būtent tokio pobūdžio argumentais pagrindė ginčijamą sprendimą, teikdamas skundą teismui vėlgi nei nenurodė, nei pateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar bent leistų suabejoti Migracijos departamento surinktais duomenimis ir išvadomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, nurodydami faktinius skundo ar atsiliepimo į jį pagrindus, kartu privalo nurodyti juos (faktinius procesinių dokumentų pagrindus) patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 56 str. 4 d., 67 str. 1 d. 4 p., 71 str.).

15. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirbo Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kadangi, kaip jau minėta, iki 2016 m. lapkričio 23 d. šioje įmonėje dirbo tik (duomenys neskelbtini) pilietis S. I. Z. R., kuris turėjo tik leidimą laikinai gyventi.

16. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija)). Pažymėtina, kad Įstatymo prasme fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 str. 6 d. (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija)); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija); jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija)). Įvertinus tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neatitiko sąlygų, kurios nustatytos norint gauti leidimą laikinai gyventi jo prašyme įvardintais ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, be to, dalis duomenų, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti sprendimą atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose numatytais pagrindais, dėl ko pareiškėjo skundo reikalavimai dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išduoti leidimą pagrįstai netenkinti.

17. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su Migracijos departamento vykdyto prašymo nagrinėjimo trukme ir, kaip teigiama, padarytais procedūriniais pažeidimais, nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir įtakoję Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. H. Z. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė