d55a8545-b35e-4033-90e1-9fbfebbbe3d3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1077-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06399-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.5.2.; 44.5.2.5.; 121.18; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 18 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

Ž. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas L. Ž. pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusio dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, priteisimo (LR CK 6.272 str.), kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 26 400 Lt turtinės ir 68 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2005 m. prokuratÅ«ra iÅ¡kėlė bylÄ dėl dviejų mažamečių seksualinio prievartavimo. Å ioje byloje ieÅ¡kovas buvo sulaikytas 2005-10-13 ir jam pareikÅ¡ti įtarimai.

Nuo sulaikymo momento ir viso ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas kaltu neprisipažino. 2007-03-29 Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-47-2007, priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriame konstatavo visÄ eilę ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu. Pasak ieÅ¡kovo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai procese elgėsi neatsakingai, nes 2006-02-02 ir 2006-08-19 buvo gautos specialisto iÅ¡vados, iÅ¡ kurių sekė, kad nusikalstamas veikas padarė ne jis, o kitas asmuo.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, jei ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nai bÅ«tų buvę apdairÅ«s ir iÅ¡ karto įvertintų Å¡iÄ aplinkybę, bÅ«tų iÅ¡spręstas kaltės klausimas ir ieÅ¡kovas nebÅ«tų be pagrindo kalinamas, ilgÄ laikÄ laikomas suėmime. IeÅ¡kovo manymu, kardomoji priemonė jam galėjo bÅ«ti pakeista 2006-08-19, tačiau ji buvo pakeista tik 2007-02-08, dėl ko laikotarpiu nuo 2006-08-19 iki 2007-02-08 (174 dienos) ieÅ¡kovas patyrė 26 400 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro: 10 200 Lt negautas darbo užmokestis; 1 200 Lt be pagrindo sumokėti komunaliniai mokesčiai, negalint pasinaudoti butu dėl neteisėtai apribotos nuosavybės teisės į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); 6 000 Lt negautos pajamos (iÅ¡ nuomos arba individualios veiklos) dėl neteisėtai laikinai apribotos nuosavybės teisės į tÄ patį butÄ ; 3 000 Lt iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti; 6 000 Lt specialisto iÅ¡vados ir kitų dokumentų iÅ¡laidos baudžiamojoje byloje.

Taip pat dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė neturtinės žalos, nes apie bylÄ ne kartÄ rašė žiniasklaida, dar ieÅ¡kovo nenuteisus jis buvo apkaltintas įvykdžius sunkų nusikaltimÄ , nes tokiÄ informacijÄ jiems perdavė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai; jis buvo pažemintas, patyrė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , ieÅ¡kovo motina buvo priversta emigruoti iÅ¡ Å¡alies, todėl ieÅ¡kovas nebeturi galimybės su ja bendrauti ir palaikyti ryÅ¡ius, dėl ko patyrė ir patiria nepatogumus, dvasines kančias, depresijÄ .

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratÅ«ros, Policijos departamento prie Lietuvis Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepimuose nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė trijų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t.y. neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io. IeÅ¡kovas nenurodė, kokie konkretÅ«s teismo, prokuratÅ«ros ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesiniai veiksmai buvo neteisėti. 2007-03-29 nuosprendyje yra nurodyti tik baudžiamojo procesinio įstatymo pažeidimai, dėl kurių teismas pripažino duomenis, kuriais buvo grindžiama L.

Ž. kaltė abejotinais ir nepatikimais. Nuosprendyje nėra ir negalėjo bÅ«ti pasisakyta apie taikyto suėmimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . IeÅ¡kovas reikalauja priteisti žalÄ už neteisėtÄ suėmimÄ , nors kardomosios priemonės neteisėtumo neįrodinėja. IeÅ¡kovas aktyviai nesinaudojo instancine tvarka patikrinti jo atžvilgiu taikytų procesinių prievartos priemonių pagrįstumÄ , tik vienÄ kartÄ skundė teismo nutartį, kuria buvo pratęstas jo suėmimas. Vilniaus apygardos teismo 2007-02-08 nutartyje nėra nurodyta, kad suėmimas buvo skirtas neteisėtai, kitų tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡i aplinkybė nėra įrodyta.

Instancine tvarka nebuvo skundžiama ir kita jo atžvilgiu taikyta proceso prievartos priemonė – 2006-05-30 nutartimi skirtas nuosavybės teisių apribojimas bei kiti tyrimo veiksmai. IeÅ¡kovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių turtinę žalÄ , o ieÅ¡kovo paskaičiavimai apie galimai gautas pajamas iÅ¡ nuomos ar individualios veiklos yra tik teoriniai samprotavimai. IÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas baudžiamojoje byloje, vadovaujantis BPK 361 ir 362 str.

IeÅ¡kovo nurodyta neturtinė žala yra nepagrįstai didelė bei neprotinga.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-05-23 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovo L. Ž. naudai 6 190 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir 25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys buvo atmestas. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovo nekaltumÄ tirtoje ir vėliau nagrinėjote baudžiamojoje byloje patvirtinančios specialistų iÅ¡vados buvo gautos ikiteisminio tyrimo metu dar 2006-09-14, tačiau teisėsaugos pareigÅ«nai Å¡ias specialistų iÅ¡vadas neleistinai ignoravo, neanalizavo ir giliau netyrė.

Atsižvelgiant į LAT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad toks neteisėtas pareigÅ«nų neveikimas sÄ lygojo ir kitus civilinės teisės požiÅ«riu neteisėtus veiksmus baudžiamojoje byloje – neteisėtÄ Ä¯tarimÄ , kaltinimÄ ir kardomosios priemonės – suėmimo skyrimÄ , dėl ko ieÅ¡kovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iki suėmimo ieÅ¡kovo turėtas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) sudarė 748 Lt per mėnesį, ieÅ¡kovui priteisė 3 740 Lt negautų pajamų (748 Lt x 5 mėn.) už laikotarpį nuo 2006-09-14 iki 2007-02-08 bei baudžiamojoje byloje patirtas iÅ¡laidas – 2 400 Lt advokato paslaugoms apmokėti, 50 Lt už dokumentų kopijavimo paslaugas.

Teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti 1 200 Lt komunalinių mokesčių iÅ¡laidas, 6 000 Lt žalos atlyginimo bei 6 000 Lt už specialisto iÅ¡vadÄ baudžiamojoje byloje, nes laikė, kad Å¡ie ieÅ¡kovo reikalavimai neįrodyti. Teismas taip pat laikė, kad suėmimo laikotarpiu nuo 2006-09-14 iki 2007-02-08 ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , tačiau atmetė ieÅ¡kovo teiginius dėl jo pablogėjusios reputacijos, dėl jo ryÅ¡ių su motina nutrÅ«kimo bei, įvertinęs ieÅ¡kovo asmenybę, jo polinkį nusikalsti, darysi smurtinius, lytinius nusikaltimus prieÅ¡ mažamečius vaikus, ieÅ¡kovui priteisė 1 000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensacijÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė apeliacinius skundus, kuriais praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o likusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo subjektams 2006-09-14 gavus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. S226/06(01) kardomoji priemonė - suėmimas iÅ¡ karto turėjo bÅ«ti pakeista kita kardomÄ ja priemone.

Be to, vien tas faktas, kad Vilniaus apygardos teismas 2007-03-29 iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ , nesudaro pagrindo teigti, jog taikytas suėmimas buvo neteisėtas. Pažymėjo, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui leistų susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BPK 122 str. 1 d. suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Gavus minėtÄ 2006-09-14 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. S226/06(01) nebuvo pagrindo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi toje proceso stadijoje buvo surinkta įrodymų, rodančių, kad ieÅ¡kovas buvo kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Taip pat nebuvo pagrindo konstatuoti, jog iÅ¡nyko teisiniai pagrindai taikyti procesines prievartos priemones. Ikiteisminio tyrimo teisėjai (teismas), kaskart spręsdami klausimÄ dėl kardomosios priemonės pratęsimo, vertino suėmimo pagrindų buvimÄ , kad ieÅ¡kovas buvo kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus, praeityje jis teistas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ ilgalaike laisvės atėmimo bausme, jo nesaisto Å¡eimyniniai ryÅ¡iai ir pan..

Nutartys pratęsti ieÅ¡kovo suėmimÄ nebuvo nuginčytos instancine tvarka. Taigi byloje nebuvo įrodyti atsakovo, jo įgaliotų asmenų (valstybės pareigÅ«nų) neteisėti veiksmai, todėl nebuvo pagrindo net iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus. Apelianto įsitikinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo negautÄ darbo užmokestį ir jį priteisė už lygiai 5 mėnesius. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti priteista tik 3 605 Lt negautų pajamų. Pasak apelianto, teismas, priteisdamas 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino CK 5.250 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, bylos aplinkybes.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui suėmimas buvo taikomas nuo 2005-10-14 ir ne kartÄ tęsiamas, todėl, atsižvelgiant į visÄ suėmimo ieÅ¡kovui taikymo trukmę, atsakovo manymu, suėmimo laikotarpis nuo 2006-09-14 iki 2007-02-08, kaip tÄ nurodo ieÅ¡kovas, negalėjo sukelti ieÅ¡kovui ypatingų neigiamų pasekmių. Pasak apelianto, pripažintina, kad apskritai tokių procesinių prievartos priemonių kaip sulaikymo ir suėmimo paskyrimas žmogui gali sÄ lygoti apčiuopiamus nepatogumus ar dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau suėmimo pratęsimas, asmeniui jau esant suėmimo vietoje tokių ženklių pasekmių negali sukelti.

Esminė aplinkybė, į kuriÄ turėtų bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant dėl neturtinės žalos padarymo ieÅ¡kovui fakto, yra stiprus ieÅ¡kovo potraukis nusikalsti seksualiai prievartaujant mažamečius vaikus. Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų patyręs neigiamus iÅ¡gyvenimus suėmimo metu, jis nebÅ«tų padaręs naujų nusikaltimų tik paleistas į laisvę. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad norminiai teisės aktai numato suimtajam galimybę pasimatyti su jam artimais asmenimis, tačiau Å¡ia teise nei ieÅ¡kovas, nei jam artimi asmenys nesinaudojo.

Taip pat atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui 2 400 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , pažeidė teisingumo ir protingumo principus, neteisingai taikė CPK 93 str. 2 d., 98 str. nuostatas, nesivadovavo Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. IeÅ¡kovas L. Ž. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinius skundus, kuriuos prašė atmesti bei nutraukti apeliacinį procesÄ .

Teigė, kad atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratÅ«ros, apeliacinį skundÄ pasirašė neįgaliotas asmuo – Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Civilinių bylų skyriaus prokuroras Rolandas Kruopis, todėl Å¡is apeliacinis skundas neturi bÅ«ti nagrinėjamas, o apeliacinis procesas nutrauktas. Pasak ieÅ¡kovo, Lietuvos Valstybės atstovo Teisingumo ministerijos apeliacinis skundas taip pat negali bÅ«ti nagrinėjamas, nes pateiktas praleidus įstatyme numatytÄ terminÄ , o teisingumo ministerijos pateikti paaiÅ¡kinimai nepatvirtina, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Taip pat pažymėjo, kad LR BPK 11 str. teigia, jog procesinės prievartos priemonės turi bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir taikant procesines prievartos priemones, draudžiama naudoti smurtÄ , grasinti, atlikti žmogaus orumÄ Å¾eminančius bei sveikatai kenkiančius veiksmus. Suėmimo paskyrimo pagrindai, numatyti LR BPK 122 str., yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis slėpsis nuo teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog pradinis suėmimas buvo taikytas nepagrįstai.

IeÅ¡kinyje ir teismo sprendime yra keliamas suėmimo pagrįstumo klausimas nuo 2006-09-14. Kartu ieÅ¡kovas pažymėjo, kad dėl baudžiamojo proceso nutraukimo nei ieÅ¡kinyje, nei teismo sprendime nebuvo pasisakyta, toks reikalavimas nebuvo keliamas. Taip pat ieÅ¡kinyje nebuvo kalbama apie apskritai kardomųjų priemonių taikymo pagrįstumÄ , o buvo keliamas klausimas dėl suėmimo, kaip vienos iÅ¡ kardomųjų priemonių, taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad apie byloje atliktų specialistų iÅ¡vadų duomenis ieÅ¡kovas sužinojo jau baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur iÅ¡ karto ir pateikė praÅ¡ymus pakeisti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę.

Atsiliepime be to yra pažymima, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl teismo priteistos iÅ¡laidos advokatui yra per didelės. Pažymėjo, kad baudžiamajame procese patirtų iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ kompensavimÄ nereglamentuoja BPK nuostatos. IeÅ¡kovas L. Ž. pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieÅ¡kinio dalis, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti pilnai ir priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo 13 200 Lt turtinės žalos ir 67 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jo reikalavimai dėl 1 200 Lt komunalinių mokesčių, 6 000 Lt negautų pajamų ir 6 000 Lt iÅ¡laidų, susijusių su specialisto iÅ¡vados apmokėjimu, priteisimo. Taip pat skundžia spendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo 67 000 Lt sumoje. Pažymėjo, kad neteisėto kalinimo metu jis priverstinai negalėjo naudotis savo turtu, tačiau komunalinius mokesčius vis vien privalėjo dengti, taip patirdamas žalÄ (nuostolius).

Taip pat pažymi, kad nuosavybės teisių apribojimo į jam priklausantį butÄ laikotarpiu nuo 2006-08-19 iki 2007-10-15, jis negalėjo disponuoti Å¡iuo turtu. Taigi, Å¡io turto negalėjo iÅ¡nuomoti ir gauti iki 6 000 Lt pajamų (12 mėn. x 500 Lt (vidutinė atitinkamo buto nuomos kaina). Nurodo, kad iki neteisėto suėmimo jis turėjo verslo liudijimÄ , ketino kurti nuosavÄ verslÄ , kuriam reikiamų pajamų planavo gauti iÅ¡ banko, Å¡iam užstatęs minimÄ butÄ , tačiau dėl nuosavybės teisių apribojimo to atlikti negalėjo, todėl negavo apie 16 000 Lt pajamų (800 Lt x 2 mėn.), nes per mėnesį jis galėjo uždirbti apie 8 000 Lt.

Dėl Å¡ių aplinkybių jis patyrė žalÄ â€“ negavo pajamų nuo 6 000 Lt iki 16 000 Lt. Taip pat nurodo, kad byloje yra duomenys, jog bÅ«tent ieÅ¡kovo iniciatyva bei už jo lėšas buvo atliktas DNR palyginamasis tyrimas, už kurį ieÅ¡kovas sumokėjo 6 000 Lt. IÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra ir grynųjų pinigų priėmimo kvitas buvo saugomi pas ieÅ¡kovo motinÄ , kuriai iÅ¡vykus į JAV, jų nebeliko, todėl jų negalėjo pateikti teismui. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK įrodinėjimÄ reglamentuojančiomis nuostatomis, teismų praktika, turėjo tenkinti jo reikalavimÄ dėl 6 000 Lt sumos priteisimo už specialisto iÅ¡vadÄ baudžiamojoje byloje, kadangi faktiniai duomenys rodė, kad už minėtÄ iÅ¡vadÄ tikrai buvo sumokėta ir yra labiau tikėtina, kad buvo sumokėta 6 000 Lt suma, nei kad specialisto iÅ¡vada buvo daroma nemokamai.

Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad ieškovui neteisėtas sulaikymas, kaip bet kuriam kitam asmeniui, nepaisant dabartinio teistumo, sukėlė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo argumentais, jog ankstesni kaltinimai panašių nusikalstamų veikų padarymu bei dabartinis jo teistumas galėjo lemti tai, kad jis, teismo nuomone, neteisėtai apkaltintas bei neteisėtai kalinamas negalėjo patirti reputacijos pablogėjimo, depresijos, dvasinių kančių ar pažeminimo.

Pažymėjo, jog jis, suvokdamas, kad yra kaltinamas nusikaltimu, kurio jis nepadarė, vieÅ¡ai smerkiamas, apkalbamas, žeminamas, patyrė kur kas didesnes dvasines kančias ir giliÄ depresijÄ , nei tuo atveju, kai yra padarytas nusikaltimas ir jo padarymo pasekmės yra pilnai suvokiamos ir tam tikra prasme priimamos kaip neiÅ¡vengiamos. Pasak apelianto, neteisėtas kaltinimas veikomis, kurių jis nepadarė bei neteisėtas kalinimas nuo 2006-08-19 iki 2007-02-08, yra visiÅ¡kai nesietinas su ankstesnėmis jam inkriminuotomis veikomis bei dabartine jo padėtimi.

Proceso metu buvo pateikti medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, kad tiek bÅ«damas neteisėtai suimtas, tiek ir išėjęs į laisvę, jis ne kartÄ kreipėsi į psichologÄ dėl blogos psichologinės bÅ«klės, kuri sÄ lygojo sunkius fizinius sveikatos sutrikimus. Pažymėjo, kad jo motina iÅ¡vyko į užsienį, nes dvasiÅ¡kai nebepakėlė 2007-08-19 - 2007-02-08 periodu patirto streso ir depresijos, kÄ gali paliudyti tik ieÅ¡kovas ir jo motina. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos ieÅ¡kovui neturtinės žalos dydžio, nesivadovavo bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais LR CK 6.250 str. 2 d., ir neatsižvelgė į specifinius Å¡ios kategorijos byloms bÅ«dingus kriterijus (pvz. taikyto suėmimo trukmę, kaltinimo sunkumÄ , suėmimo pasekmes ir pan.). Pažymėjo, kad jam neteisėtai buvo apribota judėjimo laisvė, teisė dirbti, jis patyrė kitų teisių apribojimų, todėl, ieÅ¡kovo manymu, jo praÅ¡omas 67 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principÄ , CK nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neteisingai taikė materialines teisės normas, nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros, Teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti. Nesutikdamas su ieÅ¡kovo teiginiais, kad teismas nepagrįstai atmetė dalį jo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas privalo mokėti komunalinius mokesčius bet kuriuo atveju, t.y. net ir tada, jei jis nebÅ«tų buvęs suimtas, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nėra suėmimo pasekmė, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo suėmimo ir iÅ¡laidų buto mokesčiams.

IeÅ¡kovo teiginiai dėl negautų pajamų niekuo neparemti. Apeliantas neįrodė, kad bankas bÅ«tų suteikęs jam 100 000 Lt paskolÄ verslui vykdyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų užsiėmęs verslu, bÅ«tų iÅ¡nuomojęs butÄ , gavęs kokias nors pajamas. Atsiliepime pažymima, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimo dėl 6 000 Lt, sumokėtų už atliktÄ specialisto tyrimÄ , priteisimo, neįrodė, kad patyrė tokio dydžio iÅ¡laidas, todėl teismas, atmesdamas šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , tinkamai taikė CPK 178 str. nuostatas.

Be to, pažymėjo, kad ieÅ¡kovo advokatė, veikdama jai suteiktos kompetencijos ribose, galėjo gauti iÅ¡laidas už atliktÄ tyrimÄ patvirtinančius dokumentus iÅ¡ Å¡iÄ paslaugÄ atlikusio asmens, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad ieÅ¡kovo teiginiai dėl neturinės žalos priteisimo yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovas neįrodė, kad patyrė sunkius padarinius sukėlusius iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias, reputacijos pablogėjimÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ ir pan. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos kompensacija yra netgi per didelė, nes, atsakovo vertinimu, pakaktų vien pažeidimo fakto pripažinimo kaip pakankamos ir teisingos satisfakcijos už patirtÄ skriaudÄ .IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApelianto ieškovo L. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.Apelianto atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Atsiliepime į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas L. Ž. nurodo, kad apeliacinis procesas pagal pateiktus atsakovo apeliacinius skundu turi bÅ«ti nutrauktas, kadangi atsakovo atstovo Generalinės prokuratÅ«ros pateiktÄ apeliacinį skundÄ pasirašė neįgaliotas asmuo bei atsakovo atstovas Teisingumo ministerija apeliacinį skundÄ pateikė praleidus terminÄ , o apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Su Å¡iais ieÅ¡kovo teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Generalinės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ pasirašė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros civilinių bylų skyriaus prokuroras Rolandas Kruopis, kuris, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Generalinio prokuroro D. Valio buvo įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai teismo procese visose instancijose civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. Ž. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, prokurorui suteikiant visas procesines teise ir pareigas, numatytas LR CPK 42 str. (t. 1 b.l. 219), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šį apeliacinį skundÄ pasirašė neįgaliotas asmuo.

Taip pat įvertinus tai, kad atsakovo atstovas Teisingumo ministerija terminÄ pateikti apeliacinį skundÄ praleido neženkliai, tik vienÄ dienÄ , kartu atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , jos svarbÄ tiek ieÅ¡kovui, tiek ir atsakovui, į norminiuose teisės aktuose įtvirtintÄ asmens teisę į teisminę gynybÄ , į teisingÄ procesÄ , apimantį ir teisę į apeliacijÄ , nesutiktina su ieÅ¡kovo teiginiais, kad turėtų bÅ«ti nenagrinėjamas ir atsakovo atstovo Teisingumo ministerijos pateiktas apeliacinis skundas, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Teisingumo ministerijos pateiktÄ apeliacinį skundÄ priėmė nagrinėti.

Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto, atmestinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nutraukti apeliacinį procesÄ pagal pareikÅ¡tus atsakovo apeliacinius skundus Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2005-07-29 Ignalinos rajono policijos komisariate buvo pradėta baudžiamoji byla Nr. 59-1-0359-05 ir 2005-09-23 Å venčionių rajono policijos komisariate buvo pradėta baudžiamoji byla Nr. 92-1-00340-05, kuriose L. Ž. buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 150 str. 4 d., padarymo. 2005-11-25 Å venčionių rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu minėtos bylos buvo sujungtos. 2005-10-14 Å venčionių rajono apylinkės teismo nutartimi L.

Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuris buvo ne kartÄ tęsiamas, o Vilniaus apygardos teismas 2007-02-08 nutartimi L. Ž. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ pakeitė į kitÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ir dokumento (paso) paėmimÄ . Tai pat nuo 2006-05-30 buvo apribotos L. Ž. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2007-03-29 nuosprendžiu L.

Ž. buvo iÅ¡teisintas dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagal LR BK 150 str. 4 d., nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas. Nuosprendžiui įsiteisėjus visos pritaikytos kardomosios priemonės ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės buvo panaikintos.IeÅ¡kovas L. Ž., reikÅ¡damas reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikai, iÅ¡ esmės teigia, kad nepagrįstai jam buvo tęsiama kardomoji priemonės – suėmimas laikotarpiu nuo 2006-08-19 iki 2007-02-08 bei taikomas turto areÅ¡tas, nes jau 2006-08-19, gavus specialisto iÅ¡vadas, buvo aiÅ¡ku, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ne jis, o kitas asmuo, kÄ konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2007-03-29, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Pasak ieÅ¡kovo, dėl nepagrįstai jo atžvilgiu taikytų apribojimų ir suėmimo nuo 2006-08-19 jis patyrė neturtinės bei turtinės žalos, kuriÄ turi atlyginti Lietuvos Respublika (LR CK 6.272 str.). LR CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

Tai reiÅ¡kia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigÅ«nus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamÄ valstybės pareigÅ«nų kvalifikacijÄ , kad dėl nekvalifikuotų pareigÅ«nų veiksmų nebÅ«tų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigÅ«nai veikia aiÅ¡kiai nekvalifikuotai, valstybei turi bÅ«ti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigÄ užtikrinti, kad jos pareigÅ«nai veiktų rÅ«pestingai, bet ir pareigÄ užtikrinti tinkamÄ savo pareigÅ«nų kvalifikacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai.

PareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areÅ¡tas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų.

Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 -05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 381/2003; 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; kt.).Pažymėtina, kad žmogaus teisė į laisvę yra viena pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių (Konstitucijos 20 straipsnis), kuri, kaip nustatyta Konvencijos 5 straipsnyje, gali būti apribota tik šio straipsnio 1-4 dalyse nurodytais pagrindais ir tvarka.

Sprendžiant klausimÄ , ar ieÅ¡kovo suėmimas teisėtas, bÅ«tina vadovautis ne tik BPK, bet ir Konvencijos 5 straipsniu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suformuota aiÅ¡kinant ir taikant Konvencijos 5 straipsnį. Suėmimo teisėtumas pagal nacionalinę teisę savaime nesuponuoja suėmimo teisėtumo pagal Konvencijos 5 straipsnį. Å ioje civilinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių aspektu atsižvelgtina ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijÄ dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto.

Pagal EŽTT praktikÄ pagrįstas įtarimas, kurio buvimas yra bÅ«tina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sÄ lyga, suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000;Shannon v. Latvia,no. 32214/03, judgement of 24 November 2009; kt.).Baudžiamojo proceso kodekso 11 str. numatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio vykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (LR BPK 119 str.). Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai ir sÄ lygos numatyti LR BPK 122 str., kurio 7 d. nurodyta, kad suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (taip pat ir tęsiamas) tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrįstumas, tačiau ieÅ¡kovas teigė, kad suėmimas neteisėtai buvo taikomas nuo 2006-08-19. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, jog tirtoje ir nagrinėtoje baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos specialisto iÅ¡vados (2006-02-02 ir 2006-08-19), kurios iÅ¡ esmės neigė byloje iÅ¡keltÄ versijÄ , jog nusikalstamas veikas padarė L. Ž., kÄ konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams Å¡ias specialisto iÅ¡vadas ignoruojant, jų neanalizuojant, giliau netiriant, jų negretinant ir nevertinant su kitais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad tokie pareigÅ«nų neteisėti veiksmai (neveikimas) sÄ lygojo neteisėtÄ L.

Ž. suėmimo tęsimÄ , kaltinimo padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas pareiÅ¡kimÄ ir pan.. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje, kuomet buvo gautos minimos specialisto iÅ¡vados, nebuvo pagrindo visiÅ¡kai netaikyti L. Ž. atžvilgiu kitų, Å¡velnesnių kardomųjų priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ar ikiteisminį įtyrimÄ nutraukti, nes byloje buvo ir kitų duomenų, leidusių manyti, kad L. Ž. galimai nusikalto (t.y. nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, atpažinimo protokolai).

Tačiau teisėsaugos pareigÅ«nai, turėdami prieÅ¡taringus duomenis, dar ikiteisminio tyrimo metu privalėjo juos nuosekliai iÅ¡tirti ir įvertinti, paskirti papildomus DNR tyrimus, o taip pat ir spręsti klausimÄ , dėl galimybės užtikrinti kardomųjų priemonių tikslų įgyvendinimÄ maksimaliai neribojant įtariamojo laisvės, t.y. paskiriant Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę (pvz. namų areÅ¡tÄ , tuo labiau, kad L. Ž. turėjo (turi) butÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ). Kaip seka iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, jokie papildomi duomenų patikrinimo veiksmai po to, kai buvo gauta 2006-08-19 specialisto iÅ¡vada, nebuvo atlikti, o 2006-10-03 buvo pareikÅ¡tas L.

Ž. kaltinimas, remiantis nenuosekliais, prieÅ¡taringais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kÄ konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2007-03-29 iÅ¡teisinamajame nuosprendyje, ir tai sÄ lygojo tolimesnį L. Ž. neteisėtÄ suėmimÄ . Be to, kaip minėta, skiriant bei tęsiant pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , kuri ženkliai suvaržo asmens teises, kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinami tiek pagrindai skirti (tęsti) kardomÄ jÄ priemonę, tiek ir galimybė BPK 119 str. numatytus tikslus pasiekti paskiriant kitas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.

Kaip seka iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių Vilniaus apygardos teismo 2006-10-13 ir 2007-01-12 nutarčių, kuriomis buvo pratęstas L. Ž. suėmimas, teismas tik formaliai atsižvelgė į tai, kad L. Ž. buvo kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus, praeityje teistas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ ilgalaike laisvės atėmimo bausme, jo nesaisto Å¡eimyniniai ryÅ¡iai, tačiau visiÅ¡kai nevertino, neapsvarstė bei nepasisakė dėl galimybės BPK numatytus kardomosios priemonės tikslus pasiekti kitomis, Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nors tÄ padaryti teismÄ Ä¯pareigoja tiek BPK nuostatos, tiek ir teismų formuojama praktika taikant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , o byloje esantys duomenys (specialisto iÅ¡vados) leido pagrįstai įtarti, kad pareikÅ¡tas kaltinimas galimai yra nepagrįstas, todėl buvo pagrindas L.

Ž. dalyvavimÄ baudžiamosios bylos procese užtikrinti paskiriant kitas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Tai, kad ieÅ¡kovas instancine tvarka, kaip tai numatyta baudžiamojo proceso kodekse, neskundė minėtų teismo nutarčių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad L. Ž. tolimesnis suėmimas buvo teisėtas, nes bÅ«tent teisėsaugos pareigÅ«nai, tirdami bei nagrinėdami baudžiamÄ sias bylas, skirdami ir tęsdami kardomÄ sias priemones ar kitas baudžiamojo poveikio priemones, turi tinkamai taikyti materialines ir procesines teisės normas, nepažeisti proceso dalyvių teisių ir jų teisėtų interesų, proporcingumo principo, taikant kardomÄ sias priemones, nepagrįstai nevaržyti asmenų laisvės. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad tiriant ir nagrinėjant minimÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ teisėsaugos pareigÅ«nai savo pareigų tinkamai neįgyvendino, pažeidė bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, dėl ko ieÅ¡kovui L.

Ž. buvo neteisėtai suvaržyta laisvė (taikomas suėmimas) laikotarpiu nuo 2006-08-19 iki 2007-02-08 bei pareikÅ¡tas kaltinimas padarius inkriminuotus sunkius nusikaltimus, kas pripažintina neteisėtais teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmais, dėl kurių ieÅ¡kovas patyrė žalos, kuriÄ privalo atlyginti valstybė (LR CK 6.272 str.). PrieÅ¡ingi atsakovo atstovų teiginiai, jog byloje neįrodyti neteisėti veiksmai ar priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo patirto žalos, yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo PareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas L. Ž. nurodė, kad jis patyrė 26 400 Lt turtinės žalos, t.y. 10 200 Lt negauto darbo užmokesčio, 1 200 Lt sumokėtų komunalinių mokesčių, 6 000 Lt negautų pajamų už buto nuomÄ ar individualios veiklos, 3 000 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti, 6 000 Lt iÅ¡laidų už specialisto iÅ¡vadÄ . Pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡ dalies patenkino Å¡iuos ieÅ¡kovo reikalavimus ir priteisė 3 740 Lt negauto darbo užmokesčio bei 2 450 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ir dokumentų kopijavimo iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieškinys dėl neturinės žalos buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo netenkinti ieškovo reikalavimų dėl 1 200 Lt sumokėtų komunalinių mokesčių, 6 000 Lt negautų pajamų iš nuomos ar individualios veiklos bei 6 000 Lt išlaidų specialisto išvadai apmokėti priteisimo nepaneigia ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvūs, niekuo neparemti aiškinimai. Pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Skundžiamame sprendime teisingai nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, nepriklausomai naudojasi jie savo nuosavybe ar nesinaudoja, todėl ieÅ¡kovas mokesčius už butÄ privalėjo mokėti nepriklausomai nuo to gyveno jis bute ar ne. Å ios bylos kontekste laikytina, jog komunaliniai mokesčiai, kuriuos sumokėjo L. Ž., nelaikytini žala (kaip tai numatyta LR CK 6.249 str.), atsiradusia dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, neteisėto suėmimo.

Taip pat nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį, tarp ieÅ¡kovo iÅ¡laidų, sumokant komunalinius mokesčius, ir pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neteisėto suėmimo, kaltinimo pareiÅ¡kimo ir pan.). IeÅ¡kovo aiÅ¡kinimas, kad dėl jo atžvilgiu taikyto suėmimo, nuosavybės teisių apribojimo jis negalėjo iÅ¡nuomoti jam priklausančio buto, jį įkeisti bankui bei gauti pajamų, bÅ«tinų planuotai individualiai veiklai, dėl ko neva negavo 6 000 Lt pajamų, nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, o yra grindžiami vien tik jo subjektyviais pamÄ stymais.

Nors ieÅ¡kovo butui ir buvo taikomas nuosavybės teisių apribojimas, tačiau byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į teisėsaugos pareigÅ«nus dėl leidimo šį butÄ iÅ¡nuomoti tretiesiems asmenims. Be to, verslo liudijimo verstis gyvenamojo ploto nuoma ieÅ¡kovas nei iki suėmimo, nei jį paleidus į laisvę neturėjo, todėl jo aiÅ¡kinimas, kad iÅ¡ buto nuomos jis galėjo gauti 6 000 Lt pajamų, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Taip pat ieÅ¡kovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog bankas jam bÅ«tų suteikęs paskolÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas tariamai panaudotų individualios veiklos vykdymui bei gautų ženklias pajamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ Sodros bei VMI pateiktų duomenų (t. 1 b.l. 131-135, 179) seka, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duoti verslo liudijimai laikotarpiu nuo 1999-07-05 iki 2000-08-31, suteikiant teisę vykdyti prekybÄ prekyvietėse. Vėliau, iki suėmimo, t.y. daugiau nei penkerių metų laikotarpiu, jis dirbo samdomu darbuotoju. L. Ž., paleistas į laisvę, individualia veikla neužsiėmė, neiÅ¡siėmė verslo liudijimo, dėl ko ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis bÅ«tų užsiėmęs verslu, individualia veikla, kad gautų pajamų apie 8 000 Lt per mėnesį, atmestini, kaip nepagrįsti.

Taip pat ieškovas neįrodė, kad jis yra patyręs 6 000 Lt išlaidų specialisto išvadai apmokėti. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).

IeÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindÄ teismui atmesti jo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ (CPK 263 str. 1 d.). Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Dėl Å¡ių aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Å¡ioje byloje įrodymų rinkimÄ , jų vertinimÄ . Nors, kaip minėta, reikÅ¡mingos bylos aplinkybės nustatomos remiantis tikimybių pusiausvyros principu, tačiau, įvertinus bylos įrodymus bei atsižvelgus į tas aplinkybes, jog, kaip nurodė ieÅ¡kovas, apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai buvo pas jo motinÄ A. Ž., kuriai iÅ¡vykus į užsienį Å¡ie dokumentai neiÅ¡liko, bei tai, kad ieÅ¡kovÄ byloje atstovauja advokatė, kuri, savo kompetencijos ribose, galėjo iÅ¡reikalauti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus iÅ¡ tyrimÄ atlikusios įstaigos ir jas pateikti teismui, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog bÅ«tų patyręs iÅ¡laidų už atliktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , nepateikė jokių Å¡ias iÅ¡laidas, jų dydį patvirtinančių įrodymų.

Dėl aukščiau išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl sumokėtų komunalinių mokesčių, negautų pajamų iš buto nuomos ar individualios veiklos bei patirtų išlaidų specialisto išvadai apmokėti priteisimo kaip neįrodytus.Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš atsakovo buvo priteista 3 740 lt negautų pajamų (negauto darbo užmokesčio) bei 2 450 Lt išlaidų advokato paslaugoms, kopijavimo paslaugoms apmokėti.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. IÅ¡ bylos duomenų seka, kad ieÅ¡kovas L. Ž. buvo suimtas 2005-10-14, iki suėmimo jis dirbo UAB „Šiaulių plentas“, darbo santykiai buvo nutraukti 2005 m. spalio mėnesį, t.y. suėmus L. Ž.. Kaip minėta, Å¡ioje byloje nebuvo ginčijamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei vykdymo teisėtumas, kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo bei tęsimo iki 2006-08-19 teisėtumas, taigi nebuvo kvestionuojamas ir darbo santykių nutraukimo dėl L.

Ž. suėmimo teisėtumas. IeÅ¡kovas neįrodė, kad tuo atveju, jei nuo 2006-08-19 suėmimas bÅ«tų panaikintas, jis bÅ«tų grÄ Å¾intas į buvusį darbÄ . Kaip seka iÅ¡ bylos duomenų, L. Ž., paleistas iÅ¡ suėmimo, negrįžo dirbti į buvusį darbÄ , neįsidarbino kitoje darbovietėje, o nuo 2007-03-23 buvo registruotas darbo biržoje (t. 1 b.l. 182). Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija laiko, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog nesant teisėsaugos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2006-08-19 iki 2007-02-08 jis bÅ«tų realiai gavęs jo nurodomas pajamas iÅ¡ darbinės veiklos.

Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovas baudžiamojoje byloje patyrė 2 400 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu Å¡i teismo iÅ¡vada nėra pagrįsta. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų – 2006-10-17 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. AP019, kvito Å¡aknelės serija LAT Nr. 199890 (t. 1 b.l. 94, 200) seka, kad tiek sÄ skaita faktÅ«ra, tiek kvito Å¡aknelė buvo iÅ¡raÅ¡ytos ieÅ¡kovo motinai A. Ž., 400 Lt, kaip nurodoma kvito Å¡aknelėje, buvo priimti iÅ¡ A.

Ž.. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog už advokato paslaugas buvo sumokėta iÅ¡ ieÅ¡kovo L. Ž. lėšų. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, jog A. Ž. ieÅ¡kovui bÅ«tų perdavusi reikalavimo teises į turėtas iÅ¡laidas ar įpareigojusi sÅ«nų jÄ atstovauti. Be to, PVM sÄ skaita-faktÅ«ra nėra pakankamas įrodymas, jog Å¡i sÄ skaita faktÅ«ra buvo apmokėta, kitaip tariant Å¡i sÄ skaita nepripažintina įrodymu, patvirtinančiu pinigų sumokėjimo faktÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių konstatuotina, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jis bÅ«tų realiai patyręs 2 400 Lt iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas.

AnalogiÅ¡kais motyvais atmestinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti jo turėtas iÅ¡laidas už dokumentų kopijavimÄ â€“ 50 Lt. Remiantis iÅ¡dėstytu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria buvo priteistas 6 190 Lt dydžio žalos atlyginimas, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmetamas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas L. Ž. prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 68 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡ dalies patenkino šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir priteisė 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas L. Ž. apeliacinius skundu praÅ¡o priteisti 67 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas Lietuvos Respublika apeliaciniais skundai praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteistas 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, įrodymus, ieÅ¡kovo ir atsakovo argumentus, ieÅ¡kovÄ charakterizuojančius duomenis, kitas svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines normas, reglamentuojančias neturinės žalos atlyginimÄ , nenukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos analogiÅ¡kose bylose ir priteisė teisingÄ neturtinės žalos kompensacijÄ .

Apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia teismo sprendimo šioje dalyje teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksmų yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padarymo prašoma atlyginti neturtinė žala. Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo) atsakovo atžvilgiu buvo neteisėtai ribojama ieškovo laisvės, neteisėtai taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Žmogaus teisė į laisvę yra viena pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, todėl, jÄ apribojus, iÅ¡ asmens atimama galimybė veikti savo nuožiÅ«ra, savarankiÅ¡kai tvarkyti savo gyvenimÄ , įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, akivaizdu, kad, nustačius neteisėtÄ asmens laisvės suvaržymÄ , konstatuotina ir tai, jog, apribojus tokiÄ esminę asmens teisę, kartu neiÅ¡vengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010).

Dėl Å¡ių aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, suėmimo laikotarpiu, kai jam buvo nepagrįstai ribojama laisvė, ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , dėl ko ieÅ¡kovas patyrė neturinės žalos. Atsakovo teiginiai, jog ieÅ¡kovas net ir neteisėto suėmimo tęsimo metu negalėjo patirti neturtinės žalos, yra nepagrįsti, nes, kaip minėta, neteisėtais veiksmais gan netrumpÄ laiko tarpÄ (apie 5 mėnesius) buvo nepagrįstai suvaržyta asmens teisė, kartu suvaržytos ir kitos Å¡io asmens teisės (teisė laisvai judėti, teisė dirbti, teisė gyventi jam įprastoje aplinkoje ir pan.), todėl atsakovo atstovų aiÅ¡kinimas, kad skundžiamu teismo sprendimu negalėjo bÅ«ti priteista neturtinės žalos kompensacija, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nepagrįsti ir ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimai, kad sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos kompensavimo bei jo dydžio neturi bÅ«ti atsižvelgiama į asmens, kuris praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , asmenybę, jo ankstesnį elgesį. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kais neteisėtais veiksmais skirtingiems asmenims gali bÅ«ti padaryta skirtingo dydžio neturtinė žala, todėl, nustatant neturtinės žalos padarymo faktÄ , kompensacijos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, taip pat ir į asmens, praÅ¡ančio priteisti neturtinę žalÄ , asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad anksčiau L. Ž. buvo teistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, įsiteisėjusiu 2002-02-04 Å ilalės rajono teismo nuosprendžiu jis jau buvo įgijęs asmens, seksualiai iÅ¡naudojančio vaikus, reputacijÄ . Taip pat svarbus faktas nustatant ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydį yra ir tai, kad neužilgus po paleidimo iÅ¡ suėmimo, neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui L. Ž. vėl padarė 3 analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, už kÄ buvo nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme Å iaulių apygardos teismo 2008-04-30 nuosprendžiu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias bylos aplinkybes, pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimus, kad dėl Å¡ioje byloje nustatytų atsakovo įgaliotų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų pablogėjo jo reputacija, jis patyrė iÅ¡skirtines dvasines kančias, depresijÄ ar pažeminimÄ . To neįrodo ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti subjektyvÅ«s pamÄ stymai. Atmestini kaip nepagrįsti ir ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimai, kad dėl neteisėto jo kalinimo laikotarpiu nuo 2006-08-19 iki 2007-02-08, tuo metu patirto streso, depresijos, iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko jo motina A.

Ž.. Å ių ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, byloje net nėra nustatyta, kada konkrečiai A. Ž. iÅ¡vyko gyventi į užsienį. Be to, kaip minėta, ieÅ¡kovas iki minimo suėmimo buvo jau vienÄ kartÄ teistas už lytinio nusikaltimo nepilnamečio asmens atžvilgiu padarymÄ , atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o neužilgus po L. Ž. paleidimo iÅ¡ byloje nagrinėjamo suėmimo, jis vėl padarė 3 analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimus prieÅ¡ vaikus, todėl byloje nėra paneigta, jog ieÅ¡kovo motina A.

Ž. iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko ne dėl byloje nustatytų neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, o bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo L. Ž. polinkio nusikalsti, daryti sunkius smurtinius, seksualinius nusikaltimus vaikų atžvilgiu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas svarbias bylos aplinkybes, nustatė teisingo dydžio neturtinės žalos kompensacijÄ â€“ 1 000 Lt, jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. PrieÅ¡ingi apeliantų aiÅ¡kinimai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :             IeÅ¡kovo L. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui L.

Ž. priteistas 6 190 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Likusioje dalyje 2011-05-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                      Dainius Rinkevičius Teisėjai                                                                   RÅ«ta Burdulienė                                                                                 Natalja Cikoto