d5587be6-b686-438f-baa6-dafca7d77d36 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr.1-1197-814/2020 Teisminio proceso Nr.1-01-1-55649-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Lina Å afronienė, sekretoriaujant Rasai Å altienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, nukentėjusiajai A. P., kaltinamajam K. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis ŽŪB (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė: Kaltinamasis K. P. artimoje aplinkoje sukėlė žmogui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. gruodžio 31 d., apie 17.29 val., kieme adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su buvusia sutuoktine A.

P. metu, tyčia kairės rankos delnu suduodamas vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai A. P. į veido deÅ¡inę pusę, sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis K. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad A. P. yra jo buvusi sutuoktinė. Santuokoje pragyveno apie 3 metus. Kartu nebegyvena vienerius metus. Jis 2019 m. gruodžio 31 d. iÅ¡gėrinėjo su draugais. Pamatęs A. P. einant su kitu vyriÅ¡kiu, labai susinervino, apėmė pavydas.

Nutraukus santuokÄ , jis dar mėgino su nukentėjusiÄ ja taikytis. Jis su A. P. buvo sutaręs, kad per Kūčias vaikas bus pas jÄ , o per Naujuosius metus - pas jį. Jis A. skambino tÄ dienÄ , tačiau ji visÄ dienÄ neatsiliepė į jo skambučius, todėl buvo įsiutęs. Su nukentėjusiÄ ja juos sieja tik bendras jų vaikas. TÄ vakarÄ jis nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), pas A. tėvÄ . Pasibeldus, duris atidarė A. sesuo G., kurios jis paprašė pakviesti A. Atėjusi A. vienoje rankoje laikė telefonÄ , spėja, kad įraÅ¡inėjo pokalbį, o kitoje rankoje - raktus.

Abu susiginčijo. Jis tuo metu nukentėjusiajai pliaukÅ¡telėjo delnu į veido deÅ¡inę pusę. Nusisukus ir nueinant, nukentėjusioji jam sudavė, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Nukentėjusioji kvietė pareigÅ«nus. Kai jam paskambino pareigÅ«nai, sakė, kad yra iÅ¡vykęs. Po to pats pareigÅ«nams paskambino ir pasakė, kad yra namuose. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Buvo neblaivus, blaivus nebÅ«tų taip pasielgęs. Civilinio ieÅ¡kinio dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta, nesupranta už kÄ turėtų mokėti.

Su 60 eurų turtine žala, kuriÄ nukentėjusioji patyrė vykdama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, sutinka. Nukentėjusiosios atsiprašė. Savo elgesį vertina blogai. Nukentėjusioji A. P. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis jos atsiprašė nuoÅ¡irdžiai. Ji atsipraÅ¡ymÄ priėmė, tačiau nežino ar kaltinamajam atleido, mano, kad neatleido. Kadangi kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino kaltu padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinimas pareikÅ¡tas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, proceso dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, iÅ¡nagrinėjus bylÄ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Nukentėjusioji A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d., apie 17 val. ji kartu su savo pirmu vyru J. J. ir vaikais atvyko pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini), nes ketino su Å¡eima pas tėvus Å¡vęsti Naujuosius metus. Apie 17.20 val. ji iÅ¡girdo durų skambutį, suprato, kad kažkas atėjo pas tėvus.

Jos sesuo G. K. nuėjo atidaryti durų, o ji tuo metu su savo Å¡eima buvo kambaryje. Už poros minučių jos sesuo G. atėjusi į kambarį pasakė, kad atėjo jos (A. P.) buvęs sutuoktinis K. P. Ji nuėjo prie durų, įsijungė telefone diktofonÄ ir atidarė duris. Prie durų stovėjo vienas K. P., kuris pradėjo įžeidinėti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais jos pirmÄ vyrÄ J. J. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu K., jos rankoje pamatęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir supratęs, kad ji įraÅ¡inėja pokalbį, dar labiau supyko, liepė telefonÄ iÅ¡jungti, tačiau ji telefono neiÅ¡jungė.

Konfliktas tarp jų tęsėsi ir konflikto metu K. kairės rankos delnu vienÄ kartÄ jai sudavė į veido deÅ¡inę pusę. Jai labai skaudėjo, juto stiprų fizinį skausmÄ . Ji pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , o K. P. apsisuko ir išėjo iÅ¡ kiemo. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams ji papasakojo apie įvykio aplinkybes, pas medikus nesikreipė. Dėl to, kad K. P. jai sudavė smÅ«gį, jai yra padaryta fizinė žala, nes ji juto fizinį skausmÄ , taip pat jo iÅ¡sigando, patyrė baimę, iÅ¡gÄ stį, stresÄ , jai yra padaryta ir moralinė žala.

Nors K. P. po įvykio dėl savo netinkamo elgesio jos atsiprašė, bet ji jam neatleido, ji su juo taikytis nenori. Jos buvęs sutuoktinis K. P. po skyrybų prieÅ¡ jÄ smurtavo pirmÄ kartÄ , tačiau anksčiau, kada jie dar gyveno santuokoje, K. keletÄ kartų yra smurtavęs prieÅ¡ jÄ , bet ji apie tai niekam nepraneÅ¡davo, jokie ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo (1 t., b. l. 39-42, 43-45, 46-48). Liudytoja L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. yra jos sutuoktinio, I. K., dukra. Ji ir I.

K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 31 d. vakare, maždaug apie 17.10 val. pas juos į svečius atvyko jos podukra A. P. kartu su vaikais ir savo buvusiu pirmu sutuoktiniu J. J. Ji, jos vaikai bei A. su Å¡eima buvo namo antrame aukÅ¡te. Apie 17.20 val. ji iÅ¡girdo skambutį, jos dvylikametė dukra G. K. nuėjo pažiÅ«rėti kas atėjo. Maždaug po minutės G. grįžusi į kambarį pasakė A., kad jÄ kviečia prie durų, o kas kviečia ji lyg neįvardino, bent jau ji to negirdėjo.

A. viena išėjo iÅ¡ kambario, kaip suprato ėjo pažiÅ«rėti kas atėjo. Ji su Å¡eima buvo kambaryje. G. pasakė jai, kad pas A. atėjo jos buvęs sutuoktinis K. P. Maždaug po 10 minučių A. paskambinusi paprašė, kad G. K. iÅ¡neÅ¡tų į laukÄ A. striukę ir batus. Grįžusi G. papasakojo, kad A. laukia kieme policijos, sakė, kad A. apsiverkusi. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jai paskambino A. ir paklausė jos, ar ji gali su policijos pareigÅ«nais įeiti į jos parduotuvės pagalbines patalpas.

Ji nusileido į apačiÄ , kur jos parduotuvės patalpose buvo du policijos pareigÅ«nai ir A. A. buvo iÅ¡sigandusi, ji drebėjo, buvo apsiverkusi. Ji paklausė savo podukros A. P. kas čia nutiko, o ji pasakė, kad jos buvęs sutuoktinis K. P. bÅ«damas neblaivus jÄ Ä¯Å¾eidinėjo ir trenkė jai vienÄ kartÄ delnu į veidÄ jų kieme. Policijos pareigÅ«nai suraÅ¡inėjo duomenis, klausė įraÅ¡o, kurį buvo pateikusi A., nes ji sakė telefonu įrašė jos ir K. P. konfliktÄ kieme. AsmeniÅ¡kai ji paties įvykio nematė, tik kai pamatė A. prie policijos pareigÅ«nų, ji pastebėjo, kad Å¡ios veido deÅ¡inė pusė yra paraudusi, buvo iÅ¡sigandusi, apsiverkusi, drebėjo, matėsi, kad ji buvo labai sukrėsta.

A. su K. P. turi bendrÄ vaikÄ , bet jie yra iÅ¡siskyrę, kartu negyvena (1 t., b. l. 69-71). Liudytojas I. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. yra jo dukra. Ji maždaug prieÅ¡ metus laiko iÅ¡siskyrė su savo buvusiu sutuoktiniu K. P., su kuriuo ji turi bendrÄ dukrÄ G. P. A. iÅ¡ pirmos santuokos su vyru J. J. turi du vaikus. A. su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Jis su savo sutuoktine L. K. ir vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 31 d. vakare apie 17 val. pas jį atvažiavo dukra A. su vaikais ir savo buvusiu pirmu sutuoktiniu J.

J. Jis tuo metu buvo kieme ir ruošėsi iÅ¡važiuoti su savo dukra V. K. į Karmėlavos oro uostÄ . A., iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, su kažkuo kalbėjo telefonu, konfliktavo. Jis paklausė J. su kuo A. kalba, o jis pasakė, kad su K. P. Jis iÅ¡važiavo, o į namus grįžo iÅ¡ Karmėlavos apie 19.15 val. IÅ¡ savo dukros G. K. sužinojo, kad į jų namus apie 17.20 val. buvo atėjęs neblaivus K. P. Jam jo žmona L. K. papasakojo, kad K. P. smurtavo prieÅ¡ A., dėl to A. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir yra iÅ¡vykusi į komisariatÄ .

Maždaug apie 22 val. į namus grįžo dukra A., matėsi, kad ji iÅ¡sigandusi, apsiverkusi, buvo be nuotaikos, liÅ«dna. Jis jos nieko neklausinėjo. Po kelių dienų jam dukra A. papasakojo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. vakare pas juos į kiemÄ , adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus K. P., sukonfliktavo su A. ir jai sudavė vienÄ smÅ«gį delnu į veido deÅ¡inę pusę. Daugiau jam dukra A. nieko nepasakojo. Kiek jam žinoma, K. P. ne pirmÄ kartÄ smurtauja prieÅ¡ jo dukterį, tai turėtų bÅ«ti užfiksuota, nes kiek žino ir anksčiau dukra kviesdavo policijÄ dėl K. veiksmų jos atžvilgiu (1 t., b. l. 73-75). 2019 m. gruodžio 31 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos r. policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo S. B. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad apie 17.29 val. kieme adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs buvęs sutuoktinis K. P. (nustatyta 2,93 prom. neblaivumas) konflikto metu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, dėl ko A. P. juto fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 3-7). 2019 m. gruodžio 31 d.

įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-16). 2020 m. vasario 5 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2019 m. gruodžio 31 d. vaizdo įrašas iš policijos registruojamų įvykių registro, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnės ir A. P., kuri nurodė, kad prieš ja smurtavo buvęs sutuoktinis, kuris jai sudavė smūgį į dešinę veido pusę (1 t., b. l. 17-18). 2020 m. vasario 25 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta 2019 m. gruodžio 31 d. telefoninio skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, gauta iš Bendrojo pagalbos centro, kurioje užfiksuotas pokalbis tarp centro operatorės ir A.

P., kuri nurodė, kad buvęs vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo, suduodamas jai smÅ«gį į veido sritį. Padaryta pokalbio suvestinė (1 t., b. l. 29-31). 2020 m. vasario 20 d. apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėtas 2019 m. gruodžio 31 d. garso įraÅ¡as, savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas nukentėjusiosios A. P., kuriame užfiksuotas pokalbis tarp vyro, galimai K. P., ir moters, galimai A. P. (1 t., b. l. 55-57, 52-54). Veikos kvalifikavimas Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei K.

P. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtų, iÅ¡dėstytų duomenų, kurie yra įrodymų visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Kaltinamasis apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, t. y., kad jis įvykio dienÄ su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, bÅ«damas neblaivus, pamatęs buvusiÄ Å¾monÄ , einančiÄ su kitu vyru, supyko, ir nuėjęs į nukentėjusiosios tėvo namus, tarpusavio konflikto su buvusia sutuoktine A.

P. metu, sudavė nukentėjusiajai A. P. delnu į veido sritį. Kaip nustatyta iÅ¡tirtais įrodymais, nukentėjusioji iÅ¡ karto po įvykio reagavo į kaltinamojo veiksmus, kvietė policijos pareigÅ«nus. Kaip matyti iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo, atvykus policijos pareigÅ«nams, A. P. nurodė, kad apie 17.29 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs buvęs sutuoktinis K. P. konflikto metu jai sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, dėl ko A. P. juto fizinį skausmÄ , garso įraÅ¡u, gautu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro užfiksuotas pokalbis tarp centro operatorės ir A.

P., pastaroji nurodė, kad buvęs vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo, suduodamas jai smÅ«gį į veido sritį, liudytoja L. K. matė atvykusius pas nukentėjusiÄ jÄ policijos pareigÅ«nus, pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , kuri apsiverkusi ir iÅ¡sigandusi jai pasakė, kad jos buvęs sutuoktinis K. P., bÅ«damas neblaivus, jÄ Ä¯Å¾eidinėjo ir trenkė vienÄ kartÄ delnu į veidÄ , analogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytojas I. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Vertinant nustatytus kaltinamojo smurtinio pobÅ«džio veiksmus, teismas neabejoja, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato, jog sukels nukentėjusiajai skausmÄ ir tokių pasekmių norėjo. Pažymėtina, kad fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra bÅ«tinos. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , kančia, prieÅ¡ingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmÄ nėra bÅ«tinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kÅ«nui, Å¡is pajuto neigiamÄ organizmo reakcijÄ , kas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje abejonių nekelia.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas K. P. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad padaręs nusikaltimÄ , kaltu visiÅ¡kai prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. P., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. P. padarė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie nesunkių nusikaltimų, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, Jonavos PSPC PSC pas gydytojÄ psichiatrÄ dėl psihikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis K. P. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, supratęs, kad nukentėjusiosios atžvilgiu elgėsi labai netinkamai, ir žadėjo ateityje nebesmurtauti, nukentėjusiosios atsiprašė, pasekmių nukentėjusios sveikatai nelikę.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų, bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimui reikÅ¡mingų, aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams bei padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintų įrodymų tyrimÄ , bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnį civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas.

Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba jį atmesti. Nukentėjusioji A.

P. pareiÅ¡kė Å¡ioje byloje civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ kaltinamojo K. P. 60 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b., 1. 60-61). Turtinę 60 eurų žalÄ sudaro jos pirkti vaistai, taip pat vykimas į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ . Kaltinamasis sutiko nukentėjusiajai atlyginti 60 eurų turtinę žalÄ . Civilinės ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas, dydis bei pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamojo ieÅ¡kinio dėl turtinės 60 eurų žalos pripažinimu, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsniu, BPK 109 straipsniu, tenkintinas visiÅ¡kai, ir priteistinas iÅ¡ kaltinamojo K.

P.. Dėl patirtos neturtinės žalos A. P. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis jÄ pažemino, sumenkino, sukėlė neigiamas emocijas, ji jautė fizinį skausmÄ , patyrė baimę, iÅ¡gÄ stį, nesaugumo jausmÄ , nepatogumus, sutriko miegas. Buvo suterÅ¡tas jos geras vardas, reputacija. Neigiamas emocijas iÅ¡gyveno ir jos mažametis vaikas. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje prašė tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ K. P. 1000 eurų neturtinės žalos. Teigia, kad įvykio metu buvo pažeistas jos orumas, buvo sugadintas Å¡ventinis naujametinis vakaras, sugadinta jos nuotaika, buvo apsiverkusi, žandas buvo raudonas, turėjo pusantros valandos laukti atvykstant policijos pareigÅ«nų, o po to vykti į policijos komisariatÄ .

Vaikai laukti jos liko pas senelius. Po įvykio negalėjo susikaupti darbui ir mokslui. Darbo valandas turėjo skirti vykimui į apklausÄ , o tai užėmė jos laikÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais, įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis savo neteisėtais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai pažeminimÄ , nepatogumus. Nukentėjusioji buvo priversta vykti į policijÄ , buvo eikvojamas jos asmeninis laikas, patyrė fizinį skausmÄ , buvo sugadintas Å¡ventinis Naujųjų Metų vakaras. Å ie nukentėjusiosios iÅ¡gyvenimai priežastiniu ryÅ¡iu tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusių asmenų patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. P. Å¡iuo metu dirba, iÅ¡laiko vienÄ vaikÄ , civilinį ieÅ¡kinį neturtinės žalos dalyje atlyginti nesutinka. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių besitęsiančias nukentėjusiosios patiriamas dėl smurto pasekmes, jų įtakÄ , trukdymÄ kasdieniniam darbui, gyvenimo kokybei. Nukentėjusioji visÄ laikÄ buvo darbinga, duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius byloje nėra. Teismas įvertinęs įrodymus mano, jog 1000 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė ir prieÅ¡tarauja baudžiamajame procese taikomiems principas, nes ir pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 eurų iki 1500 eurų.

Teismas atsižvelgdamas į Å¡io nusikaltimo pasekmes, kurios nesukėlė rimtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ar sukrėtimų nukentėjusiajai, buvo sukeltas tik fizinis skausmas, A. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir mažintinas iki 150 eurų. Teismas mano, jog 150 eurų dydžio suma neturtinės žalos atlyginimui yra pagrįsta ir geriausiai atitinka nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrÄ . Ikiteisminio tyrimo metu K. P. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. sausio 2 d. (1 t., b. l. 107, 110).

Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas, neišvykti K. P. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pakuotė Nr. 1, kurioje yra CD laikmena, 2019 m. gruodžio 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta nukentėjusiosios A. P., Pakuotė Nr. 2, kurioje CD laikmena su 2019 m. gruodžio 31 d. garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, pakuotė Nr. 3, kurioje CD laikmena su 2019 m. gruodžio 31 d. vaizdo įrašu iš PRĮR, pakuotė Nr. 4, kurioje CD laikmena su liudytojos L.

K. apklausos vaizdo įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301- 310 straipsniais, nusprendžia: K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbÄ , o jo netekus, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklėmis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K.

P. 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbÄ , o jo netekus, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. sausio 2 d. (dvi dienas), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti K. P. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Priteisti iÅ¡ K. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai A. P. 60,00 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pakuotę Nr. 1, kurioje yra CD laikmena, 2019 m. gruodžio 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta nukentėjusiosios A. P., Pakuotę Nr. 2, kurioje CD laikmena su 2019 m. gruodžio 31 d. garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, pakuotę Nr. 3, kurioje CD laikmena su 2019 m. gruodžio 31 d. vaizdo įrašu iš PRĮR, pakuotę Nr. 4, kurioje CD laikmena su liudytojos L. K. apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Teisėja Lina Šafronienė