d555bb06-281d-4bea-b4e4-18c820b80fd3 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas E

Pranešėjas Algerdas Urbšys                              Baudžiamoji

byla Nr. 1A-453-175/2010

Teisėja Audronė Levinskienė                                                  (Proceso

Nr. 65-1-00215-2009)

                                                                       Â

                       Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                         Â

     1.1.8.6.2.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.3.1.;

                                                                                          Â

    2.4.6.3.2. Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

                                                LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

                    Â

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algerdo UrbÅ¡io, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio KiÅ¡kio, sekretoriaujant RÅ«tai BaltuÅ¡ninkaitei, Vaidai PupÅ¡ytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Å ečkuvienei, nuteistajai J. M., jos gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiesiems J. B., G. B., jų atstovui advokatui Daliui Mecelicai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. M. ir nukentėjusiųjų J. B. ir G. B. apeliacinius

skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažinta kalta ir nuteista

pagal LR BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

IÅ¡ J. M. priteista po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 1475 Lt 79 ct už advokato atstovavimÄ J. B. ir G. B..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė:

J. M. nuteista už tai, kad 2009-02-13 apie

19.45 val. (duomenys neskelbtini) sen., vairuodama automobilį „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama keliu (duomenys neskelbtini) Panevėžio kryptimi, ties kelio 79,750 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus tuo, kad

būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų

pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač į kelio

bÅ«klę bei meteorologines sÄ lygas, nepasirinko tokio greičio, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti

transporto priemonę, jos nesuvaldė, įvažiavo į prieÅ¡inga kryptimi važiuoti skirtÄ kelio pusę

ir atsitrenkė į priešpriešiais tiesiai važiavusį automobilį „Mitsubishi Lancer", valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) dėl ko automobilio „Mitsubishi Lancer" vairuotojas T. B. dėl patirtų kÅ«no sužalojimų 2009-02-18 mirė.Â

Nuteistoji J. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti 2010 m. balandžio 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, taikyti LR BK 76 str. ir nuo paskirtosios bausmės nuteistÄ jÄ atleisti arba paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jos autoįvykio metu patirtas traumas bei dabartinę sveikatos bÅ«klę, dėl kurios paskirtÄ jÄ bausmę atlikti atviroje kolonijoje bÅ«tų per sunku. Apeliantės nuomone, yra visos įstatymo numatytos sÄ lygos paskirtos bausmės vykdymo atidėjimui (LR BK 75 str.) arba visiÅ¡kam atleidimui nuo bausmės dėl ligos (LR BK 76 str.). Nuteistoji nurodo, kad visiÅ¡kai prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi. Duodama teisingus parodymus, ji tuo pačiu padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti jos padarytÄ nusikaltimÄ , todėl Å¡i aplinkybė laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliantė nurodo, kad 2010-04-07 jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis, suteikta pirma neįgalumo grupė. Å iuo metu dėl patirtų traumų ji gydosi Kauno „Ortopedijos technika" fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje pagal indikacijÄ - nuolatinio protezo pritaikymas. Vertinant jos sveikatos bÅ«klę, nudegiminės ligos pasekmes, vaikščiojimas su protezu iÅ¡liks ribotas, bus reikalinga kito asmens pagalba buityje, tolimesnis žaizdų ir randų gydymas bei psichiatro pagalba, todėl atlikti paskirtÄ trijų metų bausmę atviroje kolonijoje akivaizdžiai per sunku.

Nukentėjusieji J. B. ir G. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį, paskiriant J.

M. laisvės atėmimo bausmę ne mažiau nei LR BK 281 str. 6 d. sankcijos vidurkis, t.y., 8 metus, priteisiant J. B. ir G. B. po 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantų įsitikinimu, nuteistajai J. M. paskirta per švelni bausmė, neteisėtai nustatyta viena lengvinanti aplinkybė bei nepagrįstai sumažintas priteistos sumos dydis neturtinei žalai atlyginti. Apeliantai tvirtina, kad nuteistoji

J. M. nėra net prisipažinusi dėl padarytos   nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 6 d. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuteistoji J. M. nurodė, kad tos avarijos dienos visiÅ¡kai neprisimena, o teismo posėdyje dėl prisipažinimo padarius nusikaltimÄ , net papildomai paaiÅ¡kino, kad „ kalta dėl autoįvykio prisipažįsta todėl, kad toks jau kaltinimas yra <...>", o vėliau teismo posėdyje teigė, kad ji „ byloje surinkti įrodymai mane įtikino, kad dėl autoavarijos kalta aÅ¡." Tad kaltinamoji prisipažino kalta verčiama byloje surinktų įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados, kad teisiamoji prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir pripažinti LR BK

59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės atsakomybę lengvinančia.

Kadangi byloje nėra nuteistosios J.

M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, J. M. negali būti paskirtas bausmės dydis mažesnis už vidurkį, todėl teismas pažeidė LR BK

61 str. 4 d. Be to, teismas, paskirdamas minimalaus dydžio bausmę, netinkamai taikė LR BK 54 str. 2 d. ir 41 str. nuostatas. Nuteistoji J.

M. net neatsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino tik dėl surinktų įrodymų byloje, neatlygino net dalies padarytos neturtinės žalos. Taip pat, vertintina, kad nuteistoji J. M. Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo automobilį bÅ«dama vidutinio girtumo. Atsižvelgiant į nuteistosios abejingumÄ tiek įstatymams, tiek kitiems eismo dalyviams, tiek pasekmėms atsiradusioms po eismo įvykio, vertinant tai, kad ji jau buvo bausta administracine tvarka už eismo taisyklių pažeidimÄ , kas patvirtina nuteistosios atsainų požiÅ«rį į kelių eismo taisyklių reikalavimus, turi bÅ«ti skirta griežtesnė bausmė, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.

Apeliantų nuomone, teismas, vertindamas žuvusio sÅ«naus netekimu padarytÄ neturtinę žalÄ , pažeidė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , turėjo atsižvelgti į tai, kad žuvo nukentėjusiųjų sÅ«nus dėl ypatingai neatsargaus nuteistosios padaryto nusikaltimo. Jau Å¡ios aplinkybės neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad 50 000 Lt gali nors iÅ¡ dalies kompensuoti dvasinius iÅ¡gyvenimus. Vertintina tai, kad žuvęs sÅ«nus gyveno nukentėjusiųjų namuose, juos siejo artimi ryÅ¡iai.  Dėl nusikaltimo atsiradusios pasekmės tragiÅ¡kos - atimta sÅ«naus gyvybė, jos itin skaudžios nukentėjusiesiems, ir patirti tragiÅ¡ki iÅ¡gyvenimai neįkainojami. Dėl savo sÅ«naus netekties jie patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų, didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus, ir dar tie patys neigiami iÅ¡gyvenimai bus ateityje, jie nėra pamirÅ¡tami. Vertintina ir tai, kad atsiradusios pasekmės yra atsiradusios iÅ¡imtinai tik dėl nuteistosios veiksmų. Be to, vertintina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teisminė praktika dėl sumos patirtai neturtinei žalai atlyginti dėl žuvusio vaiko keičiasi, jos yra didinamos (baudžiamoji byla Nr. 2k-237/2009 - priteista tėvams po 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi paliko galioti priteistÄ

500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti).

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovas praÅ¡o nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistoji ir jos gynėjas praÅ¡o nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistosios J. M. apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiųjų J. B. ir G.

B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistosios

J. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir tvirtina, kad J. M. kalta prisipažino tik verčiama byloje surinktų įrodymų. Å is nukentėjusiųjų skundo argumentas yra pagrįstas. Norint pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtintÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikÅ¡mę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas, duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie padėjo teismui teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Kaltininko parodymų, kuriuose nutylima apie esmines inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, turinčias juridinę reikÅ¡mę bylos sprendimui, ir tuo neprisidedama prie teisingo bylos

iÅ¡sprendimo, negalima laikyti prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ . J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant

pirmosios instancijos teisme parodė, kad visiÅ¡kai neprisimena tos dienos įvykių. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. M. parodė, kad byloje esantys įrodymai jÄ Ä¯tikino, jog dėl avarijos kalta ji. Taigi, nuteistosios parodymai niekaip neprisidėjo prie teisingo bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir nuteistosios veikos teisinio įvertinimo, todėl nėra

pagrindo laikyti teisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad J. M. prisipažino padariusi nusikaltimÄ . Esant Å¡ioms

aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė J. M. veiksmuose buvus jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ nuosprendžio Å¡alintina, o nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Dėl bausmės

Nukentėjusieji apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai J. M. minimaliÄ LR BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, pažeidė LR BK 54 str. 2 d., 61 str. nuostatas ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, kuri nukentėjusiųjų nuomone, turi bÅ«ti sugriežtinta iki aÅ¡tuonerių metų. Toks nukentėjusiųjų praÅ¡ymas yra iÅ¡ dalies pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad J. M. anksčiau neteista, charakterizuojama teigiamai, augina du nepilnamečius vaikus, eismo įvykio metu patyrė sunkius sužalojimus, kad bausta administracine tvarka, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , paskyrė jai minimaliÄ LR BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytÄ bausmę. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismas nepakankamai įvertino LR BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. J. M. padarė neatsargų nusikaltimÄ , tačiau jo pasekmės yra labai sunkios, negrįžtamos – žuvo jaunas žmogus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant bausmes už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl Å¡io nusikaltimo prarastos vertybės, todėl kilusių labai sunkių padarinių reikÅ¡mės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibÅ«dinama jo asmenybė. Nusikaltimas padarytas Å¡iukščiai pažeidžiat Kelių eismo taisykles, J. M. vairavo transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje rasta 2,21 promilės etilo alkoholio). J. M. anksčiau bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėjo, kad nėra J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t.y., iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinta jos LR BK 59 str. 1 d.

2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Už LR BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numatyta laisvės atėmimo nuo trejų iki deÅ¡imties metų bausmė. LR BK 61 str. įpareigoja teismus skiriant bausmes įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų LR BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį ir atsižvelgiant į tai motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį bei dydį, skaičiuojant jį nuo sankcijos

vidurkio. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgus į tai, kad J. M. charakterizuojama teigiamai, augina du vaikus,

atsižvelgus į jos sveikatos būklę (yra neįgali, netekusi 80 % darbingumo),

teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. Å¡iek tiek griežtesnę negu sankcijos minimumas bausmę. Nuosprendis

Å¡ioje dalyje keičiamas (LR BPK 328 str. 2 p.). Tenkinti nukentėjusiųjų praÅ¡ymÄ ir skirti J. M. griežtesnę, negu sankcijos vidurkis, bausmę, atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Dėl LR BK 76 str. 1 d. nuostatų taikymo

Nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistosios praÅ¡ymo atleisti jÄ nuo bausmės atlikimo dėl ligos. LR BK 76 str. 1 d. nurodyta, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti bÅ«tų per sunku. Å iuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas kaltininko atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimÄ , teismas remiasi byloje surinktais duomenimis ir Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintu Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių

nuteistieji gali bÅ«ti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sÄ raÅ¡u. Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistÄ jį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumÄ , nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į sunkios nepagydomos ligos įtakÄ bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Nuteistoji praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo bausmės dėl ligos pateikė tik apeliaciniame skunde. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo amputuota deÅ¡inė blauzda blauzdos viduriniame trečdalyje (t. 1, b.l. 101, 102). Be to, J. M. multi-traumos metu nudegė galvÄ . Yra dideli randai galvos plaukuotoje dalyje, nėra iÅ¡orinės ausies (t. 2, b.l. 23, 39). Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, buvo iÅ¡reikalauti medicininiai dokumentai tam, kad bÅ«tų galima įvertinti nuteistosios sveikatos bÅ«klę. Teismo posėdyje apklaustas specialistas Ž. Mėgelaitis, susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais, paaiÅ¡kino, kad nuteistoji neserga sunkia ar nepagydoma liga, nėra jokių sužalojimų ar defektų, kurie bÅ«tų įtraukti į Sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä . Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos duomenis konstatuoja, kad nuteistosios J. M. atžvilgiu taikyti LR BK 76 str. 1 d. nuostatas nėra pagrindo. Nuteistajai reikalinga medicininė pagalba jai galės bÅ«ti suteikiama ir bausmės atlikimo metu, juolab, kad bausmę ji turi atlikti atvirojoje kolonijoje.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Nuteistoji J. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o jos atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , atsižvelgiant į jos sveikatos bÅ«klę. Toks nuteistosios praÅ¡ymas nepagrįstas. Teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar bÅ«na sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad bausmės paskirtis Å¡iais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Nors nuteistoji padarė neatsargų nusikaltimÄ , tačiau Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,21 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį su itin sunkias padariniais – dėl patirtų sužalojimų mirė jaunas vaikinas. Taigi nuteistosios veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, rodo padidintÄ Å¡io asmens neatsakingumÄ ir abejingumÄ ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tai, kad eismo įvykio metu J. M. pati patyrė sunkius sužalojimus, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusias pasekmes, nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Dėl neturtinės žalos

Teismo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistosios J. M. nukentėjusiesiems J. B. ir G. B. priteista po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė priteisti po 1 500 000 Lt neturtinei žala atlyginti, apeliaciniame skunde jie praÅ¡o priteisti po 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks nuteistųjų praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytus kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Nagrinėjamoje byloje dėl J. M. nusikalstamos veikos žuvo nukentėjusiųjų J. B. ir G. B. sūnus. Nukentėjusiesiems netikėta ir staigi sūnaus, su kuriuo jie buvo glaudžiai emociškai susiję, žūtis neabejotinai sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, skaudžias emocines ir dvasines kančias. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad

J. M. padarė neatsargų nusikaltimÄ . Nusikalstamos veikos pobÅ«dis laikytinas atsitiktiniu: nuteistoji sÄ moningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinio skausmo, nesiekė, kad žūtų nukentėjusiųjų sÅ«nus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje esant neatsargiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgė į tai, kad nuteistosios turtinė padėtis nėra gera. Jos ir sutuoktinio vardu registruotas butas, yra įkeistas. Kito nekilnojamojo turto jų vardu nėra registruota. J. M. pajamos nėra didelės. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji tapo neįgali. Å eimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas žuvusiojo tėvams po 50 000 Lt (viso 100 000 Lt), atsižvelgė į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos: tėvams, eismo įvykio metu netekusiems savo vaikų dėl neblaivių vairuotojų kaltės, priteisiama apie

100 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr. 2K-463/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-358/2009 ir kt.). Apeliaciniame skunde nurodytame kasacinės instancijos teismo jurisprudencijos pavyzdyje, kur pasisakyta dėl neturtinės žalos nustatymo, nenagrinėjamos tapačios aplinkybės, kai nuteisiamas asmuo, kuris, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas nukentėjusiems po

50 000 Lt neturinės žalos atlyginimo tinkamai pritaikė neturinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Todėl tenkinti nukentėjusiųjų praÅ¡ymÄ ir didinti priteistinos neturtinės žalos dydį iki 500 000 Lt kiekvienam nukentėjusiajam nėra pagrindo.Â

Nukentėjusiesiems apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas Dalius Mecelica. Teismui pateikti mokėjimo nurodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad J. B. sumokėjo 800 Lt už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (t. 2, b. l. 20) ir 700 Lt už atstovavimÄ teismo procese (t. 2, b. l. 21). Kadangi nukentėjusieji turėjo iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistosios (LR BPK 106 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., n u s p r e n d ž i a:

nukentėjusiųjų J. B. ir G. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies J. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad ji prisipažino

padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

J. M., pripažintai kalta pagal LR BK 281 str. 6 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams. Â

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ J. M. J. B. 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) advokato paslaugoms apmokėti.

Nuteistosios J. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                 Â

Algerdas Urbšys

Teisėjai                                                                                                        Â

Jurgis Kiškis

                         Â

                                                                                           Algirdas

Jaliniauskas