d554ec99-cf91-4c2c-a2d3-453f6ade7ebc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-187-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08600-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 44.5.2; 44.5.2.16; 121,14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 24 d.Kaunas  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Jolitos Cirulienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12500-886/2014 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 34 561,85 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad 2005-05-08 J. T. (duomenys neskelbtini) nukentėjo dėl smurtinių atsakovo A.

Z. veiksmų. Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-579/2006 atsakovas pripažintas kaltu dėl 2005-05-08 nukentėjusiojo J. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo. IeÅ¡kovas VSDFV Kauno skyrius J. T., vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatomis bei remdamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymomis, sprendimais paskyrė valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ ir laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2010-03-31 iÅ¡ viso iÅ¡mokėjo 29 499,56 Lt.

VSDFV biudžetui padaryta 29 499,56 Lt žala Kauno apylinkės teismo 2010-04-29 sprendimu, įsiteisėjusiu 2012-12-21, buvo priteista iÅ¡ atsakovo. Atsakovo 2013-01-08 praÅ¡ymu VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus sprendimu 29 499,56 Lt žalos mokėjimas iÅ¡dėstytas dalimis. VSDFV Kauno skyrius 2009-06-16 sprendimu Nr. 10.33.S-11763, 2011-06-23 sprendimu Nr. 10.33.S-9094 ir 2013-08-22 sprendimu Nr. 10.19-35654, pagal NDNT darbingumo lygio pažymas DL-1 Nr. 0408868 ir Nr. 0574370 nukentėjusiajam laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2013-12-04 paskyrė ir mokėjo netekto darbingumo pensijÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti. Draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

Laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2013-12-04 iÅ¡mokant netekto darbingumo pensijÄ VSDFV fondo biudžetui iÅ¡ viso padaryta 34 561,85 dydžio žala. VSDFV Kauno skyrius 2014-02-21 raÅ¡tu Nr. (1.11)S-12136 kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas atlyginti VSDFV fondo biudžetui padarytÄ 34 561,85 Lt žalÄ , tačiau atsakovas žalos neatlygino.                                        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 34 561,85 Lt žalos atlyginimÄ , o valstybei – 1 036,86 Lt žyminį mokestį. Atsakovas ginčijo nukentėjusiojo patirtos žalos dydį, teigdamas, kad jÄ sudaro tik prarastų pajamų (darbo užmokesčio) dydis. Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovas turi teisę ne į visÄ nukentėjusiam iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų dydį, bet į jų dalį, nes padarytos turtinės žalos dydis yra lygus dėl prarasto darbingumo negautoms pajamoms, t. y. nukentėjusiojo negautam darbo užmokesčiui.

Teismas Å¡iuos atsakovo argumentus laikė nepagrįstais. Nurodė, kad žalÄ padariusio asmens – atsakovo kaltę, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo patvirtina įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu patvirtintos aplinkybės. Nukentėjusiojo netektÄ darbingumÄ nulėmė atsakovo nusikalstamais veiksmais padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo pensija pagal VSDPÄ®, Å¡iÄ pensijÄ iÅ¡mokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimÄ atsakingÄ asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusiajam iÅ¡mokėta valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija apskaičiuota VSDPÄ® ir jų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka pagal Å¡iuose teisės aktuose nustatytus kriterijus. Atsakovas neginčijo nei Å¡ių iÅ¡mokų dydžio, nei jų skaičiavimo tvarkos ir, bÅ«damas atsakingu už žalÄ bei manydamas, kad nukentėjusiajam iÅ¡mokėta didesnė kompensacija negu Å¡io patirta žala, Å¡iai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t. y. neįrodė, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) virÅ¡ija nukentėjusiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-579/2006 nukentėjusiajam buvo priteista iÅ¡ atsakovo 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau į Å¡iÄ sumÄ neįtraukti nuostoliai, susiję su nukentėjusiojo negautomis pajamomis dėl netekto darbingumo, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos negalima laikyti didesne už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, jog socialinio draudimo iÅ¡mokos dėl netekto darbingumo dydis virÅ¡ija apdrausto asmens iki sužalojimo gautÄ darbo užmokesčio dydį ar pajamas, nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad iki sužalojimo gautÄ darbo užmokesčio dydį virÅ¡ijanti draudimo iÅ¡mokos dalis yra neatlygintina žala.

Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atstovės teiginius, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti žala turi bÅ«ti sumažinta pusiau, iki 15 000 Lt sumos dėl to, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys atlyginti neturtinę žalÄ buvo patenkintas 50 procentų (iÅ¡ praÅ¡omos 50 000 Lt sumos priteista 25 000 Lt). Teismas nurodė, jog pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Atsakovas atsikirtimus grindė Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-29 nuosprendžiu, kuriame yra nurodytas nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, turėjęs įtakos ir paskatinęs atsakovÄ daryti nusikaltimÄ . Tačiau teismas pažymėjo, kad provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kaip teisiamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra įvertina baudžiamajame procese, paskiriant bausmę kaltam dėl nusikalstamos veikos padarymo asmeniui. Provokuojantis nukentėjusiojo elgesys baudžiamajame procese ir nukentėjusio asmens didelis neatsargumas CK 6.282 straipsnio 1 dalies prasme yra netapatÅ«s nei teisiniu reguliavimu, nei šį reguliavimÄ reglamentuojančių teisės normų paskirtimi, todėl ir Å¡ių normų taikymo tikslai yra skirtingi.

Todėl teismas sprendė, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai, atsižvelgiant į paties kaltinamojo veiksmus, jų pobÅ«dį ir sukėlusiais pasekmes (sunkų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimÄ ), kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nesudaro pagrindo nei mažinti ieÅ¡kovo regresinį reikalavimÄ , nei jį atmesti.                                     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ ir priteistÄ sumÄ sumažinti iki 15 000 Lt.

Nurodo, kad sprendimas iš dalies naikintinas, nes teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas neteisingai nustatė žalos dydį, nesivadovavo teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, kuria vadovavosi teismas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurias asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma ir kad priteistinos turtinės žalos dydis turi bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį, iÅ¡ kurio yra iÅ¡skaičiuojami privalomi mokėti į biudžetÄ mokesčiai.

LR CK 6.290 str. 1, 3 dalys nustato, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį. Tačiau socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui padaryta turtinė žala. Vadinasi, jei turtinės žalos dydis turi bÅ«ti nustatomas pagal nukentėjusiojo iki sužalojimo turėtÄ vidutinį darbo užmokestį, atskaičius privalomus mokėjimus į valstybės biudžetÄ , o žala sveikatai nustatoma negautų pajamų forma, tuomet ieÅ¡kovė įgyja teisę į tokio paties dydžio, t. y. vidutinio darbo užmokesčio, kurį asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvęs sužalotas, žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovė pateikė pažymÄ apie nukentėjusio asmens turėtas draudžiamÄ sias pajamas iki sužalojimo, t. y. laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-06-30. Akivaizdu, kad draudžiamosios pajamos nesutampa su vidutiniu darbo užmokesčiu. Atsakovas prašė teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ nukentėjusiojo darbovietės pažymÄ apie jo iki sužalojimo turėtÄ vidutinį darbo užmokestį, tačiau teismas iÅ¡reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pažymÄ apie nukentėjusiojo nurodytu laikotarpiu turėtas draudžiamÄ sias pajamas, kuria remiantis galima nustatyti nukentėjusio vidutinį darbo užmokestį: (5235,05 Lt (draudžiamosios pajamos) – 1779,91 Lt (VSD įmokų suma) : 6 (mėnesiai) = 575,88 Lt per mėnesį.

Taigi, žala, kuriÄ nukentėjusysis patyrė kas mėnesį sudaro 575,88 Lt. IeÅ¡kovė prašė priteisti žalÄ , atsiradusiÄ laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2013-12-04, kuriÄ , Å¡itokiu bÅ«du paskaičiavus, sudarytų 31 673,40 Lt, t. y. atitiktų nukentėjusiojo asmens realiai patirtÄ Å¾alÄ .

2) Teismas sprendime nurodė, jog žalÄ padaręs asmuo, manantis, kad iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija nukentėjusiojo asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar padarė jos mažiau, nei iÅ¡mokėjo socialinio draudimo įstaiga.  Paminėta VSDFV pažyma įrodo, kad nukentėjusiajam padaryta žala nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, ir yra lygus jo turėtam iki sužalojimo 575,88 Lt darbo užmokesčiui per mėnesį, o per ieÅ¡kinyje nurodytÄ laikotarpį – 31 673,10 Lt.

3) IeÅ¡kovas nusprendė nukentėjusiajam mokėti 779,32 Lt per mėnesį valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ , kurios dydį apskaičiavo atsižvelgiant į iki to mėnesio, nuo kurio paskirta pensija, įgytÄ 33,7111 m. trukmės staÅ¾Ä , bei 1989–2004 metais turėtas draudžiamÄ sias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai yra 0.7898 ir 1.4489. Matyti, jog nukentėjusiajam prarasto darbingumo pensija buvo mokama atsižvelgiant ne į vidutinį darbo užmokestį, bet į turėtas draudžiamÄ sias pajamas ir darbo staÅ¾Ä .

Tačiau Lietuvos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu iÅ¡aiÅ¡kino LR CK 6.290 str. 1 d. ir 3 dalių taikymo ribas. Teismas Å¡iame nutarime pažymėjo, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka virÅ¡ija nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajam padaryta turtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009 taip pat yra konstatavęs, kad priteistinos žalos dydis turi bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į vidutinį nukentėjusiojo darbo užmokestį. Atsižvelgiant į Å¡iuos teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad socialines draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę ne į visÄ iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ , o į nukentėjusiojo realiai negautas pajamas, apskaičiuojamas pagal nukentėjusiojo turėtÄ vidutinį darbo užmokestį, gautÄ atskaičius privalomus mokesčius valstybei.

Todėl socialinio draudimo įstaigos, mokančios netekto darbingumo iÅ¡mokas, turi regreso teisę ne į visÄ jos patirtÄ Å¾alÄ , kuri Å¡iuo atveju apskaičiuota atsižvelgiant į nukentėjusiojo įgytÄ darbo staÅ¾Ä , turėtas draudžiamÄ sias pajamas ir pritaikant draudžiamųjų pajamų koeficientus, bet į nukentėjusiojo asmens patirtÄ , t. y. į jo turėto vidutinio darbo užmokesčio, susikaupusio per ieÅ¡kinyje nurodytÄ laikotarpį, dydžio žalÄ .

4) Teismas sprendime nurodo, kad socialinio draudimo išmokos yra skirtos sužaloto asmens nuostoliams padengti ir apima ne tik dėl sužalojimo negautas pajamas, bet ir susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui atlyginimo kriterijus, tačiau ieškinį VSDFV Kauno skyrius pareiškė dėl Sodros biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio pagrindas – nukentėjusiajam VSDFV Kauno skyriaus sprendimais išmokėtos netekto darbingumo išmokos.

Sprendimuose dėl Å¡ių iÅ¡mokų mokėjimo yra nurodyta, kad pensijos dydis nustatomas pagal nukentėjusio turėtas draudžiamÄ sias pajamas, įgytÄ darbo staÅ¾Ä ir pritaikant draudžiamųjų pajamų koeficientus, juose nenurodyta, jog iÅ¡mokos mokamos dėl žalos, susijusios su reabilitacija ir gydymu, atlyginimo, bet kompensuojami patirti nuostoliai, susidarę praradus pajamas. Taip pat tokių reikalavimo motyvų nėra nurodyta ir ieÅ¡kinyje, todėl žalos atlyginimo, atsiradusio dėl nukentėjusiojo reabilitacijos ar gydymo, klausimas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Apelianto nuomone, ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, atsiradusios už gydymÄ , reabilitacijÄ , vaistus ir kitas priemones, susijusias su traumos pasekmių Å¡alinimu, turi teisę pareikÅ¡ti pats nukentėjusysis.

5) IÅ¡ nukentėjusiojo darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaičiuojami privalomi mokesčiai į Valstybinio socialinio draudimo biudžetÄ , kurie garantavo jam socialinę paramÄ , nemokamÄ gydymÄ , reabilitacijÄ , vaistus ir kitas reikalingas priemones. Todėl laikytina, jog VSDFV Kauno skyrius, mokėdamas draudimo iÅ¡mokas už nukentėjusiojo reabilitacijÄ , vaistus, gydymÄ , žalos nepatyrė, nes Å¡ios iÅ¡mokos buvo mokamos iÅ¡ paties nukentėjusiojo mokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Reali žala, kuriÄ patyrė VSDFV biudžetas, galėtų bÅ«ti laikoma iÅ¡mokų dalis, kuria nukentėjusiajam kompensuotas jo negautas vidutinis darbo užmokestis – 575,88 Lt per mėnesį.

6) Teismas nepagrįstai nesumažino žalos dydžio atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo kaltės laipsnį. Kadangi teismas, nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , pripažino paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, turėjusį įtakÄ Å¾alos atsiradimui, todėl ir civiliniame procese Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti įvertinta. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis visiÅ¡kai suprasdamas, kÄ daro, savo tyčiniu elgesiu, nenutraukdamas fotografavimo, iÅ¡provokavo nusikalstamos veikos padarymÄ jo atžvilgiu, dėl ko atsirado žala, tai toks nukentėjusio asmens elgesys rodo jo didelį neatsargumÄ ir yra vertintinas kaip žalÄ mažinanti aplinkybė.

Kauno miesto apylinkės teismas nuosprendyje, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į atsakovo kaltę ir į provokuojantį nukentėjusiojo vaidmenį prieÅ¡ nusikaltimÄ , į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir sprendė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį (50 000 Lt) sumažinti 50 procentų iki 25 000 Lt. Todėl ir ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteista mažesnė, nei iÅ¡mokėta, žala. Apelianto nuomone, įvertinus nukentėjusio asmens didelį neatsargumÄ , protinga ir teisinga žalos atlyginimo suma ieÅ¡kovui yra 15 000 Lt.

IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo žalos dydžio nustatymo ir kad socialinio draudimo įstaigos turi teisę ne į visÄ iÅ¡mokėtu socialinių iÅ¡mokų dydį, o į realiai nukentėjusiojo negautas pajamas, apskaičiuojamas pagal nukentėjusiojo turėtÄ vidutinį darbo užmokestį, gautÄ atskaičius mokesčius, yra nepagrįsti.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nustatyta, kad žala yra ne vien asmens negautos pajamos, tačiau ir turėtos iÅ¡laidos dėl sveikatos sužalojimo, o socialinio draudimo įstaigos Å¡iÄ Å¾alÄ kompensuoja, vadovaudamosi įstatymu, ieÅ¡kovė turi teisę į visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalÄ sudaro Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, skirtos padengti sužaloto asmens nuostolius, dėl sužalojimo negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas iÅ¡laidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiÅ«rai, prisitaikymui gyventi.

Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teisingai nurodė, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos bÅ«tent ir yra skirtos sužaloto asmens nuostoliams padengti bei apima ne tik dėl sužalojimo negautas pajamas, bet ir susijusias su sužalojimu patirtas iÅ¡laidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiÅ«rai, prisitaikymui gyventi. IeÅ¡kovas mokėdamas netekto darbingumo pensijÄ nukentėjusiam bÅ«tent ir kompensavo jo praradimus dėl patirtos žalos, kadangi nukentėjusio netekto darbingumo dydis nustatomas pagal esamas ligas, jų sunkumÄ , o į tai įeina ir vartojamų vaistų kiekis, specialÅ«s poreikiai ir pan.

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nesumažino žalos dydžio atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo kaltės laipsnį, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame procese, ir nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas LR Civilinio kodekso 6.282 str. 1 d. prasme yra netapatūs. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje yra kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio ir nukentėjusio asmens patirtos žalos dydžio santykio.

Atsakovas teigė, kad nukentėjusio patirtos žalos dydis yra tik prarastų pajamų (darbo užmokesčio) dydis. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendė, kad netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymÄ , ne tik kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių prarastas darbo pajamas, bet ir atlygina kitus apdrausto asmens patirtus nuostolius, todėl Å¡ios pensijos kompensuoja nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ .

Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka atsakovas, paduodamas apeliacinį skundÄ . Dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos ir nukentėjusio asmens patirtos žalos santykio  Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas žalos dydį nesivadovavo teismų praktika, pagal kuriÄ , atsakovo nuomone, žalos dydis turi bÅ«ti nustatomas pagal nukentėjusiojo iki sužalojimo turėtÄ vidutinį darbo užmokestį, atskaičius privalomus mokėjimus į biudžetÄ . Šį argumentÄ atsakovas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007 (apeliaciniame skunde nurodytas neteisingas Nr. 3K-3-172/2009) iÅ¡aiÅ¡kinimais, taip pat Lietuvos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu dėl 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymo ribų.

Tačiau apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nagrinėjamoje byloje aktualaus netekto darbingumo pensijos ir nukentėjusio asmens patirtos žalos santykio. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo pasisakyta tik dėl vienos CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nuostolių, atsiradusių sveikatos sužalojimo atveju, dalies – asmens negautų pajamų, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota – nustatant, kad žala sveikatai šiuo atveju yra negautos pajamos, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar jo sumažėjimo.

Kita CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostolių forma yra ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos). Pirmosios instancijos teismas sprendime apelianto nurodyta nutartimi taip pat rėmėsi, tačiau atsižvelgė ir į kitus naujus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bÅ«tent nagrinėjamoje byloje aktualiais netekto darbingumo pensijos santykio su nukentėjusio asmens patirta žala klausimais.

Nagrinėjamoje byloje yra aktualus CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų taikymas ir aiÅ¡kinimas. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o 3 dalyje nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

Å i norma aiÅ¡kintina taip, kad socialinio draudimo įstaiga turi regreso teisę į kaltÄ dėl žalos atsiradimo asmenį tik Å¡io asmens veiksmais padarytos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį padaryti nuostoliai (žala) turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai. Dėl draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusios valstybinės socialinės draudimo įstaigos regreso teisės apimties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad jeigu iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka virÅ¡ija padarytos žalos dydį, tai socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iÅ¡ kalto dėl žalos padarymo asmens tik tokios draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginta žala, nes trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S., A. S. bei I. S. v. A. B. ir UADB „Ergo Lietuva“, trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013). TokiÄ pozicijÄ patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo III skirsnio 1–6 punktai), tiek ir kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v.

P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Todėl nagrinėjamu atveju yra aktualu nustatyti, ar visas iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų – iÅ¡mokėtos netekto darbingumo pensijos dydis patenka į žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, toliau plėtodamas teismų praktikÄ nurodytu klausimu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos ir nukentėjusio asmens patirtos žalos santykį.

Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymÄ (VSDPÄ®), paskirtis gali bÅ«ti suprantama plačiai – t. y. tiek kaip visiÅ¡kas ar dalinis apdraustųjų asmenų dėl draudžiamųjų įvykių prarastų darbo pajamų kompensavimas, tiek kaip kitų apdrausto asmens patirtų nuostolių atlyginimas. Sužalotam asmeniui netekus atitinkamo lygio darbingumo ir dėl to jam paskyrus netekto darbingumo pensijÄ , laikytina, kad netekto darbingumo pensijos iÅ¡mokos kompensuoja jo patirtÄ turtinę žalÄ ir yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v.

L. G., bylos Nr. 3K-3-64/2014). Padarydamas nurodytÄ iÅ¡vadÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDÄ®) ir nurodyto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (VSDPÄ®) normų analize. VSDPÄ® nėra tiesiogiai įvardyta, kokios rÅ«Å¡ies turtinei žalai – negautoms pajamoms ar papildomoms iÅ¡laidoms – kompensuoti skirta netekto darbingumo pensija. Kita vertus, VSDÄ® 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų Å¡eimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos iÅ¡laidos.

VSDPÄ® nesant nuostatų, kurios siaurintų jame įtvirtintų socialinio draudimo iÅ¡mokų paskirtį, palyginus su VSDÄ® 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja visų socialinio draudimo iÅ¡mokų paskirtimi, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios iÅ¡mokos (inter alia netekto darbingumo pensija) yra skirtos apdraustojo asmens dėl draudžiamųjų įvykių prarastoms darbo pajamoms kompensuoti arba papildomoms iÅ¡laidoms apmokėti. Darbingumo netekimas riboja apdrausto asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.

Pagal VSDPÄ® 32 straipsnio 1 dalį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija turintiems teisę gauti Å¡iÄ pensijÄ asmenims apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomÄ netekto darbingumo pensijos dalis bei priedÄ už stažo metus. Netekto darbingumo pensijos, kaip ir senatvės pensijos, dydis priklauso, be kita ko, nuo asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento (VSDPÄ® 24 straipsnis). Kuo didesnes pajamas asmuo gavo iki netekdamas darbingumo, tuo į didesnę netekto darbingumo pensijÄ toks asmuo įgyja teisę.

Taip įgyvendinama netekto darbingumo pensijos paskirtis kompensuoti nukentėjusio asmens prarastas pajamas.Todėl pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija atlygina nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ , t. y. jos nevirÅ¡ija, tiek tinkamai taikė materialinės teisės normas, tiek tinkamai vadovavosi nagrinėjamoje byloje taikytina aktualia teismų praktika. Atsakovo pozicija apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės grindžiama tik teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais vienu nagrinėjamo klausimo aspektu, tačiau neįvertinus vėliau teismų praktikoje iÅ¡plėtotu ginčo atvejui taikytinų materialinės teisės normų iÅ¡aiÅ¡kinimu ir bÅ«tent aktualiais sprendžiant šį ginÄÄ klausimais.

Todėl apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ dėl pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, jog netekto darbingumo pensija atlygina nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ . Dėl nukentėjusio asmens kaltės CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

BÅ«tent Å¡iuo pagrindu apeliantas mano, kad žalos atlyginimas turėjo bÅ«ti sumažintas. Apeliantas savo pozicijÄ grindžia baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybe dėl nukentėjusio asmens provokuojamo elgesio (tyčiniu elgesiu, nenutraukdamas fotografavimo, iÅ¡provokavo nusikalstamos veikos padarymÄ ), kuris bÅ«tent ir inspiravo nusikalstamos veikos padarymÄ , o tuo pačiu ir žalos padarymÄ . Mano, kad Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti vertinama, kaip nukentėjusio asmens didelis neatsargumas ir žalÄ mažinanti aplinkybė, į kuriÄ Kauno miesto apylinkės teismas taip pat atsižvelgė, priimdamas nuosprendį ir tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo tik iÅ¡ dalies.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kaip teisiamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo įvertina baudžiamajame procese, paskiriant bausmę atsakovui ir kad tokie nukentėjusiojo veiksmai, atsižvelgiant į paties nuteistojo veiksmus, jų pobÅ«dį ir sukėlusiais pasekmes (sunkų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimÄ ), negalėtų bÅ«ti vertinami kaip nukentėjusio asmens didelis neatsargumas. Žala nukentėjusiam asmeniui atsirado ne dėl jo paties kokių nors neteisėtų veiksmų, o dėl atsakovo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų.

Net ir nukentėjusio asmens tam tikras provokuojantis elgesys jokiu bÅ«du neturėjo ir negalėjo iÅ¡Å¡aukti tokio agresyvaus atsakovo elgesio, sukėlusio itin sunkais pasekmes – nukentėjusio asmens sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovo nurodomas nukentėjusio asmens provokuojamas elgesys nebuvo vertinamas kaip nukentėjusio asmens didelis neatsargumas ir priteisiant žalos atlyginimÄ , patirtÄ iÅ¡mokant netekto darbingumo pensijÄ , už ankstesnį laikotarpį (b. l. 12–18).

                  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Jolita Cirulienė                                                                                         Nijolia Indreikienė                                                                                                           Nerijus Meilutis             Â