2023-11-08 Nr. AB-19550-3-61-3-01982-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-624-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01982-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninė) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. T4-37-(1.34) „Dėl pacientui A. D. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) ir 2021 m. vasario 12 d. Tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-257/2020 ataskaitą Nr. D17-27-(1.27) (toliau – ir Ataskaita).

2. Komisija 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-248/03-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3. Pareiškėjas skunde teismui prašė: 1) panaikinti Komisijos sprendimą, 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymą; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti solidariai 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Pareiškėjas teigė, kad jis yra kalinamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Kalinimo metu pradėjo gesti dantys, todėl pareiškėjas kreipėsi pagalbos į gydytojus-odontologus Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), tačiau sugedusius dantis išraudavo ir jų negydydavo. Kadangi odontologo niekas nekontroliuoja, jis kortelėje darydamas įrašus, iškraipydavo tikrąją padėtį. Pareiškėjui pavyko išsireikalauti, kad 37-ą dantį taisytų, o ne išrautų, kaip odontologas buvo nusprendęs. Dantis buvo sutaisytas 2021 m. rugsėjo 29 d., o nuo pirmojo kreipimosi 2018 m. lapkričio 15 d. pradėjo daugiau kaip 3 metai. Per 7 kalinimo metus pareiškėjui buvo išrauta 12 dantų net nebandžius jų taisyti, nors didžiąją jų dalį buvo galima išsaugoti. Įkalinimo įstaigoje dirbantys odontologai piktnaudžiauja savo padėtimi ir tinkamai neatlieka savo pareigų.

5. Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

6. Tarnybos vertinimu, byloje nėra duomenų, išskyrus subjektyvų pareiškėjo savo sveikatos būklės vertinimą, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo taikyta netinkama gydymo taktika. Pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė keli tinkamas licencijas turintys asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie nuosekliai konstatavo tas pačias pareiškėjo odontologines problemas. Pareiškėjui nebuvo ribojama teisė į gydymo paslaugas – jis daug kartų buvo apžiūrėtas ir gydytas. Tais atvejais, kai gydymo įstaigoje trūko atitinkamų priemonių, pareiškėjui buvo taikytas adekvatus laikinas gydymas ir skiriamas pakartotinis apsilankymas. Pareiškėjas ne kartą pasirašytinai sutiko, jog jam būtų išrautas atitinkamas dantis, kitais atvejais (kai tai buvo įmanoma), dantis buvo paliktas ir buvo bandoma jį gydyti. Tai, jog tam tikrais atvejais dantys vis dėlto buvo gydomi, patvirtina ir pats pareiškėjas. Net ir laisvėje esančių pacientų odontologinis gydymas, esant sudėtingiems atvejams, gali užtrukti. Pareiškėjo liudijimas apie 37-o danties gydymą iš esmės sutampa su pareiškėjo medicininėje dokumentacijoje esančiais gydytojų įrašais, skiriasi tik situacijos vertinimas. Pareiškėjas daug kartų buvo konsultuotas skirtingų specialistų, kurie darė tas pačias išvadas. Pareiškėjo atvejį Tarnyboje nagrinėjo Tarnybos specialistė, turinti galiojančią odontologo licenciją bei kiti darbuotojai, turintys medicininį išsilavinimą.

7. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

8. Lietuvos kalėjimų tarnybos teigimu, pareiškėjui atvykus į LAVL, jam visuomet buvo suteiktos paslaugos, gydymas, nurodytos galimos indikacijos, tyrimų planas. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad pareiškėjas pasirašytinai sutikdavo su jam taikomu gydymu. LAVL dirba kvalifikuoti medicinos specialistai turintys ir dirbantys pagal galiojančias licencijas. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos suma.

9. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Ministerijos vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė, kokį teisės aktą ar jo nuostatą Ministerija pažeidė, todėl pareiškėjo skundas Ministerijos atžvilgiu yra nepagrįstas. Šiuo atveju nekvestionuojama tai, kad dantų praradimas sukelia nepatogumų, tačiau Ministerija neturi duomenų, kaip pacientas pats prižiūrėjo ir rūpinosi savo dantimis, kokios priežastys lėmė jų sugedimą, dėl kokių priežasčių pacientui teko šalinti dantis, kokia buvo jų būklė ir panašiai. Nėra pagrindo teigti, jog Ministerija prisidėjo prie to, kad pareiškėjui turėjo būti pašalinti dantys bei tai, kad dėl Ministerijos veiksmų ar neveikimo pareiškėjas prarado dantis. Ministerijos teigimu, jos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo).

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 7 d., 2020 m. liepos 21 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Tarnybą, 2020 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl netinkamai suteiktų odontologijos paslaugų LAVL.

13. Tarnyba, atsižvelgusi į pareiškėjo 2020 m. balandžio 7 d. ir 2020 m. liepos 21 d. skunde pateiktą informaciją, LAVL atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Minėto patikrinimo išvadą pateikė Ataskaitoje, kurios 1 punkte nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. – 2018 m. sausio 18 d. pacientui A. D. LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir LAVL vidaus dokumentų reikalavimus. Ataskaitos 2 punkte nurodyta, kad 2018 m. liepos 26 d. – 2020 m. vasario 3 d. pacientui A. D. LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir LAVL vidaus dokumentų reikalavimų.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita ir Įsakymu kreipėsi į Komisiją su skundu, kurį patikslino, prašydamas šiuos aktus panaikinti.

15. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija pažymėjo, jog ji neturi įgaliojimų vertinti pareiškėjui odontologų suteiktas paslaugas. Skundžiamuose Ataskaitoje ir Įsakyme konstatuoti pažeidimai dėl netinkamo dokumentų pildymo nesudaro pagrindo teigti, jog pati odontologijos paslauga pareiškėjui buvo teikiama netinkamai, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, jog pagal paciento Tarnybai pateiktą skundą dėl netinkamų odontologinių paslaugų teikimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, pažeidžiant nustatytas tyrimo taisykles.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, su skundu 2021 m. birželio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2023 m. kovo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-468-872/2023 pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atliekant bausmę paliko nenagrinėtą. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas dėl (ne)suteiktų (netinkamai suteiktų) paslaugų iš esmės yra ginčas dėl medicininių paslaugų ir nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, o pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, todėl skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų, ir (ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo palikta nenagrinėta. Teismas vertino, kad nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, kuri būtų kilusi iš laisvės atėmimo vietų administracijos veiksmų viešojo administravimo srityje, organizuojant bausmės vykdymą ir jį įgyvendinant, o atsakyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka už medikų priimtus sprendimus pareiškėjo sveikatos klausimais laisvės atėmimo vietų administracija neturi pareigos, nes tai yra civilinė įstaigos atsakomybė dėl paciento teisų pažeidimo, taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) tvarka. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų viešo administravimo srityje bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-536-968/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino VAAT 2023 m. kovo 15 d. sprendimą bei perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė (konkrečių argumentų nepateikė) dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl liko neišnagrinėti pareiškėjo argumentai, susiję su šio Įsakymo įvertinimu ir neturtinės žalos atlyginimu pareiškėjo nurodomu aspektu (dėl sveikatos priežiūros paslaugų administravimo bei kontrolės). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo visais nagrinėjamoje byloje aktualiais aspektais.

19. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatomis, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nenustatė, kad Tarnyba atlikto tyrimo metu netinkamai įvertino turimus medicininius duomenis ir jų atitiktį galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija Įsakymo ir Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau iš skundo turinio matyti, jog jis iš esmės nesutinka su jam galimai netinkamai sutektomis odontologijos paslaugomis, todėl jis turėtų kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl žalos atlyginimo. Tokią išvadą nustatė ir Komisija sprendime. Teismas nenustatė, kad ginčijamu Įsakymu netinkamai nustatyti pažeidimai, ar, kad tyrimas dėl pareiškėjui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų buvo atliktas netinkamai, ar neišsamiai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas Įsakymą ir Komisijos sprendimą pripažino teisėtais ir pagrįstais.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009; 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006). Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Atkreiptas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020).

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir jo papildyme prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, susijusius su netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu, t. y., kad per visą kalinimo laikotarpį jam gydytojai-odontologai pašalino 12 dantų, nepasiūlę ir nebandę jų taisyti, nors didžiąją jų dalį buvo galima sutaisyti, nepakankama laisvės atėmimo vietose dirbančių gydytojų odontologų veiklos priežiūra ir kontrole.

23. Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tarnyba teigia tyrimo metu nenustačiusi, kad pareiškėjui buvo taikyta netinkama gydymo taktika, pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas teikė keli tinkamas licencijas turintys asmens sveikatos priežiūros specialistai, pareiškėjui nebuvo ribojama teisė į gydymo paslaugas, o už veiksmus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų LAVL buvo skirtas įspėjimas. Tarnyba pažymėjo, kad nėra kompetentinga vertinti dokumentų klastojimo, o aiškių medicininių dokumentų neatitikimų, dėl kurių būtų pagrindas kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas Tarnyba nenustatė. Tarnyba pažymėjo, kad dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjas turėtų teikti skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai.

24. Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti. Lietuvos kalėjimų tarnyba palaiko savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

25. Ministerija pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Ministerija teigia neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatlikusi, pareiškėjo 12 dantų praradimas priežastiniu ryšiu niekaip negali būti laikomas susijusiu su Ministerijos pagal jai teisės aktų suteiktą kompetenciją nustatytų funkcijų vykdymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. T4-37-(1.34) „Dėl pacientui A. D. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Tarnybos įsakymo bei Komisijos sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat konstatavo, kad nenustatyti atsakovo atstovų neteisėti veiksmai, t. y. viena iš privalomų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

28. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, todėl, kad jam be pagrindo buvo pašalinta 12 dantų, kuriuos buvo galima sutaisyti ir mano, kad ši žala turi būti atlyginta.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

30. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pagrindai reglamentuojami Sveikatos sistemos įstatyme, kuriame, be kita ko, yra nurodytas Tarnybos statusas bei apibrėžta šios valstybės institucijos kompetencija, – Tarnyba, be kita ko, atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą (Sveikatos sistemos įstatymo 75 str. 2 d. 6 p.). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme Tarnybai priskiriamos sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinės kontrolės funkcijos, t. y. Tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 2 p.). Tarnyba, vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsniais, turi teisę sveikatos priežiūros įstaigoms taikyti šiame įstatyme nurodytas kontrolės priemones bei sankcijas, jeigu šių įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms nepateikta įstaigų veiklos kontrolei atlikti būtina informacija ar dokumentai arba ši informacija ir dokumentai neatitinka tikrovės, arba pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai.

31. Tarnybos kompetencija detalizuojama Tarnybos nuostatuose. Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Tarnybos nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos priemonių atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Tarnybos nuostatuose taip pat apibrėžiami Tarnybos tikslai ir nustatomos konkrečios funkcijos jiems pasiekti, t. y. Tarnyba, be kita ko, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą (11.6 p.). Siekdama šio tikslo, Tarnyba: vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo planinius ir neplaninius patikrinimus; taiko Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnyje nustatytas poveikio priemones; teikia rekomendacijas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms paslaugų kokybės ir prieinamumo klausimais; renka ir sistemina asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus asmens sveikatos priežiūros paslaugų veiklos kokybės ir veiklos efektyvumo vertinimo rodiklius (Tarnybos nuostatų 17.1–17.4 p.). Vadovaujantis Tarnybos nuostatų 11.7 papunkčiu, Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka vykdo pacientų saugos priežiūrą. Nurodytam veiklos tikslui pasiekti Tarnybai pavedamos šios funkcijos: prižiūrėti, kaip laikomasi teisės aktų, susijusių su pacientų teisėmis, reikalavimų; vykdyti pacientų teisių priežiūrą, nagrinėti pacientų skundus, prašymus, pareiškimus; teikti rekomendacijas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pacientų teisių priežiūros klausimais (Tarnybos nuostatų 18.1–18.3 p.).

32. Sistemiškai vertinant Tarnybos veiklą reglamentuojančias nuostatas, matyti, kad Tarnybai teisės aktais yra suteikta, be kita ko, kompetencija sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės, medicinos priemonių valstybinės priežiūros bei pacientų saugos priežiūros srityse. Aiškinant Tarnybos nuostatus kartu su Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, konstatuotina, kad Tarnybai teisės aktuose priskirta funkcija nagrinėti pacientų skundus dėl jo teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-555-502/2023).

33. Byloje nustatyta, kad A. D. su skundais kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas nusiskundimus, susijusius su netinkamai teikiamomis gydytojo odontologo paslaugomis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

34. Atlikusi sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, Tarnyba 2021 m. vasario 12 d. surašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-257/2020 ataskaitą Nr. D17-27-(1.27), kurios pagrindu Tarnybos direktorius priėmė ginčijamą Įsakymą.

35. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, detaliai analizavo ir vertino tiek minėtą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą, tiek jos pagrindu Tarnybos direktoriaus priimtą Įsakymą bei tam reikšmingas faktines aplinkybes ir taikytino reguliavimo aspektu konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai nustatė, jog jokių duomenų, išskyrus subjektyvų pareiškėjo savo sveikatos būklės vertinimą, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo taikyta netinkama gydymo taktika, nėra. Pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė keli tinkamas licencijas turintys asmens sveikatos priežiūros specialistai, pareiškėjui nebuvo ribojama teisė į gydymo paslaugas – jis daug kartų buvo apžiūrėtas ir gydytas, pareiškėjas ne kartą pasirašytinai sutiko, jog jam būtų išrautas atitinkamas dantis, kitais atvejais (kai tai buvo įmanoma), dantis buvo paliktas ir buvo bandoma jį gydyti. Už veiksmus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, LAVL buvo konstatuoti pažeidimai ir skirta poveikio priemonė – įspėjimas. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako.

36. Pagal ABTĮ įrodymais administracinėje byloje laikytini visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (56 straipsnio 1 dalis), o jie nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (56 straipsnio 2 dalis). Įrodymus paprastai teikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, kurie turi pareigą įrodyti teiginius, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis). Specialiųjų žinių reikalaujantys aspektai įrodomi arba paneigiami specialisto ar eksperto pagalba (ABTĮ 60, 61 straipsniai). Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčydamas Įsakymo teiginius ir išvadas, kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas, leistinų tam įrodymų nepateikė. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Įsakymo panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovai, kaip viešojo administravimo subjektai, veikdami jiems priskirtoje viešojo administravimo srityje būtų atlikę neteisėtus veiksmus ar neveikę pagal teisės aktuose nustatytus įpareigojimus ir tokiu būdu padarę neturtinę žalą pareiškėjui, kurią privalėtų atlyginti.

38. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad pareiškėjas iš esmės siekia žalos atlyginimo dėl jo nuomone netinkamai suteiktų odontologijos paslaugų, todėl turėtų kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija tokio pobūdžio ginčams nagrinėti. Nuoseklioje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018; Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį Nr. T-83/2018) laikomasi nuostatos, kad reikalavimai dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamai suteiktų ar nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atitinkamų medikų veiksmų, atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pagrindžiančių argumentų nenagrinėjo, tačiau, atmetęs pareiškėjo skundo dalį dėl aptarto reikalavimo, pažeidė rūšinio teismingumo taisyklę. Nustačiusi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis) ar kad šia tvarka pareiškėjas nebegali pasinaudoti, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta ir pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų turi būti palikta nenagrinėta ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto pagrindu (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros, naikintina ir dėl šio reikalavimo atitinkama pareiškėjo skundo dalis paliktina nenagrinėta. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atmestas kaip nepagrįstas, ir šią skundo dalį palikti nenagrinėtą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė