d554c784-e6fc-40b3-9dfa-c31d4a966f1c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1628-275/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01288-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.9.; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. G. Juknevičiui, atsakovo atstovui adv. Ed. Sinkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. E. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankas dėl nuostolių atlyginimo, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovas T. E. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovo T. E. naudai iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 61 486,73 EUR nuostolių atlyginimo; priteisti iÅ¡ atsakovo AB SEB banko ieÅ¡kovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad pats ieškovas neturėjo ir neturi jokių išskirtinių žinių investavimo ar finansinių priemonių srityse ir todėl, atsakovui pasiūlius profesionalias savo paslaugas, padedant ieškovui investuoti turimas santaupas, parenkant investavimo kryptis ir pan., pasitikėdamas atsakovo teikiamų paslaugų profesionalumu, ieškovas 2007 m. gegužės 29 d. su atsakovu AB SEB banku sudarė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais, taip pat Privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartis.

Investavimas į Fondo vienetus turėjo bÅ«ti pelningas. IeÅ¡kovas 2007 m. birželio 29 d. įsigijo 4 832 GILD investicinio fondo vienetų už 122 973,46 EUR. Å is platinimas buvo numatytas profesionaliems investuotojams, kadangi fondo valdymo įmonė orientavosi į didesnės rizikos investicijas. jam įsigyjant Å¡iuos Fondo vienetus, ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas su Fondo taisyklėmis, jam nebuvo pateikta tokių taisyklių kopija su vertimu į lietuvių kalbÄ , apie tokių taisyklių egzistavimÄ ieÅ¡kovas, iki pasinaudojant atsakovo investavimo rekomendacija įsigyti Fondo vienetų, nebuvo net informuotas.

3. Nurodė, kad atsakovas neatskleidė tos aplinkybės, kad, rekomenduodamas ieÅ¡kovui įsigyti Fondo vienetų, veikė bÅ«damas interesų konflikte. Pažymėjo, kad, žinodamas vien jau Å¡iÄ aplinkybę, ieÅ¡kovas bÅ«tų atsisakęs įsigyti Fondo vienetų: situacija, kai atsakovas gauna piniginį atlygį iÅ¡ Fondo už tai, kad paties atsakovo klientai, patariami atsakovo, įsigyja Fondo vienetų ir nereikalauja jų iÅ¡pirkti, bÅ«tų leidusi ieÅ¡kovui pagrįstai abejoti atsakovo rekomenduojamų investicinių sprendimų sÄ Å¾iningumu ir tuo, kad toks sprendimas yra naudingas bÅ«tent ieÅ¡kovui, o ne pačiam atsakovui ar kitiems atsakovo klientams.

4. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra neprofesionalus investuotojas. Ginčo teisiniams santykiams taikytinoje Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo redakcijoje (toliau – FPRÄ®) buvo nustatyti neprofesionalių investuotojų kriterijai (27, 28 straipsniai), kurie identifikuoja profesionalų klientÄ (investuotojÄ ). IeÅ¡kovas pagal FPRÄ® (27, 28 straipsniai) neatitiko kriterijų, pagal kuriuos galėtų bÅ«ti laikomas profesionaliu investuotoju. Todėl ieÅ¡kovas, vadovaujantis anksčiau nurodytomis nuostatomis, yra laikomas neprofesionaliu investuotoju. GILD investicinio fondo vienetų platinimas buvo numatytas profesionaliems investuotojams, kadangi fondo valdymo įmonė orientavosi į didesnės rizikos investicijas.

5. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 28 d. GILD investicinius fondus valdanti AS GILD Arbitrage buvo restruktÅ«rizuota į GILD Arbitrage Risk Capital Fund investicinį fondÄ . Savo veiklÄ GILD Arbitrage Risk Capital Fund pradėjo 2008 m. vasario 1 d., kai Å¡iam investiciniam fondui perėjo AS GILD Arbitrage turtas ir įsipareigojimai. Visi investuotojų iki tol turėti GILD Arbitrage investicinio fondo vienetai buvo konvertuoti į GILD Arbitrage Risk Capital Fund investicinio fondo vienetus. GILD Arbitrage Risk Capital Fund investicinio fondo valdymas buvo perduotas Estijoje registruotai bendrovei AS GILD Fund Management.

Kaip nurodyta Å¡io fondo taisyklėse, kurios ieÅ¡kovui iki investuojant atitinkamas sumas į GILD investicinio fondo vienetus, pateiktos nebuvo, GILD investicinio fondo vienetų platinimas buvo numatytas profesionaliems investuotojams, kadangi fondo valdymo įmonė orientavosi į didesnės rizikos investicijas. Lietuvos Respublikoje GILD investicinio fondo vienetų platinimu aktyviai užsiėmė AB SEB bankas bei Å¡ios kredito įstaigos privačios bankininkystės departamentas. Investavimas į GILD investicinio fondo vienetus, įvertinus atsakovo ieÅ¡kovui pateiktÄ informacijÄ , principas nebuvo sudėtingas: per finansų tarpininko įmonę, esant tokio tarpininko rekomendacijai, buvo perkami investicinio fondo vienetai, kurie vėliau už didesnę kainÄ (kurios dydis priklauso nuo fondÄ valdančios įmonės rezultatų naudojant investuotojų jiems perduotas lėšas, rinkos sÄ lygų ir kitų aplinkybių) turi atpirkti tuos pačius investicinio fondo vienetus.

Nepraėjus net vieneriems metams po GILD investicinio fondo įsteigimo, t. y. 2008 m. lapkričio mėn., fondÄ valdanti įmonė AS GILD Fund Management priėmė sprendimÄ sustabdyti prekybÄ GILD investicinio fondo vienetais ir nebeiÅ¡pirkti Å¡ių vienetų iÅ¡ investuotojų (tarp jų – ir ieÅ¡kovo) iki 2009 m. gegužės 3 d. Vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2009 m. lapkričio 3 d. Pažymėtina, kad AB SEB bankas, kuris ir rekomendavo ieÅ¡kovui įsigyti GILD investicinio fondo vienetus, apie rizikÄ , kad fondÄ valdanti įmonė gali priimti tokį sprendimÄ , IeÅ¡kovo niekada nebuvo įspėjęs. 2013 m. vasario 8 d. buvo iÅ¡kelta bankroto byla GILD investicinį fondÄ valdančiai įmonei AS GILD Fund Management, o 2016 m. rugsėjo 8 d. ieÅ¡kovas, kaip ir kiti į Fondo vienetus investavę asmenys, gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ atsakovo apie tai, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d.

Estijos centrinio vertybinių depozitoriumo pateiktÄ informacijÄ , AS GILD Arbitrage vertybinių popierių emisija buvo uždaryta, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas prarado visas į GILD investicinį fondÄ investuotas pinigų sumas. Dėl nuostolių dydžio bei aplinkybių, kuriomis ieÅ¡kovas priėmė sprendimÄ Ä¯sigyti GILD investicinio fondų vienetų, bus pasisakoma toliau Å¡iame ieÅ¡kinyje. 6. 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovas pranešė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. AS GILD Arbitrage vertybinių popierių emisija buvo uždaryta.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas GILD investicinio fondo vienetų įsigijo iš viso už 122 973,46 EUR, nurodyta suma sudaro ieškovo nuostolius. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, kur kasacinis teismas jau yra pasisakęs dėl iš atsakovo neprofesionalių investuotojų naudai priteistinos nuostolių sumos, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti tik pusę visos į Fondo vienetus investuotos sumos, t. y. 61 486,73 EUR. Už atsakovo paslaugas atsakovui buvo mokamas solidus atlyginimas.

Taigi tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs pakankamai patirties investavimo srityje, iÅ¡manęs sudėtingas finansines priemones, jis net nebÅ«tų sudaręs sutarčių su Atsakovu ir mokėjęs jam už suteiktas investicines paslaugas (tokiÄ ieÅ¡kovo pareigÄ numato Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais specialiosios dalies 2 p. bei Privačios bankininkystės sutarties 4 p.). BÅ«tent dėl to, kad neturėjo reikalingos investavimo patirties bei žinių, ieÅ¡kovas ir sudarė sutartis su atsakovu, kad pastarojo darbuotojai, turėdami reikalingÄ patirtį, licencijas, iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡manantys investavimo į finansines priemones procesus, padėtų sėkmingai investuoti ieÅ¡kovo santaupas.

7. Nurodė, kad atsakovas tinkamai neatskleidė su investavimu į Fondo vienetus susijusių rizikų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 str. 3 d. numato, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iÅ¡ Å¡alių yra ir profesinė veikla, Å¡i Å¡alis privalo vykdyti sutartį pagal tai profesinei veiklai taikomus standartus. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos CK 6.38 str. 3 d. bei 6.200 str. 4 d. Investavimo rekomendacijų teikimas, pavedimų vykdymas kliento sÄ skaita, finansinių priemonių portfelio valdymas yra investicinės paslaugos (neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusios FPRÄ® redakcijos 3 str. 13 p.), kurias gali teikti tiek finansų maklerių įmonės, tiek ir komerciniai bankai (neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusios FPRÄ® redakcijos 4 str. 1 d.).

Komerciniams bankams, teikiantiems investicines paslaugas, taikomos FPRĮ nuostatos (neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusios FPRĮ redakcijos 2 str. 2 d., 22 str. 14 d.). Atsakovas tinkamai neįvykdė neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusios FPRĮ redakcijos 22 str. 3 d. numatytos pareigos ir neatskleidė ieškovui su investavimu į GILD investicinio fondo vienetus susijusių rizikų. Būtent dėl šios priežasties ieškovas įsigijo minėto fondo vienetų, nesuprasdamas su tuo susijusių rizikų, o šioms rizikoms realizavusis, prarado visas investuotas lėšas.

Taigi atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas ir patyrė nuostolių – prarado visas į GILD investicinio fondo vienetus investuotas pinigines lėšas.

8. Bankas neatskleidė ieÅ¡kovui informacijos apie interesų konfliktÄ . Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais Specialiosios dalies 2 punkte numatyta, kad konsultavimo mokestis apskaičiuojamas pagal „SEB VB Privačios Bankininkystės“ patvirtintÄ oficialųjį kainynÄ , įvertinant kliento investuojamo turto dydį sutarties sudarymo dienÄ . Pagal „SEB Privačios bankininkystės“ patvirtintÄ kainynÄ , už investicinio portfelio valdymÄ konsultavimo pagrindais ieÅ¡kovas atsakovui turėdavo mokėti konsultavimo mokestį bei investavimo priemonių pirkimo mokestį.

Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo finansinį suinteresuotumÄ tuo, kad ieÅ¡kovas valdytų didesnius investicinius portfelius bei sudarytų daugiau finansinių priemonių įsigijimo sandorių, pasirinktų rizikingesnes investavimo strategijas, kadangi už tai atsakovui buvo mokami atitinkami Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartyje numatyti atlyginimai. Be to, pats atsakovas buvo sudaręs net kelias distribucijos (platinimo) sutartis su Fondo atstovais, pagal kurias FondÄ valdanti įmonė įsipareigojo atsakovui mokėti atlyginimÄ už atsakovo klientams iÅ¡platintus Fondo vienetus.

Toks mokestis buvo iÅ¡reikÅ¡tas procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo FondÄ valdančiai įmonei mokamo Fondo valdymo mokesčio (pats Fondo valdymo mokesčio dydis taip pat priklausė nuo iÅ¡platintų ir ieÅ¡kovo valdomų Fondo vienetų).

9. IeÅ¡kovo nuomone atsakovas tinkamai neįgyvendino įstatyme numatytos finansų tarpininko pareigos surinkti informacijÄ apie neprofesionalų klientÄ bei Å¡ios informacijos neįvertino, nesurinkęs ir neįvertinęs informacijos apie ieÅ¡kovÄ , atsakovas neturėjo teisės teikti ieÅ¡kovui investavimo rekomendacijos dėl Fondo vienetų įsigijimo. Tokiu bÅ«du atsakovas, neteisėtai rekomendavo investuoti į Fondo vienetus ieÅ¡kovui, kuriam Å¡is finansinis produktas pagal jo rizikingumÄ yra netinkamas (neatitinka investavimo srityje turimų žinių ir patirties, finansinės padėties bei tikslų, kurių siekta naudojantis investicinėmis paslaugomis).

10. Nurodė, kad egzistuoja ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieÅ¡kovui atsiradusios žalos. Investavimas į Fondo vienetus ieÅ¡kovui atsakovo darbuotojų buvo pristatyta kaip viena saugiausių investavimo krypčių. Pavyzdžiui, tikėtinÄ vidutinę investicijų į FondÄ grÄ Å¾Ä per metus atsakovas nurodė kaip nuo 11,60 iki 27,20 proc., o rizikÄ â€“ vos 8 proc., t. y. mažiausia iÅ¡ kitų siÅ«lomų investavimo krypčių. IeÅ¡kovas nesikreipė į atsakovÄ spekuliavimo tikslais, neturėjo tikslo įsigyti tokio pobÅ«džio finansinių priemonių, į kurias investavus bÅ«tų galima prarasti visÄ investuotÄ kapitalÄ .

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo investavimo tikslas buvo sutaupyti pinigų, o investavimas į Fondo vienetus buvo pasirinktas bÅ«tent dėl to, kad pats atsakovas nurodė tai kaip saugiÄ investavimo kryptį, kurios rizika yra minimali, o galimas pelnas – vienas didžiausių. Taigi atsakovui tinkamai atskleidus su investavimu į Fondo vienetus susijusias rizikas, t. y. nurodžius, kad ieÅ¡kovas gali prarasti visas į Fondo vienetus investuotas lėšas, ieÅ¡kovas, kurio pagrindinis investicijų tikslas buvo sutaupyti pinigų, nebÅ«tų sutikęs su tokia investavimo kryptimi.

BÅ«tent ta aplinkybė, kad atsakovas neatskleidė visų investavimo į FondÄ rizikų (tokių, kaip galimybės, kad bus sustabdytas ir apskritai nutrauktas Fondo vienetų iÅ¡pirkimas, FondÄ valdančiai įmonei bus iÅ¡kelta bankroto byla, dėl kurios FondÄ valdantį įmonė vėliau bus likviduota, o Fondo vienetai – nuraÅ¡yti), ieÅ¡kovas ir pasirinko investuoti į Fondo vienetus. Be to esant atsakovo interesų konfliktui, ieÅ¡kovas apie tai turėjo bÅ«ti įspėtas iki jam teikiant investavimo rekomendacijas.

IeÅ¡kovas, tik gavęs minėtÄ informacijÄ ir tik žinodamas apie turimÄ atsakovo finansinį suinteresuotumÄ ieÅ¡kovui parduoti Fondo vienetus, bÅ«tų galėjęs priimti pagrįstÄ investicinį sprendimÄ . Fondo vienetai pagal savo rizikos laipsnį buvo skirti tik profesionaliems investuotojams. IeÅ¡kovas pageidavo saugių investavimo priemonių, kurios leistų ne prarasti investuotas pinigų sumas, tačiau jas taupyti, eliminuojant pinigų nuvertėjimÄ dėl infliacijos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturėjo teisės siÅ«lyti įsigyti Fondo vienetus ieÅ¡kovui, kuriam tokio pobÅ«džio investicijos nebuvo tinkamos ir priimtinos.

11. Atsakovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo T. E. ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Nurodė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog Bankas jam neatskleidė rizikos, kad Fondo vienetų iÅ¡pirkimas gali bÅ«ti sustabdytas arba nutrauktas, o Fondo veikla likviduota. IeÅ¡kovo nuomone, Bankas turėjo absoliučiÄ pareigÄ informuoti KlientÄ apie tai, jog prekyba Fondo vienetais bet kuriuo metu gali bÅ«ti sustabdyta arba jie nuraÅ¡yti dėl Fondo nemokumo. Atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka su tokia ieÅ¡kovo pozicija, pažymėdamas, kad aplinkybė, jog investicinis fondas gali susidurti su likvidumo problemomis, dėl kurių prekyba fondo vienetais gali bÅ«ti sustabdyta ar nutraukta, nėra jokia specifinė rizika, kuriÄ finansų tarpininkas turi atskirai nurodyti klientams.

Å i rizika yra bÅ«dinga visų fondų platinamiems investiciniams vienetams ir Å¡ios rizikos suvokimas yra toks akivaizdus kaip savaime suprantamas dalykas yra nemokumo rizika versle, kuri IeÅ¡kovui, kaip ypač patyrusiam ir didelį kapitalÄ sukaupusiam verslininkui, negali nebÅ«ti nesuprantama. Be to, pažymėtina, kad tuo metu, kai IeÅ¡kovas įsigijo Fondo vienetus, jokie Fondo likvidumo rizikÄ indikuojantys požymiai neegzistavo; prieÅ¡ingai - tuo metu buvo stebima ypač sėkminga Fondo veikla. Tai, kad Fondas susiduria ar gali susidurti su tam tikromis grėsmėmis, nebuvo nurodžiusi ir jo veiklÄ prižiÅ«rėjusi Estijos vertybinių popierių rinkų priežiÅ«ros institucija.

13. Pažymėjo, kad Å¡io ginčo atveju nėra ir kitų Banko civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų - kaltės ir priežastinio ryÅ¡io. Nustatant kaltę, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , svarbu įvertinti, kaip atitinkamoje situacijoje, esant analogiÅ¡koms aplinkybėms, bÅ«tų pasielgęs kitas profesionalas. Manytina, kad tarp Å¡alių kilusio ginčo atveju Bankas informacijÄ apie Fondo vienetus Klientui atskleidė taip, kaip tai bÅ«tų padaręs bet kuris kitas finansų tarpininkas.

Visų pirma, kaip jau minėta, rizika, jog bet kuris investicinis fondas gali susidurti su likvidumo problemomis, dėl kurių prekyba fondo vienetais gali bÅ«ti sustabdyta ar net nutraukta, nėra specifinė, todėl jos atskirai finansų tarpininkas neturi nurodyti. Antra, prieÅ¡ingai nei teigia IeÅ¡kovas, Fondo vienetų pardavimo metu neegzistavo jokios aplinkybės, kurios galėjo lemti Fondo likvidumo problemas, todėl nesuprantama, kÄ Bankas turėjo atskleisti Klientui. Akivaizdu, kad joks finansų tarpininkas negali pateikti informacijos apie tai, kas objektyviai neegzistuoja, o bÅ«tent tokio neįmanomo dalyko IeÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ Atsakovo.

Tuo tarpu kita civilinės atsakomybės sÄ lyga - priežastinis ryÅ¡is - taip pat neegzistuoja. Neabejotina, kad Å¡io ginčo kontekste, visų pirma, negali bÅ«ti nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys: tai, kad Bankas neatskleidė Klientui rizikos, jog Fondo vienetų prekyba gali bÅ«ti sustabdyta ar nutraukta, nėra niekaip susij ę su tuo, jog ieÅ¡kovas patyrė nuostolių, t. y. ne Banko veiksmai sÄ lygojo Kliento finansinių priemonių nuraÅ¡ymÄ . Tuo tarpu netiesioginio priežastinio ryÅ¡io Å¡iuo atveju taip pat nėra - net jei Bankas ir bÅ«tų atskirai nurodęs minėtÄ nespecifinę rizikÄ , tai nebÅ«tų turėj ę jokios įtakos IeÅ¡kovo sprendimui įsigyti Fondo vienetų.

Klientui, teikusiam pirmenybę vidutinės ir didelės rizikos investicijoms ir pageidavusiam 20-30 proc. investicijų grÄ Å¾os per metus, sprendimÄ Ä¯sigyti Fondo vienetų lėmė jo sėkmingi veiklos retrospektyviniai rodikliai ir jais remiantis prognozuojama investicinė grÄ Å¾a. Tuo tarpu tam tikrų bendrų visiems suprantamų rizikų identifikavimas yra antraeilis dalykas priimant atitinkamÄ investicinį sprendimÄ . Juolab, kad pats IeÅ¡kovas savo investavimo strategijoje nurodė, kad jam yra priimtina 15-20 proc. per metus portfelio vertės svyravimo rizika.

14. Nurodė, kad klientas labai gerai suvokė su investavimu susijusiÄ rizikÄ . Ypač svarbu pažymėti, kad Klientas priskirtinas informuotojo investuotojo kategorijai, t. y. tokiam investuotojui, kuris patvirtina, kas supranta su investicijomis susietÄ rizikÄ ir įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų į informuotiesiems investuotojams skirtÄ kolektyvinio investavimo subjektÄ . Todėl Klientas, net ir negavęs atskirai informacijos apie rizikÄ , kad prekyba Fondo vienetais gali bÅ«ti sustabdyta ar nutraukta, nekyla abejonių, kad akivaizdžiai suprato Å¡iÄ visiems investiciniams fondams bÅ«dingÄ nespecifinę rizikÄ ir jos pagrindu priėmė pagrįstÄ sprendimÄ investuoti į Fondo vienetus.

Ne veltui ir Lietuvos teismų praktikoje tokiais atvejais finansų tarpininko atžvilgiu civilinė atsakomybė arba apskritai nėra taikoma 1 , arba jos apimtis ženkliai mažinama (pavyzdžiui, 50 proc.), dėl ko ir pats ieškovas reikalauja ne visos, o tik dalies jo patirtos žalos dėl tariamai neteisėtų Banko veiksmų. Atsakovo nuomone, šio konkretaus ginčo atveju Banko atsakomybė apskritai neturėtų kilti, kadangi su Klientu aptarta investavimo rizika jam buvo suprantama ir Bankas neturėjo pareigos jos papildomai atskleisti.

15. Pažymėjo, kad teisės aktai aiÅ¡kiai nurodo, jog finansų tarpininkas turi pareigÄ atskleisti interesų konfliktÄ tik tuo atveju, jeigu nesiima veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių užkertant žalÄ klientų interesams. Akivaizdu, jog faktÄ , kad finansų tarpininkas nesiima minėtų priemonių, turėtų konstatuoti kompetentinga priežiÅ«ros institucija. Tačiau nei Lietuvos bankas, kaip priežiÅ«ros subjektas, nei jokia kita institucija niekada nėra nustatę, jog atsakovas ieÅ¡kovo ar bet kokių kitų investuotojų atžvilgiu nesilaikė ginčo metu galiojusio Lietuvos Respublikos finansų priemonių rinkų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, susijusios su veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių taikymu.

PrieÅ¡ingu atveju Bankas bÅ«tų sulaukęs atitinkamų administracinių sankcijų, ko niekada nėra buvę. Be to, ieÅ¡kovo atveju informacijos apie interesų konfliktÄ nenurodymas neturėjo jokios įtakos jo sprendimui įsigyti Fondo vienetus, nes, kaip minėta, Kliento sprendimÄ Ä¯sigyti Fondo vienetus lėmė sėkmingi Fondo veiklos rodikliai, o ne tai, ar Bankas gauna atlygį už vienetų platinimÄ .

16. Nurodė, kad prieÅ¡ingai nei kad teigia ieÅ¡kovas, Bankas tinkamai įvykdė visas savo sutartines pareigas jo, kaip kliento, atžvilgiu, inter alia nepažeidė pareigos atskleisti su investavimu į Fondo vienetus susijusiÄ rizikÄ . Å ios pareigos pažeidimÄ , kaip minėta, ieÅ¡kovas sieja su tuo, kad Bankas atskirai neinformavo, jog Fondo vienetų iÅ¡pirkimas gali bÅ«ti sustabdytas ar jie nuraÅ¡yti. Å ios hipotetinės rizikos neatskleidimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti siejama su informavimo pareigos pažeidimu, kadangi tai, kad įsigytos finansinės priemonės gali nuvertėti, nepriskiriama specialiai rizikai, su kuria klientai turi bÅ«ti supažindinti atskirai.

17. Atsakovo nuomone, Bankas nepažeidė pareigos atskleisti interesų konfliktÄ . Nurodė, kad FPRÄ® 13 straipsnio 2 dalis numato, jog finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti keliÄ interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus. Remiantis FPRÄ® 21 straipsnio 2 dalimi, jeigu priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi Å¡io įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevencijÄ , finansų maklerio įmonė, prieÅ¡ pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiÅ¡kiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir Å¡altinį.

Kitaip tariant, teisės aktai aiÅ¡kiai nurodo, jog finansų tarpininkas turi pareigÄ atskleisti interesų konfliktÄ tik tuo atveju, jeigu nesiima veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių užkertant žalÄ klientų interesams. Akivaizdu, jog faktÄ , kad finansų tarpininkas nesiima minėtų priemonių, turėtų konstatuoti kompetentinga priežiÅ«ros institucija. Tačiau nei Lietuvos bankas, kaip toks subjektas, nei jokia kita institucija niekada nėra nustatę, jog atsakovas ieÅ¡kovo ar bet kokių kitų investuotojų atžvilgiu nesilaikė FPRÄ® 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, susijusios su veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių taikymu.

PrieÅ¡ingu atveju jis bÅ«tų sulaukęs atitinkamų administracinių sankcijų, ko niekada nėra buvę. Tai suponuoja, jog tarp Å¡alių kilusio ginčo atveju nėra pagrindo taikyti FPRÄ® 21 straipsnio 2 dalį, kuri numato finansų maklerio įmonei pareigÄ atskleisti klientui interesų konfliktÄ . Taigi nenustačius, jog atsakovas nesiėmė veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių užkertant žalÄ klientų interesams, Bankas neturėjo pareigos atskleisti apie galimÄ interesų konfliktÄ .

Nenustačius, jog Bankas pažeidė Å¡iÄ pareigÄ , nekonstatuotini ir jo neteisėti veiksmai kaip bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga.

18. Nurodė, kad Bankas kliento atžvilgiu nepažeidė įsipareigojimų, susijusių su informacijos apie jį surinkimu ir įvertinimu. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pavedimÄ Ä¯sigyti Fondo vienetus pateikė 2007 m. birželio 5 d., t. y dar galiojant ne tokiems griežtiems ir ne taip aiÅ¡kiai apibrėžtiems VPRÄ® reikalavimams, susijusiems su informacijos apie klientus rinkimu. Dėl Å¡ios priežasties finansinių priemonių tinkamumo ir konsultavimo anketas ieÅ¡kovas užpildė tik įsigaliojus FPRÄ® - atitinkamai 2017 m. gruodžio 19 d.

Tačiau informacijÄ apie IeÅ¡kovo investavimo tikslus, toleruojamÄ rizikÄ ir pageidaujamÄ investicinę grÄ Å¾Ä Bankas gavo iÅ¡ 2007 m. gegužės 29 d. kliento užpildytos investavimo strategijos. Jame, kaip minėta, nurodyta, jog IeÅ¡kovas teikia pirmenybę vidutinės ir didelės rizikos investicijoms (pageidaujama investicijų grÄ Å¾a 20-30 proc. per metus), o jam priimtina portfelio vertės svyravimo rizika 15-20 proc. per metus. Tuo tarpu duomenis apie jo finansinę padėtį ir žinias Atsakovas identifikavo iÅ¡ faktinių aplinkybių, kurias IeÅ¡kovas pateikdavo susitikimų su Banko atstovais metu.

Atsižvelgiant į surinktÄ informacijÄ ir jÄ tinkamai įvertinus, IeÅ¡kovui ir buvo pateiktas investicijų portfelio paskirstymo planas. PrieÅ¡ingai nei nurodo IeÅ¡kovas, jam suformuotas investicijų portfelio paskirstymo planas nėra standartinis, o parengimas atsižvelgiant į konkretaus investuotojo investavimo tikslus ir kitas reikÅ¡mingas individualias aplinkybes. Tai, kad Bankas savo klientams teikia skirtingus pasiÅ«lymas dėl investavimo matyti ir prie Å¡io atsiliepimo pateikiamų investicijų portfelio paskirstymo planų pavyzdžių.

Taigi sutinkamai su teisės aktų reikalavimais dėl informacijos apie klientus rinkimo Ieškovo atveju buvo nustatyti jo investavimo tikslai, patirtis, žinios, finansinė padėtis ir kitos reikšmingos aplinkybės. Visa tai įvertinus, ieškovui ir buvo pasiūlyta įsigyti Fondo vienetų, kuriuos ieškovas įsigijo savo vardu.

19. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tarp neva neteisėtų Banko veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, nenustatytina ir Banko kaltė. Nurodė, kad rizikos, susijusios su Fondo vienetų išpirkimo sustabdymu ar nutraukimu, neatskleidimas nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovo nuostoliais: nepriklausomai nuo to, ar ši informacija Klientui būtų buvusi atskirai išdėstyta ar ne, Fondo vienetų išpirkimo sustabdymas, o vėliau ir nutraukimas vis tiek būtų įvykę.

Žala analizuojamu atveju atsirado dėl Fondo vienetų sustabdymo, o vėliau ir nuraÅ¡ymo, ir jos materializavimas visiÅ¡kai nepriklauso nuo to, kokiÄ informacijÄ apie IeÅ¡kovÄ buvo surinkęs atsakovas. Todėl net netiesioginio priežastinio ryÅ¡io nustatymas Å¡iame kontekste atrodo beveik neįmanomas. Analizuojant kaltę kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , svarbu pabrėžti, kad finansų tarpininko, kaip finansinių paslaugų teikėjo, civilinė atsakomybė nėra griežta, kas reiÅ¡kia, jog kaltė, nors ir preziumuojama, yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Atsakovas, teikdamas Klientui finansines paslaugas, elgėsi taip, kaip elgtųsi bet kuris kitas profesionalas esant analogiÅ¡koms aplinkybėms, todėl konstatuoti kaltus Banko veiksmus nėra teisinio pagrindo. Atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp jokių Banko tariamai neteisėtų veiksmų ir Kliento nuostolių, t. y. ieÅ¡kinyje įvardintų rizikų, susijusių su prekybos Fondo vienetais sustabdymu ar nuraÅ¡ymu, atskleidimas nebÅ«tų turėjęs jokios įtakos Kliento investavimo sprendimui, kurį atliekant didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į Fondo finansinius rodiklius.

InformacijÄ apie rizikas, susijusias su investavimu į Fondo vienetus, Bankas atskleidė taip, kaip tai bÅ«tų padaręs bet kuris kitas profesionalas analogiÅ¡komis rinkos aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas veikė apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai bei nepažeisdamas sutarčių bei teisės aktų reikalavimų, jo veiksmuose kaltė taip pat negali bÅ«ti nustatyta.

20. Nurodė, kad Å¡ioje byloje ypač svarbu atkreipti dėmesį į individualias su Klientu susijusias aplinkybes tokias kaip IeÅ¡kovo turima investavimo patirtis, įpročiai, profesinės veiklos ypatumai ir kt. Å ios aplinkybės padės nustatyti, ar Klientas turėjo pakankami žinių ir patirties, kad galėtų savarankiÅ¡kai priimti sprendimus investuoti ir suvokti iÅ¡ to galinčias kilti rizikas, taip pat ir rizikÄ , susijusiÄ su investicinio fondo vienetų nuvertėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs, kad investuotojų individualizavimas yra galimas vertinant jų pačių rÅ«pestingumÄ ir siekį sumažinti nuostolius.

Tai leidžia daryti prielaidas, kad ieÅ¡kovas, daugiau 25 metų užimdamas vadovaujančios pareigas 50-100 milijonų Eur pajamų per metus generuojančioje bendrovėje ir bÅ«damas tokio stambaus kapitalo bendrovės akcininkas, turi žinių ir investavimo srityje, todėl gali savarankiÅ¡kai nuspręsti dėl konkrečių investavimo bÅ«dų ir suvokti atitinkamas su investavimu susijusias rizikas, ypač nemokumo rizikÄ .

21. IeÅ¡kovas T. E. pateikė dublikÄ , kuriuo palaiko ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus.

22. Papildomai nurodė, kad atsakovas neginčija ieÅ¡kinio argumentų, kad ieÅ¡kovas, vadovaujantis FPRÄ® 27 ir 28 str., laikomas neprofesionaliu investuotoju. Atsakovas taip pat neginčija, kad apibrėždamas neprofesionalaus investuotojo statusÄ leidžiančius identifikuoti kriterijus, įstatymų leidėjas siekė, kad bÅ«tent su Å¡iais kriterijais (t. y., nevertinant neprofesionalaus investuotojo patirties kituose versluose, iÅ¡silavinimo, turimos patirties investuojant į kitas finansines priemones) bÅ«tų siejamos investicines paslaugas teikiančio subjekto pareigos neprofesionalaus investuotojo atžvilgiu.

BÅ«tent neprofesionalių investuotojų apsaugos tikslais FPRÄ® 22 str. 3, 5 ir 6 dalyse įtvirtintų pareigų visuma tarpininkui (Å¡iuo atveju - Atsakovui) leido tik pagal griežtai nustatytÄ tvarkÄ ir sÄ lygas siÅ«lyti klientams finansines priemones ir paslaugas. Neatsižvelgiant į tai, koks yra neprofesionalaus investuotojo iÅ¡silavinimas, žinios, patirtis verslo srityje, teisės aktai nenumatė, kad dalies iÅ¡ juose nurodytų pareigų neprofesionalaus investuotojo atžvilgiu finansų tarpininkas (Å¡iuo atveju - Atsakovas) galėtų nevykdyti, nes, pavyzdžiui, kaip atsiliepime nurodo atsakovas, tam tikros kategorijos neprofesionaliems investuotojams (Å¡iuo atveju – farmacijos logistikos srityje dirbančiam verslininkui) ir taip turėtų bÅ«ti žinomos investavimo rizikos.

23. Nurodė, kad atsakovas, teigdamas, kad ieÅ¡kovas siekė investuoti rizikingai, iÅ¡kraipo ir ieÅ¡kovo investavimo tikslus. Ä® bylÄ paties atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo investavimo tikslai buvo gauti didesnę pensijÄ bei sutaupyti pinigų. Fizinio asmens konsultavimo anketoje į klausimÄ , kuris iÅ¡ teiginių geriausiai atitinka ieÅ¡kovo požiÅ«rį į santaupas, ieÅ¡kovas pažymėjo, kad santaupos turi duoti stabiliÄ grÄ Å¾Ä per ilgÄ laikotarpį, o tai jau savaime reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui buvo netinkamos ir nepriimtinos tokios finansinės priemonės, į kurias investavus egzistuoja rizika prarasti visas investuotas lėšas.

24. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs pakankamai patirties investavimo srityje, iÅ¡manęs sudėtingas finansines priemones, jis net nebÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ ir mokėjęs jam už suteiktas investicines paslaugas (tokiÄ ieÅ¡kovo pareigÄ numato Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais specialiosios dalies 2 p., taip pat Privačios bankininkystės sutarties 4 p.). BÅ«tent dėl to, kad neturėjo reikalingos investavimo patirties bei žinių, ieÅ¡kovas kreipėsi į AtsakovÄ bei jo darbuotojus, kad pastarieji, turėdami reikalingÄ patirtį, licencijas, iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡manantys investavimo į finansines priemones procesus, padėtų sėkmingai investuoti ieÅ¡kovo santaupas 25.

Nurodė, kad Fondo likvidumo problemas be kita ko lėmė netinkamas Fondo lėšų panaudojimas. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo galimybę bendrauti su Fondo atstovais, gauti informacijÄ apie Fondo vykdomÄ veiklÄ , investicijas, jų kryptį, taigi galėjo nustatyti ir tokių investicijų rizikas apie jas informuoti ieÅ¡kovus. Kai atsakovas teikė ieÅ¡kovui investavimo rekomendacijas, pats atsakovas buvo nurodęs, kad Fondo veiklos rezultatai nepriklauso nuo situacijos akcijų ir obligacijų rinkose, dėl ko ir galima ekonominė krizė jam neva jokios įtakos neturėtų turėti.

Kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovo, atsakovas jau nurodo priešingai – neva Fondo likvidumo problemas sukėlė ekonominė krizė, o atsakovas dėl to nekaltas.

26. Nurodė, kad atsakovas, bÅ«damas finansų tarpininku, privalo atskleisti visas potencialiai įmanomas teorines su investavimu susijusias rizikas, įskaitant, tačiau neapsiribojant, ir tas rizikas, kurios, finansų tarpininko duomenimis, yra mažai tikėtinos. Å iuo atveju atsakovas ieÅ¡kovo neinformavo apie potencialiai įmanomÄ investicinio fondo vienetų iÅ¡pirkimo sustabdymÄ , nutraukimÄ , taip pat apie fondo vienetų likvidavimÄ . Vis dėlto pareigÄ Ä¯spėti neprofesionalų investuotojÄ apie visas potencialiai įmanomas investavimo rizikas atsakovas turi, o jos nevykdymas ir sukėlė ieÅ¡kovui nuostolius.

27. Pažymėjo, kad atsiliepime atsakovas nurodo, kad nenustačius, jog atsakovas nesiėmė veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių užkertant žalÄ klientų interesams, atsakovas neturėjo pareigos atskleisti apie galimÄ interesų konfliktÄ . Kokios Å¡ios priemonės, kaip jos buvo pritaikytos atsakovo kredito įstaigoje, kaip jos buvo skirtos siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo interesus ir pan., atsakovas atsiliepime nenurodė. Tuo pačiu atsakovas atsiliepime pasisako, kad Å¡iuo aspektu Lietuvos bankas nebuvo nustatęs jokios netinkamos atsakovo veiklos, todėl tai neva yra pakankamas pagrindas vertinti, kad atitinkamų priemonių atsakovas ėmėsi.

Ginčui aktualios FPRÄ® redakcijos 18 str. 5 p. buvo numatyta, kad Vertybinių popierių komisija, detalizuodama Å¡io skirsnio nuostatas, nustato finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisykles, detalizuojančias FPRÄ® 13 str. nustatytus organizacinius reikalavimus. Tokiu bÅ«du iki 2007 m. spalio 31 d. galiojusių Vertybinių popierių vieÅ¡osios apyvartos tarpininkų ir valdymo įmonių veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir vykdymo taisyklių 19 punkte buvo numatyta, kad „Esant interesų konfliktui, tarpininkas, prieÅ¡ teikdamas investicinę paslaugÄ , privalo atskirai, aiÅ¡kiai, suprantamai (atsižvelgdamas į kliento vertybinių popierių rinkos žinias) ir pasiraÅ¡ytinai informuoti klientÄ apie interesų konfliktÄ bei vertybinių popierių rinkos kainÄ , kuri vertybiniams popieriams buvo nustatyta paskiausiai.

Å i informacija gali bÅ«ti atskleista ir telefonu, jeigu ji yra įraÅ¡oma ir gali bÅ«ti pateikta kaip įrodymas. Investicinė paslauga gali bÅ«ti teikiama tik tuo atveju, jei klientas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ dėl investicinės paslaugos teikimo esant interesų konfliktui“.

28. IeÅ¡kovo nuomone, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas atsiliepime, teisinis reglamentavimas, susijęs su finansų tarpininko pareiga surinkti iÅ¡ neprofesionalaus kliento informacijÄ apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, finansinę padėtį bei tikslus, kurių jis siekė investicinėmis paslaugomis, nesikeitė. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu atsakovas turėjo to paties turinio pareigÄ dėl informacijos surinkimo.

29. IeÅ¡kovas nesutiko su atsiliepimo motyvais, kad atsakovo pateikti argumentai neva atskleidžia, jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovo sprendimas įsigyti Fondo vienetų buvo iÅ¡imtinai nulemtas sėkmingų Fondo veiklos rezultatų, o atsakovo neteisėti veiksmai nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais. Nurodė, kad atsakovo nurodyti motyvai dėl priežastinio ryÅ¡io buvo ne kartÄ vertinti tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir kitų Lietuvos Respublikos teismų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismai iki Å¡iol laikosi nuoseklios pozicijos, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei neprofesionaliems investuotojams, praradusiems į Fondo vienetus investuotas lėšas, atsiradusių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepime yra beveik žodis žodin atkartojami anksčiau jau kitose analogiÅ¡kose bylose atsakovo dėstyti ir teismų įvertinti atsikirtimų motyvai, o dėl to iÅ¡ esmės buvo pasisakyta ir pačiame ieÅ¡kinyje, nėra bÅ«tinybės dar kartÄ kartoti tuos pačius argumentus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .

Be to investavimas į Fondo vienetus ieÅ¡kovui atsakovo darbuotojų buvo pristatyta kaip viena saugiausių investavimo krypčių. IeÅ¡kovui gavus informacijÄ , kad atsakovas gauna finansinę naudÄ ne tik iÅ¡ Fondo vienetų pardavimo, tačiau dar ir iÅ¡ to, kad tokius Fondo vienetus IeÅ¡kovui įsigijus, IeÅ¡kovas nereikalauja jų iÅ¡pirkimo, ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs susidaryti ženkliai objektyvesnį vaizdÄ dėl atsakovo teikiamų investavimo rekomendacijų objektyvumo. Pažymėjo, kad tokiÄ informacijÄ turėdamas ieÅ¡kovas Fondo vienetų nebÅ«tų pirkęs, nes bÅ«tų supratęs, kad Fondo vienetus atsakovas ieÅ¡kovui siÅ«lo įsigyti todėl, kad pačiam atsakovui tai yra finansiÅ¡kai naudinga, o ne todėl, kad Fondo vienetų įsigijimas bÅ«tų naudingas ieÅ¡kovui.

Kitaip tariant, įsigydamas Fondo vienetus ieÅ¡kovas manė, kad atsakovas juos įsigyti siÅ«lo todėl, kad tokia investicija bus naudinga ieÅ¡kovui, bet ne todėl, kad ji atneÅ¡ finansinę naudÄ atsakovui. Atsakovas neatsikirto į ieÅ¡kinio motyvus, kad Fondo vienetai pagal savo rizikos laipsnį buvo skirti tik profesionaliems investuotojams, dėl ko atsakovas neturėjo teisės siÅ«lyti įsigyti Fondo vienetų ieÅ¡kovui, kuriam tokio pobÅ«džio investicijos nebuvo tinkamos ir priimtinos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina priežastinio ryÅ¡io, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, egzistavimÄ .

Tuo metu atsakovo kaltė yra preziumuojama, o tokia prezumpcija atsakovo nebuvo paneigta.

30. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-73-577/2017 liudytoju be kita ko buvo apklaustas buvęs atsakovo darbuotojas (Privačios bankininkystės departamento vadovo pavaduotojas) M. Č.. Liudytojo apklausoje M. Č. atsakė į teismo, ieÅ¡kovų bei atsakovo atstovų (tų pačių, kurie ieÅ¡kovus ir atsakovÄ atstovauja ir Å¡ioje Byloje) klausimus. Atsakymai į Å¡iuos klausimus yra aktualÅ«s ir Å¡ioje Byloje (ypač, kiek tai susiję su byloje įrodinėjamu atsakovo interesų konfliktu teikiant ieÅ¡kovams investicines paslaugas).

31. Atsakovas AB SEB bankas pateikė triplikÄ , kuriame palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus reikalavimus.

32. Papildomai nurodė, kad melagingi ieÅ¡kovo teiginiai, jog iki Fondo vienetų įsigijimo 2007 m. jis anksčiau niekada nebuvo pirkęs jokių finansinių priemonių. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo vertybinių popierių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡o, 2005 ir 2006 m. jis įsigijo daug finansinių priemonių: pavyzdžiui, ISIN: LU0088160857, trumpinys: SEBEULD LX, SEB Europe 2 Fund; ISIN: LTIF00000104, Trumpinys: SEB NVS AF (LTL), SEB NVS akcijų fondas; ISIN: LT0000403123, Trumpinys: LT0000403123, SEB VB GREAT CHINA-183% 10/2008; ISIN: LT0000403255, Trumpinys: LT0000403255, SEB VB TOPIX-240% 05/2009; ISIN: LT0000403123, Trumpinys: LT0000403123, SEB VB GREAT CHINA- 183% 10/2008 ir kt. Taigi IeÅ¡kovas gali bÅ«ti pagrįstai laikomas patyrusiu investuotoju dar ir iki Fondo vienetų įsigijimo.

33. Kalbant apie ieÅ¡kovo investavimo įpročius, pažymėjo, kad visiÅ¡kai tikrovės neatitinka Kliento teiginiai, kad jis renkasi saugesnes ir konservatyvesnes investicijas. IeÅ¡kovas iÅ¡siskiria savo investavimo žiniomis, siekia įsigyti sudėtingesnių ir rizikingesnių investavimo priemonių nei įprastiniu fizinių asmenų aptarnavimu besinaudojantys Banko klientai. Tai, kad IeÅ¡kovo investavimo įpročiai niekada neapsiribojo vien saugiomis investicijomis, aiÅ¡kiai atspindi minėtame ieÅ¡kovo vertybinių popierių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡e. Vertinant ieÅ¡kovo individualius investavimo įpročius, pažymėtina, kad jis yra investavęs ne tik į investicinius fondus, bet ir į daug rizikingesnes, netgi agresyviomis laikomas finansines priemones, tokias kaip SME obligacijas.

Pažymėjo, jog visiškai klaidingas yra Ieškovo teiginys, kad šios obligacijos yra saugesnės lyginant su Fondo vienetais, nes užtikrintos turto įkeitimu. Kaip matyti iš Fondo informacinės medžiagos, 40-50% Fondo investicinio portfelio yra turtu paremtas skolinimas ir struktūrizuotų paskolų sandoriai. Kitaip tariant, Fondo vienetai, kaip ir SME obligacijos, buvo užtikrinti įkeistu turtu, todėl šiuo aspektu teigti, kad SME obligacijos yra saugesnės finansinės priemonės nei Fondo vienetai, nėra jokio pagrindo.

Tačiau remiantis kitais kriterijais aiÅ¡kiai matyti, jog SME obligacijos yra gerokai rizikingesnės finansinės priemonės nei Fondo vienetai. UAB SME Finance akcininkų nuosavybė, remiantis įmonės finansine ataskaita už 2018 m. 9 mėn., sudaro tik 798 tÅ«kst. Eur, kai jos įsipareigojimai virÅ¡ijo 16 mln. Eur. Tai reiÅ¡kia, kad įmonės akcininkai rizikuoja tik labai maža dalimi lėšų, o absoliučiai didžiÄ jÄ verslo rizikos dalį prisiima kreditoriai. Ä®keistas turtas (pagrindas yra paskolų portfelis) taip pat negali bÅ«ti traktuojamas kaip itin saugus - ekonominio nuosmukio atveju ženkliai iÅ¡auga bankrotų skaičius, tad įkeisto turto reali vertė gali drastiÅ¡kai pasikeisti.

Ä®monė, kuriai tenka sumokėta dviženkles palÅ«kanas už labai trumpos trukmės obligacijas su įkeitimu, prisiima didžiulę rizikÄ iÅ¡ savo veiklos pusės. BÅ«tent aukÅ¡ta skolos kaina yra akivaizdžiausias rizikos, kuriÄ investuotojai mato Å¡iose obligacijose, įrodymas. Geriausias investicijos rizikos lygio indikatorius yra rinkos dalyvių nustatoma kapitalo ar skolos kaina įmonei. Rizikos ir grÄ Å¾os santykis yra investavimo pagrindas, kurio esmė yra paprasta - didesnė grÄ Å¾a gaunama tik prisiimant didesnę rizikÄ .

Taigi UAB SME Finance yra nelistinguota, neturinti kredito reitingo ir mažos kapitalizacijos bendrovė, o jos išleistos obligacijos yra ypač didelės rizikos ir aukšto pajamingumo.

34. Dėl Banko pareigos nurodyti su investavimu į Fondo vienetus susijusiÄ bendrÄ jÄ rizikÄ ir atskleisti informacijÄ apie Fondo likvidumo problemas. Nurodė, jog Bankas, 2007 m. birželio 5 d. IeÅ¡kovui nupirkdamas Fondo vienetus, nepažeidė pareigos atskleisti su investavimo į Fondo vienetus susijusiÄ rizikÄ , ta apimtimi, kad nenurodė, jog Fondas turi ar gali turėti realių likvidumo problemų. Teikiant investavimo rekomendacijas, nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti esamas ar bÅ«simas Fondo likvidumo grėsmes.

Negali bÅ«ti laikoma, kad atsakovas pažeidė informavimo pareigÄ , kuomet jis pats, kaip ir visi kiti finansų rinkų dalyviai, neturėjo jokios informacijos apie su Fondo likvidumu susijusias rizikas. Tuo tarpu informacija, kad prekyba Fondo vienetais gali bÅ«ti sustabdyta ar nutraukta, nepriskirtina specialiai rizikai, apie kuriÄ Klientas turėjo bÅ«ti atskirai informuotas. Kaip jau minėta, Å¡i rizika ieÅ¡kovui, kaip patyrusiam verslininkui, turėjo bÅ«ti suprantama taip, kaip jiems yra suvokiama nemokumo rizika versle.

35. Pažymėjo, kad finansų tarpininkas turi pareigÄ atskleisti interesų konfliktÄ tik tuo atveju, jeigu nesiima veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių užkertant žalÄ klientų interesams. Nurodė, kad informacijos apie interesų konfliktÄ nenurodymas neturėjo jokios įtakos IeÅ¡kovo sprendimui įsigyti Fondo vienetus, o ir apskritai svarstytina, ar tokia informacija nėra savaime suprantama. Akivaizdu, kad finansų tarpininkas, platindamas finansines priemones, gauna už tai atlygį kaip ir kad bet koks kitas tarpininkas, vykdantis tokio pobÅ«džio veiklÄ (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto brokeris).

Kliento sprendimÄ Ä¯sigyti Fondo vienetus lėmė sėkmingi Fondo veiklos rodikliai, o ne tai, ar Bankas gauna atlygį už vienetų platinimÄ . Nors dublike ieÅ¡kovas cituoja atitinkamus poįstatyminius teisės aktus, tačiau taip ir nėra atskleidžiama, koks konkrečiai interesų konfliktas gali bÅ«ti susijęs su ieÅ¡kovo apsisprendimu įsigyti Fondo vienetus.

36. Nurodė, kad buvusio Banko darbuotojo M. Č. parodymai kitoje byloje negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai Å¡io ginčo kontekste, nes Å¡ios bylos aplinkybės, kÄ jau ne kartÄ minėjo atsakovas, nėra analogiÅ¡kos: ieÅ¡kovo individuali situacija yra iÅ¡ esmės kitokia nei kitų Banko klientų ankstesnėse bylose. Be to, pažymėtina, kad IeÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes savo argumentams pagrįsti naudoja tik vieno liudytojo subjektyvius parodymus, nors minėtoje byloje buvo apklausti dar kiti asmenys, kurie pateikė kitokiÄ informacijÄ nei liudytojas M. Č..

37. Dėl Banko pareigos surinkti apie ieÅ¡kovus informacijÄ ir jÄ tinkamai įvertinti papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas teigia, kad Fondo vienetai jam buvo netinkamos finansinės priemonės ir tai jis sieja su per dideliu jų rizikingumu. Kitaip tariant, pasak IeÅ¡kovo, Bankas, nesurinkęs visos informacijos apie jį, pasiÅ«lė investuoti į netinkamus vertybinius popierius. Pažymėtina, kad Fondo finansiniai rodikliai iÅ¡ esmės atitiko Kliento investavimo strategijÄ , kadangi, kaip nurodoma Kliento investicijų portfelio paskirstymo plane, Fondo tikslas - gauti vidutiniÅ¡kai 20-30 proc. investicijų grÄ Å¾os per metus (vidutinė metinė Fondo investicijų grÄ Å¾a nuo 2001 m. siekia 25 proc.), o Fondo vertės svyravimų ribos - maždaug 8 proc., t. y. netgi mažiau nei IeÅ¡kovui priimtina portfelio vertės svyravimo rizika.

Kaip minėta, IeÅ¡kovas teikia pirmenybę vidutinės ir didelės rizikos investicijoms, priimtina portfelio vertės svyravimo rizika 15-20 proc. per metus, to pageidaujama investicijų grÄ Å¾a yra 20-30 proc. per metus. Be to, 2007 m. gruodžio 19 d., t. y. praėjus tik pusei metų nuo Fondo vienetų įsigijimo, IeÅ¡kovas finansinių priemonių tinkamumo anketoje nurodė, jog jam yra suprantamos ir į D finansinių priemonių grupę įtrauktos finansinės priemonės, o bÅ«tent Å¡iai grupei yra priskirtini Fondo vienetai.

Be to, minėtoje anketoje Ieškovas netgi pažymėjo, kad jam yra suprantama pati rizikingiausia ir sudėtingiausia E finansinių priemonių grupė.

38. Dėl priežastinio ryÅ¡io ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų. Nurodė, kad rizikos, susijusios su Fondo vienetų iÅ¡pirkimo sustabdymu ar nutraukimu, neatskleidimas visų pirma niekaip nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovo nuostoliais (t. y. į Fondo vienetus investuotomis ir prarastomis piniginėmis lėšomis): nepriklausomai nuo to, ar Å¡i informacija Klientui bÅ«tų buvusi atskirai iÅ¡dėstyta ar ne, Fondo vienetų iÅ¡pirkimo sustabdymas, o vėliau ir nutraukimas vis tiek bÅ«tų įvykę. Pažymėjo, kad tikroji Kliento nuostolių atsiradimo priežastimi yra ne konkretÅ«s Banko veiksmai, susiję su informacijos neatskleidimu ieÅ¡kovui, o objektyvios rinkos aplinkybės, kurių teikiant investavimo rekomendacijas atsakovas neturėjo galimybių numatyti. BÅ«tent finansų krizė, o ne finansų tarpininko profesinis nerÅ«pestingumas visų pirma lėmė ieÅ¡kovo nuostolius.

39. Nurodė, kad konstatuoti kaltus Banko veiksmus taip pat nėra teisinio pagrindo, nes atsakovas, teikdamas Klientui finansines paslaugas, elgėsi taip, kaip elgtųsi bet kuris kitas profesionalas esant analogiÅ¡koms aplinkybėms. Banko Atsakomybė už sutarties pažeidimÄ gali bÅ«ti taikoma tada, kai bus nustatyta, jog Bankas nedėjo tokių pastangų, kurių analogiÅ¡komis aplinkybėmis imtųsi Bankui protingas, atidus ir rÅ«pestingas asmuo. Neabejotina, jog atsakovas ieÅ¡kovui suteikė visÄ reikiamÄ informacijÄ , o aplinkybės, kad Europos SÄ jungos valstybėje veikiančio ir jos finansų rinkų priežiÅ«ros institucijos kontroliuojamo investicinio fondo, nesant jokios visuomenei prieinamos informacijos, vienetų iÅ¡pirkimas gali bÅ«ti nutrauktas, o pats fondas iÅ¡registruotas, negalėjo numatyti nei atsakovas, nei joks kitas profesionalas.

Å is rezultatas - tai IeÅ¡kovo prisiimtos investavimo rizikos materializavimas, kuris nuo atsakovo veiksmų/neveikimo niekaip nepriklausė. Tad ir dėl Fondo vienetų nuraÅ¡ymo ieÅ¡kovo patirti nuostoliai laikytini ne žala, o materializavusi ieÅ¡kovo investicinė rizika, kuriÄ jis turi prisiimti pats. IeÅ¡kinys tenkintinas.

40. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2007 m. gegužės 29 d. sudarė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį, kuria buvo nustatyti Å¡alių tarpusavio santykiai, atsirandantys Bankui pagal investavimo strategijÄ konsultuojant KlientÄ dėl jo investuojamo turto valdymo. 2007 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovas davė pavedimÄ atsakovui įgyti GILD Arbitrage vertybinių popierių , t. y. 4832 Fondo vienetų už 121160,00 Eur, sumokėdamas bankui 1817,40 Eur komisinį mokestį. 2008 m. balandžio 25 d. buvo pasiraÅ¡ytas anksčiau sudarytos sutarties Pakeitimas Nr. 1. , 2019 m. liepos 4 d.

– Pakeitimas Nr. 2 . GILD Arbitrage obligacijas atsakovas platino remiantis sudaryta tarp Estijos Respublikos Komerciniame Registre registruoto GILD Arbitrage ir AB SEB Vilniaus bankas Platinimo sutartimi. 2013 m. vasario 8 d. buvo iÅ¡kelta bankroto byla GILD investicinį fondÄ valdančiai įmonei AS GILD Fund Management. 2016 m. rugsėjo 8 d. ieÅ¡kovas gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ atsakovo, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Å¡io fondo vertybinių popierių emisija buvo uždaryta. Atsižvelgus į atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, kad fondo lėšos buvo iÅ¡vogtos, kad fondas investavo lėšas į aukso kasyklas Armėnijoje ir jų negali susigrÄ Å¾inti, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neturi galimybės susigrÄ Å¾inti investuotas lėšas iÅ¡ bankrutavusio fondo, tuo ieÅ¡kovui yra atsiradę nuostoliai.

41. Vienu iš ieškinio pagrindų nurodyta tai, kad GILD investicinio fondo vienetų investavimas buvo numatytas profesionaliems investuotojams, todėl atsakovas neturėjo teisės rekomenduoti, siūlyti ieškovui įsigyti GILD investicinio fondo vienetų. Ieškovas teigia, kad jis nebuvo profesionaliu investuotoju, atsakovas nepaneigia šio fakto, tik nurodo, kad jis buvo informuotu investuotoju. LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo ( toliau tekste – FPRĮ) 27 straipsnyje nurodyta, kokie subjektai yra laikomi profesionaliais klientais, 28 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliais klientais.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad profesionalus investuotojas ir profesionalus klientas yra tapačios sÄ vokos. Atsakovui nepateikus jokių argumentų dėl to, kad ieÅ¡kovas nebuvo profesionaliu klientu ar investuotoju, ieÅ¡kovui neatitinkant profesionalaus kliento požymių, pripažintina, kad atsakovas iÅ¡platino neprofesionaliam klientui ieÅ¡kovui GILD investicinio fondo vienetus. IÅ¡analizavus byloje pateiktas Rizikos kapitalo fondo „ GILD Arbitrage“ taisykles, matyti, kad jose nėra draudimo platinti Fondo investicinius vienetus neprofesionaliems investuotojams.

Ieškovas teigia, kad Fondo vienetai pagal savo rizikos laipsnį buvo skirti tik profesionaliems investuotojams, kad investiciniai vienetai, remiantis Fondo taisyklėmis, negalėjo būti išplatinti tokiam subjektui kaip ieškovas, tačiau nesant draudimo neprofesionaliam investuotojui siūlyti įsigyti didesnės rizikos fondo obligacijų, šie ieškovo argumentai atmestini.

42. IÅ¡ byloje pateiktos 2007-12-19 ieÅ¡kovo kaip fizinio asmens konsultavimo anketos matyti, kad ieÅ¡kovas nurodė, kad jo investicinis portfelis investavimo termino pabaigoje apytiksliai gali sumažėti 10 procentų, taip pat jam priimtina, kad jo investicinio portfelio vertė bet kuriuo investavimo laikotarpiu gali sumažėti 10 procentų. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pareiga buvo informuoti ieÅ¡kovÄ , kad jis kreiptųsi dėl investicinių vienetų iÅ¡pirkimo, nes jo lėšos buvo investuotos į didelės rizikos GILD Arbitrage fondÄ , o jis pageidavo mažos rizikos savo lėšoms.

Tai, kad investuotojas sutiko, kad jo lėšos gali sumažėti 10 procentų, tai vertintina, kad jis sutiko su investavimu į mažos rizikos fondÄ . Tai, kad 2008 m. lapkričio mėn. buvo priimtas sprendimas sustabdyti prekybÄ GILD fondo akcijomis, atsakovo netinkamas konsultavimas ieÅ¡kovo, t. y. nepasiÅ«lymas jam kreiptis dėl investicinių vienetų iÅ¡pirkimo, buvo priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovui atsiradusiais nuostoliais. Dėl neatskleidimo su investavimu į Fondo vienetus susijusių rizikų 43.

Dėl ieÅ¡kinio pagrindo, kad atsakovas tinkamai neįvykdė Sutarties sudarymo metu dėl investavimo į GILD fondus galiojusios FPRÄ® redakcijos 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos ir neatskleidė ieÅ¡kovui su investavimu į GILD investicinio fondo vienetus susijusių rizikų, t.y. nepranešė ieÅ¡kovui, kad FondÄ valdanti įmonė gali priimti sprendimÄ sustabdyti prekybÄ GILD fondo vienetais ir nutraukti Fondo vienetų iÅ¡pirkimÄ iÅ¡ investuotojų, darytina iÅ¡vada, kad tokios pareigos nevykdymas buvo priežastimi ieÅ¡kovui sutikti su banko pasiÅ«lymu ir investuoti turimas lėšas į atsakovo siÅ«lomÄ FondÄ .

IeÅ¡kovui nurodžius, kad žinodamas apie galimybę sustabdyti investicinio fondo vienetų iÅ¡pirkimÄ ar tokio iÅ¡pirkimo nutraukimÄ , jis nebÅ«tų įsigijęs Å¡io Fondo investicinių vienetų, darytina iÅ¡vada, kad netinkamos pareigos atskleisti visas galimas rizikas vykdymas buvo priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovo sprendimu investuoti. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas su Fondo taisyklėmis, taip pat vertintina netinkamu informavimu apie rizikas, nes Taisyklėse nurodyta, kad tai yra didelės rizikos fondas, o bÅ«tent Å¡is teiginys galėjo nulemti ieÅ¡kovo apsisprendimÄ investuoti.

44. Atsakovo nurodytos aplinkybės - kad ieÅ¡kovas yra ypač patyręs ir didelį kapitalÄ sukaupęs verslininkas, todėl jam yra suprantamas dalykas nemokumo rizika versle, teikiant paslaugas, bankas įvertino ieÅ¡kovo nurodytus investavimo tikslus, patirtį, žinias, finansinę padėtį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, yra reikÅ¡mingos, vertinant, ar ieÅ¡kovas turėjo suprasti, kokia rizika įsigyjant iÅ¡ atsakovo investicinius vienetus. Atsakovas teigia, kad Å¡io kliento atžvilgiu turi bÅ«ti skirtingai vertinama tai, ar jis neturėjo suvokti apie galimas rizikas, investavus, ar jo informavimas turėjo bÅ«ti analogiÅ¡kas, kaip ir kitų klientų, kad jo nepakankamas informavimas neturi bÅ«ti vertinamas taip pat, kaip kitų ieÅ¡kovų analogiÅ¡kose teismų praktikos bylose ( LAT Civilinių bylų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014 ir 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-687/2018).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sandorį sudariusio asmens iÅ¡silavinimas, turima patirtis investuojant bei asmeninės savybės sandorių sudarymo metu yra reikÅ¡minga aplinkybe darant iÅ¡vadÄ , ar Å¡ios savybės buvo pakankamos suprasti įgyjamų vertybinių popierių aukÅ¡tÄ rizikos laipsnį. Teisminėje praktikoje buvo priimtos skirtingos iÅ¡vados dėl asmens teisės į nuostolių atlyginimÄ , nagrinėjant banko klientų-investuotojų ieÅ¡kinius atsakovui AB DNB bankui ( LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v.

AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014 ir kolegijos 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis , priimta civilinėje byloje A. B. v AB DNB NORD , bylos Nr. 3K-3-391/2014 ) tačiau iÅ¡ priimtų nutarčių motyvų matyti, kad byloje Nr. 3K-3-265/2014 buvo įvertinta, kad reikalinga informacija nebuvo pateikta aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai, ji nebuvo suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, t. y. neprofesionaliesiems investuotojams, o byloje Nr. 3K-3-265/2014 padaryta iÅ¡vada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad ieÅ¡kovo asmeninės savybės sandorių sudarymo metu buvo pakankamos suprasti įgyjamų SASO vertybinių popierių skolintomis lėšomis aukÅ¡tÄ rizikos laipsnį.

Nutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas yra įgijęs socialinių mokslų daktaro vardÄ , turėjo vadovavimo kredito įstaigai darbo patirties, ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo patirties sudarant investavimo sandorius, taip pat ir SASO jis daugelį kartų įsigijo iki ginčijamų sandorių sudarymo, taigi suvokė ar turėjo suvokti tokių sutarčių sÄ lygas bei teisinius padarinius, kurių gali kilti jas pasiraÅ¡ius. Nesant duomenų, kad ieÅ¡kovas jau anksčiau buvo įsigijęs GILD investicinio fondo vertybinių popierių, kad ieÅ¡kovas turi vadovavimo kredito įstaigai patirtį ar turi specialių žinių bankininkystės srityje, ar turi mokslinį laipsnį, vertinama, kad jo turima patirtis investuojant ir veikla verslo srityje nėra pakankamomis savybėmis, dėl kurių jis privalėjo tinkamai neinformuotas apie rizikas, suprasti investavimo rizikos laipsnį.

Dėl atsakovo veikimo, esant interesų konfliktui 45. Nustatyta, kad atsakovas veikė kaip finansų makleris, sudarydamas sutartis su ieškovu, kurių pagrindu ir atsirado žala ieškovui. Vertinant, ar atsiradusi žala ieškovui yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl atsakovo veikimo esant interesų konfliktui, teismas remiasi suformuota teismų praktika, nagrinėjant analogiškas bylas - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014, r 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-525-687/2018, bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje 2020 m. vasario 13 d. bylos Nr. e2A-126-790/2020.

Atsakovas neteikė įrodymų, kad bÅ«tų informavęs ieÅ¡kovÄ apie interesų konfliktÄ , ieÅ¡kovui teigiant, kad , žinodamas apie tai, jog atsakovė gauna mokesčius iÅ¡ GILD Arbitrage , t.y. pradinį ir valdymo mokesčius, nebÅ«tų sudariusi sutarties, darytina iÅ¡vada, kad dėl nuostolių atsiradimo yra kaltas atsakovas, neinformavęs ieÅ¡kovo dėl interesų konflikto.

46. FPRÄ® 21 straipsnio 1 dalis numato, kad finansų maklerio įmonė privalo imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryÅ¡iais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį. Jei priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi Å¡io įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevencijÄ , finansų maklerio įmonė, prieÅ¡ pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiÅ¡kiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir Å¡altinį.

Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 1K-17, 69 punkte yra nurodyta, jog finansų maklerio įmonė, siekdama nustatyti klientų finansiniams interesams galinčius pakenkti interesų konfliktus, kylančius teikiant investicines ir papildomas paslaugas arba jų derinį, privalo, vadovaudamasi minimaliais kriterijais, įvertinti, ar finansų maklerio įmonė, susijęs asmuo arba asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su finansų maklerio įmone kontrolės ryÅ¡iu, patenka į kuriÄ nors iÅ¡ toliau nurodytų situacijų, kai dėl teikiamų investicinių ar papildomų paslaugų arba dėl vykdomos investicinės veiklos ar kitų priežasčių:1) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo gali turėti finansinės naudos arba iÅ¡vengti finansinių nuostolių kliento sÄ skaita;

2) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo klientui teikiamos paslaugos rezultatu arba kliento sÄ skaita sudaromo sandorio rezultatu yra suinteresuoti kitaip nei tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas;

3) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo turi finansinį ar kitokio pobÅ«džio suinteresuotumÄ teikti pirmenybę kito kliento ar kitos klientų grupės interesams kliento interesų sÄ skaita;

4) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo verčiasi ta pačia veikla kaip ir klientas;

5) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo gauna arba gaus ne iÅ¡ kliento atlygį, kuris yra susijęs su klientui teikiama paslauga ir kuris gali bÅ«ti teikiamas pinigų, prekių ar paslaugų forma, iÅ¡skyrus tokiu atveju įprastai mokamus komisinius ar kitus mokėjimus už paslaugas. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2007 m. vasario 7 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., bei 2008 m. sausio 1 d. buvo sudaręs Platinimo sutartis su FondÄ valdančia įmone, kuriose (jos prieduose) numatytas valdymo mokestis, mokamas atsakovui už iÅ¡platintus Fondo vienetus; jo dydis siejamas su iÅ¡platintų fondo vienetų verte ir toks mokestis buvo mokamas. Akivaizdu, kad atsakovas buvo suinteresuotas iÅ¡platinti kuo daugiau ir didesnės vertės GILD fondo vienetų, kad gautų didesnį atlyginimÄ (mokestį), t. y. siekti didesnės naudos sau, ir tuo pačiu kitam klientui.

47. Aukščiau paminėtų taisyklių 75 punktas nustatė, jog esant interesų konfliktui, finansų maklerio įmonė, prieÅ¡ teikdama investicinę paslaugÄ , privalo aiÅ¡kiai, suprantamai (atsižvelgdama į kliento supratimÄ apie finansinių priemonių rinkas) ir pasiraÅ¡ytinai informuoti kiekvienÄ klientÄ apie atsiradusį interesų konfliktÄ bei finansinių priemonių rinkos kainÄ , kuri finansinėms priemonėms buvo nustatyta paskiausiai. (...) Investicinė paslauga gali bÅ«ti teikiama tik tuo atveju, jei klientas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia savo sutikimÄ dėl investicinės paslaugos teikimo esant interesų konfliktui.

Taigi, ieÅ¡kovui neatskleisdamas informacijos apie egzistavusį interesų konfliktÄ , atsakovas pažeidė tiek FPRÄ® 21 straipsnio 2 dalį, bendrÄ jÄ pareigÄ veikti sÄ Å¾iningai, teisingai, profesionaliai ir geriausiomis klientui sÄ lygomis, Konstatavus, kad atsakovas, prieÅ¡ priimant ieÅ¡kovui sprendimÄ Ä¯sigyti konkretaus fondo vertybinius popierius, tinkamai neinformavo jo apie GILD fondo veiklos ir su tuo susijusio investicinių fondų iÅ¡pirkimo sustabdymo, veiklos nutraukimo rizikÄ , esant interesų konfliktui, darytina iÅ¡vada, kad dėl atsiradusių ieÅ¡kovui nuostolių yra kaltas atsakovas, todėl iÅ¡ jo priteistina ieÅ¡kinio suma - 61 486,73 EUR nuostolių atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. IeÅ¡kovas turėjo iÅ¡laidų žyminiam mokesčiui sumokėti – 1147 Eur ir pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo atstovavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro – 2420 Eur . Tai, kad ieÅ¡kovui suteiktos paslaugos parengiant ieÅ¡kinį, suraÅ¡ant dublikÄ , atstovaujant ieÅ¡kovÄ teismo posėdyje, pateikti iÅ¡laidų dokumentai, praÅ¡ymas pilnai tenkintinas. Bendra priteistina suma – 3567 Eur. Patenkinus ieÅ¡kinį, atsakovo atstovo praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas atmestinas.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovui T. E. iÅ¡ atsakovo akcinės bendrovės SEB banko 61 486,73 EUR nuostolių atlyginimo ir 3567 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Danutė Kutrienė