d54f7764-2a36-45cc-bbb2-ebf5f322826b · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P

Pranešėjas P.

Jaržemskis                                                        Civilinė

byla Nr. 2S-1286-56/2010

Teisėja R. Kurakienė                                                           Â

Proc. sprendimo kategorijos:106.8.2; 121.14;

                                                                                            121.18;

122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. Å ., L. L., R. P., R. K., S. U., R. J., R. K., R. L., I. M., V. J., A. O., R. M., E. V., J. S., M. S., J. S., V. L., D. T., V.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

           Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

           n u s t a t ė:

           I.Ginčo esmė

           IeÅ¡kovai V. Å ., Linas Lapinskas, R. P., R. K., S. U., R. J., R. K., R. L., I. M., V. J., A. O., R. M., E. V., J. S., M. S., J. S., V. L., D. T., V. G. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 23185,60 Lt žalos atlyginimÄ padarytos dėl įstatymų leidėjo neteisėtų veiksmų, priėmus teisės aktÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo.

  Nurodė, kad ieÅ¡kovai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai ir policijos profesinės sÄ jungos nariai. IeÅ¡kovų kaip statutinių pareigÅ«nų darbo užmokestis nustatytas ne darbo sutartimi, o įstatymais ir kitais teisės aktais. 2002 metų balandžio 23 d. Seimas priėmė naujÄ Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijÄ , kurios 2 straipsnis nustatė, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų. Å ia įstatymo pataisa buvo įvestas bendras priedų ir priemokų sumos ribojimas. AnalogiÅ¡kas teisinis reglamentavimas iÅ¡liko ir 2007 m. birželio 7 d. įstatymo 23 straipsnio

2 dalyje. Nustačius tokį ribojimÄ , Seimas jokiu kitu teisiniu reglamentavimu nenumatė galimybės atlyginti ieÅ¡kovams už atliktÄ darbÄ . Ä®statymuose taip pat nebuvo nustatytas draudimas pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandžius bei papildomus darbus ir pan. Dėl nustatyto teisinio reglamentavimo laikotarpiu nuo 2007 metų sausio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio (imtinai) už aliktas pareigas bei darbÄ ieÅ¡kovams liko nesumokėta 23 185,60 Lt suma, todėl reikalaudami jÄ priteisti ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ .

  II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio

26 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovų V. Š., L. L., R. P., R. K., S. U., R. J., R. K., R. L., I. M., V. J., A. O., R. M., E. V., J. S., M. S., J. S., V. L., D.

T. ir V. G. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovams pasiÅ«lyta kreiptis pagal teismingumÄ Ä¯ Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

        Teismas pažymėjo, kad LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.) nagrinėja administraciniai teismai.

R. S. teisėjų kolegijos 2007-12-13 nutartimi, kurioje nustatyta, kad administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikÅ¡mingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , tačiau negali lemti bylų rÅ«Å¡inio teismingumo. Bylų priskyrimÄ administracinių teismų kompetencijai lemia keliamo ginčo administracinis teisinis pobÅ«dis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pateiktame ieÅ¡kinyje praÅ¡ant priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtų veiksmų, reikalavimas yra susijęs su vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla, todėl ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai su ieÅ¡kiniu turi kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ bei atsisakė priimti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (CPK 137 str. 1 d. 2 p.)

         III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai

         IeÅ¡kovai V. Å ., Linas Lapinskas, R. P., R. K., S. U., R. J., R. K., R. L., I. M., V. J., A. O., R. M., E. V., J. S., M. S., J. S., V. L., D. T., V. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

         Nurodo, kad ieÅ¡kinyje atsakovu nurodytas Lietuvos Respublikos Seimas, kuris yra ne įstaiga vykdanti vieÅ¡Ä jį adminstravimÄ , o įgyvendinanti įstatymų leidžiamÄ jÄ valdžiÄ , todėl Lietuvos Respublikos Seimas nelaikytinas vieÅ¡ojo administravimo subjektu. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi, nes kiekvienu atveju sprendžiant teismingumo klausimÄ , pirmiausia turi bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatytas keliamo ginčo pobÅ«dis ir tik tada tinkamai galėtų bÅ«ti taikoma bylų priskyrimo teismams taisyklė. Priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas nepasisakė, dėl ginčo pobÅ«džio, todėl nepagrįstai atsakovÄ pripažino vieÅ¡ojo administravimo subjektu. Pripažindamas atsakovÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formuojamos teismingumo klausimais (Specialios teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje R. Č. v Lietuvos Valstybė; 2004 m. sausio 10 d. nutartis byloje H. D. v kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos; A. B. v Anykščių rajono policijos komisariatas). Be to, teismų praktikoje laikomasis nuostatos, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė nei administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismai bylas dėl žalos atlyginimo gali nagrinėti platesne apimtimi (specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio

20 d. nutartis byloje G.A.V v Kauno apskrities viršininko administracija.). Nurodytais argumentais ieškovai mano, kad teismo išvada, jog byla nagrinėtina administraciniame teisme nepagrįsta.

       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

       Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagÄ bei atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumetais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovų pateikto ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byla nagrinėtina administraciniame teisme.

       Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Teisminės valdžios paskirtis – įgyvendinti teisingumÄ . Vykdydamas teisingumÄ , teismas, kaip valdžios institucija, priima teisingumo aktÄ remdamasis specialiomis procedÅ«rinėmis taisyklėmis. Viena jų yra vadovavimasis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Å is principas nustatytas 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir reiÅ¡kia teisę kreiptis į teismÄ , t. y. teisę į ieÅ¡kinį, kuri procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį (CPK 5 straipsnis). Tam, kad bÅ«tų įgyvendintas nurodytas principas, teisminė gynyba turi bÅ«ti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau iÅ¡nagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, t. y. įgyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principas (CPK 7 straipsnis). Dėl to ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismo sprendimo, kaip teisingumo akto, priėmimas ir taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į tai, kad pagal įstatymÄ sudarytas nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų jo bylÄ (CPK 36 straipsnis; Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Be to, tam tikrų teisinių santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ (teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį) įgyvendinimo sÄ lygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 straipsnio

2 dalies 2 punktas).

     Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 2002 metų balandžio 23 d. Seimo priimtos naujos Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijos, kurios 2 straipsnis nustatė, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų. Tokiu bÅ«du buvo nustatytas bendras priedų ir priemokų sumos ribojimas. AnalogiÅ¡kas teisinis reglamentavimas iÅ¡liko ir 2007 m. birželio 7 d. įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje. Nustačius nurodytus ribojimus, Seimas jokiais teisės aktais nenumatė mechanizmo kuriuo bÅ«tų užtikrintas atlygis ieÅ¡kovams už atliktus virÅ¡valandinius bei papildomus darbus. Ä®statymuose taip pat nebuvo nustatytas draudimas pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandžius bei papildomus darbus ir pan. Dėl nustatyto teisinio reglamentavimo laikotarpiu nuo 2007 metų sausio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio (imtinai) už aliktas pareigas bei darbÄ ieÅ¡kovams liko nesumokėta 23 185,60 Lt suma, tuo pagrindu ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teismui nurodydami jog žalÄ jiems padarė Seimas, priimdamas neteisėtÄ Ä¯statymÄ , t. y. įgyvendindamas įstatymų leidžiamÄ jÄ valdžiÄ , o ne vieÅ¡Ä jį administravimÄ , Seimas nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ bendrosios kompetencijos teismui, nustatęs, jog byla pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nagrinėtina administraciniame teisme.

      Atskirajame skunde ieÅ¡kovai remiasi aplinkybe, jog Lietuvos Respublikos Seimas yra ne įstaiga vykdanti vieÅ¡Ä jį adminstravimÄ , o įgyvendinanti įstatymų leidžiamÄ jÄ valdžiÄ , todėl Lietuvos Respublikos Seimas nelaikytinas vieÅ¡ojo administravimo subjektu. Teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nepasisakė, dėl ginčo pobÅ«džio, todėl nepagrįstai atsakovÄ pripažino vieÅ¡ojo administravimo subjektu.

      Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovų argumentu. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinye atsakovu nurodo  valstybę, kuriÄ atstovauja Vyriausybė, o ne Lietuvos Respublikos SeimÄ , todėl teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog byla nenagrinėta administraciniame teisme tuo pagrindu, kad Seimas nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis, priimta byloje K. D. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės).

      Nesutikdami su pirmos instancijos teimo iÅ¡vadomis ieÅ¡kovai taip pat remiasi aplinkybe, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi, nes kiekvienu atveju sprendžiant teismingumo klausimÄ , pirmiausia turi bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatytas keliamo ginčo pobÅ«dis ir tik tada tinkamai nustatyta bylų priskyrimo teismams taisyklė. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pirmiausia bÅ«tina nustatyti keliamo ginčo pobÅ«dį ir tik tada spęsti koks teismas turi nagrinėti bylÄ , tačiau nesutinka su ieÅ¡kovų nurodytos nuostatos aiÅ¡kinimu.    Â

      Vienas iÅ¡ svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobÅ«dis (ABTÄ® 3 str. 1 d., CPK 22 str.). Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektÄ , bet ir į teisinio santykio, iÅ¡ kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobÅ«dį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius vieÅ¡ojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos ABTÄ® 3,

15 straipsniuose, kuriuose nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų bylų požymiai ir bÅ«tent Å¡iais požymiais, pirmiausia, turi bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui. ABTÄ® 16 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikÅ¡mingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , tačiau negali lemti bylų rÅ«Å¡inio teismingumo praktikos (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis, priimta byloje K. D. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyse, priimtose dėl to, kad pareiÅ¡kėjams (policijos pareigÅ«nams) nebuvo iÅ¡mokėtas priklausantis visas darbo užmokestis (taip pat tokį reikalavimÄ formuluojant kaip reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo) dėl to, kad buvo taikytas indeksavimo koeficientas, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokie pareiÅ¡kėjų keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su darbo užmokesčio valstybės tarnautojui mokėjimu. Nepriklausomai nuo to, koks Å¡iuo atveju yra pareiÅ¡kėjų skundų pagrindimas, jie yra nagrinėtini administraciniame teisme, nes, kaip minėta, teisinę bylos esmę sudaro ginčas, susijęs su tarnybiniais santykiais – dėl neiÅ¡mokėtos darbo

užmokesčio už tarnybinių funkcijų atlikimÄ dalies priteisimo (ABTÄ® 2 str. 19 d. 15 str. 1 d. 5 p.) (Specialiosios teisėjų

kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005-09-05 nutartis, priimta byloje R. P., R. Z., E. S., K. V., R. S., I. B., V. B., R. M., N.M., R. K., J. R., V. R., D. G.,

G. Š., A. S., R. S. v. valstybė, 2005-06-22 nutartyje, priimtoje byloje A. J. v. valstybė, atstovaujama Policijos

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Širvintų rajono policijos komisariatas; ir kt.).

     Atskirajame skunde nurodoma, kad pripažindamas atsakovÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formuojamos teismingumo klausimais (Specialios teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje R. Č. v Lietuvos Valstybė; 2004 m. sausio 10 d. nutartis byloje H.

D. v kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos; A. B. v Anykščių rajono policijos komisariatas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo

sutikti ir su Å¡iuo ieÅ¡kovų argumentu ir daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų nurodytos Specialiosios teisėjų

kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartys, nuo nagrinėjamos bylos iš esmės skiriasi savo ratio decidendi nuo ieškinyje keliamų reikalavimų pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos rūšinis teismingumas nustatomas, vadovaujantis atitinkama Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje yra pasisakyta dėl atitinkamų bylų rūšinio teismingumo klausimų, atsižvelgiant į konkrečios bylos pobūdį (faktines aplinkybes) bei toje konkrečioje byloje pareikštus reikalavimus, turi būti vertinama konkreti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008).

      Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nusistovėjusiai Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktikai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčai, kilę dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė tuo laikotarpiu, kai buvo taikomas 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., yra nagrinėjami administraciniame teisme (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-08-27 sprendimas administracinėje byloje Nr.I-1644-437/2010; 2010-09-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2339-561/2010; kt.).

       Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

       Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš ieškovų V. Š., L. L., R. P., R. K., S. U., R. J., R. K., R. L., I. M., V. J., A. O., R. M., E. V., J. S., M. S., J. S., V. L., D. T., V.

G. solidariai valstybės naudai priteisti 2,80 Lt Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

     Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

      n u t a r ė:

     Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovų V. Å ., L. L., R. P., R. K., S. U., R. J., R. K., R. L., I. M., V. J., A. O., R. M., E. V., J. S., M. S., J. S., V. L., D. T., V. G. atskirÄ jį skundÄ atmesti.

      Priteisti iš ieškovų V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) L. L. a.k.

(duomenys neskelbtini) R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) R. K. a.k (duomenys neskelbtini) S. U. a.k (duomenys neskelbtini) R. J. a.k (duomenys neskelbtini) R. K. a.k (duomenys neskelbtini) R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) I. M. a.k. (duomenys neskelbtini)V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) A. O. a.k. (duomenys neskelbtini) R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) V. L. a.k. (duomenys neskelbtini) D. T. a.k. (duomenys neskelbtini) V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės

naudai priteisti 2,80 išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Â

          Kolegijos pirmininkas                                                                            Petras

Jaržemskis

Teisėjos                                                                                             Â

Danutė Kutrienė

                                                                                                                        Neringa

Švedienė

.